A. B. pagal BK 246 str., 294 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-318/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00382-2008-9

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.20.16 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

nuteistajam A. B.,

jo gynėjui advokatui Egidijui Morkūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistojo A. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį išteisintas ir baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį panaikinta ir A. B. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. balandžio 19 d., sugadino ir paslėpė aprašytą bei jam, pasirašius įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, patikėtą turtą – išrinko 2003 m. pagaminto pilkos spalvos automobilio BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visą vidaus saloną, padarydamas 7800 Lt žalą, dėl to transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal tiesioginę ir tikslinę paskirtį.

Kasaciniu skundu Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – 20 MGL (2600 Lt) baudos dydžio ir paskirti 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas A. B. teisingai parinko bausmės rūšį – baudą, bet netinkamai nustatė bausmės dydį, neproporcingą nusikalstamos veikos pavojingumui. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (iki 2011 m. balandžio 21 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 100 MGL dydžio bauda, taigi bausmės vidurkis – 50 MGL dydžio bauda. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, sugadino jam perduotą saugoti areštuotą didelės apie 50 000 Lt vertės automobilį BMW X5, o tai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Prokuroras teigia, kad teismas neteisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl neteisingai paskyrė pernelyg švelnią bausmę, dėl to nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Prokuroras pažymi, kad byloje A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas už administracinės teisės pažeidimus, todėl jam skiriama bausmė, įvertinus didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turėtų būti didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir nustatytą nusikaltimu padarytos žalos dydį, t. y. 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje nustatyta, jog automobilis pareikalavus buvo grąžintas policijos pareigūnams, dėl to apeliacinės instancijos teismas, nuteisęs jį už automobilio detalių paslėpimą, konstatavo tiesos neatitinkančią aplinkybę, o tai negali būti laikoma teisingumo vykdymu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio prasme. Šis teismas nuosprendyje nenurodė nusikalstamos veikos padarymo būdo, neatskleidė nuteistojo veiksmų tyčios, dėl to nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo pagrįsti padarytas išvadas įrodymais, pažeidė jo teisę į gynybą. Teismas neįvykdė pareigos išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tik perkėlė į nuosprendį prokuroro 2012 m. spalio 3 d. prašyme pakeisti kaltinimą teisme nurodytas faktines aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiga saugoti automobilį buvo nustatyta ir nuteistojo žmonai, bet nepasisakė, kodėl teisiamas būtent jis. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. policijos pareigūnų sudarytą transporto priemonės aprašą ir automobilio BMW X5 apžiūros protokolą pripažinęs aprašais, nors BK 246 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai suformuluota, kokia forma turi būti aprašytas patikėtas turtas, plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2010). Dėl padarytų BPK reikalavimų, Konstitucijoje įtvirtintų teismo nešališkumo bei pareigos vykdyti teisingumą principų, nuteistojo teisės į gynybą pažeidimų, teismų praktikos nesilaikymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų

Neteisus prokuroras kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas skirdamas A. B. 20 MGL dydžio baudą pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog bausmės dydis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes bei kitus straipsnyje išdėstytus reikalavimus, parenkamas skaičiuojant jį nuo sankcijos vidurkio. Aiškinant šios normos turinį pirmiausia pažymėtina, kad tai yra ne imperatyvi, o metodinė taisyklė, kuria teismų praktikoje paprastai remiamasi skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl A. B. skiria mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) numatytos baudos vidurkis bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė taip pat siūlė skirti baudą, kurios dydis mažesnis nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teisės taikymo aspektu prokuroro kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl nuteistojo A. B. kasacinio skundo argumentų

Nuteistojo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neparemtos bylos proceso metu ištirtais įrodymais. Bylos apeliacinio proceso metu teismas vadovavosi bendraisiais bylos apeliacinio nagrinėjimo pagrindais, buvo išklausyta proceso dalyvių nuomonė dėl būtinybės atlikti byloje įrodymų tyrimą, tačiau niekas iš proceso dalyvių nepareiškė tokio pageidavimo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, tačiau nuosprendyje padarytas išvadas pagrindė įrodymais, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau jame dalyvauti nepageidavo, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos požymius, pripažindamas automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, dalyku, o A. B. šios nusikalstamos veikos subjektu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo 2008 m. gruodžio 22 d. įgaliojimo, kuriuo G. B. delegavo A. B. teisę tvarkyti savo automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turinį. Taip pat išsamiai buvo išnagrinėtas 2008 m. gruodžio 24 d. pakvitavimo, kuriuo perduotas automobilis A. B. žinion, turinys, akcentuojant tai, jog pats A. B. tikslino pakvitavime surašytas pareigas, pažymėjo nuorodą į 2008 m. rugsėjo 18 d. transporto apžiūros akte surašytus duomenis, taip apibrėždamas savo teisinės atsakomybes apimtį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. žinojo pareigas dėl jam patikėto turto, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už tokius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Pagal BPK 151 straipsnio 4 dalies nuostatas turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Visi šie veiksmai perduodant aprašytą turtą buvo atlikti. Kasaciniame skunde išdėstyti prieštaravimai dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. policijos pareigūnų sudaryto transporto priemonės aprašo ir automobilio BMW X5 apžiūros protokolo pripažinimo aprašu yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nei Baudžiamasis, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato atskirų reikalavimų aprašo formai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 246 straipsnio 1 dalį svarbu ne formos klausimas, o konstatuoti tai, kad kaltininkas suvokė pareigų ir atsakomybės turinį dėl jam patikėto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir būklės aprašymu. Kasaciniame skunde taip pat reiškiami prieštaravimai dėl veikos aprašymo nekonkretumo, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašytoje veikoje nenurodytos aplinkybės, kada konkrečiai ir kaip buvo sugadintas ir paslėptas aprašytas turtas. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra privalomas įrodinėti dalykas pagal BK 246 straipsnį. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo sugadintas ir paslėptas nusikalstamais trečiųjų asmenų veiksmais, atsakomybė už šio turto praradimą tenka asmeniui, teisiškai atsakingam už šio turto išsaugojimą. Apklaustas teismo posėdyje nuteistasis A. B. nurodė, jog turtas buvo iš jo pagrobtas, o į policiją nesikreipė dėl asmeninių motyvų. Ši versija pagrįstai buvo atmesta, nes A. B. gerai suprato savo teisių turinį dėl aprašyto automobilio patikėjimo, nes pats išbraukė iš pakvitavimo nuostatą dėl automobilio sugadinimo, kaip atsakomybės pagrindą, nurodydamas, kad tai gali padaryti tretieji asmenys, todėl suprato ir pareigą, jog nustačius tokį faktą būtina kreiptis į policiją. Nesant tokio kreipimosi ir duomenų apie vagystę ar turto sunaikinimą, nėra pagrindo nuteistojo teiginius dėl vagystės pripažinti pagrįstais. Todėl atsakingu dėl turto sunaikinimo ir paslėpimo apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino A. B. Kasaciniame skunde daug argumentuojama dėl apeliacinio teismo išvados, jog nusikaltimas padarytas tyčia, teigiant, kad ši aplinkybė nuosprendyje nebuvo motyvuota, todėl liko neįrodyta. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Veikos, kuri pripažinta įrodyta, aprašyme išdėstyta tai, kad A. B. sugadino išrinkdamas jam patikėto automobilio saloną. Automobilio salono išmontavimą patvirtina reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, o tai, kad automobilio detalių išmontavimas yra sąmoninga veikla, visiems suprantama aplinkybė, kurios motyvuoti nereikia. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažindamas tai tyčine veikla pagrįstai šios aplinkybės plačiau nenagrinėjo. Automobilio salono išmontavimas, išimant sėdynes, nuimant skydą ir prietaisų skydelį pagrįstai pripažintas automobilio sugadinimu, dėl kurio jis tapo netinkamas naudoti. Ši aplinkybė taip pat yra pakankamai aiški ir nereikalaujanti platesnio motyvavimo bei atitinkanti objektyvųjį veikos sudėties požymį. Išmontuotos detalės apžiūros vietoje nebuvo surastos, A. B. jų ikiteisminiam tyrimui nepateikė, todėl nuosprendyje, išdėstant veikos, kuri pripažinta įrodyta, aplinkybes, pažymėta, kad detalės buvo paslėptos. Pripažinus, kad automobilio saloną išmontavo A. B., ši aplinkybė (paslėpimas) neturi savarankiškos reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl kasaciniu bylos proceso aspektu plačiau nenagrinėtina. Visos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados yra argumentuotos, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistojo A. B. kasacinius skundus.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis