Kasacinio skundo Nr. DOK-1522/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46218-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. D. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis M. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies pažeidimus. Teismai negalėjo remtis P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra nenuoseklūs. Liudininkų Š. P. ir D. M. parodymai skirtingi tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisme. Pareigūnų sekimo protokoluose turėjo būti surašytas tikslus laikas, kada kas buvo fiksuojama. Teismas turėdamas tokią informaciją negalėjo nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes. Teismas turėjo nustatyti, kurie parodymai tikslūs, kuriuos reikia atmesti. Minėti liudininkai nepateikė teismui slapto sekimo protokolo, kas buvo būtina teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas nenurodė motyvų dėl ko atmetė M. D. parankius įrodymus, rėmėsi tais įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisme.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1522/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46218-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. D. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis M. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies pažeidimus. Teismai negalėjo remtis P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra nenuoseklūs. Liudininkų Š. P. ir D. M. parodymai skirtingi tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisme. Pareigūnų sekimo protokoluose turėjo būti surašytas tikslus laikas, kada kas buvo fiksuojama. Teismas turėdamas tokią informaciją negalėjo nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes. Teismas turėjo nustatyti, kurie parodymai tikslūs, kuriuos reikia atmesti. Minėti liudininkai nepateikė teismui slapto sekimo protokolo, kas buvo būtina teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas nenurodė motyvų dėl ko atmetė M. D. parankius įrodymus, rėmėsi tais įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisme.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, M. D. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistasis, prašydamas baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo M. D. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Albinas Antanaitis
