A. M. pagal BK 150 str., 138 str., 62 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1470/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24829-2021-3

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. M. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą nutraukti. Jei skundžiamas nuosprendis būtų paliktas galioti, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 8 d. nutartį, taikyti BK 54, 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei numatyta įstatymo bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme ar bausmę švelninti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai A. M. nuteisė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių jų tikrumu, nes ne visi bylos įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti kitų bylos duomenų kontekste, remiamasi tik kaltinimui palankiomis aplinkybėmis, visiškai neaptariant kaltinamajam palankių įrodymų, taip pažeidžiant BPK 7, 20, 22 straipsnių, 305 straipsnio 1, 2, 3 dalių, reikalavimus. Teismai išvadą, dėl prievartinių lytinės aistros tenkinimo veiksmų prieš nukentėjusiąją, iš esmės pagrindė nukentėjusiosios parodymais bei psichologinės-psichiatrinės išvados argumentais, netiesioginiais įrodymais - liudytojų parodymais. Tiesioginių nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra. Teismai be pagrindo nustatė, jog nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle. Neįtikėtina, jog jei būtų su nukentėjusiąja atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai, ji miegotų, atsibudusi to nesuvoktų, nekviestų pagalbos. Teismai nevertino versijos, jog nukentėjusioji nuteistąjį apkalba įtakota motinos ar bijant pasakyti tiesą, kad tai buvo iš anksto gerai apgalvotas planas siekiant materialinės naudos. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o jomis grįsdamas priimtą sprendimą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, svarbių teisingai bausmei parinkti. A. M. neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neturi jokio polinkio atlikti priešingus teisei veiksmus. Jo kaltės neigimas - ne gynybinė pozicija, o realios situacijos pateikimas. Pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl ko negali taikyti BK 62 straipsnio taisyklių dėl švelnesnės bausmės negu įstatymo numatyta, A. M. paskyrimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, jis iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatorės nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant A. M. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą A. M. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasatorė, skunde ginčydama bausmės A. M. paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdama švelnesnės bausmės nuteistajam teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl analogiškų nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu ir bausmės A. M. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis