Baudžiamoji byla Nr. 1-307-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47163-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorui R. J.,
kaltinamajai D. P., jos gynėjui advokatui K. G.,
nukentėjusiajam M. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atlikusi;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikusi;
4) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 18 MGL dydžio, 677,88 Eur, bauda, kartu skiriant baudžiamojo poveikio priemonę: draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus;
5) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 18 MGL dydžio bauda, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmę atlikus, baudos išieškojimas vykdomas;
6) Prienų rajono apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta 2017 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo ir 18 MGL, 677,88 Eur dydžio bauda, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (tęsti registraciją), visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; laisvės apribojimo bausmę atlikus, baudos išieškojimas vykdomas;
7) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, bausmė atlikta;
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamoji D. P. 2024 m. gruodžio 2 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė V. A. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje su odos nubrozdinimu skruoste nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;
be to, 2024 m. gruodžio 2 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, kilusio konfliktu metu sutuoktiniui M. P. grindų šepečiu sudavė du smūgius į galvą ir dūrė peiliu į kairio sėdmens viršutinę dalį, taip mušdama ir smurtaudama šeimos nariui - nukentėjusiajam M. P. padarė minkštųjų audinių sumušimus su odos nubrozdinimu viršugalvyje ir dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairio sėdmens srityje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamoji D. P. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju V. A. siejo draugiški santykiai, jis žadėjo jai surasti advokatą, padėti jai išsiskirti, nes ji planavo skyrybas su vyru. Vėliau pastebėjo, kad V. A. jai meluoja, išgėrinėja. Kai ji atėjo pas V. A., jo bute buvo vaikinas ir moteris darė remontą, jie visi trys buvo neblaivūs. Ji V. A. sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Kitą dieną jį sutiko, matė, kad po akim jam buvo mėlynė.
Iš sūnaus R. namų atėjo į vyro M. P. namus ir pasakė, kad su juo skirsis. Jis jai sudavė smūgį į kaktą. Ji šepečio kotu jam davė per galvą du kartus, nulėkė šepečio galva. Nukentėjusysis ją vadino negražiais žodžiais. Jai būnant virtuvėje, atėjo M. P., ji pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas, jie vėl susiginčijo, ji sakė, kad jis mažai gavo. M. P. jai sugriebė už plaukų ir nepaleido, ji paėmė nuo stalo peilį ir kažkur dūrė, kad ją paleistų. Nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas, jis išvijo ją iš namų. Ji peilį išmetė virtuvėje. Ji turi neįgalų sūnų, juo rūpinasi daro jam valgyt. Su vyru neplanuoja toliau gyventi, nes jis pavydus. Ji gailisi dėl to ką padarė. Sutinka atlyginti ligonių kasų ieškinį.
Panašius parodymus kaltinamoji davė ir apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 113-117, 95-97, 100-102, 123-126,129-131).
Be kaltinamosios D. P. visiško kaltės pripažinimo jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota. kad D. P. pažįsta nuo 2024 m. birželio mėnesio, su ja buvo draugai. 2024 m. gruodžio 2 d. namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė du litrus alaus, po to užmigo. Tuo metu jo bute buvo darbininkai, kurie darė buto remontą. Jam užmigus, pajautė smūgius į galvą, veidą ir į kitas kūno vietas. Prabudo ir pamatė, kad kambaryje yra D. P., kuri rankomis jį mušė. Ji galėjo rankomis suduoti iki 10 smūgių į galvos, veido ir kitas kūno vietas. Jai nieko nespėjo pasakyti, nes tai pamatę darbininkai pradėjo jai sakyti ką ji daro. Tada D. P. su kitu asmeniu iš buto išbėgo. Tuo metu kai D. P. sudavė smūgius rankomis jautė fizinį skausmą, dešinės akies srityje liko kraujosruva, ant dešinės pusės skruosto yra kraujosruvos. Mano, kad D. P. sumušė jį todėl, kad darbininkės, kuri daro remontą jo bute, dukrai pasiūlė vykti atostogauti į Egiptą, ir D. P. tai sužinojo, dėl to, užpyko ir pradėjo pavydėti. D. P. prieš jį seniau smurtaudavo, tačiau į policiją nesikreipė. (t.1, b. l. 122-132).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. papildomai paaiškino, kad D. P. 2024 m. gruodžio 2 d. jam sudavė ne mažiau vieną smūgį į veidą, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Dėl sumušimo ji neatsiprašė, tačiau jai pretenzijų neturi. Kiek pamena matė, D. P. pas jį į butą įvykio metu buvo atėjusi viena, ją vieną matė išeinant iš buto (t.1, b. l. 133-136).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. R. parodė 2024 m. gruodžio 2 d. nuo 8.00 val. su savo motina D. K. nukentėjusiojo bute darė remontą. Apie 14.00 val. su mama rūkė balkone ir išgirdo kai atsidarė buto durys. Atėjęs iš balkono pamatė, kai moteris koja, kulno sritimi, spiria V. A. į veido sritį. V. A. tuo metu gulėjo ant lovos. Jis pradėjo šaukti: „Ką tu čia darai“. Tada ji iš buto išbėgo, su ja buvo dar vienas vyras, jo nepažįsta. V. A. pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policiją. Tą moterį, vardu D., ne vieną kartą matęs kai ateidavo pas V. A. ir jie kartu išeidavo iš jo buto. Kaip V. A. buvo suduoti smūgiai D. K. nieko nematė, nes buvo balkone. (t.1, b. l. 189-193).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 2 d. 14.35 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas V. A. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš pusvalandį buvusi draugė atėjo į jo namus ir jį sumušė, trenkė per galvą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 2 d. apie 14.00 val. V. A., nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, būnant savo namuose atėjo kaimynė D. P., kuri dėl neaiškių priežasčių vieną kartą ranka sudavė į dešinės pusės veido sritį. (t. 1, b. l. 105-107).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 2 d. 14.40 val. gautas pranešimas, kad buvusi draugė atėjo pas pranešėją į namus ir jį sumušė, trenkė per galvą, skauda galvą. Atvykus V. A., nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. V. A. paaiškino, kad kaimynė D. P., atėjusi pas jį į butą, jam vieną kartą sudavė į dešinės pusės veido sritį ir pataikė į akį. Po suduoto smūgio dešinės akies srityje atsirado kraujosruva. Dėl ko kaimynė jam sudavė jis negalėjo atsakyti, nes nežinojo. (t. 1, b. l. 108).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Garso įraše įrašytas Bendrojo pagalbos centro 112 darbuotojos ir pranešėjo pokalbis. V. A. pranešė. kad jį terorizuoja buvusi draugė D., jį puola visur, buvo įėjusi į butą, sudaužė, pradėjo mušti, jam galvą sudaužė. (t.1, b. l. 113-116).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Bute vienas kambarys ir virtuvė, atliekamas buto remontas. V. A. nurodė, kad jam gulint ant šios lovos buvo suduotas smūgis. (t.1, b. l. 151-156).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje V. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies srityje su odos nubrozdinimu skruoste. Padaryti du sužalojimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. gruodžio 2 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 182-184).
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji smurtavo prieš nukentėjusįjį V. A., kumščiu sudavė smūgį į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino pilnai. Kaltinamoji pripažino, kad prieš nukentėjusįjį V. A. naudojo fizinį smurtą. Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. A., liudytojos parodymai.
Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamojo jo draugė, ir jam būnant namuose, sudavė smūgį į veido sritį, dėl to jis jautė fizinį skausmą bei jam buvo padarytas sužalojimas. Be nukentėjusiojo V. A., liudytojo I. R., jų parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Nukentėjusiojo V. A. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinės akies srityje su odos nubrozdinimu skruoste. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ginčo dėl įvykių aplinkybių byloje nekilo.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamoji D. P. 2024 m. gruodžio 2 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė V. A. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje su odos nubrozdinimu skruoste nežymiai jį sužalojo.
Konstatuotina, kad nukentėjusiojo V. A. patirtas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas yra kaltinamosios tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, ji veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamosios nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiojo V. A. sužalojimo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. P. parodė, kad su D. P. kartu gyveno kaip sugyventiniai 8 metus. 2024 m. rugpjūčio mėnesį susituokė. Abu dviese gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su D. P. vaikų neturi. D. P. turi jai priskirtą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos iš D. P. jai priskirtą butą savivaldybė nori atimti, todėl D. P. jam pasiūlė su ja skirtis. Jų santykiai iki vakar buvo normalūs, būdavo barnių, smurto ne. 2024 m. gruodžio 2 d. buvo darbe. D. P. buvo išeiginė. Vakare po darbo apie 16 val. užėjo pas kaimyną ir pamatė, kad D. P. vartoja alkoholį. Matė, kad ji neblaivi. Tai pamatęs išėjo namo. Sugrįžęs į savo butą jame užsirakino ir vienas išgėrė 200 gramų degtinės. Sėdėjo ant lovos salione ir žiūrėjo televizorių. Po kiek laiko, į namus sugrįžo D. P.. D. P. pagriebė koridoriaus kampe stovėjusią šluotą, skirtą grindims plauti, ir sudavė jam per galvą. Šluota D. P. jam sėdinčiam sudavė ne mažiau du smūgius į viršugalvį. Nuo suduotų smūgių šluotos galas nukrito nuo koto. Pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Tada jis jai sugriebė už plaukų ir sudavė vieną smūgį į veidą. Jo smūgis nebuvo stiprus, ji nenukrito, neverkė, nesakė, kad skauda. Smūgį jai sudavė gindamasis nuo jos, nenorėjo jos sužaloti ar sukelti jai fizinio skausmo. Tada pamatė D. P. rankose virtuvinį juodos spalvos rankena, nemaža geležte peilį, kuriuo D. P. jam dūrė į subinę. Dėl D. P. suduotų smūgių į galvą ir dūrio į sėdmenis kraujavo galva, nuo dūrio kraujavo ir šlapo dėvimos kelnės, jos visos buvo šlapios nuo kraujo. D. P. puolė šluostyti skuduru jam nuo veido kraują ir liepė kviestis greitąją, pati pabėgo. Kadangi, stipriai kraujavo, paskambino 112 ir išsikvietė greitąją. Jeigu būtų sustabdęs kraujavimą, būtų pagalbos nekvietęs ir nepranešęs apie įvykį. Dėl patirtų sužalojimų greitoji jį išvežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, kur suteikė pagalbą. Naktį grįžo iš ligoninės į namus. D. P. pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereiškia. t. 1, b. l. 86-89, 90-94).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, M. P., pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, kad jį sužalojo sutuoktinė D. P.. M. P. jam nustatyti sužalojimai: kraujuojanti žaizda galvoje, kairėje sėdmens pusėje. M. P. paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 2 d. 17.40 val. buvo neblaivus (nustatytas 0,50 promilių neblaivumas) savo buto kambaryje (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinės D. P. ir jo įvyko konfliktas, kurio metu D. P. sėdinčiam ant lovos su grindims valyti skirtu šepečiu sudavė smūgius į galvos sritį, pastarajam atsistojus dūrė peiliu į kairio sėdmens viršutinę dalį, dėl ko, pranešėjas jautė fizinį skausmą. Po konflikto D. P. pasišalino, pats išsikvietė pagalbą. Įvykio aplinka netvarkinga (t. 1, b. l. 26-29).
Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad apie įvykį pranešė M. P., jog namuose žmona peiliu dūrė į užpakalį ir pagaliu trenkė per galvą, reikalinga greitoji medicinos pagalba. 2024 m. gruodžio 2 d. 23.20 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus ligoninės priėmimo skyriaus medikės K. telefoninis pranešimas, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pristatė M. P.. Nustatyta nugaros ir dubens žaizda, galvos sužalojimas. Suteikus medicininę pagalbą išleistas (t. 1, b. l. 30, 31).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario ir virtuvės. Koridoriuje ant grindų yra valymo šluostės kotas. Kotas yra teleskopinis, jo ilgis 135 cm, dviejų dalių, apvalus, pilkos spalvos. Koto viršuje pritvirtinta oranžinės spalvos plastikinė detalė, kurioje yra kvadrato formos skylė, skirta šepečiui pakabinti. Viršutinėje koto dalyje matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Žemesnė koto dalis deformuota ir ant šio koto dalies yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Koto apatinėje dalyje yra mėlynos spalvos pritvirtintas plastikinis laikiklis, skirtas šluostei fiksuoti. Šluostės koto fiksatorius sulaužytas. Šluostės kotas iš įvykio paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, per kurias patenkama į kambarį. Ant grindų matosi įvairaus diametro dėmės, menančios kraujo dėmes. Šio kambario kairėje pusėje: medinė kėdė, šalia yra stalas, ant kurio yra užtiesta baltos spalvos staltiesė ir ant viršaus padėta moteriška rankinė, kepurė ir kiti daiktai. Taip pat, kairėje pusėje yra medinė spintelė, ant kurios padėtas televizorius. Kairėje kambario sienos pusėje yra durys į balkoną. Prie priešpriešinės sienos yra šaldytuvas, lova, medinė kėdė, sekcija ir medinė spintelė su trimis stalčiais. Prie dešinės pusės sienos yra dvigulė išskleista lova. Ant lovos viršaus padėta patalynė. Ant lovatiesės krašto yra raudonos spalvos dėmės, menančios kraujo dėmes. Prie šios lovos ir sekcijos ant grindų yra didžiausia koncentracija raudonos spalvos dėmių įvairaus dydžio ir matmenų, menančių kraują dėmės. Šalia lovos esančios spintelės ant grindų yra grindų šluostės laikiklio dvi dalys pilkos spalvos bei mėlynos spalvos fiksatoriumi. Pirmos dalies matmenys yra 28x10 cm, antros dalies 24x10 cm. Ant šepečio dalies, prie kurio prisitvirtina kita dalis detalė yra nulaužtas plastikinis laikiklis. Ant šios detalės yra raudos spalvos dėmė, menanti kraujo dėmę. Ant antros šluostės dalies yra mėlynos spalvos fiksatorius, kuris skirtas pritvirtinti šluostės kotą, minėta detalė sulaužyta. Grindų šluostės laikiklis iš įvykio vietos išimtas ir supakuotas į paketą Nr. 557050. Prie šios lovos M. P. nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą iš šio kambario einama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra spintelė su kriaukle. Šalia spintelės yra baltos spalvos skalbimo mašina, ant jos viršaus padėta mėlynos spalvos plastikinė pjaustymo lentelė ant kurios padėtas virtuvinis peilis. Šio peilio geležtės ilgis yra 12 cm, ant geležtės yra užrašas „Edel Hoff“. Geležtė padengta juodos spalvos dažais. Peilio rankena yra 11 cm ilgio, jo plastikinė su pilkos spalvos elementu. Nuo peilio smaigalio iki peilio rankenos galo yra 23 cm ilgis. M. P. nurodė, kad su šiuo peiliu jam dūrė. Peilis iš įvykio vietos išimtas ir supakuotas į paketą Nr. 557049. (t. 1, b. l. 32-44).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima policijos registruojamų įvykių registre prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47163-24 įrašytas pranešimas 112 telefonu BPC skambučio garso įraše, kuriame užfiksuotas pokalbis. Pranešėjas informuoja, kad nori iškviesti greitąją ir policiją, kad žmona kotu galvą pramušė, peiliu į šikną (užpakalį) (t. 1, b. l. 46-48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2653/2024(02) nurodyta, kad M. P. diagnozuota minkštųjų audinių sumušimai su odos nubrozdinimu viršugalvyje, durtinė-pjautinė žaizda kairio sėdmens srityje. Odos nubrozdinimai viršugalvyje padaryti kietu buku daiktu dviem smūgiais. Durtinė-pjautinė žaizda kairiame sėdmenyje padaryta vienu smūgiu duriančiu pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti trimis poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes durtinė-pjautinė kairio sėdmens žaizda sutrikdys sveikatą ilgiau dešimties parų. Vertinant atskirai - durtinė-pjautinė žaizda sėdmenyje yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, odos nubrozdinimai viršugalvyje (tiek visumoje, tiek kiekvienas iš dviejų) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai M. P. sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 65-67).
Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiuoju savo sutuoktiniu M. P., tyčia du kartus kirto jam šepečiu per galvą ir vieną kartą peiliu dūrė į sėdmenis, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad vyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio konflikto metu ji sužalojo M. P..
Nukentėjusysis M. P. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad namuose tarp jo ir namo grįžusios sutuoktinės D. P. kilo žodinis konfliktas. D. P. paėmusi šepetį sudavė jam du kartus į galvos viršugalvį, net šluotos galas nukrito nuo koto, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis kaltinamajai sugriebė už plaukų ir sudavė vieną smūgį į veidą, o kaltinamoji jam peiliu įdūrė į sėdmenis.
Be nukentėjusiojo M. P. jo parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Nukentėjusiojo M. P. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – minkštųjų audinių sumušimai su odos nubrozdinimu viršugalvyje, durtinė-pjautinė žaizda kairio sėdmens srityje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinė-pjautinė kairio sėdmens žaizda sutrikdys sveikatą ilgiau dešimties parų. Vertinant atskirai - durtinė-pjautinė žaizda sėdmenyje yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, odos nubrozdinimai viršugalvyje (tiek visumoje, tiek kiekvienas iš dviejų) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte t.y. 2024 m. gruodžio 2 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, kilusio konfliktu metu sutuoktiniui M. P. grindų šepečiu sudavė du smūgius į galvą ir dūrė peiliu į kairio sėdmens viršutinę dalį, taip mušdama ir smurtaudama šeimos nariui - nukentėjusiajam M. P. padarė minkštųjų audinių sumušimus su odos nubrozdinimu viršugalvyje ir dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairio sėdmens srityje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairio sėdmens srityje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą bei peiliu durdama į sėdmenis jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. P.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų;
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad ji anksčiau teismo teista 7 kartus, paskutinius tris kartus teista už tyčinius smurtinius nusikaltimus, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė vieną nesunkų, ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi veikos tyčinės, smurtinės, viena veika padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamoji ankstesniu nuosprendžiu nuteista už vieną nesunkų nusikaltimą, kurį ji padarė būdamas pilnametė, teistumas už jį neišnykęs. Dabar ji yra padariusi vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, jos daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistė, laikytina jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailėjosi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, seniūno charakteristikoje pažymėta, kad dėl jos elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta (t.3. b.l.37), visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamąją ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ilgesniam nei minimalus laikotarpis (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajai terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (BK 75 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys
Byloje pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 67.53 Eur sumai už nukentėjusiajam M. P. (t.1, b.l. 72-76) suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįsti ir visiškai tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam M. P. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 67,53 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiajam sveikatai padarė kaltinamoji D. P., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jai tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamosios priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 67,53 Eur už nukentėjusiojo M. P. gydymą.
Kiti klausimai
D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. P., paliktina galioti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
D. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 2 d., iki 2024 m. gruodžio 4 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas).
Daiktinius įrodymus, – grindų šluostės kotą, grindų šluostės laikiklį, virtuvinį peilį, kurie saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t.1, b.l.45), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. P. pripažinti kalta:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti D. P. recidyviste.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 2 d., iki 2024 m. gruodžio 4 d. (dvi dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. P., pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Priteisti iš D. P. 67,53 Eur (šešiasdešimt septynis eurus, 53 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Daiktinius įrodymus – grindų šluostės kotą, grindų šluostės laikiklį, virtuvinį peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja L. L.
