A. L. pagal BK 260 str. 3 d., 259 str. 2 d.

Byla Nr. TS-30-800/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58489-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 24 d.

Alytus

Alytaus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, laisvės atėmimu 10 metų.

2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme apėmimo būdu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2023 m. kovo 12 d.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo, 2025 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-843 netaikyti A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnį. Komisija nurodė, jog įvertino aplinkybes, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese ir sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos. Tačiau stebima abejotina motyvacija darbinei veiklai (ilgą bausmės laikotarpį nedirbo, pradėjo vykdyti abejotino realumo individualią veiklą tik atsiradus tokiai teisinei galimybei), kriminalinės subkultūros nuostatų laikymasis rodo neigiamą požiūrį į bausmę ir jos tikslus. Be to bausmės metu yra baustas drausmine tvarka dvylika kartų, o paskutinė nuobauda skirta dar šiais metais už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nuteistajam būdingos mąstymo ir elgesio problemos, kurias svarbu spręsti. Esant lygtiniam paleidimui, nuteistasis pateikė pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad priims jį dirbti pagalbiniu darbuotoju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje MB metinis atlyginimo vidurkis yra 182 Eur, o tai neužtikrintų nuteistajam finansinio stabilumo. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas rodo, jog jis negebėjo tinkamai paskirstyti turimų lėšų, susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu. Tad numatomas darbas negali būti laikomas apsauginiu veiksniu. Požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Išlieka nesuvaldytų dinaminių veiksnių, todėl reikalingos intervencinės priemonės. Nuteistojo savęs vertinimas išaukštintas, jis savimi pasitikintis, egocentriškas, stinga savikritikos ir realistiško požiūrio į save, kai kuriose srityse išlieka kategoriškas. Bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę, bet dėl taisyklių nesilaikymo grąžintas į paprastą (išvykų metu nebuvo namuose bei vartojo narkotines medžiagas). Nuteistajam individualiame resocializacijos plane buvo numatytos priemonės koreguoti nuostatų sričiai, tačiau individualiose konsultacijose nėra sudalyvavęs. Šiuo metu kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi iš dalies struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis ir toliau turi įsitraukti bei būti motyvuotas keisti savo mąstymą ir elgesį, nuostatas bei stiprinti apsauginius veiksnius. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis A. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija tik formaliai pasisako apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį vykdant bausmės atlikimą laisvės atėmimo įstaigoje. Tačiau išsamiai vertina ir nurodo padaryto nusikaltimo atlikimo aspektus, kurių nuteistasis akivaizdžiai jau pakeisti negali ir ateityje taip pat pakeisti nieko negalės. Nuteistasis 2025 m. kovo 30 d. buvo pervežtas iš Vilniaus kalėjimo į Alytaus kalėjimą sąlygų pagerinimui, bet Alytaus kalėjime jam nebuvo leista tęsti individualios veiklos, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai Vilniaus kalėjime, ir leido vykdyti tik bižuterijos gaminių gamybą, kuria absurdiškai vadina abejotina veikla. Nuteistasis turėjo darbinį stabilumą, iki nusikaltimo padarymo nedirbo 1 metus ir 6 mėnesius, visą tą laiką buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jo darbo stažas sudaro 15 metų, nuteistais pradėjo dirbti nuo 18 metų amžiaus. Yra sukūręs šeimą 27 metus, su šeima ir toliau palaiko glaudžius ryšius, šeimoje išauginę dukrą dora sąžininga piliete, kuri yra įgijusi teisės profesijos bakalauro laipsnį. T. K., priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, vadovaujasi tik asmens praeities neigiamo elgesio kriterijais, nevertindama gerųjų, todėl Komisijos sprendimas neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudarytų sąlygas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Būtina įvertinti nuteistojo aktyvų ir nuolatinį dalyvavimą įvairiose programose nuo 2019 metų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis dalyvavo visuose numatytuose ir/ar savarankiškai pasirinktose socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo elgesys nuo bausmės atlikimo pradžios iki dabar akivaizdžiai kito ir pakito tik į teigiamą pusę. Šio teiginio nepaneigia nei Komisija, nei specialisto išvados. A. L. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų ir nėra nustatyti ryšių palaikymo ypatumų sąsajos su nusikalstamumu pasauliu, tai svarbus veiksnys dėl nuteistojo tolesnio integravimosi į visuomenę. Nuteistasis nepiktnaudžiauja alkoholiu, jo emocinė būklė nėra siejama su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, jis geba labiau kontroliuoti savo elgesį, susikoncentruoti į tam tikrą konstruktyvią veiklą, nepastebėta, kad reiškia neigiamas nuostatas visuomenės moralės bei vertybių principams, nuteistasis nepasižymi priešiškumu, nevengia analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, tai svarbūs veiksniai dėl nuteistojo tolesnio integravimosi į visuomenę ir dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo sistemingai ir sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu koreguojamas ir sistemingai gerėja teigiama linkme. OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Specialistai, nustatinėdami nuteistojo kriminalinio elgesio riziką, vertino veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, t. y. veiksnius, kurie gali ateityje aktyvuoti nuteistojo kriminalinį elgesį. Pagristai galima teigti, kad nusikalstamo elgesio rizikos balų sistemingas mažėjimas reiškia, kad vertinimo atlikimo metu yra stebimi suvaldyti ir/ar eliminuoti tam tikri nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai. Nėra teiginių, kad nuteistasis būtų patyręs pajamų ir išlaidų paskirstymo sunkumų, gyveno neadekvačiai skolindamasis, kad turi ar turėjo skolų, kurios galėjo atsirasti dėl netinkamo supratimo apie pajamų ir išlaidų paskirstymą. Išvadoje teigiama, kad siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbu aspektu išlieka nuteistojo darbinės veiklos, darbo užmokesčio ypatumai, kaip stabilių pajamų užsitikrinimo šaltinis. Nuteistasis asmens byloje yra pateikęs įrodymus, kuriuos ir specialistas patvirtina/nepaneigia, kad asmuo turi realią įdarbinimo galimybę, kad gyvenamoji vieta yra reali ir tinkama. Nėra teiginių, kad nuteistasis komunikuotų su nusikalsti linkusiais asmenimis. Socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, dukra, žmona, seserim, draugais, kurie nėra priskirti nusikalsti linkusiai asmenų grupei, kad nuteistasis sulaukia palaikymo iš savo artimųjų, kad šios faktinės aplinkybės yra vertinamos kaip svarbus veiksnys asmeniui integruojantis į visuomenę. Todėl gyvenimo būdo ypatumai, siejami su komunikacija su nusikalsti linkusiais asmenimis kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys turi būti eliminuotas. Nuteistasis aiškiai ir nedviprasmiškai yra pasisakęs, kad padaryti neteisėti veiksmai, kad dėl savo netinkamo elgesio pasidarė išvadas ir ateityje nemato savo sąsajų su nusikalstama veika, specialistas nurodo, jog nestebima, kad nuteistasis reiškia neigiamas nuostatas visuomenės moralės bei vertybių principams. Todėl tikslų siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir negatyvi nuostatų visuomenės, bendruomenės atžvilgiu raiška kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi būti eliminuoti. Nuteistasis pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais, geba bendrauti laikydamasis įprastų bendravimo normų, nuteistajam nėra būdingas impulsyvus elgesys ir yra ramus, susitelkęs, linkęs gerai apgalvoti savo žingsnius, savitvardos problemos nestebimos, asmuo geba valdyti ir kontroliuoti negatyvias emocijas, nuteistasis turi savo nuomonę ir ją motyvuotai pagrindžia. Todėl būdingas kategoriškas mąstymo stilius ir savęs vertinimo ypatumai kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi būti eliminuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei vertinimo metu atitinkami dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie turi būti eliminuoti, nėra eliminuojami iš vertinimo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tapo maža, tai yra akivaizdus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos nurodytų rekomendacijų vykdymą galima tęsti ir ne laisvės atėmimo įstaigoje, o laisvėje, gyvenant su artimaisiais, integruojantis į visuomenę, dirbant bei prižiūrint probacijos tarnybos specialistų. Nuteistajam buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė ir 2025 m. spalio 27 d. neatliktos bausmės dalis buvo 1 metai 16 dienų. Todėl nuteistasis pagrįstai mano, jog lygtinis paleidimas iš šiuo metu užtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, t. y. bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Pagristai galima teigti, kad pats bausmės paskyrimo faktas ir jos reikšmingos dalies atlikimas nuteistajam padarė tinkamą poveikį, t. y. nuspręsta daugiau nenusikalsti. Nuteistojo teigiamas elgesio pokytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje nuteistajam nėra priimtinas.

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas, išnagrinėjęs skundžiamo Komisijos nutarimo ir nuteistojo A. L. skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija, netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Pagrindo išvadai, jog Komisija klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą ir asmens byloje esančius duomenis, nėra. Tuo tarpu tai, kad priimtas Komisijos procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Abejonių, jog nuteistasis A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nėra, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Jau minėta, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai.

Nuteistojo skunde pateiktu jo paties vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir yra padaręs akivaizdžią pažangą, kurią iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais pasikeitimais atliekant bausmę. Visgi šiuo metu tik nuteistojo skunde nurodytų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu žema, tačiau būtina įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog 2025 m. spalio 6 d. Alytaus kalėjime atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo rizikos lygis keitėsi iš vidutinės į žemą ne dėl teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, o dėl patikslintos informacijos statiniuose veiksniuose. Vertinimo metu stebima neigiama rizikos valdymo dinamika „Piktnaudžiavimas narkotikais“ ir „Nuostatos“ srityse, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Teismas įvertinęs ir tai, kad vis dar nustatomi keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų tvarkymo įgūdžių stoka (nusikaltimas padarytas, siekiant neteisėtai praturtėti); gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nuostatos į priežiūrą ir apribojimus), į šių kriminogeninių veiksnių pobūdį, į tai, kad nustatyti tik du apsauginiai veiksniai (teigiama darbinė motyvacija, gyvenamoji vieta), kurie, be kita ko būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir jie neatsveria nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, sprendžia, kad šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.. Kaip ir akcentuojama nuteistojo skunde, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo įvairiose programose, visgi teigti, kad šiuo metu jo elgesio ir nuostatų korekcijos pakankama lygtiniam paleidimui, negalima. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ankstesnių vertinimų metu yra nustatyta, jog nuteistasis laikėsi subkultūros, jis yra pasižymėjęs aiškiai išreikštu priešišku, menkinančiu požiūriu prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu, sunkiai valdė emocijas bei nebuvo motyvuotas valdytis, kurstė nuteistuosius priešintis priežiūros reikalavimams ir iki šiol stebimas nuteistojo neigiamas požiūris į priežiūrą bei apribojimus. 2025 m. birželio 9 d. Individualiame resocializacijos plane buvo numatyta priemonė dėl nuostatų korekcijos – dalyvauti individualiose konsultacijose su specialistais, tačiau šiose konsultacijose dar nedalyvavo. Šiame kontekste pažymima, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, tai jį teigiamai charakterizuoja. Visgi įvertinus jo atliekamos bausmės trukmę, šie trys paskatinimai nerodo jo išimtinai pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio viso bausmės atlikimo metu. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų skaičius ir padarytų laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos pažeidimų pobūdis. Jis drausmine tvarka nubaustas devynis kartus, dar dvi nuobaudos buvo panaikintos, skiriant paskatinimus už nepriekaištingą elgesį, viena nuobauda panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo. Paskutinės drausminės nuobaudos skirtos metų laikotarpyje – 2024 m. lapkričio 15 d. ir 2025 m. vasario 18 d., pastaroji nuobauda paskirta už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Anksčiau už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą buvo baustas 2017 m. spalio 25 d. Jis 2024 m. lapkričio 15 d. buvo nubaustas už nebuvimą namuose išvykos metu. Nuteistasis 2024 m. gegužės 24 d. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, tačiau 2025 m. vasario 25 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu grąžintas bausmę atlikti į paprastą grupę. Taigi, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas tik teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti, jis yra nepateisinęs kalėjimo administracijos jam išreikšto pasitikėjimo ir padarė pažeidimą trumpalaikės išvykos į namus metu ir, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab, kaip minėta, nuostatos į priežiūrą ir apribojimus išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu, kurį bausmės atlikimo metu jis ne tik gali, bet ir privalo koreguoti.

Vieni iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, teigiamas požiūris į darbą, tvirti ir nuteistojo elgesį teigiama linkme koreguojantys socialiniai ryšiai. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius, tačiau šeima neveikė kaip apsauginis veiksnys ir pakankama sąlyga sulaikyti jį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo išreiškęs neigiamas nuostatas į pasiūlytą darbą ir yra atsisakęs jam siūlyto darbo, Vilniaus kalėjime atliko bausmę 7 metus, tačiau nedirbo. Individualiame resocializacijos plane buvo numatyta priemonė – darbas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, tačiau duomenų apie darbą šioje įmonėje nėra. Nuteistasis 2025 m. birželio 16 d. teikė prašymą leisti vykdyti individualią veiklą (dirbtinė bižuterija ir panašių dirbinių gamyba), kuri, pagal nuteistojo asmens bylos duomenis, prilyginta darbinei veiklai tik 2025 m. spalio 29 d. Ir nors nuteistasis lygtinio paleidimo klausimo svarstymui pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, teismas, įvertinęs tai, kad nuteistojo požiūris į darbą viso bausmės atlikimo metu buvo gan atsainus, ir atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas rodo, jog jis negebėjo tinkamai paskirstyti turimų lėšų, susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų tvarkymo įgūdžių stoka išlieka kriminogeniniu veiksniu, sprendžia, jog nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus A. L. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. L. skundas dėl 2025 m. spalio 22 d. Komisijos nutarimo Nr. LK-N-843 panaikinimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. L. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė