D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P., K. U., A. D., J. M. ir V. M. pagal BK 211 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-34-1073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53430-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.15; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Godos Ambrasaitės‑Balynienės ir Gabrielės Juodkaitės‑Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato Olego Šibkovo, civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovo advokato Aido Mažeikos kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu D. B., D. J., R. L., A. K., D. N., D. P., K. U. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnyje, ir jiems paskirtos bausmės: D. B., D. J. ir R. L. – 160 MGL (6025,60 Eur) dydžio baudos; A. K., D. N., D. P. ir K. U. – 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio baudos. Civilinei ieškovei UAB „Dasta“ solidariai iš D. J., D. B., R. L., D. P., K. U., A. K. ir D. N. priteista 18 678,02 Eur turtinei žalai už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlyginti, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendis pakeistas. Nustatyta, kad dėl UAB „Dareda“ pardavimų UAB „Dasta“ klientams iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Dasta“ neuždirbo 431 319,81 Eur bendrojo pelno ir neteko 49 166,91 Eur grynojo pelno, dėl to UAB „Dasta“ padaryta didelė turtinė 49 166,91 Eur dydžio žala. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinta dalis UAB „Dasta“ esamų ir buvusių klientų. Civilinei ieškovei UAB „Dasta“ solidariai iš K. U., D. J., D. P., A. K., D. N., R. L. ir D. B. priteistos pinigų sumos turtinei žalai už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlyginti dydis sumažintas iki 18 444,46 Eur. Civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. B., D. J., D. N., A. K., D. P., R. L. ir K. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe atskleidė UAB,,Dasta“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jiems buvo patikėta dėl jų darbo UAB „Dasta“, ir šia veika padarė įmonei didelę turtinę žalą. Jie, būdami pasirašytinai susipažinę su UAB „Dasta“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V, įsipareigojo neatskleisti komercine-technologine paslaptimi laikomos įmonės informacijos tretiesiems asmenims, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., susitarę ir bendrai veikdami, informaciją, nurodytą minėto įsakymo 1.5 punkte („Įmonės klientų pavadinimai, adresai, telefonai, elektroninis paštas, įmonių kontaktiniai asmenys“) ir laikomą UAB,,Dasta“ komercine-technologine paslaptimi, atskleidė UAB,,Dareda“ bei panaudojo jos veikloje – sudarinėjo analogiško asortimento prekių pirkimo–pardavimo sandorius su UAB,,Dasta“ esamais ir buvusiais klientais, kurių atstovų kontaktinius duomenis (adresus, telefonų numerius), produkcijos rūšis, kiekius, kainas, sužinojo dirbdami UAB,,Dasta“, taip dėl UAB „Dareda“ pardavimų UAB „Dasta“ klientams pastaroji minėtu laikotarpiu neuždirbo 438 316 Eur bendrojo pelno ir neteko 49 964,42 Eur grynojo pelno, dėl to jai padaryta didelė turtinė 49 964,42 Eur dydžio žala.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad į kaltinimą įtrauktos UAB „Dasta“ netektos (UAB „Dareda“ gautos) pajamos dėl komercinių santykių su UAB „Aideka“, UAB „Aloseta“, UAB „Autodomus“, UAB „Automark“, UAB „Autoplentas“, UAB „Dogusta“, UAB „Domtreka“, A. D. firma, UAB „Egsis“, įmone „Egzotika“, UAB „Ematada“, UAB „Julsvita“, UAB „M. Auto“, UAB „Mazroma“, UAB Mažeikių sunkvežimių servisu, J. M. prekybos įmone, V. M., UAB „Oldvila“, UAB „Paletra“, UAB „Reskila“, UAB „Rimedis“, UAB „Ringis ir Ko“, UAB „Tautvilė“, UAB „Termonamai“, UAB „Translogis“, UAB „Valendeta“, UAB „Viliaus transportas“, UAB „Vilkama“, UAB „Vilkelta“, AB „Vilniaus lytagra“, UAB „Z Autoservisas“, UAB „Žydrega“, tačiau UAB „Dareda“ šiems ūkio subjektams pardavimus pradėjo vykdyti tik nuo 2016 m. birželio 1 d. ir dar vėliau. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į terminą, kuris pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą buvo taikomas komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugai nuo neteisėto gavimo, naudojimo bei atskleidimo, į nuteistųjų veikimą bendrininkų grupe, į tai, kad pardavimai UAB „M“ ir UAB „Termonamai“ buvo vykdomi ne K. U. ir D. P., vėliausiai nutraukusių darbo santykius su UAB „Dasta“, iniciatyva, nėra pagrindo daryti išvadą, kad informacijos apie šiuos klientus atskleidimas ir pasinaudojimas ja praėjus metams po darbo santykių pasibaigimo vis dar suteikė kokį nors komercinį pranašumą UAB „Dareda“. Per metus informacija apie klientus, jų duomenys, komercinių santykių su jais turinys, kainų politika rinkoje kinta, todėl vertinti, kad galimi UAB „Dasta“ pajamų praradimai dėl UAB „Dareda“ komercinių santykių užmezgimo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininkų neteisėta veika, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad pirmiau nurodyti ūkio subjektai į kaltinimą įtraukti nepagrįstai ir iš jo šalintini, patikslinant nustatytos turtinės žalos dydį ir atitinkamai koreguojant civilinei ieškovei priteistą pinigų sumą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, civilinės ieškovės UAB „Dasta“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba palikti nenagrinėtą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Nuo 2023 m. gegužės 4 d. įsigaliojusioje BK 212 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Taigi tam, kad asmeniui būtų inkriminuotas BK 211 straipsnis, turi būti nustatyta 20 000 Eur dydžio turtinė žala. Šioje byloje kaltinamuoju aktu nuteistiesiems buvo inkriminuota, kad savo veiksmais jie padarė 15 679,36 Eur turtinę žalą UAB „Dasta“. Prokurorė palaikė kaltinamuoju aktu suformuluotą kaltinimą ir prašė teismo pripažinti įrodyta būtent tokio dydžio turtinę žalą, tačiau prieš jos valią žalos dydis buvo pakeistas (padidintas) pagal civilinės ieškovės atstovo prašymą, taip neteisėtai išplečiant kaltinimo ribas ir į jį įtraukiant naujas faktines veikos aplinkybes. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio reikalavimus, teisingo bylos nagrinėjimo taisykles, nuteistųjų teisę į gynybą ir teisę tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami. Pažymėtina, kad BPK civiliniam ieškovui nesuteikta teisė prašyti keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar faktines jos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

3.2. Priėmęs civilinės ieškovės pateiktą kaltinimo formuluotę, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Reikšmingai padidinęs žalos dydį, teismas pripažino nuteistuosius kaltais už veiksmus, dėl kurių, jei byla būtų nagrinėjama pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, jie po BK 211 straipsnio dispozicijos pakeitimo turėjo būti išteisinti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad BK 211 straipsnio redakcija buvo pakeista iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taigi šiam teismui buvo žinoma, kad žalos dydis turi ypatingą reikšmę. Tačiau teismas pažeidė pareigą visapusiškai patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindus, nuosprendžio šiuo aspektu nepatikrino ir paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Gavęs civilinės ieškovės atstovo prašymą pakeisti faktines veikos aplinkybes ir padidinti žalos dydį, prokurorui prieštaraujant dėl kaltinimo pakeitimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo arba perduoti bylą prokurorui, arba išnagrinėti ją pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes.

3.3. Nuteistiesiems inkriminavę bendrininkų grupės požymį, teismai pritaikė kolektyvinę baudžiamąją atsakomybę, nepagrįstai atskirai nevertindami kiekvieno nuteistojo veiksmų, tyčios, kaltės, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusių padarinių, kitų požymių, turinčių reikšmės jų veiksmams įvertinti. Taip buvo pažeisti teisingo ir teisėto nuosprendžio surašymo reikalavimai, nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nuteistieji UAB „Dasta“ ėjo skirtingas pareigas, buvo supažindinti su skirtingo pobūdžio vidine komercine informacija, įsteigus UAB „Dareda“ dalis nuteistųjų buvo šios bendrovės steigėjai, kiti buvo jos darbuotojai, kiekvienas iš jų atliko skirtingus verslo veiksmus. Nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, nei jo aprašomojoje dalyje nėra nurodyta ir įvertinta, kuo pasireiškė kiekvieno iš nuteistųjų disponavimas komercine paslaptimi ir jos atskleidimas, kokia šios komercinės paslapties apimtis, ką būtent atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų, kokią reikšmę tai turėjo galimai atsiradusiai žalai. Taip pat neaptarta, kokią konkrečią informaciją atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų ir, jei atskleidė, kokiu būdu tai padarė, ar šios informacijos atskleidimas turėjo reikšmės UAB „Dasta“ veiklai ir galimai atsiradusiai žalai. Akivaizdu, kad komerciniai santykiai su 613 bendrovių negalėjo vykti vienodu būdu, dalis jų savarankiškai surado UAB „Dareda“ ir pradėjo pirkti iš jos produkciją. Vien tai, kad su UAB „Dareda“ pradėjusi bendradarbiauti bendrovė prieš tai ar tuo pat metu pirko produkciją iš UAB „Dasta“, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „Dasta“ patyrė žalos būtent dėl to, jog kažkuris iš nuteistųjų anksčiau žinojo, kad ši bendrovė tam tikromis sąlygomis perka produkciją iš UAB „Dasta“.

3.4. Teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai įvertino kriterijus, lemiančius, kad tam tikra informacija tampa nusikalstamos veikos, nustatytos BK 211 straipsnyje, dalyku. Tarp UAB „Dasta“ ir nuteistųjų nebuvo sudarytas susitarimas dėl komercinės ar konfidencialios informacijos saugojimo. Informacija, šioje byloje laikoma komercine paslaptimi, nuteistiesiems nebuvo apibrėžta, nebuvo aiškūs jos patikėjimo ar perdavimo kriterijai, nebuvo sutarta, kokiu būdu darbuotojai turi saugoti šią informaciją, nebuvo sutarta dėl nekonkuravimo po to, kai nuteistieji nutraukė darbo santykius su bendrove.

3.5. Pirma, nebuvo pašalintos visos abejonės dėl UAB „Dasta“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V priėmimo ir pasirašymo aplinkybių. Nuteistieji nurodė, kad minėto įsakymo neatsimena ir nepasirašė, o R. Š. teigė, kad jo nepriėmė. Liudytoja I. S., bendrovėje rengusi įsakymus, parodė, kad tokio įsakymo nerengė ir neregistravo. Buvęs UAB „Dasta“ akcininkas R. J. parodė, kad jo teisininkai tokio įsakymo nerengė, jį be teisininkų galėjo parengti tik direktorius. Visi kiti liudytojai taip pat paneigė, kad būtų matę, rengę ar pasirašę šį įsakymą. Remiantis P. U. parodymais, įsakymą jam atnešė J. R., tačiau ji nėra apklausta. Byloje turėjo būti visapusiškai patikrinta, kokiomis aplinkybėmis atsirado šis įsakymas, kur jis buvo saugomas, kodėl jis nebuvo registruotas bendrovės dokumentacijoje, kur jį paėmė J. R. ir pan.

3.6. Antra, įsakymo priėmimas ir net pasirašymas negali būti prilyginti darbdavio ir darbuotojo susitarimui dėl komercinės paslapties apibrėžimo ir saugojimo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Taigi darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. Vien įpareigojančio įsakymo pasirašymas, nesant bendram susitarimui, kylančiam iš darbo sutarties ar konfidencialumo sutarties, negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl komercinės paslapties apsaugos.

3.7. Trečia, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, darbuotojas, sudarydamas sutartį su darbdaviu dėl komercinės paslapties, turi suvokti šios komercinės paslapties turinį ir apimtį. Nagrinėjamoje byloje vien įsakymo su neapibrėžtu turiniu egzistavimas negali būti vertinamas kaip pakankamas UAB „Dasta“ komercinės paslapties apibūdinimas. Akivaizdu, kad ne visi pirkėjų pavadinimai, jų telefonų numeriai ar kita informacija gali būti vertinami kaip komercinė paslaptis. Tokia informacija turi būti apibrėžta, suprantama darbuotojui būtent kaip komercinė paslaptis ir jis turi suvokti, kokią informaciją saugo.

3.8. Ketvirta, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad informacija, bendrovėje pripažįstama komercine paslaptimi, darbdavio turi būti protingai saugoma. Nagrinėjamoje byloje šis požymis taip pat nėra nustatytas. Nuo 2007 m. iki 2015 m. UAB „Dasta“ nebuvo imtasi jokių priemonių komercinei paslapčiai saugoti. Nė vienas iš bendrovės darbuotojų nežinojo, kad joje egzistuoja komercinių paslapčių sąrašas, bendrovėje nebuvo jokios tvarkos dėl komercinių paslapčių sąrašo sudarymo, saugojimo ir naudojimosi jomis, atsakingų asmenų už komercinės paslapties tvarkymą, papildymą, pakeitimą, saugojimą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nuteistieji ir liudytojai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių nutraukti darbo santykius su UAB „Dasta“ buvo tai, jog naujasis vadovas P. U. pradėjo siūlyti darbuotojams pasirašyti konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis. Ši aplinkybė patvirtina, kad iki tol jie nežinojo apie tai, kad bendrovėje egzistuoja konkretus komercinių paslapčių sąrašas ir jo saugojimo tvarka. Taigi nuteistųjų veiksmai vėliau steigiant UAB „Dareda“ ir vykdant joje veiklą negali būti vertinami kaip komercinės paslapties atskleidimas. Visuotinai žinoma, kad darbuotojai pasirašo vadovų įsakymus dažnai jų neskaitydami, nesigilindami į jų turinį. Asmenys, pasirašę įsakymą 2007 m., galėjo nežinoti šio įsakymo turinio 2015 m., įsakymas nebuvo naudojamas UAB „Dasta“ veikloje, nebuvo pasirašomas į bendrovę ateinančių naujų darbuotojų ar primenamas iš bendrovės išeinantiems darbuotojams, apie jo egzistavimą nežinojo nė vienas bendrovėje dirbantis asmuo.

3.9. Penkta, nuteistiesiems ar kitiems darbuotojams nutraukiant darbo santykius su UAB „Dasta“, jiems nebuvo pasiūlyta pasirašyti konfidencialumo ar nekonkuravimo sutarties, užtikrinančios duomenų neatskleidimą ar nekonkuravimo rinkoje sąlygas, dėl to nuteistieji turėjo teisę konkuruoti rinkoje su UAB „Dasta“.

3.10. Byloje taip pat nebuvo tiriami ir analizuojami komercinės paslapties atskleidimo bei priežastinio ryšio požymiai. Teismai rėmėsi ydinga prezumpcija, kad nuteistieji atskleidė bendrovės „Dasta“ komercinę paslaptį UAB „Dareda“. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog komercinė paslaptis buvo atskleista, būtina nustatyti, kas ir kokiu būdu ją atskleidė, kokius veiksmus atliko paslaptį atskleidęs asmuo. Teismai netyrė ir nenustatė, ar kuris nors iš nuteistųjų atskleidė UAB „Dasta“ komercinę paslaptį, jei atskleidė, kokiu būdu tai padarė ir kokio turinio bei apimties informacija tai buvo, ar būtent ši informacija sudarė UAB „Dasta“ komercinę paslaptį, ar ši informacija nebuvo vieša ir ar jos UAB „Dareda“ negavo kitais būdais. Teismų prezumpcija, kad visos kaltinime nurodytos bendrovės tapo UAB „Dareda“ klientėmis atskleidus UAB „Dasta“ komercinę paslaptį, yra nepagrįsta. Teismai turėjo nustatyti UAB „Dareda“ ir minėtų bendrovių komercinio bendradarbiavimo pradžią, pagrindus, sąlygas, taip pat ar tokie verslo santykiai atsirado natūraliai, ar juose buvo naudojama iš UAB „Dasta“ gauta informacija, ar ši informacija kiekvienu atveju sudarė UAB „Dasta“ komercinę paslaptį.

3.11. Nustatant nuteistųjų veiksmais neva padarytos žalos požymį, svarbūs keli aspektai. Pirma, UAB „Dasta“ patirta žala buvo skaičiuojama sumuojant laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės negautas pajamas. Toks laikotarpis pasirinktas nesilaikant teisės aktuose ar teismų praktikoje nustatytų kriterijų. Nuteistiesiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis. Joje buvo nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi 2015–2016 m. laikotarpiu galiojo vienerių metų nekonkuravimo laikotarpis. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog byloje negalėjo būti apskaičiuota pusantrų metų laikotarpiu padaryta žala (dėl šios priežasties dalį subjektų teismas iš kaltinimo pašalino), turėjo būti vertinama žala, padaryta nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Šią taisyklę teismas privalėjo pritaikyti visiems verslo santykiams tarp UAB „Dareda“ ir jų pirkėjų.

3.12. Antra, UAB „Dasta“ penkerių metų pajamų ir pelno skaičiavimo laikotarpis taip pat parinktas nesilaikant jokių teisinių kriterijų. Pasirinkdamas tokį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi privataus auditoriaus konsultacine išvada, prieštaraujančia byloje pateiktai teismo ekspertės išvadai. Teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių vertina tokį laikotarpį. UAB „Dasta“ pajamos ir pelnas pradėjo mažėti jau 2014 m., dar iki UAB „Dareda“ veiklos pradžios santykius su UAB „Dasta“ nutraukė UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Lotus oil“ ir kitos bendrovės, kurių mokėjimai sudarė reikšmingą dalį UAB „Dasta“ pajamų. Civilinės ieškovės nepagrįstai pasiūlytas ir teismų priimtas penkerių metų laikotarpis nulėmė didesnį UAB „Dasta“ pajamų ir pelno apskaičiavimą. Pažymėtina, kad daug į nuosprendyje nurodytą bendrų pirkėjų sąrašą įtrauktų subjektų nutraukė santykius su UAB „Dasta“ prieš kelerius metus iki numanomos nusikalstamos veikos padarymo.

3.13. Trečia, byloje yra prieštaravimų tarp teismo ekspertės išvados ir privataus auditoriaus konsultacinės išvados. Teisme ekspertė argumentuotai paaiškino, kokia metodika ir kriterijais rėmėsi, apskaičiuodama UAB „Dasta“ negautą grynąjį pelną, o privatus auditorius nurodė tik tai, kad jis lygino visus bendrus UAB „Dasta“ ir UAB „Dareda“ klientus, nevertindamas priežasčių, dėl kurių šie pirkėjai pirko produkciją iš vienos ar iš kitos bendrovės. Toks privataus konsultanto pasirinktas žalos skaičiavimo būdas yra ydingas, jis supainiojo verslo santykių priežastis ir pasekmes. Neturėdami nekonkuravimo susitarimo, UAB „Dareda“ vadovai ir darbuotojai neturėjo pareigos kiekvieną kartą tikrinti savo verslo santykių pobūdį su nauju klientu, t. y. tikrinti, ar toks pirkėjas nėra anksčiau pirkęs produkcijos iš UAB „Dasta“. Kiekvienu atskiru atveju teismai turėjo įvertinti, ar UAB „Dareda“ ir kito verslo subjekto santykis buvo įprastas verslo santykis, ar šis verslo santykis buvo grindžiamas nesąžiningos konkurencijos ir komercinės paslapties panaudojimu. Nenustačius šių kriterijų, niekuo nepagrįstas UAB „Dasta“ pajamų ir pelno palyginimas skirtingais laikotarpiais negali būti pripažintas teisingu žalos nustatymo kriterijumi.

3.14. Ketvirta, UAB „Dasta“ pajamos pradėjo mažėti dar 2014–2015 m. Su bendrove santykius nutraukė stambūs pirkėjai, dar 2015 m. pirmąjį pusmetį UAB „Dasta“ uždarė visus savo filialus. Šios aplinkybės patvirtina, kad, skaičiuojant galimą žalą, turi būti įvertinta, dėl kokių priežasčių sumažėjo pajamos ir pelnas, ar tam turėjo reikšmės UAB „Dasta“ verslo pablogėjimas ir daugelio darbuotojų pasitraukimas iš įmonės pasikeitus vadovams. Visos šios aplinkybės, nors teismų ir buvo paminėtos, nebuvo vertinamos baudžiamosios atsakomybės teisingo taikymo kontekste.

3.15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais patirtai žalai kompensuoti taikoma civilinė atsakomybė ir, tik esant dideliam veikos pavojingumui, pasiekiančiam nusikalstamos veikos ribas, teisės ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018). Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų civilinė atsakomybė buvo realizuota civilinėje byloje Nr. e2A-402-933/2023, kurioje ieškovė UAB „Dasta“ ir atsakovai UAB „Dareda“, D. P., D. J., A. K., D. N., R. L., D. B., K. U. sudarė taikos sutartį. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas nesuponuoja išvados, jog nuteistieji pripažįsta savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.

3.16. Argumentai, išdėstyti kasaciniame skunde, buvo nurodyti ir nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos iš esmės neatsakė.

3.17. Išteisinus nuteistuosius BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkto pagrindu, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas ar paliktas nenagrinėtas.

4. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovas advokatas A. Mažeika prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį – priteisti UAB „Dasta“ solidariai iš D. J., D. B., R. L., D. P., K. U., A. K. ir D. N. 58 596,12 Eur turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Byloje, sprendžiant civilinei ieškovei priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, susiklostė išskirtinė situacija, todėl būtina nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Žemesnės instancijos teismai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-507/2016, 2K-3-489/2017). Parama pagal verslo apskaitos standartus yra įtraukiama į apskaitą kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos, todėl, skaičiuojant grynąjį įmonės pelną, turi būti atimama iš gautų bendrųjų pajamų.

4.2. Tačiau skaičiuojant grynojo pelningumo rodiklį turi būti remiamasi ne tik teisiniais, bet ir ekonominiais argumentais. Įprastai įmonės negausiai skiria lėšas paramai ir paramos suma statistiškai sudaro 1–2 proc. veiklos sąnaudų ir nedaro reikšmingos įtakos grynojo pelno skaičiavimui. Bet įvertinus, kad UAB „Dasta“ byloje nagrinėjamu laikotarpiu skyrė ženklias pinigų sumas paramai (pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktas paramos deklaracijas, UAB „Dasta“ per 2010 m. suteikė 319 900 Lt (92 649,44 Eur), 2011 m. – 999 336 Lt (289 427,71 Eur), 2012 m. – 249 000 Lt (72 115,38 Eur), 2013 m. – 720 279 Lt (208 607,22 Eur), o 2014 m. – 765 949 Lt (221 837,06 Eur)), tai iškreipė tuometinį jos grynojo pelningumo rodiklį.

4.3. Pagal turinį parama skiriasi nuo kitų veiklos sąnaudų. Teikdamos paramą, bendrovės atlieka socialinę misiją (UAB „Dasta“ suteikdavo paramą įvairiems sporto klubams, bažnyčiai, vedų kultūros centrui ir kt.). 11-ajame verslo apskaitos standarte „Sąnaudos“, patvirtintame viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, nurodoma, kad sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms, taigi sąnaudomis pripažįstamos tik tokios įmonės išlaidos, kurios tenka uždirbtoms įmonės pajamoms. Parama pajamų įmonei neuždirba, todėl pagal turinį ji nėra tolygi kitoms įmonės išlaidoms, skaičiuojant grynąjį pelną, tačiau į pelno (nuostolių) ataskaitą yra įtraukiama kaip veiklos sąnaudos ir ja yra mažinamas grynasis pelnas, taip iškreipiant įmonės grynojo pelningumo rodiklį. Dėl šios priežasties yra ekonomiškai pagrįsta, apskaičiuojant UAB „Dasta“ grynojo pelningumo rodiklius, VMI deklaruotas paramos sumas pašalinti iš pelno (nuostolių) ataskaitų ir perskaičiuoti UAB „Dasta“ grynąjį pelną bei grynojo pelningumo rodiklius. Taikant 8,8 proc. vidutinį pelningumo koeficientą, UAB „Dasta“ patirta turtinė žala sudaro 58 596,12 Eur (18 444,46 Eur : 2,77 proc. x 8,8 proc.).

5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rita Čivinskaitė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

5.1. Nesutiktina su nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas ir nuteistiesiems inkriminavo naujas faktines veikos aplinkybes, tarp jų ir žalos dydį, pagal civilinės ieškovės atstovo pateiktą prašymą pakeisti kaltinimą ir prieš valstybinio kaltintojo valią. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas pažymėjo, kad jis, nebūdamas BPK 256 straipsnyje nustatytas proceso dalyvis, galintis teikti teismui prašymus, teikia prašymą, siekdamas, kad teismas savo iniciatyva pakeistų kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, o tai negali būti vertinama kaip civilinio ieškovo pateiktas prašymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemesnės instancijos teismai išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl kaltinimo keitimo ir esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė.

5.2. Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėja nekėlė bendrininkų grupės požymio nustatymo klausimo, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas nebuvo, todėl nėra pagrindo jį nagrinėti ir kasacinės instancijos teisme, o kita nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo dalis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes yra grindžiama netinkamu įrodymų vertinimu.

5.3. Civilinės ieškovės atstovo kasacinis skundas neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes yra grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šioje byloje taikytino grynojo pelningumo koeficiento. Nors kasatorius nurodė, kad byloje susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, todėl būtina nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, teisiniais argumentais tokio teiginio jis nepagrindė.

6. Civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovas advokatas A. Mažeika atsiliepimu į nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš nuteistųjų civilinės ieškovės turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Civilinės ieškovės atstovas teismui pateikė prašymą ne BPK 256 straipsnio, o BPK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatyta tvarka, prašydamas ne pakeisti kaltinimą teisme, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet pačiam teismui kaltinamiesiems pranešti, kad kaltinime nurodytos jų veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis ir išdėstytos taip, kaip nurodyta prašyme. Teismas šį prašymą įvertino kaip pagrįstą, todėl jį patenkino ir jo pagrindu, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pats pranešė kaltinamiesiems, kad kaltinime nurodytos jų veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, ir įteikė jiems civilinės ieškovės atstovo prašymą dėl siūlomos kaltinimo formuluotės, kad jie žinotų, kokios faktinės aplinkybės ir kaip gali būti keičiamos, bei galėtų pasiruošti gynybai. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl pažeistų BPK 256 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti.

6.2. Nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde klausimas dėl bendrininkavimo nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, todėl jis nenagrinėtinas ir kasacinės instancijos teisme. Be to, argumentus, susijusius su komercinės paslapties sąvoka, komercinės paslapties atskleidimu ir priežastiniu ryšiu, kasatorius grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, todėl ši kasacinio skundo dalis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

6.3. Penkerių metų pajamų ir pelno skaičiavimo laikotarpį pasiūlė ne civilinės ieškovės atstovas, o teismo ekspertė, šiuo jos pasirinktu laikotarpiu abejoti nėra pagrindo. Kasatorius nenurodė priežasčių, kodėl turėtų būti pasirinktas kitas laikotarpis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistieji ne kartą teigė pateiksiantys alternatyvią civilinės ieškovės atstovo pateiktai konsultacinei specialisto išvadai kitą kompetentingo specialisto išvadą, tačiau to nepadarė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas tenkintinas, o civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl

8. Nuteistųjų gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nes pagal civilinės ieškovės atstovo pateiktą formuluotę neteisėtai pakeitė kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.

9. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva.

10. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, individualizuojančios kaltinamojo padarytą veiką, sudarančios pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turinčios reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis, t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02).

12. Nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės UAB „Dasta“ atstovas 2022 m. birželio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes skirtingomis (14 t., b. l. 82–109). Remdamasis auditoriaus Č. Maculevičiaus 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „Dasta“ realų grynojo pelno sumažėjimą atspindi ne tik tam tikros produkcijos, UAB „Dareda“ nupirktos iš tų pačių tiekėjų, pardavimas tiems patiems klientams, kaip klaidingai nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. sausio 10 d. išvadoje, bet visi UAB „Dareda“ pardavimai UAB „Dasta“ buvusiems klientams, civilinės ieškovės atstovas prašė į kaltinimą įtraukti visus šiuos pardavimus, atitinkamai padidinant nuteistųjų veiksmais civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą. 2022 m. birželio 14 d. teisiamajame posėdyje proceso dalyviai buvo informuoti apie civilinės ieškovės atstovo prašymą dėl kaltinimo keitimo ir supažindinti su jo turiniu, jiems buvo sudaryta galimybė dėl jo pasisakyti, jie taip pat buvo įspėti, kad teismas svarstys civilinės ieškovės poziciją dėl keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir, nustatęs jų pagrįstumą, gali kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti skirtingomis. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas iš dalies pritarė civilinės ieškovės atstovo pasiūlytam žalos apskaičiavimo būdui ir padidino kaltinamajame akte nurodytą žalos dydį nuo 15 679,36 Eur iki 49 964,42 Eur.

13. Susiklosčiusios procesinės situacijos kontekste pažymėtina, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2011). Situacijos, kai, paaiškėjus naujų aplinkybių, kaltinamuoju aktu asmeniui pareikštą kaltinimą tenka tikslinti, baudžiamosiose bylose nėra retos. Jei toks kaltinimo pakeitimas atliekamas laikantis BPK nustatytų taisyklių, asmens teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą ir kiti konstituciniai tinkamo teisinio proceso principai nepažeidžiami.

14. Aptariamu atveju nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad prašymas pakeisti kaltinimą nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, t. y. jį pateikė civilinės ieškovės atstovas, kuriam BPK 256 straipsnyje nenustatyta teisė teikti tokį prašymą. Pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu pasisakydamas dėl analogiško nuteistųjų gynėjos argumento, pagrįstai nurodė, kad civilinės ieškovės atstovas turi teisę išreikšti savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių, o teismas turi diskreciją į šią poziciją atsižvelgti, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą. Apie galimą kaltinimo keitimą nuteistieji buvo informuoti iš anksto, nė vienas iš jų teisiamajame posėdyje nepareiškė, kad civilinės ieškovės atstovo prašyme dėl kaltinimo keitimo nurodytos aplinkybės jiems neaiškios, nesuprantamos, taip pat neprašė bylos nagrinėjime skelbti pertraukos pasiruošti gynybai, atsižvelgiant į galimus kaltinimo pakeitimus. Be to, teismo padaryti kaltinimo pakeitimai neturėjo įtakos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmėms ar kitoms teisinės reikšmės gynybai turinčioms aplinkybėms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir su jais susijusios nuteistųjų procesinės teisės nebuvo pažeisti.

Dėl BK 211 straipsnio taikymo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio atitikties BPK reikalavimams

15. BK 211 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui.

16. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 211 straipsnį taikymas galimas, kai yra nustatomi visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, įskaitant privalomus objektyviuosius požymius: dalyką – komercine paslaptimi laikomą informaciją, veiką – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimą, padarinius – didelės turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimą, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos. Taigi baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui.

17. Nuteistųjų gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 211 straipsnį, nes netinkamai nustatė nusikaltimo sudėties požymius, visų pirma objektyviuosius – dalyką ir veiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių argumentai dėl dalyko ir veikos (informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai, pareigos ją saugoti formalizavimo ir jos atskleidimo) yra išimtinai paremti nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų atliktu įrodymų vertinimu: kvestionuojamas UAB „Dasta“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ priėmimo faktas; nepritariama teismų išvadai, kad UAB „Dasta“ ėmėsi priemonių komercinei paslapčiai saugoti; kt. Primintina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nusprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Atitinkamai aplinkybė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-697/2022, 2K-222-648/2023). Todėl dėl kasatorių argumentų, kuriuose yra nesutinkama su žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis dėl šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – dalyko ir veikos, atskirai nebus pasisakoma.

18. Nenagrinėtini nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo bendrininkų grupės požymio nustatymo, nes, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o šioje byloje nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde pirmiau nurodytas klausimas nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

19. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 211 straipsnį asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui. Nuteistųjų gynėjo kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo laiką, todėl klaidingai apskaičiavo šia veika padarytą turtinę žalą.

20. Nuteistiesiems inkriminuota, kad UAB,,Dasta“ komercine paslaptimi laikomą informaciją jie atskleidė UAB,,Dareda“ ir panaudojo jos veikloje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas UAB,,Dasta“ padaryta turtine žala laikė per visą šį laikotarpį dėl UAB „Dareda“ pardavimų UAB „Dasta“ klientams pastarosios netektą grynąjį pelną. Tačiau byloje nustatyta, kad jokie UAB,,Dasta“ vidaus dokumentai ar šalių susitarimai neapibrėžė konkretaus termino, kuriam pasibaigus įmonės komercinę paslaptį žinantys asmenys gali ją atskleisti ir (ar) naudoti. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu atveju, sprendžiant dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo neteisėtumo, aktuali Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Dasta“ nenustatė jokio termino komercinei paslapčiai saugoti, patvirtina įmonės poziciją, kad po įstatyme nustatyto vienerių metų termino buvusiems darbuotojams pasinaudojus jiems žinoma komercine paslaptimi nekils reikšmingų žalingų padarinių. Vis dėlto, prieštaraudamas savo pateiktiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesivadovauti byloje taikytinu teisės aktu (minėta Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi) ir tinkamai nepakoregavo (nesutrumpino iki vienerių metų) pirmosios instancijos teismo nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko bei neperskaičiavo nuteistųjų veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio. Šio sprendimo teismas išsamiau nemotyvavo, apsiribodamas išvada, kad dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimosi ja žala UAB,,Dasta“ buvo daroma ilgiau nei vienerius metus nuo nuteistųjų darbo santykių su įmone pasibaigimo, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Žemesnės instancijos teismams ignoruojant pirmiau nurodytas Konkurencijos įstatymo nuostatas ir kasacinės instancijos teismo praktiką, ne tik nepagrįstai net pusmečiu pailgintas nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ir neteisingai apskaičiuota nuteistųjų veiksmais UAB,,Dasta“ padaryta turtinė žala.

22. Atitinkamai UAB „Dasta“ atstovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo didelės turtinės žalos dydžio nustatymo taip pat yra pagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl atskleidžiant komercinę paslaptį padarytos žalos dydžio bet kurioje teisenoje (t. y. taikant drausminę, civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę) paprastai turi būti vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Išsamiausia praktika šiais klausimais yra suformuota kasacine tvarka nagrinėjant civilines bylas. Teismų praktikoje civilinėse bylose nurodyta, kad žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Šiose bylose nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Taikant aptartą nuostolių apskaičiavimo algoritmą, pirmiausia yra nustatomos visos atitinkamu laikotarpiu kaltininko gautos pajamos (įplaukos), iš kurių turi būti atskaitomos būtinosios finansinės veiklos sąnaudos, ir nuo jų atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-418/2014, 3K-3-24-421/2015). Taigi aptarta teismų praktika formuluoja taisyklę, kad šie skaičiavimai turi būti grįsti pelno ir objektyviųjų sąnaudų skirtumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad parama nors ir formaliai įtraukiama į įmonės sąnaudų eilutę, tačiau nėra priskirtina prie objektyviųjų įmonės sąnaudų, kurios turėtų būti reikšmingos nuostoliams apskaičiuoti. Kaip teisingai nurodo kasatorius, parama yra ne privalomas, o pasirinktinis įmonės sprendinys, kuris tiek savo pasirinkimu, tiek dydžiu yra individualus ir variantiškas. Todėl skaičiuojant grynojo pelno rodiklį paramos sumos neturėtų būti traukiamos į skaičiavimus. Aptartas paramos pobūdis (pasirinktinis) yra labai aiškiai apibrėžtas ‏‏‎įstatymu įtvirtintame reguliavime, jame teigiama, kad parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams. Paramos dalykai šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams teikiami jų įstatuose ar nuostatuose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį, auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme – tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti.

23. Taigi nustatytos dvi teisės taikymo klaidos – netinkamo laikotarpio pasirinkimas ir grynojo pelno dydžio nustatymo apsirikimas – galėjo turėti esminę įtaką nuteistųjų baudžiamajai atsakomybei kilti, nes, kaip minėta, atsakomybė pagal BK 211 straipsnį taikoma tik tinkamai nustačius didelės turtinės žalos požymį.

24. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl esminių apeliacinių skundų argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas bei atsakyta į esminius nuteistųjų gynėjos ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, turės pagal aptartus nustatytus trūkumus dar kartą pasisakyti dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio bei atitinkamai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 211 straipsnį taikymo pagrįstumo.

Dėl prašymo atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

25. Atsiliepime į nuteistųjų gynėjo kasacinį skundą civilinės ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl civilinės ieškovės patirtų išlaidų, atstovui rengiant kasacinį skundą ir atsiliepimą į nuteistųjų kasacinį skundą, atlyginimo išieškojimo iš nuteistųjų. Kartu su atsiliepimu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).

27. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistųjų gynėjo ir civilinės ieškovės atstovo kasacinius skundus. Nuteistųjų gynėjo kasacinis skundas tenkinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, o D. B., D. J., R. L., A. K., D. N., D. P., K. U. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, civilinės ieškovės atstovo prašymas iš jų priteisti civilinės ieškovės turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-303/2021, 2K-25-387/2022, 2K-216-495/2022, 2K-182-495/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

‏‏‎