Civilinė byla Nr. 2YT-12241-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04455-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;
3.4.6.11; 3.5.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 25 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A.-V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Danutė Marčiukaitienė.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja M. A.-V. (toliau – pareiškėja) skundu prašo: 1) panaikinti antstolės Danutės Marčiukaitienės (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023; 2) įpareigoti antstolę Danutę Marčiukaitienę priimti vykdomąjį raštą vykdymui ir pradėti vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnį.
Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) antstolė Danutė Marčiukaitienė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdymui Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023, kuriuo patvirtinta teismo nutartimi taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos (2.3 ir 2.4 punktai). Antstolė nurodė, kad teismo sprendime nėra tiesioginio „įpareigojimo skolininkui“, todėl neva nėra pagrindo vykdyti šį sprendimą pagal CPK 771 straipsnį. Toks atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštarauja teismo sprendimo turiniui ir pažeidžia vaiko teises į stabilų ir užtikrintą bendravimą su tėvu bei motina, nes faktiškai panaikina teismo sprendimo vykdymo galimybę. Antstolė nevykdė, o vertino teismo dokumentą taip viršydama savo kompetenciją. Antstolė iš esmės prisiėmė teismo funkciją, o teismo sprendimą pavertė rekomendacija, kurią pati gali ignoruoti. 2025 spalio 16 d. pareiškėja, nesutikdama su antstolės patvarkymu, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo rūmus dėl nutarties, kuria nustatyta bendravimo tvarka, išaiškinimo. Teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11468-1231/2025, nors ir atmetė prašymą dėl išaiškinimo, tiesiogiai konstatavo, kad nutarties punktai 2.3 ir 2.4 yra aiškūs, konkretūs ir vykdytini, todėl papildomo išaiškinimo nereikia. Tai reiškia, kad antstolės motyvai, neva nėra įpareigojimo, prieštarauja teismo vertinimui ir faktinėms sprendimo aplinkybėms.
Antstolė Danutė Marčiukaitienė (toliau – antstolė) (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė ji nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Patvarkyme nurodė, kad antstolės kontoroje (duomenys neskelbtini) gautas M. A.-V. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, taip pat pridėtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 31 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-8-292/2023. Pateiktame prašyme nurodoma nepiniginio pobūdžio išieškojimas: dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023 patvirtinta taikos sutartis, šios sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose yra nustatyta tėvo bendravimo ir vaiko nuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, tvarka. Minėtu sprendimu teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko nuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, tačiau nei vienos iš proceso šalių neįpareigojo imtis atitinkamų valinių veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo skolininkui, todėl, netgi nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ar vaiko nenuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, antstoliui neatsiranda teisės ir pagrindo kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnį.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolės Danutės Marčiukaitienės kontoroje (duomenys neskelbtini) gautas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 31 d. vykdomasis raštas Nr. e2-8-292 dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išieškotoja M. A.-V., o skolininkas M. V.. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkyme nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023 patvirtinta taikos sutartis, šios sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose yra nustatyta tėvo bendravimo ir vaiko nuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, tvarka. Minėtu sprendimu teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko nuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, tačiau nei vienos iš proceso šalių neįpareigojo imtis atitinkamų valinių veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo skolininkui, todėl, netgi nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ar vaiko nenuvežimo kiekvieną pirmadienį ir antradienį į ugdymo įstaigą, antstoliui neatsiranda teisės ir pagrindo kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnį.
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Nors CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUtNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315-684/2019">3K-3-315-684/2019</a>, 26 punktas).
Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2010">3K-3-40/2010</a>). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-378/2017">3K-3-170-378/2017</a>, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolė, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). Nagrinėjamu atveju, antstolė atsisakydama priimti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl taikos sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nevykdymo aiškiai nurodė, jog patvirtintoje taikos sutartyje teismas nei vienos iš proceso šalių neįpareigojo imtis atitinkamų valinių veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo skolininkui. Pažymėtina, kad antstolis vykdomosios bylos nagrinėjimo metu neturi teisės aiškinti taikos sutarties sąlygų. Jo funkcija yra vykdyti teismo sprendimą, kuris apima taikos sutarties sąlygų vykdymą, bet ne jų interpretavimą. Antstolis turi užtikrinti, kad teismo sprendimas ar taikos sutarties sąlygos būtų įvykdytos, o ne aiškinti ginčytinas sutarties sąlygas.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2012">3K-3-513/2012</a>, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2009">3K-3-454/2009</a>). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, t. y. kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs objektyvius duomenis apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Kas reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai M. A.-V. pateikus antstolei Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023, kuriuo patvirtinta teismo nutartimi taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, antstolė viršijo jos kompetencijos ribas, t. y., vertino vykdomojo dokumento teisėtumo klausimą priėmimo stadijoje, todėl nesutiktina su antstolės argumentu, kad jai nekilo pareiga atlikti CPK 771 straipsnyje numatytus veiksmus.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas (CPK 510 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos M. A.-V. skundą tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) antstolės Danutės Marčiukaitienės patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti antstolę Danutę Marčiukaitienę iš naujo spręsti vykdomojo rašto priėmimo klausimą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
