Dėl nusikalstamų veikų padarymo, gynėju, ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlė V. V., kad jis (A. S.), pasinaudodamas savo pažintimi su šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusiu ir jam vadovavusiu valstybės tarnautoju - Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru A. G. gali už kyšį iš V. V. lėšų A. G. paveikti, kad šis piktnaudžiautų tarnyba ir neteisėtai veiktų V. V. naudai vykdant įgaliojimus - atskleistų A. S. tarnybos paslaptį sudarančius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis bei priimtų kitus V. V. palankius sprendimus, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-350/2023

Proceso Nr. 1-01-2-00027-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.8; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.2.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.3.6.4.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Neringai Aukštuolienei, R. P.,

dalyvaujant:

prokurorams Vilmai Vidugirienei, Mantui Jurkėnui,

advokatams Giedriui Danėliui, Atui Moliui, Henrikui Mackevičiui,

kaltinamiesiems A. G., V. V., A. S.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis advokatų profesinėje bendrijoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį;

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį;

V. V., gimęs 1975 m. balandžio 29 d. Šilalės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, neteistas, šiuo metu esantis Kauno kalėjime, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. A. S., būdamas V. V., kuriam 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (toliau – Klaipėdos apskrities VPK ONTV) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, gynėju, ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlė V. V., kad jis (A. S.), pasinaudodamas savo pažintimi su šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusiu ir jam vadovavusiu valstybės tarnautoju – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru A. G. gali už kyšį iš V. V. lėšų A. G. paveikti, kad šis piktnaudžiautų tarnyba ir neteisėtai veiktų V. V. naudai vykdant įgaliojimus – atskleistų A. S. tarnybos paslaptį sudarančius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis bei priimtų kitus V. V. palankius sprendimus, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

V. V. su šiuo A. S. pasiūlymu sutiko ir taip A. S. ir V. V. susitarė V. V. lėšomis duoti kyšį grynais pinigais prokurorui A. G..

2. Po to V. V. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), per tris kartus A. S. reikalaujamas kyšio sumas perdavė, o A. S. priėmė, o būtent:

- ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesio pradžioje A. S. nurodžius, kad reikalingi pinigai – 1000 eurų A. G. papirkimui už informacijos apie planuojamų procesinių veiksmų atlikimą ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų teikimą, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė;

- laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 iki 26 dienos, po to, kai V. V. 2017-10-13 pažeidė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, A. S. nurodžius, kad A. G. už kardomosios priemonės sugriežtinimo V. V. neinicijavimą reikalauja 4 000 eurų kyšio, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė;

- 2017 metų gruodžio mėnesį po to, kai A. S. nurodė, kad A. G. už V. V. naudingos informacijos teikimą ir šiam palankių sprendimų priėmimą reikalauja papildomo kyšio – 500 eurų, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė.

Bylos įrodymai

3. A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. G. pažįsta nuo 2000 metų. Su A. G. šeimomis nedraugavo, bet dažnai bendraudavo teismuose, kartu išgerdavo kavos, nes tada tai nebuvo uždrausta. Jis kavą gerdavo ir su kitais prokurorais.

V. V. jo klientas buvo nuo 2008 metų. Su juo santykiai, kaip advokato ir kliento, buvo geri.

V. V. ikiteisminiame tyrime dėl narkotikų pradėjo ginti 2017 m. gegužės 4 d. Kai V. V. buvo sulaikytas, kitą dieną atvažiavusi jo žmona sudarė su juo sutartį. Jis nuvažiavo į areštinę, pakalbėjo su V. V.. Sekančią dieną teisme buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės V. V., kur šis pasakė, kad yra nekaltas, kad narkotinės medžiagos yra kito žmogaus ir, kad tas žmogus turi ateiti ir prisipažinti. Jis (A. S.) parašė skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir aukštesnis teismas ją pakeitė į užstatą ir intensyvią priežiūrą. Kai V. V. buvo pakeista kardomoji priemonė, iki jo atėjo gandai, kad reikia būti atsargiam, nes ONTT viršininkas labai piktas ant V. V. ir gali būti jo (A. S.) atžvilgiu pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Kai bylą perėmė A. G., jis šiam paskambino ir paprašė susitikti, nes manė, kad gali būti klastojami V. V. kaltės įrodymai. Susitikus A. G. pasakė, kad tik prieš V. V. nebūtų kokio įrodymų klastojimo, nes V. V. jam buvo sakęs, kad tas žmogus, kuris dėžutėse atnešė narkotines medžiagas, jas padėjo ant keturračio sėdynės, o V. V. prie jų nebuvo net prisilietęs. Jis dėl to ir sakė A. G., kad pažiūrėtų, kad kas nors „nepadirbtų“ V. V. pirštų antspaudų. Nepamena, ar iki jų susitikimo birželio 19 d. V. V. jau buvo davęs parodymus. A. G. jį dėl galimo įrodymų klastojimo nuramino. Susitikimo metu jis A. G. jokių pinigų nesiūlė, o šis jų nereikalavo.

Rugsėjo pradžioje su V. V. dėl 1 000 eurų perdavimo A. G. nesitarė, jis jokių pinigų A. G. neperdavė. V. V. žmona jį pasamdė ir sumokėjo pinigus kontoroje, jai buvo išrašytas kvitas, ji sumokėjo už gynybą ikiteisminiame tyrime apie 600 eurų. Kai V. paleido iš suėmimo, jie bendravo – kartais V. V. atvažiuodavo pas jį į kontorą, bet dažniau jis pats pas V. V. į namus atvažiuodavo, išgerdavo arbatos, pasikalbėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu iš V. V. be tų 600 eurų už gynybą yra gavęs dar 1 000 ar 2 000 eurų, kad perduoti juos advokatei G. C. už A. G. gynybą. Su A. G. jis prisimena tik vieną susitikimą aikštelėje, tačiau jam jokių pinigų nesiūlė, nes nebuvo net už ką siūlyti.

Apie A. G. egzistavimą sužinojo iš V. V., kuris jam pasakė, kad galų gale atsirado tas žmogus, kurį įvardino T.. Jis (A. S.) niekaip neprisidėjo, kad G. būtų suimtas ir A. G. apskritai nėra matęs.

V. V. jam sakė, kad nepasitiki tyrėja ir nori, kad jį apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis dar prašė apklausti asmenis, kurie matė, kaip A. G. pas jį atnešė tą maišelį su narkotikais. Dėl to jis parašė prašymą prokurorui ir šis leido apklausti V. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Supranta, kad, kadangi atsirado A. G. ir darbininkai, kurie matė, kad A. G. atnešė maišelį, dėl to V. V. ir norėjo, kad jį apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nežino, kaip buvo sulaikytas A. G. ir pagal kokį įtarimą, taip pat nežino ar V. V. buvo susitikęs ar susisiekęs su A. G. prieš šio sulaikymą.

V. V. jam pasakė, kad A. G. yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir paklausė jo, ar nežino kokį advokatą šiam nusamdyti. Po to jis paskambino D. Z., kuris pasiūlė G. C., kuri sudarė sutartį su A. G., o jis jai iš V. V. gautus pinigus už A. G. gynybą perdavė lygtai per D. Z., kai pastarais buvo atvažiavęs į Klaipėdą.

Su G. C. porą kartų yra susitikęs Vilniuje. Galbūt A. G. ir V. V. buvo draugai, užtat V. V. ir perdavė pinigus už šio gynybą, galbūt norėjo atsidėkoti, kad žmogus pasielgė sąžiningai.

Su A. G. kalbos apie būsimą A. G. apklausą nebuvo. Galbūt jis ir kalbėjo su G. C., kad tiek, kiek A. G. davė parodymų, tegul tiek ir lieka, o daugiau parodymus duos teisme, galbūt jis tą G. C. pasakė per D. Z.. Kadangi Klaipėdoje A. G. gynė M. N., tai jis šį pageidavimą pasakė per M. N.. Jis nepamena, iš kur sužinojo, kad M. N. gina A. G., apie apmokėjimą šiam už A. G. gynybą nieko nežino, taip pat nežinojo A. G. parodymų. Jis iš savo praktikos manė, kad A. G. į Lukiškes buvo perkeltas tam, kad gal ten bus jam duodami narkotikai, gal telefonas, kad šis pakeistų parodymus apkaltindamas V. V. ir tai nebuvo gauta konkreti informacija iš konkretaus pareigūno.

Jam A. G. nesakė, kad keis jo ginamajam kardomąją priemonę į suėmimą. V. V. buvo padaręs vienintelį kardomosios priemonės pažeidimą – jis išvyko į darbą tuo laiku, kai jam buvo leidžiama, tačiau pamiršo pasiimti prie apykojės papildomą telefoną, o kai šiam žmona paskambino ir pasakė, kad jis pamiršo, šis grįžo ir pasiėmė.

Dėl 59 užfiksuotų V. V. neva kardomosios priemonės pažeidimų jis rašė skundus, kadangi buvo fiksuojami aparatūros techniniai gedimai, kurie buvo nurodyti kaip pažeidimai, V. V. šeimai buvo daromas psichologinis spaudimas, šeimoje maži vaikai, o policininkai važiuodavo naktimis šio tikrinti. Kai apykojės aparatūra buvo pakeista, pažeidimai baigėsi. Jis nepamena, iš kur sužinojo apie tuos 59 pažeidimus, tačiau rašė pareiškimą A. G., kad šis pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, kad jie fiksuoja pažeidimus, nors iš tikrųjų tai yra techniniai gedimai. Tą jo skundą A. G. atmetė, A. G. sprendimą skundė tiek aukštesniam prokurorui, tiek teismui. Prieš rašant skundus dėl A. G. sprendimo šis jam leido susipažinti su medžiaga, liečiančia užfiksuotus pažeidimus.

Kai V. V. gynė jau 2 mėnesius, jo R. B. paprašė pateikti teisinių paslaugų sutartį. Jis nesuprato, dėl ko, nes tyrėjai turi užtekti orderio. Dėl to taip pat parašė A. G. skundą, kurį A. G. atmetė, o aukštesnis prokuroras J. M. jį dalinai patenkino.

V. V. buvo sustabdytas važiuojantis ir pareigūnai pas jį automobilyje rado kažkokį daiktą ir parašė tarnybinį pranešimą, kad šis vežiojasi signalo slopintuvą, o iš tikrųjų ten buvo garso kolonėlė.

Apie V. V. automobilį BMW su A. G. jokios kalbos nebuvo, V. V. nebuvo pareikštas įtarimas dėl VIN kodo suklastojimo.

2017 m. gruodžio mėn. 500 eurų A. G. nedavė.

A. G. yra padaręs vienintelį teigiamą V. V. sprendimą, kai leido V. V. per Velykas ir Kalėdas pas tėvus išvažiuoti, tuo laiku prailgindamas šiam nebuvimo namuose laiką.

Sausio 9 d. ir kovo 14 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apykojės pakeitimo V. V. priežasties jam A. G. neatskleidė, tik daugmaž pasakė, kada byloje bus gautos specialistų išvados. Dėl kratų tai jis su sarkazmu pasakė A. G., kad pasakytų, kada bus daromos kratos dėl to, kad jis dalyvavo pirmoje kratoje ir matė, kaip kratos metu vaikų pinigėlius paėmė, labai negražiai pareigūnai elgėsi, mėtė viską, todėl taip A. G. ir pasakė, kad gal tada vaikai spės savo daiktus pasislėpti. A. G. jam nepažadėjo, kad praneš apie numatomas kratas.

Jis nedarė jokios įtakos A. G., kad šis nenutrauktų ikiteisminį tyrimą A. G..

Jam A. G. buvo sakęs, kad visus sprendimus dėl jo prašymų turi derinti su vyriausiuoju prokuroru. Jis oficialiai raštais ir neoficialiai pokalbiais yra kreipęsis į A. G., visi jo raštai yra registruoti prokuratūroje, su A. G. yra susitikęs daugiau kartų, nei užfiksuota byloje. Taip pat jis skambino ir J. M. tiesiogiai dėl kardomosios priemonės V. V., kai buvo užfiksuoti tie 59 pažeidimai.

Jis advokato praktika vertėsi 15 metų, daugiausia dirbo baudžiamosiose bylose. Iki susitikimų su A. G. „(duomenys neskelbtini)“ jis yra parašęs begalybę skundų ir A. G. patarimų, kokius dokumentus reikia surinkti skundo pateikimui, jam tikrai nereikėjo. V. V. nėra rodęs jokios iniciatyvos, kad jis susitiktų su A. G. ir jį paveikų, iš V. V. nėra gavęs jam inkriminuotų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2017 birželio pabaigos iki Naujų metų gali būti, kad gynė asmenis ir kitose A. G. bylose.

4. V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytos pinigų sumos yra iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis netvirtina, jie yra neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį įkalbėjo pareigūnai, o jis juos davė norėdamas manipuliuoti pareigūnais, apkalbėti A. G., o tam reikėjo ir advokatą „įkišti“. Pareigūnai jam išvardino, ką pakalbėti, kad išeitų į laisvę, visa tai jis ir darė. Vėliau jis nurodė dėl ko davė tokius parodymus ir buvo įsitikinęs, kad tų kaltinamųjų čia nebebus.

Jo tuos pareigūnams tinkamus parodymus užrašė tyrėja N. F., po to prokuroras A. K. sakė, kad reikia parodymus patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o, kai pasakė, kad jo nebepaleis, jis ir nebepatvirtino tų parodymų. Tuos neteisingus parodymus jis sukūrė padedamas pareigūnų, siekdamas, kad būtų paleistas iš suėmimo ir dėl tam tikrų lengvatų – telefoninių skambučių. Lengvatas gavo, iš suėmimo nebuvo paleistas. Susipažinęs su šita byla su advokatu, teikė prašymą, kad leistų duoti kitus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet prokurorė neleido. 2019 m. liepos 7 d. davė parodymus, po kurių buvo panaikintos visos anksčiau jam taikytos lengvatos. Reiškia, tie parodymai pareigūnams buvo labai reikalingi.

Parodymus buvo davęs ne tik ant A. G., bet ir ant A. V., R. A., tačiau kažkodėl teisiamas tik A. G.. Jis nesupranta, už ką A. G. jis galėjo duoti kyšį, nes šis aplaidžiai atliko savo pareigas ir dėl to jis ant A. G. labai pyksta. Jo žmona teisėtai pirko automobilį BMW, bet A. G. jį atidavė švedams.

Mano, kad 59 jo neva padaryti pažeidimai galėjo būti užfiksuoti tam, kad pareigūnai naktimis galėtų atvažiuoti jo tikrinti, taip darydami poveikį visai šeimai. Pas jį pirmos kratos metu buvo išimtas kaip ir GSM įrenginio slopintuvas, bet jam tada dar nebuvo taikoma intensyvi priežiūra, ir niekada nebuvo užfiksuota, kad jo dėvėta apykojė kada nors būtų paveikta slopintuvu.

Jis A. S. prašė rašyti skundus ant A. G., nes šis vilkino bylą, todėl visiškai nesupranta, kodėl tokiam prokurorui už aplaidų darbą turėjo duoti kyšį.

Per paskutinę kratą, kai jis dar buvo namie, jo vaikai 6 ryto buvo priversti bėgti iš namų, nes pareigūnai grasino iškviesti vaiko teises.

Kai jam buvo skirta intensyvi priežiūra, jam buvo galima išeiti iš namų nuo 7 iki 13 val., po to pradėjo dirbti ir reikėjo pratęsti tą laiką dėl darbo, tačiau į ką dėl to kreipėsi jo advokatas, nežino.

A. G. jam gero mažai padarė – tik išleido pas mamą išvažiuoti, o praktiškai padarė tik bloga – atėmė BMW, vilkino ikiteisminį tyrimą, pastoviai tęsė kardomąją priemonę, nors A. G. buvo prisipažinęs. A. S. nedavė pinigų, kad jie kaip kyšis būtų perduoti A. G..

Jis negavo jokios informacijos apie prieš jį planuojamas panaudoti procesines prievartos priemones. Dėl BMW jam nebuvo pareikštas įtarimas. Kai jį apklausinėjo N. F., jis pastoviai vartojo Lexotonilį, jį jam išrašė Lukiškėse, gėrė kiekvieną dieną.

Dėl kratos metu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi jo žmona ir buvo priteista 27 000 eurų, šį sprendimą pareigūnai skundė, bet skundai buvo atmesti.

2021 m. rudenį jis buvo apklaustas teisme kaip liudytojas, buvo prisaikdintas, ten sakė tiesą.

Nereikia vadovautis parodymais, kuriuos davė 2019 metais nei tyrėjai N. F., nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes iš tikrųjų jis tiesą papasakojo per pirmą apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o, kai davė parodymus tyrėjai N. F., prieš kiekvieną apklausą pas jį atvykdavo policijos pareigūnai, kurie pasakydavo, ką turės kalbėti pas tyrėją ir stebėdavo jo apklausas. Kad davė melagingus parodymus rodo ir tai, kad savo parodymais apkalbėjo L. B., kurio jo nurodytu laikotarpiu net nebuvo Lietuvoje. Jis buvo prašomas duoti parodymus apie neva tai kyšio davimus, nors jam tokie įtarimai tuo metu nebuvo pareikšti. Supratęs, kad po tokių parodymų jis vis tiek nebus paleistas į laisvę, jis vėl paprašė, kad jį toliau gintų jo pasirinktas gynėjas K. A., ir šiam dalyvaujant tyrėjai N. F. 2019-07-17 apklausos metu paaiškino, dėl ko jis apkalbėjo teisininkus, kas jam už tai buvo žadama, kad jam už tuos parodymus buvo žadama pakeisti kardomąją priemonę.

Kai pirmą kartą jis buvo nuvežtas į Vilniaus apylinkės teismą duoti parodymų, sutiko prokurorą A. K., kuris tada jam pasakė, kad nesiruošia keisti jam kardomosios priemonės, todėl tada teisme parodymų ir nedavė. Po 10 dienų jis buvo nuvežtas pas šį prokurorą, kuris jį asmeniškai įkalbinėjo patvirtinti N. F. duotus parodymus pas teisėją, jie derėjosi, kad, jei jis patvirtins parodymus, tada jį iš suėmimo paleis, o teismas duos ne daugiau kaip 5 metus laisvės atėmimo. Jam svarbiausia buvo kardomosios priemonės pakeitimas.

Kai A. G. buvo paleistas iš suėmimo, prieš pat jo pabėgimą jie buvo susitikę ir A. G. jam pasakė, kad pas jį keletą kartų buvo užsukęs pareigūnas R. A., kuris siūlė šiam apkalbėti jį (V. V.) ir advokatą A. S., todėl ir sugalvojo pasakyti, kad ir G. A. ėmė kyšį. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją to nesakė, nes prokuroras išrinko, kas jam naudinga, apie ką jis (V. V.) pasakotų. Kol jis davė pareigūnų norimus parodymus, jam buvo leidžiama susiskambinti, matytis su tėvais, draugais, vaikais, tyrėjas D. savo kabinete leido jam atšvęsti savo gimtadienį. Teisininkus ir kitus asmenis apklabėjo, siekdamas sau privilegijų.

Nežino, kodėl prokurorai remiasi jo melagingais parodymais.

5. A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. S. susipažino, kai kartu dirbo prokuratūroje. Po to, kai A. S. tapo advokatu, abu kartu dalyvavo ne vienoje byloje, tame tarpe ir V. V. byloje, kurią jis pradėjo kontroliuoti 2017 metų gegužės mėnesį. Tuo metu teismas V. V. jau buvo skyręs švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę ir dėl to tai bylai buvo skirtas labai didelis dėmesys.

Birželio 29 d. A. S. pasiūlymu jie buvo susitikę prie ligoninės. Apie šį būsimą susitikimą jis informavo savo vadovą J. M.. A. S. susitikus kalbėjo apie V. V. byloje paskirtą ekspertizę, sakė, kad bijo, kad jos metu nebūtų klastojami įrodymai, taip pat užsiminė, kad yra kitas žmogus, kuriam pas V. V. rasti narkotikai priklausė, kuris tuos narkotikus paliko. Pokalbio metu A. S. jam nieko nedavė ir nesiūlė, nebandė jį papirkti.

Po šio jo susitikimo su A. S., su J. M. buvo kalba, kad ateityje gali būti kažkokie bandymai jį papirkti, ėjo diskusija, kad gali būti siūlomi pinigai. Jis nematė jokio pagrindo, kad dėl to susitikimo galėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iš karto pasakė, kad nenori provokuoti A. S., dalyvaujant kokiame nors modelyje. Jis vadovui pasakė, kad advokatas nuogąstauja, kad byla nebūtų klastojama, kad galimai atsiras dar vienas žmogus, apie tai įspėjo ir tyrėją R. B., kitus pareigūnus. Toje byloje tuo metu tyrimas vyko jau du mėnesius, buvo jau paskirtos ekspertizės, kratų metu pas V. V. buvo paimti ne tik narkotikai, bet ir keturratis, du automobiliai.

Rugsėjo mėnesį jis jokių pinigų iš A. S. neėmė, net kalbos apie tai su juo nebuvo, iš esmės net nebuvo už ką jam kažką siūlyti ar duoti. Kaltinime nenurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. A. S. parašė jam prašymą, kad V. V. būtų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prieš tai, rugpjūčio mėnesį V. V. atsisakė duoti parodymus pagal jo (A. G.) prašymą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl jis neturėjo jokio pagrindo rugsėjo 25 d. įtariamajam pačiam prašant neleisti jo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis galvoja, kad tai buvo tinkamas tyrimo veiksmas, nes iki tol V. V. nebuvo davęs išsamių parodymų ir tikėjosi, kad jis bent jau pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymus duos. Tyrėjai V. V. apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją neprieštaravo, iki tol jie neturėjo jo parodymų. Apklausa įvyko, V. V. jos metu davė save ginančius parodymus, parodymai buvo apie A. G., kuris byloje atsirado dar rugpjūčio mėnesį.

Jam atrodo, kad A. G. pavardę jis pirmą kartą išgirdo iš advokato M. N., kuris pasakė, kad į jį kreipėsi žmogus, kuris nori duoti parodymus, prisipažinti. Tyrėja R. B. tuo metu atostogavo ir jis pasakė, kad A. G. galės duoti parodymus, kai iš atostogų grįš R. B.. A. S. jam A. G. pavardės susitikimo birželio mėnesį metu neįvardino, tik sakė, kad yra žmogus, kurio ir yra tie pas V. V. rasti narkotikai.

Jis asmeniškai su A. G. nebendravo, tik buvo teisme dėl kardomosios priemonės jam paskyrimo. A. G. atsirado byloje kaip kaltininkas to, kuo buvo kaltinamas V. V.. A. G. sakė, kad tai jis laikinai pasidėjo pas V. V. rastus narkotikus. Jo (A. G.) pozicija viso ikiteisminio tyrimo, kai jam vadovavo, metu buvo, kad V. V. turėjo žinoti, kad laiko narkotikus, ir tai yra bendras V. V. ir A. G. reikalas, ir apie ikiteisminio nutraukimą prieš V. V. net kalbos nebuvo. Kai bylą iš jo perėmė prokuroras A. V., jis šiam taip pat sakė, kad į teismą reikia atiduoti abu – ir A. G., ir V. V..

2017 metų spalio mėnesio pradžioje jis neinformavo A. S. apie planuojamą A. G. apklausą Vilniuje, kur šis buvo laikomas. Tyrėja kelis kartus jam skambino ir sakė, kad reikia A. G. atsivežti apklausai, o po to kažkodėl nebesivežė. Jis nežino, kas iš pareigūnų pas A. G. į Vilnių buvo nuvykęs šio apklausinėti, ir jam apskritai nereikėjo žinoti apie būsimą įtariamojo apklausą, jis gal net nežinojo, kad ruošiamasi jį apklausinėti.

Spalio 13 d. V. V. jam leistinu laiku išėjo iš namų, bet nepasiėmė vieno įrenginio, kurį išeidamas turėjo pasiimti, tačiau po 20 minučių grįžo namo ir pasiėmė tą įrenginį. Tai buvo vienintelis jo kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros) pažeidimas ir jis nemano, kad dėl to reikėjo kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės keitimo. Jis apie tai kalbėjosi su J. M. ir jie nutarė, kad dėl to kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės keitimo nėra tikslinga. Jis tyrėjai nurodė išsikviesti V. V. ir išsiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Prieš tai buvo susitikęs su A. S., kalbėjosi apie šį pažeidimą ir jis A. S. pasakė, kad V. V. turės pasiaiškinti dėl pažeidimo ir, jei tai pasikartos, jam bus pakeista kardomoji priemonė.

Gruodžio pabaigoje teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl kardomosios priemonės V. V. švelninimo. Teismui buvo perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad V. V. yra padaręs 59 kardomosios priemonės pažeidimus. Apie šį tarnybinį pranešimą ir jame nurodytas aplinkybes jis sužinojo tik teisme, iki tol su tuo supažindintas nebuvo ir to nežinojo. Jam atrodo, kad patys tyrėjai suprato, kad tai buvo ne V. V. padaryti pažeidimai, o aparatūros klaida, nes buvo užfiksuota, kad V. V. vienu metu buvo keliose vietose. Tai, kad tie pažeidimai logiškai nepaaiškinami, niekas nesigilino.

Dėl spalio 13 d. V. V. padaryto pažeidimo jo (A. G.) atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurį inicijavo generalinis prokuroras.

Jis viso to, ką pasakojo, nedarė už kyšį, neėmė jokio kyšio ir jam niekas kyšio nesiūlė.

Kratos metu iš V. V. paimtą automobilį BMW X5 tyrė Vilniaus specialistai. Tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, kad suklastotas VIN numeris, todėl ikiteisminis tyrimas anksčiau ar vėliau turėjo būti pradėtas. Dėl to buvo apklaustas ir V. V., ir jo žmona. Dėl šio epizodo iš karto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes arba jis, arba tyrėja apsižioplino. Jokio nurodymo tyrėjai nepradėti dėl to ikiteisminio tyrimo jis nedavė. Specialisto išvadą gavo tyrėja. Jis negalėjo uždrausti tyrėjai pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėjas pats pradeda tyrimą, kai yra nustatomi akivaizdūs nusikaltimo požymiai. Kadangi šitas tyrimas buvo atliekamas tame pačiame tyrime dėl narkotikų, todėl V. V. buvo klausinėjamas ir apie automobilį. Jis kriminalinės žvalgybos pažymos net nematė ir nesigilino, kokius veiksmus atlikinėjo tyrėja, jam svarbiausia buvo rezultatas. Kai buvo nustatyta, jog automobilio VIN kodas suklastotas, buvo nustatytas teisėtas automobilio savininkas ir automobilis jam buvo grąžintas ir jokia žala niekam nebuvo padaryta.

Jis žinojo A. G. parodymus, tačiau nežinojo, kad A. G. prisiėmė kaltę už pinigus. Jis su A. S. apie tai nekalbėjo, tą sužinojo tik iš bylos medžiagos po to, kai buvo atleistas iš tarybos.

Prievartos priemonės įtariamųjų atžvilgiu buvo taikomos pagal BPK. Telefono perdavimas A. G. buvo viena iš taikytų priemonių, buvo manoma, kad gal A. G. taip kažką išsikalbės. Jis A. S. apie tokios priemonės taikymą prieš A. G. neinformavo, su A. S. apie tai jokios kalbos nebuvo, jis nieko neleistino A. S. neatskleidė ir nežino, iš kur A. S. apie tai sužinojo.

Jis jokių V. V. palankių sprendimų nepriėmė, yra jam tik pakeitęs intensyvios priežiūros laiką po to, kai sužinojo, kad jis dirba ir pateikė prašymą pakeisti intensyvios priežiūros laiką.

Susitikimų su A. S. 2018 m. sausio ir kovo mėnesiais metu buvo kalba apie apykojės V. V. pakeitimą, apie tai jam pasakė A. S., o jis į tai pasakė, kad galbūt apykojė buvo sugedusi. Prieš tai jis net nežinojo, kad V. V. buvo pakeista apykojė. Jei jis būtų A. S. informavęs, kad dėl kokių nors priemonių taikymo V. V. atžvilgiu kreipėsi į teismą, tai būtų kažkokia informacija, o kai nesikreipė į teismą, tai nemato čia jokios informacijos nutekinimo. Apie galimą pasiklausymo įrangos įrengimą V. V. apykojėje galbūt ir kalbėjosi su tyrėjais, tačiau to advokatui tikrai nesakė.

Apie tai, kad byloje yra tarnybinis pranešimas, kad V. V. važiavo automobiliu ir mašinoje buvo rastas kažkoks įrenginys, gynyba žinojo, kaip ir apie tą tarnybinį, kuris liečia 59 pažeidimus. Visa ta informacija buvo nutartyje, kurią A. S. jau buvo gavęs prieš jų susitikimą kavinėje sausio 9 d.

Su A. S. abu susitikimai vyko arčiausiai prokuratūros esančioje kavinėje. Prieš vieną šių susitikimų A. S. buvo jam parašęs skundą dėl pareigūnų veiksmų ir klausė, ar jis priims sprendimą. Jis atsakė, kad priims, nors sprendimą jau buvo priėmęs ir įdėjęs į sistemą prieš dvi valandas iki šio susitikimo. A. S. to dar nežinojo ir pasakė, kad šį jo sprendimą skųs, į ką jis pasakė, kad, kai surinks medžiagą, tegul skundžia. Pokalbio metu visiškai nebuvo aptarta, kokią medžiagą A. S. turi surinkti. Po to jis A. S. davė susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, tas buvo derinama su jo vadovu.

Susitikimo kovo 14 d. metu jis A. S. pasakė, kad yra gauta specialisto išvada ir, kiek pamena, jam davė su ja susipažinti.

Pokalbio metu, A. S. prašant įspėti jį apie galimas kratas pas V. V., kai jau dvi kratos buvo atliktos ir nieko nebuvo rasta, jis tik pašaipiai pasakė, „kad spėtų paslėpti“.

Kovo 28 ar 27 d. buvo gautas advokato prašymas V. V. pakeisti kardomosios priemonės sąlygas – prailginti leidžiamą išvykimo iš namų laiką savaitgaliais. Jis paskambino tyrėjai ir pasakė, kad yra toks prašymas ir su ja tarėsi, ar gali leisti savaitgalį ilgiau išvykti, tačiau tyrėja pasakė, kad jų viršininko nėra ir negali nuspręsti. Jis tada pasakė, kad duos leidimą V. V. per Velykas išvykti pas tėvus, o sprendimą dėl laiko pailginimo apskritai priims kitą savaitę. Po Velykų aptarė šį klausimą ir nutarė, kad nieko nekeis, todėl prašymą atmetė.

Jis su V. V. jokių kontaktų neturėjo, su juo susitikdavo tik teisme, V. V. jo atžvilgiu jokių veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės, neatlikinėjo.

Kol jis dirbo su šia byla, tyrimas ėjo į pabaigą, tik buvo laukiama kai kurių specialistų išvadų, dar buvo atsiradę du liudytojai, kuriuos tyrėjams nurodė apsiklausti arba surašyti ir įdėti į bylą tarnybinį pranešimą, dėl ko jie neapklausti.

Balandžio 24 d. vadovas jam nurodė bylą perduoti kolegai, o jam davė kitas bylas, jis dirbo dar metus. Kai V. V. bylą perdavė, joje buvo du įtariamieji, vienas epizodas. Bylos tyrimas stojo dėl ekspertizių atlikimo.

Nežino, iš kur atsirado kaltinamajame akte nurodytos tokios kyšių sumos, nebuvo už ką tokius pinigus jam duoti. Niekas jam nieko nedavė ir niekas nesiūlė jokių pinigų.

Nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. su A. S. jis susitikdavo kavos atsigerti „(duomenys neskelbtini)“, taip pat susitikdavo teisme, gatvėje. Planuotas buvo tik jų pirmas susitikimas. 2018 metų kovo 30 d. buvo susitikę kavos atsigerti, tačiau nepamena, kur nuėjo. Apie susitikimą su A. S. viršininko pavaduotojo neinformavo, nes jis nežino jų santykių. Savo vadovą visada informuodavo apie susitikimus su A. S., nes norėjo, kad vadovas žinotų, nes kas nors galėjo pradėti kalbėti, kad prokuroras su advokatu kartu sėdi ir kavą geria. V. V. byla išskirtinė buvo dėl jo asmenybės, dėl to, kad labai didelis kiekis narkotikų buvo rastas. Prieš tai jis turėjo bylą, kur V. V. buvo kaltinamas dėl muštynių, ši byla pateko į teismą.

Jis bendraudavo ir su kitais advokatais, jie skambindavo į laidinį telefoną, kreipdavosi į jį vardu, klausdavo, kada atiduos kokią bylą į teismą, tokie santykiai buvo visų, taip pat ir kavą kartu gerdavo. Kai su advokatais kalbėdavo telefonu, nereikėdavo apie tai informuoti savo viršininko, tačiau, jei susitikus su advokatu jis kažką pasakydavo apie bylą, visada informuodavo savo vadovą.

Jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jis didžiąja dalimi atitinka jam pareikštą kaltinimą. Jo skundą dėl atleidimo išnagrinėjo administracinis teismas ir dėl kaltinimo dėl informacijos nutekinimo pasisakė, kad tokių duomenų nėra ir šioje dalyje sprendimas nebuvo apskųstas.

6. Liudytojas D. Z. parodė, kad kaltinamuosius V. V. ir A. S. pažįsta, A. G. žinojo tik, kad jis buvo prokuroras. Iš bylos žino, kuo V. V. buvo įtariamas. V. V. pažįsta iš to, kad su A. S. dalyvavo byloje apeliacinėje instancijoje, kur A. S. gynė V. V., o jis kitą vaikiną. Po to su V. V. yra bendravęs daug kartų, gerai jį pažįsta, jis geras vyras. Su A. S. yra kursiokai, su juo bendravo.

A. S. jo paprašė surasti Vilniuje advokatą A. G., kuris buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nesudėtingoje byloje ir jis pasiūlė G. C.. Jis C. darbo apimties, apmokėjimo už darbą nepaaiškino, nes nežinojo. Jam atrodo, kad kažkada jis yra perdavęs G. C. pinigus, kuriuos gal A. S. buvo atvežęs. Jis pats (D. Z.) nieko bendro su šita byla neturėjo. Tai buvo grynai žmogiški, kolegiški santykiai su A. S.. Jis tiksliai nežino, ar toje byloje A. S. buvo V. V. ar A. G. gynėjas, taip pat nežinojo, kas buvo prokuroras toje byloje. Dabar žino, kad prokuroras buvo A. G.. Apie A. S. ir A. G. tarpusavio santykius nežino.

Žino L. V., tačiau apie ką su juo kalbėjo, nepamena. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad užfiksuotas jo pokalbis su Ž. V. susijęs su šia nagrinėjama byla. Jei pokalbis su Ž. V. buvo iki paties A. S. bylos, tai reiškia jis susijęs su V. V. byla, o, jei pokalbis po ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. S. atžvilgiu, reiškia tai susiję su A. S. byla. Pokalbis apie pinigų perdavimą su A. S. buvo, tačiau apie laiką, vietą, sumas konkretumo nebuvo.

Apie prokuroro pakeitimą V. V. byloje sužinojo iš A. S.. Iš pokalbio su Ž. V. galima suprasti, kad jis žinojo, kad A. S. V. V. byloje buvo sumokėjęs prokurorui dėl apykojės nešiojimo ir jis pats (D. Z.) pasidarė išvadą, kad A. S., sumokėjęs prokurorui, dėl šio pakeitimo nepasiekė rezultato. Ar A. S. įvardino prokurorą A. G., kuriam perdavė pinigus, ar jis pats pasidarė tokią išvadą, to jis (D. Z.) nepamena. Nežino, kiek kartų ir kokia suma buvo perduota prokurorui. Nepamena, ar A. S. be šio karto jam yra pasakojęs, kad yra dar ką papirkęs. V. V. jam nėra nieko pasakojęs apie A. G. papirkimą ir su juo A. G. gynybos neaptarinėjo.

G. C. buvo neseniai pradėjusi dirbti ir jis ją konsultuodavo, pasiūlydavo G. C., kad A. G. neduotų parodymų, tą sakė iš savo praktikos. G. C. A. S. prašymu yra perdavęs informaciją, kad A. G. Lukiškėse yra sekamas, kad bus įtaisyta aparatūra, kad bus perduotas mobilus telefonas ar kompiuteris ir šis bus sekamas. Nepamena, kiek kartų G. C. sakė perduoti informaciją A. G.. Yra susitikę jis, A. S. ir G. C., aptardavo G. atvejį. Advokato N. nepažįsta, su juo nėra bendravęs.

Lapkričio 27 d. su A. S. ir G. C. buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kavinėje, kur A. S. ir G. C. kalbėjosi tiesiogiai, o jis girdėjo ne visą jų pokalbį. A. S. sakė, kad jis apie A. G. perduodamą telefoną, pasiklausymą sužinojo iš operatyvinių darbuotojų. Galbūt A. S. to ir nenurodė, o jis pats (D. Z.) pasidarė tokią išvadą.

Šiuo metu jis daug aplinkybių neprisimena ir prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie visi yra teisingi ir juos visus tvirtina. Prieš apklausas ikiteisminio tyrimo metu jis su jokia ikiteisminio tyrimo medžiaga nebūdavo supažindinamas, jam tik cituodavo jo užfiksuotus pokalbius ir jis juos komentuodavo. Jei jis (D. Z.) nebūtų buvęs sulaikytas, jis nebūtų ėjęs į STT ir visus pridavęs.

7. Liudytoja G. C. parodė, kad V. V. ir A. S. yra mačiusi porą kartų po to, kai D. Z. pasiūlė jai Lukiškėse lankyti A. G., kuris buvo atvežtas iš Klaipėdos, ji jį ir lankė. Su A. S. pirmą kartą susitiko D. Z. nurodymu kavinėje. Šiame susitikime dalyvavo ir D. Z.. A. S. jai pasakė informaciją, kurią ji turėjo perduoti A. G. į Lukiškes – kad jo atžvilgiu gali būti atliekamas pasiklausymas ir panašiai. Iš kur A. S. gavo tą informaciją, jai niekas nesakė. Ką gina toje byloje A. S., ji nežinojo. Ji dalyvavo A. G. apklausose. A. G. advokatas Klaipėdoje buvo M. N., kuris jai sakė, kad A. G. yra davęs parodymus ir prisipažinęs kaltu, o pats A. G. jai niekada nesakė, ar jis kaltas, pati su juo apie gynybos strategiją ir bylos duomenis niekada nekalbėjo, kad A. G. yra visiškai nekaltas, ji nesuprato. M. N. matė viena kartą, kai jis nunešė A. G. į Lukiškes pasirašyti su ja teisinių paslaugų sutartį, daugiau su M. N. bendravo telefonu. M. N. jos prašė nueiti į A. G. apklausas, kad jam nereikėtų važiuoti iš Klaipėdos, sakė, kad A. G. parodymų vis tiek neduos. Ji už šį darbą pinigus vieną kartą gavo iš M. N., vieną kartą pinigus jai yra pervedęs A. S. į jos banko sąskaitą, o daugiau gaudavo iš D. Z.. Iš kur pinigus gaudavo D. Z., ji nežino. Jai duodavo tam tikrą pinigų sumą, kurios dalį ji įnešdavo į A. G. sąskaitą Lukiškėse, dar kažkokių daiktų jam nupirkdavo. Ji su A. G. dirbo daugiau kaip globėja, o ne kaip advokatė. Likusi pinigų suma jai likdavo. Paslaugų sutartis buvo sudaryta, orderis buvo išrašytas, bet kvito apie sau gautus pinigus nebuvo išrašiusi, dirbo kaip ir neoficialiai. Ji gavo iš viso apie 3000 eurų, tą sumą skaičiavo prokurorai. Prokuroro, kuris kontroliavo A. G. ikiteisminį tyrimą ji nežinojo, su juo bendrauti neteko, nežinojo ir kitų įtariamųjų toje byloje. A. S. jai nėra sakęs, kad jis davė kažkam kyšį A. G. byloje. Vieną kartą su D. Z. ir A. S. buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kavinėje, po to su A. S. buvo susitikusi Palangoje, kai ji ten atostogavo. Po susitikimo kavinėje ji buvo pas A. G. Lukiškėse ir jam perdavė iš S. gautą informaciją, kokia buvo ta informacija, dabar nepamena.

Informaciją apie pakištą A. G. telefoną jai greičiausiai perdavė D. Z., pas kurį važiuodavo dažnai. Informaciją, kad A. G. kažkam kažką Lukiškėse pasakojo, sužinojo greičiausiai kavinėje iš A. S.. Nepamena, kodėl A. G. klausė, ar buvo pas jį G. S., apie lyg A. G. tėvų kapų tvarkymą kažką sakė A. S. kavinėje. Ji A. G. perdavė tai, ką jai liepė perduoti. Atrodo, kad A. S. jai perdavė lapelį, kur buvo surašyta, ką ji turi A. G. pasakyti.

V. V. ji matė porą kartų, jis klausdavo apie A. G.. A. G. parodymų nedavė, nors tyrėja primygtinai to reikalavo, prie to, kad A. G. nedavė parodymų, ji neprisidėjo. Apie tai, kad bus apklausa, ji ir M. N. iš tyrėjos gavo pranešimą. Tada jai paskambino M. N. ir sakė, kad parodymų A. G. neduos. Ji dėl to turbūt A. G. ir pasakė, kad ji dalyvaus apklausoje, o jis parodymų neduos. Tyrėja R. B. šios apklausos metu iš A. G. tiesiog išsityčiojo, darė didžiulį psichologinį spaudimą. Nors A. G. sakė, kad parodymų neduos, tyrėja primygtinai jam skaitė kiekvieną klausimą, o jis į kiekvieną klausimą atsakė, kad parodymų neduos. Ši apklausa vyko pusantros valandos. Apie tai ji pranešė M. N., kuris pasiūlė jai surašyti nušalinimą R. B., ką ji A. G. sutikimu ir padarė.

Ji nežino, dėl ko teikė informaciją A. S. apie tai, kaip A. G. elgiasi, jaučiasi, ką kalba izoliatoriuje, apie A. G. gynybą nei su juo, nei su D. Z. nekalbėjo, šis jai nieko nepatarė kaip jai elgtis. Pokalbis su D. Z., A. S. buvo, kad A. G. kameroje gali būti „ožys“, kad gali būti pasiklausymas. Ji ir anksčiau savo klientams yra patarinėjusi, kad kamerose saugotis, daug nekalbėti.

Ji vieną kartą matė, kad D. Z. buvo susitikęs su V. V., tačiau kalbos apie A. G. nebuvo. Apie A. G. papirkimą ji nieko nežino.

Ji tvirtina visus savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, nes tada geriau viską prisiminė.

8. Liudytojas V. G. parodė, kad iki 2018 metų vasaros dirbo STT Klaipėdos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku. Su A. G. yra pažįstamas 15-20 metų, jų santykiai buvo geri, kolegiški.

Žino, kad 2018 metais Klaipėdos ONTT buvo atliekamas tyrimas dėl pas V. V. rastų narkotikų, pareigūnams ten kilo įtarimai, kad dėl V. V. paleidimo iš suėmimo yra sumokėti kyšiai teisėjams ir dėl to jam buvo pakeista kardomoji priemonė. Ikiteisminio tyrimo metu, kada ikiteisminį tyrimą atlikinėjo Klaipėdos pareigūnai, jam porą kartų teko dalyvauti bendruose pareigūnų pasitarimuose, kur buvo užsiminta, kad jie nelabai pasitiki A. G., kadangi V. V. gynėjams nuteka informacija apie strategiją, apie planuojamus žvalgybinius veiksmus. Tai žinojo iš V. N., kuris minėjo, jog dėl informacijos nutekinimo pasitikrino savo žmones ir juos atmetė. V. V. gynusio A. S. atžvilgiu kiti pareigūnai atliko tam tikrus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Jis su A. G. pasišnekėdavo apie šio bylas, tačiau jam minčių, kad šis galėtų nutekinti kokią nors informaciją, niekada nekilo. Apie tai, kad A. S. siūlė kyšį A. G. jam pasakė G. M., kuris apie tai žinojo iš paties A. G., kuris atsisakė oficialiai įforminti šią informaciją. Taip pat iš G. M. ir T. K. žino, kad A. G. buvo pasiūlyta dalyvauti nusikalstamos veikos imitavime, tačiau šis, motyvuodamas tuo, jog A. S. gerai pažįsta, tai daryti taip pat atsisakė. Neprisimena, kad apie tai jis asmeniškai būtų kalbėjęsis su A. G..

Žino, kad A. G. susitikdavo su A. S., kad tai buvo užfiksuota ir kad A. G. to nebuvo deklaravęs, ir tai sutapo su pareigūnų nuogąstavimais dėl informacijos nutekėjimo. Jis pats nepatikėjo, kad A. G. galėjo nutekinti informaciją, nes jį labai daug metų pažinojo. Kol jis dirbo Klaipėdoje, nebuvo nustatytas joks kyšio davimo faktas.

9. Liudytojas G. M. parodė, kad dirba STT Klaipėdos valdyboje kriminalinės žvalgybos skyriuje. A. G. asmeniškai nepažįsta, jį žinojo tik kaip prokurorą. 2017 metų birželio pabaigoje su A. G. buvo susitikęs du kartus prokuratūroje. Ten iš A. G. sužinojo, kad advokatas A. S. vykdo veiklą neskaidriai – galimai papirkinėja valstybės tarnautojus, kad jo ginamiesiems būtų priimami palankūs sprendimai, A. G. minėjo, kad papirkinėjami teisėjai. Ši informacija buvo bendro pobūdžio. Taip pat A. G. pasakė, kad kažkurią dieną susitiks su A. S., tas susitikimas įvyko kitą dieną po jų susitikimo. Sutarė, kad po A. G. susitikimo su A. S. susitiks pasikalbėti. A. G. susitikimas su A. S. nebuvo fiksuojamas. Po susitikimo A. G. minėjo, kad susitikimo metu A. S., kaip V. V. gynėjas, jam siūlė pinigų sumą, minėjo 3000, už „nervų netampymą“ – kad prokuroras neatliktų kažkokių savo pareigų, kad ekspertizės automobiliui neskirtų ar panašiai. Dėl to įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes A. G. pareiškimą rašyti ir dalyvauti modelyje atsisakė. 2017-06-29 iš A. G. gautą šią informaciją įformino. Jei A. G. nebūtų pasakęs apie jam siūlytą kyšį, to nebūtų ir žinojęs. Tuo metu kriminalinė žvalgyba A. S. atžvilgiu dar nebuvo vykdoma, o pagal šią gautą informaciją ji buvo pradėta ir A. G. tai žinojo.

A. G. susitikimai su A. S. buvo užfiksuoti kontroliuojant A. S., apie tuos susitikimus A. G. nieko neinformavo, nors tai yra reikšminga. Kažkurio susitikimo metu buvo kalbama apie pas V. V. planuojamas kratas. Tuo metu jau buvo kalbos apie tai, kad pareigūnai kažką suplanuoja, o V. V. ir jo gynėjai apie tai sužino, todėl tai sukėlė įtarimus ir visa surinkta medžiaga buvo perduota Generalinei prokuratūrai vertinti prokuroro veiksmus.

Nuo 2017 metų vasaros iki 2018 metų vasaros jis vykdė kriminalinę žvalgybą V. V. atžvilgiu. Šio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad V. V. papirko A. G. ir nepamena, ar buvo užfiksuotas V. V. susitikimas su A. S. ir A. G. trise. Taip pat, kontroliuojant A. S., nebuvo nustatytas faktas, kad jis per tris kartus perdavė A. G. pinigus, neatsimena, ar buvo nustatyta, kad A. G. reikalavo iš A. S. pinigų ar A. S. siūlė A. G. pinigus. Jo žiniomis jokie pinigų perdavimo faktai kriminalinės žvalgybos metu nebuvo užfiksuoti. Neatsimena, kokią informaciją A. G. A. S. nutekino, jam labiausiai įstrigo jų pokalbis apie kratas. Prieš atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą A. S. atžvilgiu registruose jis netikrino, ar jo atžvilgiu nėra atliekami kiti kriminalinės žvalgybos tyrimai.

Papildomos apklaustos metu liudytojas G. M. parodė, kad jis surašė protokolą dėl 2018 m. kovo 14 d. užfiksuoto susitikimo A. G. kabinete. Tam veiksmui, kuris buvo atliekamas, remiantis 2018-02-12 Šiaulių apygardos teismo teisėjo nutartimi, atlikti (įnešti ir palikti aparatūrą) buvo pasitelktas policijos pareigūnas J. K., kuriam garso įrenginį padavė, tačiau J. K. to padaryti nepavyko ir jis aparatūrą grąžino. J. K. nėra STT pareigūnas, tačiau KŽ 11 straipsnyje nėra numatyta, kaip atitinkama sankcionuota priemonė turi atsidurti sankcionuotoje patalpoje. Gali bet koks pašalinis žmogus, netgi valytoja, įnešti ir įmontuoti aparatūrą kabinete, aišku, jei tai sugebės padaryti. Kai pašalinis asmuo padeda, jis rašo, kad veiksmą atliko pats. Nežino, kokiu būdu J. K. buvo žinoma apie KŽ veiksmus, atliekamus prieš A. G.. Tiesiog jis tokios paslaugos J. K. paprašė žodžiu, nes juo pasitikėjo, daugiau nieko apie tai neinformavo. Kas inicijavo 2018 m. kovo 14 d. susitikimą, jis nežino, neatsimena. Nežino, kad būtų buvęs teismo sprendimas, kuris leistų kažkam iš policijos pareigūnų inicijuoti susitikimą su A. G.. Negali pakomentuoti, kas dalyvavo tame susitikime, nes tai buvo prieš ketverius metus. Pokalbis tarp A. G. ir R. B. buvo klausomas, remiantis ta pačia vasario 12 d. nutartimi, šitas veiksmas buvo daromas klausantis telefoną, nenaudojant aparatūros. R. B. asmeniškai apie šį veiksmą neinformavo.

10. Liudytojas T. K. parodė, kad dirba STT Klaipėdos valdyboje ir 2017 metų birželio gale su G. M. vyko pas A. G. į prokuratūrą dėl to, kad, kaip G. M. jį informavo, A. G. jam kažką nori papasakoti. Pokalbio esmė buvo ta, kad A. G. sakė, jog kuruoja ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja V. V., o jo gynėjas A. S. galimai linkęs į korupcinio pobūdžio veiksmus, kad jo manymu greičiausiai bus bandoma padaryti taip, kad V. V. atsakomybę galimai bus bandoma suversti ant mirusio asmens, kad anksčiau yra buvusi byla ir joje panaši situacija buvo. Po dienos ar dviejų A. G. jiems pasakė, kad buvo susitikęs prie ligoninės su A. S. ir šis ar tai bandė duoti, ar tai kažkokiais veiksmais parodė, kad nori duoti kyšį, bet A. G. kyšio neėmė. Ar buvo įvardinta konkreti kyšio suma nepamena. A. G. klausė, ar jie fiksavo šį susitikimą. Jis pats asmeniškai nepamena, kad A. G. būtų sakęs, kad jie su A. S. yra buvę kolegos, todėl nesutinka dalyvauti modelyje.

Ar jam A. S. atžvilgiu yra tekę atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ar būtų dalyvavęs veiksmuose, kur būtų užfiksuota A. S. ir A. G. nusikalstama veika, neprisimena.

11. Liudytoja R. B. parodė, kad buvo tyrėja ikiteisminiame tyrime, kuriame V. V. buvo įtariamas pagal BK 260 str. 3 d. Tyrime dirbo nuo pat pradžios. Byla buvo pradėta 2016 metų balandį. V. V. buvo sulaikytas 2017-05-04. Tuo metu tyrimą kontroliavo prokuroras J., o kai jis mirė bylą perėmė A. G.. Tuo metu V. V. jau buvo suimtas mėnesiui, tačiau apygardos teismo sprendimu pagal V. V. gynėjo A. S. skundą jis iš suėmimo buvo paleistas. Tuo metu jau buvo informacija, kad yra ieškomas žmogus, kuris prisiims V. V. kaltę.

A. G. atsirado, kai V. V. jau buvo laisvėje, kada ji atostogavo. Apie jo atsiradimą ją informavo A. G., apie tai sužinojęs iš advokato M. N.. Grįžusi iš atostogų A. G. ji apklausė, sulaikė ir pagal A. G. pareiškimą jis buvo suimtas. Jie įtarė, kad A. G. duodamas parodymus meluoja. A. G. porą savaičių buvo laikomas Klaipėdoje, po to išvežtas į Lukiškes, kad būtų labiau izoliuotas nuo V. V. aplinkos ir įtakos. Ji pas A. G. į Lukiškes nuvažiavo spalio pabaigoje, kad papildomai jį apklausti. Tai buvo nutarta spalio pradžioje VPK vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo ji, R. A., J. K., A. G., V. N., gal ir T. N.. Apklausą ji vykdė spalio pabaigoje. Tuo metu jau buvo duomenų, kad A. G. Vilniuje yra surasta advokatė G. C., kuri gaudavo kažkokią informaciją iš Klaipėdos. Prieš vykdama į šią apklausą buvo gavusi duomenų, kad G. C. dar prieš jai (R. B.) informuojant šią apie apklausą, buvo nuėjusi pas A. G. ir apie planuojamą jo apklausą jį informavo ir nurodė neduoti parodymų. A. G. parodymų nedavė. Taip sužinojo, kad kažkas iš pareigūnų nutekina informaciją, gal pas ją kabinete kas nors sumontavo kokį pasiklausymo įrenginį, tačiau tokio nerado. Dėl informacijos nutekinimo ji A. G. neįtarė ir toliau su juo kalbėdavo apie viską.

Jai labai užstrigo V. V. apklausa teisme, dėl kurios ji A. G. nepritarė, bet A. G. šią apklausą pagal A. S. prašymą organizavo. Su A. G. jau anksčiau buvo suderinta ir atsiradus A. G. šiam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą kaip V. V. bendrininkui, o V. V. toks įtarimas tuo metu pareikštas dar nebuvo. Todėl ji A. G. sakiusi, kad pirma turi įteikti V. V. naują įtarimą, jis turi duoti parodymus jai ir tik tada jis gali būti apsiklausiamas teisme. Jie diskutavo ir numanė, kad V. V. parodymai teisme bus priderinti prie A. G. parodymų, bet A. G. sakė, kad jis tai supranta, tačiau jam nėra kur dingti, jis turi tai padaryti, nes yra A. S. prašymas. Ji A. S. prašymo byloje neturėjo. Apie tą prašymą ji kalbėjosi su vyr. prokuroru J. M., kuris irgi to prašymo nerado. Šios apklausos teisme metu V. V. patvirtino A. G. versiją bei dar nurodė du liudytojus, kurie šią versiją gali patvirtinti. A. G. spaudė ją kuo greičiau šiuos liudytojus apklausti, tačiau ji to, kol prokuroru byloje buvo A. G., nepadarė.

Kai 2017 metais atsirado A. G. ir prisiėmė visą kaltę, kiek ji su A. G. kalbėdavo, šis sakydavo, kad į teismą eis A. G., nes jis prisipažįsta, bet ji tam prieštaravo. Po to A. G. pakeitė poziciją ir sakė, kad į teismą perduos ir V. V. ir A. G..

Ji A. G. ne kartą sakė, kad iš bylos nuteka informacija, į ką A. G. jai nurodė ieškoti „ožių“ tarp savų. Po to V. N. jai pasakė, kad būtų atsargi, nes jam atrodo, kad informacija išeina iš prokurorų. Tą patį jai sakė ir operatyviniai darbuotojai, o tada ir jai kilo tokių įtarimų, nes A. G. pats organizuodavo procesą dėl intensyvios priežiūros V. V. pratęsimo, nors šiaip tą turėdavo suorganizuoti ji. Taip pat lapkričio mėnesį iš Lukiškių buvo gauta operatyvinė pažyma apie tai, kad A. G. pasakoja, kad jį surado už pinigus, kad narkotikai yra V. V., kad jis sėdi už kitą ir, kad jam būtinai reikia telefoninio ryšio su internetu, kad galėtų su kažkuo bendrauti, todėl susirinkimuose prokuratūroje, kuriuose dalyvavo ir A. G., R. A., J. K., buvo nuspręsta pagal KŽĮ perduoti A. G. telefoną. Galbūt mintį, kad reikia A. G. duoti telefoną, išreiškė V. N.. Toks veiksmas buvo sankcionuotas teisme, į kurį kreipėsi turbūt A. G., bet informacija apie tai per G. C. pasiekė A. G.. G. C. A. G. dar sakė, kad šis saugotųsi, nekalbėtų, kad jam narkotikai gali būti pakišti su maistu, kad saugotųsi, nevalgytų atnešamo maisto.

Gruodžio mėnesį jau ji pradėjo gauti duomenis, kad A. G. apsiėmė svetimą kaltę, tačiau A. G. šitos informacijos jau neteikė. Ji apsiklausinėjo A. G. artimuosius Panevėžyje, kurie jai pasakė, kad tokio kiekio narkotikų, koks buvo rastas pas V. V., A. G. negalėjo turėti, nes jis narkomanas, valkata, bet apie tai A. G. visai jokios informacijos iš bylos nebeteikė.

Gegužės 4 d. kratos pas V. V. metu buvo paimtas automobilis BMW ir keturratis ir buvo įtarimai, kad jų VIN numeriai yra suklastoti. Dėl to ji paskyrė ekspertizes, kurių metu įtarimai dėl BMW pasitvirtino. Gavusi tokią išvadą, apie ją iš karto pranešė telefonu G., sakydama, kad dėl to reikia pradėti ikiteisminį ir V. V. pareikšti įtarimą, bet A. G. pasakė, kad į tą nusikalstamą veiką nereikia veltis. Išvados į IBPS nebuvo įkėlusi, ją gavo paštu. Tik sausio mėnesį J. M. nurodymu dėl šio fakto pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tuo metu su G. santykiai buvo labai geri, dėl visko su juo tardavosi.

Buvo labai daug problemų su V. V. apykoje, labai daug pažeidimų. Abiejų kratų metu pas V. V. buvo rasti apykojės signalo ryšio blokatoriai ir buvo įtarimas, kad pažeidimai yra būtent dėl to. Ji A. G. ne kartą sakė, kad reikia V. V. keisti kardomąją priemonę, bet A. G. pasakė, kad nėra tam pagrindų ir, kad J. M. tokios pat nuomonės. Dėl 50-60 pažeidimų buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuris, kai teisme buvo nagrinėjamas kardomosios priemonės pratęsimo V. V. klausimas ir nagrinėjamas skundas, buvo pateiktas teismui. Tų pačių metų rudenį buvo užfiksuotas dar vienas V. V. padarytas pažeidimas, kai išvykdamas telefono stotelę paliko namie. Tada ji skambino A. G. ir siūlė kreiptis į teismą dėl V. V. suėmimo, bet A. G. nurodė jai išsikviesti V. V. ir apklausti dėl pažeidimų. Ji, kviesdama V. V. į šią apklausą, nesakė dėl ko apklausinės, tačiau atėję V. V. su A. S. iš karto padavė surašytą paaiškinimą būtent dėl tos kardomosios priemonės pažeidimų, t. y. jie atėjo jau pasiruošę ir tai sukėlė jai įtarimą. Ji aiškinosi dėl blokatorių, V. V. neneigė, kad juos turėjo, tik sakė, kad jais nesinaudojo. Kadangi pažeidimai dėl apykojės toliau kartojosi, buvo nutarta ją pakeisti. V. V. turėta apykojė buvo išsiųsta ekspertizėn į Izraelį, bet atsakymo negavo.

Pirmą informaciją, kad prokuroras susitikinėja su advokatu, gavo po D. Z., G. C. ir A. S. susitikimo. Po to ir kilo mintis, kad galbūt informacija išeina iš A. G.. Apie tai, kad jį į susitikimą kviečia A. S., kažkada jai paskambinęs pranešė pats A. G.. 2018 m. kovo 14 d. A. G. paskambinęs jai nurodė atvažiuoti pas jį, nes reikia aptarti bylą. Jai tai buvo keista, nes su A. G. visas bylas aptardavo telefonu. Nuvyko kartu su J. K. ir A. G. klausė, kas padaryta byloje, nes bylai buvo jau du metai. Tuo metu nebuvo kompleksinių ekspertizių atsakymų, tą jam ir pasakė. Kokius įrodymus turėjo ant V. V., ji nesakė ir A. G. padarė išvadą, kad tokių įrodymų nėra ir pasakė, kad A. S. bijo, kad nesuklastotų V. V. pirštų atspaudų ar DNR, o jis A. S. yra pasakęs, kad niekas nieko neklastoja. Tą pačią dieną po šio susitikimo A. G. buvo susitikęs su A. S. ir jie kalbėjosi apie tai, apie ką jie kalbėjosi pas A. G.. Tai buvo užfiksuota įrašuose, kuriuos ji klausėsi, kai davė parodymus.

A. G. ją spaudė, kad byla turi būti baigta iki Naujų metų. Dar kovo mėnesį A. G. pradėjo sakyti, kad bylą reikia kuo greičiau baigti.

2018 metais balandžio mėnesį A. G. pakeitė prokuroras A. V.. Tuo metu buvo gautos paskutinės ekspertų išvados, kardomosios priemonės A. G. ir V. V. buvo tęsiamos. Šiam prokurorui ji suteikė visą turimą informaciją, nes juo pasitikėjo, tuo metu jau jokia informacija nebenutekėjo. Prie prokuroro Jasevičiaus irgi informacija nenutekėdavo.

Atsakydama į A. G. gynėjo klausimus liudytoja R. B. parodė, kad apie tai, kad vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai A. S. atžvilgiu, ji suprato girdėdama kolegų diskusiją tuo klausimu, pati jokių veiksmų neatliko. V. N. jai nesakė, kaip dėl informacijos nutekėjimo buvo tikrinami kiti ONTT pareigūnai. A. G. turėjo žinoti, kad slaptus veiksmus Lukiškių izoliatoriuje atlieka A., K., N. Kovo 14 d. susitikimo prokuratūroje metu G. kažką apie A. G. artimųjų kapų sutvarkymą ji sakė, bet ne viską. Ar tą pačią dieną susitikę A. G. ir A. S. apie kapus kalbėjo, nepamena. A. V. buvo nusprendęs ir nutarė nutraukti tyrimą G. atžvilgiu, nes tam jau buvo pakankamai duomenų. 2018-02-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo metu B. santykiai su G. buvo darbiniai. Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 306¹ straipsnį, kai jį pradėjo, su A. G. iš viso nediskutavo. Buvo nutekinta informacija apie jos numatytą apsilankymą Lukiškėse, apie KŽ veiksmus A. G. atžvilgiu, tai, apie ką buvo diskutuojama kovo 14 d. Po apklausos Lukiškėse G. C. buvo pareiškusi jai nušalinimą. Šį klausimą sprendė A. G. ir prašymą atmetė, A. G. jai jokių pastabų nepareiškė.

Atsakydama į V. V. gynėjo klausimus, liudytoja D. B. parodė, kad ji A. G. ir A. S. susitikimų nefiksavo, susitikimų datų nežino. Kai buvo pakeista apykojė V. V., pažeidimų sumažėjo. Dėl BMW įtarimas V. V. nebuvo pareikštas, nes to A. G. neleido. Tas tyrimas buvo perduotas į Generalinę prokuratūrą. Duomenų, kad V. V. ketino papirkti A. G. ji neturi.

Atsakydama į A. G. klausimus, liudytoja R. B. parodė, kad iš A. G. pusės juto spaudimą bylą atiduoti į teismą. Buvo renkami duomenys, kad įrodyti, jog A. G. nekaltas, o A. G. spaudė atiduoti bylą į teismą su galimai nekaltu A. G.. Ji ne kartą kreipėsi dėl kardomosios priemonės sugriežtinimo V. V., apie jo daromus pažeidimus buvo keli tarnybiniai pranešimai byloje. Pasitikėjimas A. G. sumažėjo spalio mėnesį. Su juo buvo kalba, kad su V. V. apykoje kažkas negerai, kad ji meta kažkokias klaidas. Nepamena, kokie tarnybiniai pranešimai dėl pažeidimų buvo surašyti. A. G. nurodė dėl pažeidimo, kai V. V. išėjo be vienos apykojės dalies, išsikviesti V. V. ir paimti paaiškinimą. Dėl vieno pažeidimo ji nesiūlė kreiptis į teismą, bet, kai pažeidimai pasipylė, tada išėjo ši kalba. Po apykojės pakeitimo pažeidimai sumažėjo, daugiau tarnybinių pranešimų nebebuvo parašyta, mano, kad apie kardomosios priemonės pažeidimą užtenka prokurorui pranešti telefonu. Spalio mėnesį buvo kalbama apie tai, kad ji planuoja vykti į Lukiškes apklausti A. G.. Kai susiderino vykimo dieną, apie tai pranešė G. C.. 2017 lapkričio mėnesį buvo tariamasi apie priemonių taikymą prieš A. G., šiame susirinkime, kurį organizavo V. N., A. G. dalyvavo. Jis kelis kartus tenkino V. V. prašymus švelninti kardomosios priemonės sąlygas. Kai ekspertizė dėl BMW buvo gauta, ji nesikreipė į savo ar A. G. viršininkus ir nepranešė, kad A. G. dėl to nepradeda tyrimo. Prie BMW grąžinimo bendrovei A. G. prisidėjo. Kai bylą perėmė kuruoti A. V., nebebuvo jokio informacijos nutekėjimo. 2017 metais A. G. žodžiu pasakyta pozicija buvo, kad į teismą turi būti perduotas vienas A. G., tas buvo pasakyta žodžiu. Ji būdama Panevėžyje paskambino A. G. ir pasakė, kad yra duomenų, kuriais būtų galima sugriauti A. G. versiją, nes tie žmonės, kurie kaip ir turėjo duoti parodymus, buvo iš V. V. pusės ir ta informacija anksčiau ar vėliau A. G. būtų pasiekusi.

12. Liudytojas J. M. parodė, kad A. G. buvo jo pavaldinys, kurį jis buvo paskyręs vadovauti ikiteisminiam tyrimui, kuriame buvo įtariamas V. V., o 2018 m. balandžio mėnesį priėmė sprendimą pakeisti A. G. kitu prokuroru, prieš tai sausio ar vasario mėnesį policijos pareigūnų iniciatyva supažindinęs su 2018-01-07 jų turėto pokalbio tarp V. V. gynėjo A. S. ir A. G. įrašu. Prisimena, kad to susitikimo metu A. G. pasakė, kad negerai būtų, jei kas iš pašalinių sužinotų apie jų susitikimą ir, kad policija V. V. byloje jam visos informacijos nebeteikia ir tai sudarė pagrindą suabejoti A. G. objektyvumu toje byloje. Vasario pradžioje kartu su V. N. ir VPK viršininko pavaduotoju R. V. priėmė sprendimą apie tai informuoti STT pareigūnus ir šie nusprendė atlikti patikrinimą ir pradėti KŽ bylą. Balandžio mėnesį STT pareigūnas V. G. jį supažindino su dar vienu pokalbiu. Ten buvo susitikimas A. S. su A. G., užkliuvo tai, kai A. S. paklausė, jeigu bus planuojama kokia krata, kad A. G. jį painformuotų, A. G. nieko neatsakė, t. y. neprieštaravo tam. Toks A. G. neprieštaravimas jam sudarė įspūdį, kad kažkas negerai ir tada jis nusprendė perduoti bylą kitam prokurorui, o A. G. buvo pavesta kontroliuoti kitą ikiteisminį tyrimą.

Sutapo tai, kad, A. G. pradėjus vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui, jam teko dalyvauti skundo dėl V. V. paskirto suėmimo 1 mėnesiui nagrinėjime apygardos teisme. Prieš tai ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras jau buvo kreipęsis į apylinkės teismą, kuris suėmimą V. V. pratęsė dar trims mėnesiams. Grįžęs po skundo nagrinėjimo A. G. pasakė, kad panašu, kad V. V. iš suėmimo bus paleistas, nors toks sprendimas tuo metu dar nebuvo priimtas ir paskelbtas. V. V. pakeitus kardomąją priemonę įvyko tos bylos aptarimas, kuriame dalyvavo jis, A. G., V. G., V. N., kiti pareigūnai iš policijos. Po to pasitarimo A. G. informavo jį (J. M.), kad jį į susitikimą kviečia A. S.. A. G. norėjo, kad apie tai žinotų ir STT pareigūnai, nes manė, kad gali paaiškėti kokios nors aplinkybės, dėl ko buvo priimta nutartis paleisti V. V. iš suėmimo, taipogi, kad apsaugoti patį A. G.. Dėl to A. G. pats tiesiogiai bendravo su STT pareigūnu G. M.. Po kažkiek laiko, gal po pusantro mėnesio po įvykusio A. G. ir A. S. susitikimo A. G. pasakė, kad to susitikimo metu A. S. jam kažką kišo į kišenę, taip pat pasakė, kad dėl to fakto pareiškimo nerašys, tačiau apie tai buvo informuoti STT pareigūnai. A. G. anksčiau yra dirbęs kartu su A. S. tardytojais, jie bendravo ir žmogiškąja prasme jis (J. M.) suprato, kodėl A. G. dėl šio įvykio atsisakė surašyti tarnybinį pranešimą. Taip pat A. G. lygtai pasakė, kad to susitikimo metu A. S. bijojo, kad nebūtų suklastoti V. V. pirštų antspaudai ant pas jį rastų dėžučių ar jų viduje, taip pat pasakė, kad ieškomas asmuo, kuris prisiims atsakomybę už V. V., nors apie tai, kad tokio žmogaus ieškoma, jau buvo informacijos ir anksčiau, jau tada, kai tik V. V. buvo sulaikytas.

Iki susitikimo su policijos pareigūnais 2018 m. sausio mėnesį jis neturėjo pagrindo A. G. nepasitikėti, tyrėjai apie tai jam užsiminė jau vėliau.

2017 metų lapkričio pabaigoje A. G. jį informavo, kad eina pasikalbėti su A. S. ir grįžęs pasakė, kad A. S. pasakė jam, kad turi žmogų, kuris dirba „apačioje“ ir nutekina jam informaciją. Dirbantys „apačioje“ yra pareigūnai, kurie dirba su suimtaisiais areštinėse, kamerose, minėjo G. S., kitų pareigūnų pavardes. Jis tą pačią dieną paskambino žvalgybos padalino vadovui R. S., kurio pareigūnai dirba „apačioje“ – po priedanga, užsiima žvalgybiniai reikalais su suimtaisiais. R. S. jam sakė, kad jis tokios informacijos, kokią perdavė A. G. neturi. Sekančią dieną kalbėjosi su V. N. ir šiam pasakė, kad kažkas policijoje informaciją apie tą bylą nutekina. Pamena, kai pas jį (J. M.) 2017 metų lapkričio pradžioje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo J. K., R. A., A. G. ir kuriame sprendė dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir dėl KŽ veiksmų atlikimo A. G. atžvilgiu, nes buvo duomenų, kad šis ieško galimybių įsigyti mobilaus ryšio telefoną. Buvo nuspręsta taikyti dvejopo pobūdžio priemones – KŽ ir sankcionuotą modelį. Apie tai buvo žinoma pasitarime dalyvavusiems pareigūnams, taip pat jų vadovui bei G. S..

Apie tai, kad A. S. nutekinama informacija A. G. jam pasakė po užfiksuoto G. C. ir A. G. susitikimo. Į teismą sankcijų pagal BPK ėjo A. G., o dėl KŽ veiksmų – jis. Po to buvo A. G. susitikimas su A. S..

V. N. ir R. S. 2018 metų sausio mėnesį jam pasakė, kad dėl informacijos A. S. nutekinimo tikrino savo pareigūnus ir jų tarpe tokių nenustatė.

Jis nežino, ar gavo ką nors A. G. iš A. S., tą žino tik iš viešosios erdvės.

V. V. byla skyrėsi nuo kitų bylų tuo, kad buvo ieškomas kitas žmogaus, kuris apsiimtų V. V. kaltę, kad tokiu labai sunkiu nusikaltimu įtariamas asmuo būtų paleistas iš suėmimo, ko ankstesnėse bylose nėra buvę.

Pamena, kad iš V. V. kratos metu buvo paimtas automobilis BMW su suklastotu VIN kodu, kad buvo kalba dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą ir galimai jis nurodė R. B. dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pamena, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl šio automobilio gražinimo teisėtam savininkui.

Pamena, kad gavo A. S. skundą, kuriame buvo nurodyta, kad buvo užfiksuoti V. V. padaryti 59 pažeidimai dėl apykojės ir, kad prokurorui A. G. apie tai nebuvo žinoma, nes ta informacija buvo pateikta tiesiai teismui. Skundu buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą prieš pažeidimus užfiksavusius pareigūnus dėl jų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nagrinėdamas skundą jis pareikalavo iš pareigūnų paaiškinimų ir skundo netenkino. Vienas iš užfiksuotų pažeidimų buvo, kad pas V. V. automobilyje buvo rastas daiktas, panašus į slopintuvą, o V. V. sakė, kad ten buvo garso kolonėlė. Prieš tai šį A. S. skundą nagrinėjo A. G. ir jį atmetė. Jis galėjo kalbėtis su A. G. apie tai, kad dėl vieno kardomosios priemonės pažeidimo nėra pagrindo griežtinti kardomąją priemonę, o tie 59 pažeidimai buvo tirti ir nustatyta, kad dauguma iš jų buvo techniniai įrangos gedimai. Ar jis buvo informuotas apie užfiksuotą pažeidimą, kai V. V. išėjo iš namų nepasiėmęs visos įrangos, nepamena.

Šiame ikiteisminiame tyrime jis yra panaikinęs A. G. sprendimą, kuriuo šis atmetė A. S. skundą dėl to, kad tyrėja R. B. iš A. S. reikalavo pateikti sutartį dėl V. V. gynybos.

2017 ar 2018 metais jam skambo A. S. dėl galimybės sušvelninti V. V. kardomosios priemonės sąlygas ir jam pasakė, kad kardomoji priemonė V. V. ir taip jau yra švelni.

13. Liudytojas V. N. parodė, kad jis yra Klaipėdos apskrities VPK ONTV padalinio vadovas. Buvusį prokurorą A. G. pažįsta apie 20 metų ir visada apie jį buvo teigiamos nuomonės. Tik nagrinėjamoje situacijoje tiek jam, tiek kitiems pareigūnams kilo įtarimų, kad iš tyrimo yra nutekinama informacija, kuri buvo žinoma ir prokurorui A. G.. Po to buvo surinkti objektyvūs įrodymai, kad A. G. buvo vienintelis iš pareigūnų šiame ikiteisminiame tyrime, kuris susitikinėjo su V. V. advokatu A. S.. Įvertinus tai, kad buvo užfiksuoti jų pokalbiai iš kurių matyti, kad buvo nutekinama labai jautri slapta informacija, kurią tiriamieji, oponentai žinojo, ją aptarinėjo, sprendė, kaip apsisaugoti nuo tyrimo veiksmų, jis padarė išvadą, kad tas žmogus, kuris nutekina tą informaciją, gali būti A. G.. Tie įvykiai prasidėjo 2017 metų rudenį, kai rugsėjo mėnesį į policiją su advokatu atėjo A. G. – narkomanas, neturintis jokių pajamų ir prisipažino, kad pas V. V. rasti narkotikai priklausė jam. Kai V. V. buvo suimtas, buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad yra ieškoma įvairių neteisėtų būdų, kaip V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vienas iš šių būdų buvo surasti žmogų, kuris už didelę pinigų sumą sutiktų apsiimti V. V. kaltę ir toks žmogus A. G. asmenyje atsirado.

Pirma informacija iš tyrimo nutekėjo, kai pasitarimo policijoje metu, kuriame dalyvavo jis, R. B., R. A., gal dar kažkas iš pareigūnų ir A. G., buvo nuspręsta atlikti netikėtą A. G. apklausą Lukiškių TI, kadangi A. G. po pirmos apklausos daugiau jokių parodymų nebedavė, tačiau, praėjus kelioms dienoms po pasitarimo, A. G. gynėja G. C. A. G. įspėjo, kad planuojama jo apklausa ir, kad šis neduotų parodymų. Prieš šitą apklausą A. G. pozicija jiems buvo aiški, nes, kai A. G. atėjo su M. N. į policiją ir davė parodymus, pasakė, kad daugiau jokių parodymų neduos, į jokius klausimus neatsakinės.

Vėliau buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija iš Lukiškių TI, kad A. G. pasakojo, kad jis yra nekaltas, kad už didelius pinigus apsiėmė svetimą kaltę, kad nori turėti telefoną, kad galėtų bendrauti su savo bendrininkais. Lapkričio 23 ar 24 d. buvo pokalbis tarp jo, J. M. ir A. G., kurio metu J. M. pasakė, kad galimai gal iš policijos ikiteisminiame tyrime nuteka informacija, jis A. G. reikalavimu pranešė, kokie pareigūnai dirba. Jo iniciatyva visi šiame tyrime dirbę policijos pareigūnai buvo patikrinti, bet nebuvo nustatyta, kad kuris iš jų būtų galėjęs informaciją nutekint. Po šio pokalbio po kelių dienų, buvo užfiksuotas A. S., D. Z. ir G. C. susitikimas kavinėje, o sekančią dieną G. C. nuėjo pas A. G., kur išsamiai kalbėjo apie tyrimą, įspėjo, kad A. G. nepasakotų, kad nekaltas sėdi, kad sėdi už pinigus ir, kad jam bus paduotas telefonas, nors tuo metu tai buvo dar tik planuojama. Iš to suprato, kad informacija disponuoja A. S.. Dar atkreipė dėmesį, kad to pokalbio metu G. C. įvardino pareigūną G. S., kurį, kaip dirbantį toje tyrimo grupėje, jis prieš kelias dienas buvo įvardinęs prokurorams. Taip pat sekant advokatą M. N. buvo užfiksuotas šio pokalbis su buvusiu policijos pareigūnu dirbusiu Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje E. T., kurie aptarinėjo ir už A. G. sprendė, kokius parodymus jis turi duoti, ar reikia jį teisme apklausti. E. T. M. N. pasakė, kad, jei jie nuspęs, kad A. G. reikia apklausti teisme, šis gali papasakoti tikrąsias bylos aplinkybes, bet, jei jie nuspręstų tai padaryti, kaip jis (V. N.) iš pokalbio suprato, su A. G. yra sutarta, kad šis tokį prašymą tenkintų. Taip pat 2017 m. gruodį ar 2018 m. sausį buvo užfiksuotas pokalbis, kad A. pažadėjo A. G. per daug neklausinėti, bet jis gali būti priverstas tai daryti, jeigu policijos pareigūnai jam klausimus pateiks raštu. Tai dar labiau patvirtino jo įtarimą, kad A. G. gali būti tas asmuo, kuris nutekina informaciją, dėl ko policijos veiksmai buvo ne tokie efektyvūs.

Ar A. G. iš A. S. gavo kokį nors piniginį atlygį, jam asmeniškai nėra žinoma, bet kažkas iš STT pareigūnų per bendrus pasitarimus buvo minėjęs, kad A. G. juos informavo, kad A. S. jam siūlė kažkokį kyšį. Pasitarimų metu jam A. G. yra minėjęs, kad A. S. yra jo draugas. Kad A. G. nutekino tyrimo informaciją jam žinoma iš užfiksuotų jo pokalbių su A. S.. Apie kokį nors A. G. kontaktą su A. S. 2017 metų lapkričio 13-21 dienomis jis nežino. Taip pat nežino, ar R. B. 2018-03-14 pasitarimo prokuratūroje metu pasakė informaciją A. G., kad nustatyti A. G. kapavietę tvarkantys asmenys, nežino, ar tokia informacija buvo žinoma A. S..

Kokia buvo A. G. nuomonė, kokius kaltinamuosius atiduoti teismui, nežino, taip pat nežino, kad A. G. atidėjo pirmą A. G. apklausą iki kol iš atostogų grįš R. B..

G. C. buvo sekama Kriminalinės žvalgybos metu ir apie tai jis pats pasakojo A. G., o po to R. C., kad yra sekama, pasakė savo draugui.

Rašto iš Lukiškių apie tai, ką A. G. pasakojo kameroje turinį jis pats perpasakojo A. G. paties rašto jam nerodė. Jis A. G. sakė, kad tai labai geras įrodymas įrodinėjant V. V. kaltę, o A. G. paneigiant ir siūlė raštą prijungti prie bylos, tačiau A. G. pasakė, kad jam to rašto nereikia. Tuo metu raštas nebuvo išslaptintas.

14. Liudytojas A. V. parodė, kad, 2018 metų balandžio pabaigoje jam buvo perduota kontroliuoti byla, kurioje įtariamaisiais buvo V. V. ir A. G., kurią iki tol kontroliavo A. G.. Tuo metu A. G. suėmimas buvo taikomas jau daugiau nei 6 mėnesius ir jis ėjo pratęsinėti suėmimo į apygardos teismą, o V. V. buvo taikoma intensyvi priežiūra. Perimdamas šios bylos kontrolę, žinojo, kad A. G. greičiausiai prisiima svetimą kaltę. Šį klausimą jis aptarė su V. N., kuris jam pasakė, kad policijos pareigūnai to, jog tai yra tiesa, tiksliai nežino, o nuomonę grindė kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurie procesiškai nebuvo užfiksuoti. Šita byla tapo išskirtine dėl to, kad joje buvo sukurta paslaptingumo aureolė. Jam pradžioje tai buvo eilinė byla dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau policijos elgesys buvo šiek tiek keistokas. Kai jis gavo bylą, aktyvūs procesiniai veiksmai byloje nebuvo atliekami. Nebuvo baigtas tik ar tai V. V. šeimos turto tyrimas, ar buvo likusi netirta jo žmonos turto dalis, buvo „krapštomasi“ prie V. V. automobilio įsigijimo aplinkybių, buvo neapklausti 2 žinomi liudytojai. Daugiau byloje iš esmės nebuvo ką daryti. A. G. jau buvo atsisakęs bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir nedavė parodymų. Ši byla buvo įdomi ir tuo, jog jos dokumentai nebuvo keliami į IBPS, nors tuo metu sistema jau veikė, ir ten buvo įkelti tik prokurorų dokumentai, t. y. skundų nagrinėjimo medžiagos, prašymai dėl kardomųjų priemonių terminų pratęsimo, gal buvo ir kažkokių liudytojų apklausos protokolai, bet ne visų. Apie visas bylos detales jis sužinojo iš R. B. jam pateiktos santraukos, o pačią bylos medžiagą matydavo tik tada, kai ji buvo pateikiama teismui, sprendžiant kardomųjų priemonių pratęsimo klausimus. Kas šioje byloje priėmė sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo, nežino, nes vieną dieną atėjęs į darbą jis pamatė, kad tos bylos jo žinioje nebėra. Per tą laiką, kol byla buvo jo žinioje, jos stadija iš esmės nepasikeitė. Jam kontroliuojant, šioje byloje buvo baigtas V. V. turto tyrimas, pavyko priversti policijos pareigūnus apklausti du V. V. nurodytus liudytojus, kurių šie apklausti nenorėjo, nes manė, kad tie liudytojai vis tiek meluos, todėl nėra ko juos apklausinėti. Jis nurodė juos vis tiek apklausti, kad sužinoti jų versiją ir imtis kažkokių veiksmų, kad paneigti ar patvirtinti jų tas versijas.

Šioje byloje sprendimą pakeisti A. G. kardomąją priemonę priėmė jis, kai sudalyvavo įslaptintų liudytojų, kurie patvirtino pareigūnų versiją dėl A. G. kaltės prisiėmimo apklausose, tačiau ir po to nebuvo įsitikinęs, kad A. G. yra visiškai nekaltas šioje byloje, todėl, A. G. pasislėpus, jis vėl kreipėsi į teismą dėl šio suėmimo. Į įslaptintų liudytojų apklausas jis vyko su policijos transportu kartu su R. B., R. A. ir dar kažkokiu ONTV pareigūnu, kuris vairavo automobilį. Prieš sėdant į automobilį jam R. B. pasakė nekalbėti automobilyje apie bylą, nes, kaip jis suprato, ji nepasitikėjo vairuotoju.

Kas iš jo perėmė to ikiteisminio tyrimo kontrolę, nežino.

Žinojo, kad A. S. buvo V. V. gynėjas, tačiau šis dėl šios bylos nei telefonu, nei susitikimo metu niekada nieko jo neprašė.

Jis šioje byloje laikėsi pozicijos, kad, kol jam nebus pateikti priešingi įrodymai, jis ir V. V. ir A. G. laikys įtariamaisiais. Kai jis kreipėsi į teismą dėl suėmimo pratęsimo A. G., policijos pareigūnai tai palaikė.

Su A. G. apie šią bylą bendravo gal 2-3 kartus. Jis A. G. klausė, kas byloje yra padaryta ir ką jis planavo dar padaryti ir kokią jis viziją matė, nes, kaip minėjo, bylos, kurią jis galėtų paimti, vartyti, skaityti, jis neturėjo. A. G. nuomonė buvo, kad atiduoti į teismą reikia ir V. V. ir A. G.. Kol byla buvo jo žinioje A. G. jo nesiteiravo, kokie veiksmai planuojami atlikti, ką ketina nuveikti tame tyrime, kada baigti. Kol jis vadovavo ikiteisminiam tyrimui, jokių užuominų, kad galbūt praeityje tam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras yra paėmęs kyšį, nebuvo, o jam perduodant bylą buvo motyvuojama, kad A. G. turėjo artimesnius ryšius su advokatu M. N., kuris anksčiau dirbo prokuroru, kad sau leido per daug bendrauti su A. S.. Apie tai jis sužinojo iš J. M., o nei R. B., nei J. K., nei V. N. niekada jam nesakė, kad jie buvo kažkaip nepatenkinti A. G., juo nepasitiki.

Jis buvo patenkinęs kelis V. V. prašymus leisti jam išvykti pas tėvus visam savaitgaliui. Tą sprendimą jis derino su policijos pareigūnais, kurie tam neprieštaravo.

Jis (V. V.) ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaip galimai paėmęs kyšį iš V. V. apklaustas nebuvo ir, kad V. V. buvo jį tuo apkaltinęs, iki šios apklausos nežinojo. Jis yra priėmęs sprendimą sušvelninti V. V. kardomąją priemonę, t. y. vietoj intensyvios priežiūros paskyrė registravimąsi policijoje, nes kardomosios priemonės V. V. nepažeidinėjo, procesiniuose veiksmuose dalyvaudavo, kviečiamas atvykdavo.

Apie tai, kad V. V. norėjo duoti, ar davė kyšį A. G., nėra girdėjęs.

15. Liudytojas J. K., parodė, kad dirba Klaipėdos ONTT 3-iojo skyriaus vyr. tyrėju. V. V. byloje dėl narkotikų ikiteisminiame tyrime atliko tik tam tikrus veiksmus, daugiau dirbo su KŽ tyrimu, kuris buvo vėliau pradėtas, paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms. Pagal tą pradėtą ikiteisminį tyrimą, kai pas V. V. namuose buvo rastos narkotinės medžiagos, po kurio laiko valdyboje buvo gauta informacija, kad yra ieškomas ar gali būti surastas asmuo, kuris prisistatys į policiją ir paaiškins, kad pas V. V. rastos narkotinės medžiagos priklauso ne V. V., o kitam asmeniui. Gavus tokią informaciją, buvo atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas tai bus per žmogus, kas su tuo susiję ir surinkti duomenis, paneigiančius tokią versiją. 2017 metų apie rugsėjo mėn. į PK atvyko A. G. ir tyrėjai apklausos metu nurodė, kad pas V. V. namuose rastos narkotinės medžiagos neva tai priklauso jam, kad jis tas medžiagas paliko. Po apklausos A. G. buvo suimtas ir laikomas pradžioje Klaipėdos areštinėje, po to perkeltas į Lukiškes. Klaipėdoje jį atstovavo advokatas M. N., o Lukiškėse G. C.. Informacija apie tai, kad pas V. V. rasti narkotikai yra ne V. V., buvo kriminalinės žvalgybos informacija. Kai V. V. buvo sulaikytas, jis dar nevykdė jokių veiksmų byloje. Kai buvo priskirtas prie tyrimo grupės, jis visa tą informaciją sužinojo iš savo vadovybės. Šitame tyrime pradžioje buvo prokuroras Jasevičius, po jo mirties bylą kontroliuoti buvo paskirtas A. G.. Kai atsirado informacija apie vietoj V. V. kitą atsirandantį žmogų, bylą kontroliavo A. G.. Kai A. G. buvo suimtas, iš kalėjimų departamento buvo gauta KŽ informacija apie tai, kad A. G. Lukiškėse prasitarė, kad apsiėmęs ne savo padarytą nusikalstamą veiką, kad ieško telefono, kad palaikyti kontaktą su laisvėje esančiais asmenimis. Šita informacija buvo žinoma A. G.. Gavus šią informaciją, pasitarė viduje su vadovais, su R. B., po to jis su R. A. nuvyko į prokuratūrą pas J. M. aptarti šią informaciją, kokius veiksmus jie gali atlikti, kad surinkti tyrimui naudingos informacijos. J. M. pasiteiravo, ar neprieštarautų, kad į pasitarimą būtų pakviestas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras A. G.. Buvo surengtas pasitarimas, dalyvavo jis, R. A., J. M., A. G. ir tokia informacija tikrai buvo aptarta, aptarta, kokius žvalgybos veiksmus gali atlikti, taktikos veiksmai. Buvo priimtas sprendimas taikyti tam tikrus neviešo pobūdžio veiksmus, kurių pagrindu galėtų gauti informacijos, kad patvirtintų tuos pirminius raštus, kad A. G. galbūt prisiėmė kito asmens kaltę. A. G. tų veiksmų realizavime nedalyvavo, jie tik kartu aptarė KŽ veiksmus, kuriuos atliks, tie veiksmai turėjo būti sankcionuoti. Dėl dalies tų veiksmų sankcionavimo į teisėją kreipėsi A. G.. Apklausos metu jis (J. K.) turėjo kalendorių ir juo vadovavosi apklausiamas. Raštas, kiek pamena, buvo gautas savaitės pabaigoje, o kitą savaitę įvyko pasitarimas prokuratūroje. Apsitarė po 2-3 savaičių realizuoti tuos veiksmus ir po kurio laiko sužinojo, kad advokatė G. C. susitikimo su A. G. metu, jį įspėjo, kad yra žinoma, kad jis, būdamas Lukiškių TI kažkam prasitarė, kad sėdi už kažkieno kito kaltę, kad ieško telefono ir perspėjo A. G., kad artimiausiu metu jam gali būti siūlomas izoliatoriuje telefonas ar kitos ryšio priemonės ir buvo liepta, kad jis neimtų telefono ir būdamas Lukiškėse niekam nieko nepasakotų. Jis asmeniškai visą tą informaciją sužinojo vėliau. Jis neturi informacijos, iš kur pas G. C. pateko ta informacija. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo neviešo pobūdžio veiksmai taikomi advokato A. S. atžvilgiu ir atliekant sekimą. 2018 m. pradžioje buvo fiksuotas pirmas A. G. ir A. S. susitikimas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jie susitiko ir kalbėjosi. Galbūt vasario mėn. po A. G. atvežimo į Klaipėdą, kuomet vyko jo apklausa, buvo užfiksuota, kad A. S. nuvyko iki M. N., kur prie kontoros susitikę aptarė, kas iš pareigūnų galėjo atgabenti A. G., buvo vardijamos įvairios pavardės ir, po to susitikimo su M. N., A. S. nuvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su A. G., tačiau pokalbio užfiksuoti nepavyko. Po kurio laiko buvo fiksuoti dar du jų susitikimai – „(duomenys neskelbtini)“ ir prie stoties. Sekimą atliko specializuotas dalinys. Jis pats fiziškai susitikimų nestebėjo, kas buvo kalbama neklausė. 2018 m. kovo mėn. R. B. informavo, kad A. G. ją pakvietė atvykti pas jį į prokuratūrą aptarti ikiteisminio tyrimo veiksmų. R. B. paprašė jo, kad jis ją nuvežtų. Jie kartu nuvyko pas A. G., buvo aptariami ikiteisminio tyrimo veiksmai, A. G. klausė, kas naujo byloje, ar yra kažkokių papildomai surinktų įrodymų, kada bus atliktos papildomos ekspertizės. Po to pokalbio gal po dviejų valandų po jų išvykimo, buvo fiksuotas trečias A. S. ir A. G. susitikimas kavinėje. Buvo užfiksuotas pokalbis, kuriame buvo dalis jų prokuratūroje aptartų duomenų – buvo kalbama apie ekspertizes, terminus, daugiau pokalbio nepamena. Jie kalbėjosi trise – jis, R. B. ir A. G.. Jis pats A. G. susitikimo su A. S. nematė, sekė specialus dalinys. Kiek žino iš ikiteisminio tyrimo, kai V. V. buvo apklausiamas teisme, nurodė, kad tam tikrus duomenis gali patvirtinti P. ir P., tyrimo metu buvo taktiniais sumetimais delsiama juos apklausti, siekiant surinkti daugiau duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog minėti asmenys gali duoti melagingus parodymus ir, kai ikiteisminio tyrimo kontrolę perėmė prokuroras A. V., vieno iš susitikimų metu buvo nuspręsta, kad jau yra tinkamas laikas apklausti V. V. nurodytus asmenis. Po to susitikimo buvo nutarta, kad artimiausiu metu juos išsikvies. Po kurio laiko pagal KŽ buvo gauta informacija, kad po poros dienų įvyko kontaktas V. V. su tais dviem asmenimis, tai jiems pasirodė keista ir nutarė dar atidėti apklausas. Nuvyko pas A. V., pasakė, kad įvyko keistas susitikimas ir reikia patikrinti, kodėl įvyko tas susitikimas, todėl nėra tikslinga dabar apklausti tuos asmenis. P. ir P. buvo apklausti rugpjūtį ar rugsėjį. Juos pristačius į PK ir apklausus, susidarė įspūdis, kad jiems tai buvo netikėta. Jis mano, kad V. V. susitikimas su tais liudytojais buvo sutapimas. A. G. pasitarime dėl tų liudytojų apklausos nedalyvavo, dalyvavo jis, A. V., R. B. ir J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas sakė tiesą, jo parodymais galima remtis. Jų tyrimo grupėje buvo pasiskirstę, kas už ką atsakingas. Už M. N. sekimo organizavimą, kontrolę buvo atsakingas jis. Buvo fiksuoti pokalbiai tarp M. N. ir E. T. jų susitikimo metu – buvo aptariama, ar nevertėtų A. G. apsiklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. N. pasiteiravus, ar įmanoma tai padaryti, E. T. pasakė, kad, kai nuspręs tai daryti, tai ir bus tai padaryta, kadangi viskas yra sutarta. Vieno iš pokalbių metu jie aptarinėjo, ar jiems bus naudinga, jei pas teisėją bus apklausiamas A. G. ir tarkim policijos prašymu prokuroras turės užduoti jiems galbūt nepatogius klausimus, į kuriuos A. G. gal negalės atsakyti ar po jo atsakymų kiltų dar daugiau abejonių. Po tokio aptarimo buvo nuspręsta A. G. neapklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jie nusprendė nesikreipti dėl apklausos, bijodami, kad prokuroras neužduotų nepatogių klausimų. Jis dalyvavo aptarime, dalinosi idėjomis, tačiau veiksmų tolimesnį organizavimą atliko R. A.. Susitiko E. T. su M. N., kalbėjo apie apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jis pats pasidarė išvadą, kad buvo sutarta su A. G., nors jie A. G. neįvardino, nebuvo nustatyta, su kuo sutarta. Jis dėl P. ir P. jokios informacijos nerinko, nežino, ar jų atžvilgiu buvo atliekamos kokios nors priemonės, jis asmeniškai neatlikinėjo. 2018 m. kovo 14 d. vyko susitikimas R. B. ir A. G., jis dalyvavo kaip žiūrovas, kalbėjosi jie. Sausio mėn. pradžioje buvo fiksuotas pirmas susitikimas tarp A. G. ir A. S., kilo abejonės, dėl ko jie susitinka ir jau tyrimo metu A. G. buvo teikiama mažiau informacijos. Susitikime A. G. A. S. tada pagarsino atliekamų ekspertizių terminus. A. G. teiravosi, ar yra kokių duomenų surinkta, kurie patvirtintų, kad narkotinės medžiagos yra būtent A. G., o ne V. V., prokurorui buvo pasakyta, kad tokių duomenų surinkta nėra. Į teismą buvo kreiptasi dėl mobilaus ryšio telefono kontrolės A. G. atžvilgiu. Pagal KŽ tyrimą ir ikiteisminį tyrimą jis priemonių nedubliavo ir jam apie tai nėra žinoma. Jis buvo matęs rašto iš kalėjimų departamento turinį. Nežino, kieno iniciatyva tas raštas buvo gautas. V. V. atžvilgiu jis neatliko jokių kontrolės veiksmų. Po kratos V. V. į areštinę nekonvojavo, kratoje pas jį nedalyvavo. Buvo atliekami KŽ tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti, kokiu būdu atsirado A. G., kas jis toks. Informaciją, kad atsiras tas kitas žmogus, jis sužinojo vėliau, kai V. V. jau buvo paleistas. Su A. G. apklausos protokolu nėra susipažinęs, apie jo parodymus sužinojo pasitarimų metu. Jis asmeniškai nenustatė duomenų, jog A. G. nedisponavo tais narkotikais, rastais pas V. V.. Buvo nutarta atlikinėti tam tikrus veiksmus, kur reikėjo tam tikros įrangos, reikėjo taikyti tam tikrus metodus, todėl nevyko viskas taip greitai. Kai atsirado A. G., tyrėja buvo R. B., o jai pagrinde padėjo N., vėliau, apie 2017 metų pabaigą ar 2018 metų pradžią pasijungė jis (J. K.). Pagal KŽ jis jau buvo įtrauktas į grupę 2017 metų spalio mėn. ir kažkokia informacija jam jau buvo žinoma. Kai yra atliekami kažkokie veiksmai, yra tam tikras pareigūnų ratas, kurie tuose veiksmuose dalyvauja. Šiame tyrime informacija buvo pakankamai jautri, todėl ne visi kolegos dalyvavo, informacija nebuvo žinoma visam kolektyvui. Buvo net taip, kad, kai atlieka tam tikrus veiksmus, o kolega dirba pagal tą patį tyrimą ir nežino, kokią informaciją surinko. Prieš pradėdamas dirbti tame tyrime, kažkokią informaciją turėjo, kadangi pagal V. V. ikiteisminį tyrimą jis dalyvavo kratose ne pas V. V., o kituose objektuose ir kolektyvas žinojo, ką rado. Iki pats įsitraukdamas į tą veiklą iš KŽ duomenų jis turėjo informaciją, gautą KŽ metodais. Jis iš kalėjimų departamento raštus matė, tai buvo informacinio pobūdžio raštai, juose buvo riboto naudojimo informacija. Negali pasakyti, kaip jie buvo gauti. Raštuose buvo nurodoma, kad A. G. nurodė konkrečiai, kokie asmenys į tai įsivėlę ir kokį už tai gaus atlygį – buvo nurodytos pavardės M. N., V. V., buvo nurodyta pinigų suma dešimtimis tūkstančių, kuri pažadėta A. G.. Pas J. M. pasitarimų metu nebuvo kalbama, kad A. G. pakišti narkotinių medžiagų. Apie raštus iš departamento buvo žinoma jam, R. A., T. N., R. B., A. G., V. N., J. M.. Nežino, kodėl nežinojo S., gal taip buvo nutarusi vadovybė. Atsimena, kaip pasitarimo metu buvo nurodyta informacija, esanti rašte ir tartasi, kokių veiksmų imtis. Lapkričio gruodžio mėn. pas A. G. buvo nuvykusi G. C. ir įspėjo dėl telefono, tai buvo riboto naudojimo informacija. Jam tai žinoma iš garso įrašo, kur kalbėjo A. G. su advokate, jis perklausė tuos įrašus. 2018 metų sausio mėn. buvo užfiksuotas pokalbis tarp E. T. ir M. N., jis perklausė tą pokalbį. 2018-03-14 jis su R. B. nuvyko pas A. G. į pasitarimą. Pasitarime A. G. buvo teikiama jau dalinė informacija. Buvo kalbama apie A. G. tėvų kapų tvarkymą, apie liudytojų apklausas. Susitikimo metu buvo dar daugiau informacijos, kuri A. G. nebuvo atskleista. Po to pasitarimo buvo susitikimas A. G. su A. S., jis pats klausė tą pokalbį. Dabar turinio to pokalbio nepamena. 2018 m. kovo 29 d. su R. B. nežino, ar buvo Panevėžyje ir, ar atlikinėjo kokius veiksmus. V. V. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė liudytojus, kada tai buvo, nepamena. Tie liudytojai buvo apklausti 2018 metų rugpjūtį ar rugsėjį. ONTT jis dirba nuo 2014 metų. E. T. nežino, su juo nėra dirbęs. Jis šitame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tris kartus. Pirma apklausa buvo 2021 metais. Apklausos metu jam nedavė susipažinti su jokiais papildomais dokumentais. Apklausos metu jokiais užrašais nesinaudojo. Yra žinoma, kada buvo pradėtas KŽ tyrimas, vienas iš pirmųjų buvo sankcionuotas A. S., po daugmaž trijų mėnesių buvo sankcionuota G. C., M. N., dar kitas advokatas. A. G. atžvilgiu Lukiškėse nežino kieno iniciatyva buvo atliekamas KŽ tyrimas. 2017 metų lapkričio pradžioje Klaipėdoje pas juos buvo gautas raštas iš kalėjimų departamento. Nepamena, ar buvo atžyma ant rašto, kada jis gautas Klaipėdoje. Projektas buvo parengtas tarp lapkričio 13 ir 17 dienų, kitą savaitę paruoštas projektas ir nuvykta iki prokuratūros. Jam atliekant tyrimą, nebuvo informacijos, kad V. V. ketina ar papirko A. G.. Jam buvo pateikta informacija, kad A. G. nurodė, kad atgabeno ir paliko pas V. V. namuose narkotines medžiagas. Negali atsakyti, kas priėmė sprendimą nenustatinėti A. G. nurodyto asmens, kuriam priklausė narkotikai. Kiek žino, pareigūnai nuvyko pas liudytojus ir atsivežė juos į PK apklausai. 2017 metų lapkričio gruodžio mėn. A. G. buvo įtariamasis. Valdžia nutarė įtariamojo, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas, atžvilgiu atlikti KŽ veiksmus. Kadangi buvo gauta riboto naudojimo informacija, tai buvo nuspręsta, kad tikslingiausia būtų taikyti KŽ veiksmus. Dėl laikymo terminų areštinėje A. G. buvo išvežtas iš Klaipėdos areštinės, bet kodėl būtent į Lukiškes, nežino. Jam buvo netikėta, labai nustebino, pasirodė labai neetiška, nes, kai vykdomas tyrimas, tariamasi, kalbama apie jo eigą su prokuroru ir užfiksuojami prokuroro ir advokato susitikimai. Apie jokias A. G. perduotas pinigų sumas nieko nežino. Kai sprendžiamas klausimas apie įtariamojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tai mano, reikia paklausti paties įtariamojo nuomonės dėl apklausos.

16. Liudytojas T. N. parodė, kad dalyvavo ikiteisminiame tyrime, kur įtariamasis buvo V. V.. Kai V. V. buvo sulaikytas, jis jį vedė jį į areštinę ir pats girdėjo, kaip V. V. pasakė, jog bus surastas žmogus, kuris dėl pas jį rastų narkotikų prisiims atsakomybę. Po to jų skyriuje buvo gauta žvalgybinė informacija, kad ieškomas žmogus, kuris prisiimtų V. V. kaltę. Pirmiausia buvo informacija, kad E. T. kontaktuoja su advokatu M. N., kuris gynė kaltę dėl pas V. V. rastų narkotikų prisiėmusį A. G.. Jis pats nenustatė, kad A. G. prisiėmė kaltę už V. V..

Jis žinojo, kad iš tyrimo nuteka informacija jos neturintiems žinoti asmenims. Žvalgybos metu gauta informacija buvo žinoma tik tam pareigūnui, kuris atliko konkrečius veiksmus ir gavo tiesiogiai informaciją, ir jo vadovui V. N., kiti kolegos tokios informacijos negalėjo sužinoti. Jam tekdavo ruošti medžiagą dėl prievartos priemonių pagal BPK sankcionavimą A. G. atžvilgiu, kurią pateikė A. G., kuris dėl sankcijų A. G. atžvilgiu kreipdavosi į teismą, o J. M. kreipėsi į teismą dėl sankcijų pagal KŽĮ, šią medžiagą ruošė greičiausiai J. K.. Ne viešo pobūdžio informacijos rinkime A. S. ir A. G. atžvilgiu jis (T. N.) nedalyvavo. Jis atliko KŽ veiksmus V. V. ir kitų atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo.

Kiek jam žinoma, nebuvo nustatyta, kad V. V. papirko A. G.. Apie raštą iš kalėjimų departamento žino, nes jam tą raštą parodė vadovas. Šio ikiteisminio tyrimo grupėje dirbo G. S., J. K., R. B., R. A..

17. Liudytojas A. J. parodė, kad 2017-2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK ONTT 3-čio skyriaus viršininku. Jam žinoma, kad buvo sulaikytas V. V., pas kurį buvo rastas didelis narkotinių medžiagų kiekis, kad buvo atrastas kitas asmuo A. G., kuris nurodė, kad tie narkotikai priklauso jam. Jis (A. J.) šiame tyrime tiesiogiai nedalyvavo, o informaciją turi dėl to, kad pas jo viršininką V. N. vykdavo pasitarimai, kuriuose buvo kalbama, kad buvo surastas A. G., kad jam Klaipėdoje buvo pasamdytas advokatas M. N., o kai A. G. buvo perkeltas į Vilnių, Lukiškes, ten jam buvo pasamdyta advokatė G. C..

Iš pasitarimų žino, kad iš šio ikiteisminio tyrimo nutekėdavo informacija, kiek jam žinoma, tai vykdavo per tą bylą kuravusį prokurorą A. G.. Jis pats tiesiogiai jokios informacijos apie tai nėra surinkęs.

Vieną penktadienį po pietų jam paskambino A. G., kuris pasakė, kad yra gautas V. V. gynėjo A. S. prašymas dėl kardomosios priemonės sušvelninimo – leisti V. V. ilgesnį laiko tarpą nebūti namie savaitgalį per Velykas, o po to, kad ir visam laikui, ir klausė jo (A. J.) nuomonės. Jam tai buvo keista, nes tai buvo vienintelis atvejis, kad prokuroras klaustų jo nuomonės tokiu klausimu. Dėl to jis pasitarė su V. N. ir R. B. ir jie nutarė, kad kardomoji priemonė neturi būti V. V. švelninama, nes buvo fiksuoti V. V. padaryti intensyvios priežiūros pažeidimai, nustatyta, kad V. V. galimai naudoja blokatorių, kuris užslopina apykojės signalą. Jis tą bendrą nuomonę perdavė prokurorui, o šis pasakė, kad jau yra priėmęs sprendimą leisti V. V. per Velykas išvažiuoti pas tėvus, o vėliau dėl kardomosios priemonės švelninimo jis tarsis su vyriausiuoju prokuroru J. M.. Apie jokį atlygį A. G. nieko nežino.

18. Liudytojas R. S. parodė, kad 2017 m. buvo Klaipėdos VPK kriminalinės žvalgybos valdybos viršininku. Prokuroras J. M. buvo pasikvietęs jį pas save, ten buvo ir A. G., ir pasakė, kad jie turi informacijos apie iš policijos neva nutekintą kažkokį dokumentą, kurio neįvardino, advokatui A. S.. Jis norėjo išsiaiškinti, ar tai riboto naudojimo informacija, ar slapta – iš to būtų galima atsekti, iš kokios tarnybos ta informacija galėjo nutekėti, bet jam apie tai nebuvo nieko pasakyta. Su prokurorais buvo sutarta, kad, jei jie sužinos, kas tai per informacija, tada jį informuos. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis iš pokalbio nesuprato, apie kokios informacijos nutekėjimą jie kalbėjo, buvo išreikšti pasamprotavimai, kad gal informacija galėjo nutekėti iš areštinės. Galima sakyti, kad tas pokalbis su prokurorais buvo apie nieką.

Jo vadovaujamas padalinys jokių veiksmų V. V. byloje neatliko. Jų padalinys buvo gavęs kriminalinės žvalgybos informaciją, kad V. V. byloje ieškomas žmogus, kuris už V. V. prisiimtų kaltę, ir ta informacija buvo perduota ONTT pareigūnams, jo padalinys šiuo klausimu nedirbo.

19. Liudytojas G. S. parodė, kad jis dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą V. V. byloje, dalyvavo pas jį atliekant kratą. Kratos metu, kai buvo rastos narkotinės medžiagos jis buvo šalia V. V., šis į tai sureagavo labai ramiai ir nesakė, kad tos narkotinės medžiagos yra ne jo. Po to, kai V. V. buvo paleistas iš suėmimo, iš kolegų išgirdo, kad V. V. intensyviai ieško asmens, kuris prisiimtų kaltę dėl pas jį rastų narkotikų ir rugsėjį ar rugpjūtį atsirado A. G.. Iki tol jokios informacijos, kad medžiagos gali būti ne V. V. neturėjo.

2017 metų rudens pabaigoje jį pasikvietė V. N. ir pasakė, kad yra įtarimų, kad informacija šiame ikiteisminiame tyrime nuteka ir greičiausiai tai vyksta per A. G.. Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad kai VPK buvo gautas pranešimas iš kalėjimų departamento apie tai, jog A. G. Lukiškių TI ieško telefono ir dėl to buvo suplanuota jam parūpinti telefoną, ta informacija po pasitarimo prokuratūroje nutekėjo, nes advokatė, apsilankiusi pas A. G. šiam apie planuojamą telefono perdavimą pasakė ir nurodė telefono neimti. Tai jam pasakė V. N.. Jam žinoma, kad apie planuojamą telefono perdavimą A. G. žinojo tik keturi žmonės – R. A., kuris tą planą ir sugalvojo, taip pat A. G., J. M. ir V. N.. Mano, kad jam apie informacijos nutekinimą V. N. pasakė tam, kad jis mažiau bendrautų su A. G., su kuriuo iki tol jo santykiai buvo draugiški.

Per kriminalinės policijos dienos šventę jam A. G. pasakė, kad ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu būtų geriausia nutraukti, kadangi šio kaltės nepavyks įrodyti.

E. T. pažįsta, jie kartu yra dirbę ONTT, tik kituose skyriuose ir su juo susitikę tik pasisveikina. Jam nėra žinoma, kad V. V. organizuodavo susitikimus su A. G., kad jį papirko ar bandė papirkti.

20. Liudytojas R. A. parodė, kad ikiteisminiame tyrime V. V. atžvilgiu jis pradėjo dalyvauti po to, kai atsirado A. G.. Kai buvo pakeista V. V. kardomoji priemonė, buvo gauta informacija, kad šis ieško asmens, kuris prisiimtų jo atsakomybę. Kai A. G. buvo laikomas Lukiškėse, 2017 metų lapkričio ar spalio mėnesį iš kalėjimų departamento buvo gauta KŽ informacija, kad A. G. kameroje išsikalbėjo, kad yra prisiėmęs svetimą kaltę, kad jam už tai bus gerai atsilyginta, kad jis ieško telefono ryšio. Šią informaciją aptarė kartu su R. B., V. N. ir J. K., po to apie raštą informavo J. M., pas kurį jis buvo nuvykęs kartu su J. K. ir šiam papasakojo, kad planuoja padaryti nusikalstamos veikos imitavimo modelį – telefono perdavimą A. G.. J. M. tada pasikvietė A. G., kuris vadovavo tyrimui. Jis (R. A.) nenorėjo, kad apie tai A. G. žinotų, nes žinojo, jog iš tyrimo nuteka informacija, tačiau kokia informacija tada jau buvo nutekėjusi nepamena, ir jis buvo įsitikinęs, kad ją nutekina būtent A. G., nes pastarasis bendravo su V. V. gynėju A. S.. Apie tai, kad nenori, jog A. G. tą žinotų J. M. nepasakė. Po šio susitikimo jis (R. A.) ar J. K. paruošė teikimą dėl KŽ taikymo, veiksmas buvo sankcionuotas teismo. Neatsimena, koks prokuroras kreipėsi į teismą dėl priemonių sankcionavimo. Tačiau dar prieš jiems vykstant į Lukiškes gavo informaciją, kad A. G. susitiko su advokate G. C., kuri jam apie jam perduodamą kontroliuojamą telefoną pasakė. Buvo labai siauras ratas žmonių, kurie žinojo apie planuojamą priemonę. Tai buvo kalėjimo departamento, kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jis, V. N., J. K., R. B., R. S., J. M., A. G., daugiau nepamena. Kai A. G. išvežė į Lukiškes, D. Z. pasiėmė į pagalbą G. C.. Jis nežino, kaip ir iš ko informaciją apie telefoną gavo G. C.. Jis žinojo, kad su G. C. ir D. Z. bendravo A. S..

Jis neturi informacijos, kad V. V. tiesiogiai būtų bendravęs su A. G., kad šį papirko. Su E. T., kol šis dirbo policijoje nebendravo.

Aptariamu metu jis (R. A.) turėjo finansinių sunkumų ir šiuo metu turi skolų, apie kurias žinojo ir A. G., tačiau tai neturi įtakos jo parodymams.

21. Liudytoja N. F. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko įtariamojo V. V. apklausas, kai jis iš Klaipėdos buvo pristatytas į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir jam buvo pareikštas įtarimas pagal keletą BK straipsnių. Kiekvienoje jo apklausoje dalyvavo advokatai. Kol V. V. gynė advokatas K. A., jis atsisakė duoti parodymus, po to V. V. iniciatyva ir jo noru jam buvo paskirtas valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos advokatas K. O. ir tada V. V. sutiko duoti parodymus apie įtarimo esmę, o po to ir kitus parodymus. Prieš V. V. duodant parodymus ji jam išaiškino jo teises dėl advokato, po ko pats V. V. savo ranka protokole įrašė, kad yra atsisakęs advokato K. A., ji šio teksto nediktavo.

V. V. jai nenurodė advokato K. A. atsisakymo motyvų, tik minėjo, kad juo nepasitiki ir bijo, kad jo duodami parodymai nebūtų išviešinti, kad nenutekėtų informacija kitiems advokatams, kurie gina kitus įtariamuosius šioje byloje. Ši byla buvo sudėtinga, neeilinė, daug procesinių veiksmų nebuvo įkeliama į IBPS, kad nenutekėtų informacija.

Pareigūnė, dalyvavusi kratoje, V. V. išaiškino jo teises dėl advokato, jis nurodė, kad jį gins advokatas K. A., po to tą pačią dieną V. V. buvo atvežtas į Vilnių į kriminalinės policijos biurą ir ten jam buvo pareikštas įtarimas ir po to vyko jo apklausa. Ji su V. V. neoficialiai nebendravo, bendravo tik pildydama protokolą. Kiti grupės tyrėjai, D. ir Š., jai pasakė, kad V. V. sutinka bendradarbiauti, duoti parodymus, bet nori kito advokato.

Po to V. V. apklausos vyko kelias dienas jos kabinete, dalyvaujant protokoluose įrašytiems asmenims, V. V. viską pasakojo laisva valia, minėjo daug asmenų, kalbėjo apie teisėjus, prokurorus, savo draugus, pažįstamus. Kai davė parodymus apie savo buvusį advokatą A. S., pradėjo pasakoti ir dėl prokurorų ir teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Apklausų metu V. V. buvo leidžiama pasakoti laisvai, jei jai kildavo klausimų, juos užduodavo, kartais užduodamus klausimus fiksuodavo, arba toliau rašydavo kaip V. V. pasakojimo tekstą. Jei V. V. užduodavo klausimus kiti dalyvavę apklausoje asmenys, jų klausimai būdavo užfiksuojami. V. V. buvo vienas iš nedaugelio įtariamųjų per jos darbo metus, kuris gana išsamiai ir sklandžiai viską pasakojo, o uždavus klausimą, jis į jį atsakydavo iš karto, negalvodamas. Kokie buvo V. V. motyvai duoti tokius išsamius parodymus, ji nežino, į tai nesigilino.

Žino, kad V. V. teisme nedavė parodymų, tačiau to priežasčių nežino. Dėl ko V. V. susigrąžino ankstesnį savo advokatą, nežino.

Jai abejonių dėl V. V. duodamų jai parodymų tikrumo nekilo. Byloje ji turėjo informaciją tik pagal tą įtarimą, kurį ji V. V. įteikė, iš įtarimo per advokatą A. S. V. V. pradėjo pasakoti apie visiškai naujus žmones, apie kuriuos byloje informacijos nebuvo, ir tų apklausų metu paaiškėjo naujos aplinkybės, naujos galimai padarytos nusikalstamos veikos, apie ką byloje jokių duomenų nebuvo. Ji savo žinioje turėjo tik dalį bylos, tik tiek, kokia apimtimi V. V. buvo surašytas įtarimas. Jų valdybos darbuotojai specializuojasi narkotikų tyrimo bylose ir korupcijos bylos buvo ne jos kompetencijoje, bet, kadangi įtariamasis pasakojo, ji užrašė faktus, kuriuos jis nurodė. Apie korupciją iki tol, kol apie tai V. V. nepapasakojo, jai nebuvo žinoma. Pasakodamas apie tuos galimai korupcinius dalykus, V. V. tiesiog pats prisiminė epizodą apie apykoję, kad nepasiėmė apykojės dalies ir taip padarė pažeidimą, jo apie tai pasakoti niekas „neužvedinėjo“. V. V. duodamas parodymus jokiais užrašais nesinaudojo.

V. V. šiose apklausose duodamų parodymų teisingumo ji nevertino, tiesiog užrašė tai, ką jis sklandžiai ir laisvai dėstė. Tvirtina, kad protokoluose užrašė tik asmeniškai paties V. V. pasakytas tezes. Pabaigus kiekvieną apklausą, protokolas iš karto būdavo atspausdinamas, visi dalyvavę apklausoje jį perskaitydavo ir pasirašydavo.

Apie jokias V. V. siūlytas ar taikytas lengvatas už parodymų davimą ji nieko nežino, tik iš žiniasklaidos žino apie V. V. surengtą gimtadienio šventę.

Advokatas K. O. yra jai skambinęs ir perdavęs V. V. prašymus, kad pas jį nuvyktų Š. ir D., tačiau apie ką šie kabėjosi su V. V. ji nežino. Ji nieko nežino apie V. V. susitarimą su prokurorais, nežinojo, kad jam už parodymų davimą buvo pažadėta pakeisti kardomąją priemonę ir paleisti jį į laisvę. Prieš duodama šiuos parodymus su jokiais prokurorais apie tai nekalbėjo.

22. Liudytojas A. K. parodė, kad, kai sužinojo apie tai, kad V. V. ikiteisminiame tyrime nori duoti parodymus, prisipažinti dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, jau buvo surinkta pakankamai V. V. kaltę pagrindžiančios medžiagos ir tą prisipažinti buvo paties V. V. iniciatyva. Kai V. V. davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, juos reikėjo užtvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau tai daryti nebuvo skubama. V. V. parodymuose buvo pakankamai daug faktinių aplinkybių, kurios tvirtinosi kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kas rodė, kad šie parodymai yra teisingi, tik gal ne viską, ką žino, V. V. papasakojo.

Kai kurių V. V. parodymų pagrindu buvo surašyti įtarimai kitiems asmenims. 2019-03-18 V. V. atsisakė duoti parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes, kai jis tam tikslui buvo pristatytas į teismą, jo (A. K.) paklausė, ar po parodymų davimo bus paleistas iš suėmimo. Kadangi toks klausimas jam buvo netikėtas, jis pasakė, kad pirmą kartą apie tai girdi ir V. V. duoti parodymus atsisakė. Po to jam paskambino iš kriminalinės policijos biuro ir pasakė, kad V. V. nori su juo susitikti ir išgirsti kažkokius pažadus. To susitikimo metu jokio pažado dėl kardomosios priemonės pakeitimo tikrai nebuvo, nors V. V. tikėjosi jį išgirsti. Šio pokalbio metu jis suprato, jog V. V. nedomina lengvatos, kurias numato įstatymas kaltę pripažinusiems asmenims, pavyzdžiui, švelnesnės bausmės paskyrimas, o jis siekė tik paleidimo į laisvę iš suėmimo, todėl jis V. V. pasakė, kad, jei jis parodymus duos, prisipažins, papasakos ir apie kitus epizodus, tada sumažėja suėmimo pagrindų ir gali būti, kad ateityje atsiras galimybių kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę. Taip galėtų būti tik tuo atveju, jei V. V. duotų parodymus, kurie būtų tikrinami ir, jei būtų nustatyta, kad jie yra teisingi, išnyktų suėmimo pagrindas, kad jis trukdys tyrimui ir darys naujas nusikalstamas veikas, nes po teisingų parodymų davimo nebebūtų jam pagrindo daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, po parodymų davimo nelabai kas nors iš nusikalstamo pasaulio benorėtų su juo turėti reikalų.

Atsimena, kad, vertinant V. V. parodymus, buvo padaryta prielaida, kad parodymai apie kyšį A. V. ir R. A. neatitinka tikrovės, nes kitų tai patvirtinančių duomenų nebuvo, o faktiniai duomenys, kurie patvirtino V. V. parodymus apie kyšį A. G., išdėstyti kaltinamajame akte šioje byloje. Klaipėdos policininkai turėjo įtarimų, kad galimai A. G. nutekino ikiteisminio tyrimo informaciją, o V. V. apklausose tai patvirtino ir nurodė konkrečias pinigų sumas, kokios buvo perduodamos A. G.. Iki V. V. parodymų nebuvo užfiksuota, kad A. G. buvo perduoti pinigai.

Po šio jų pokalbio 2019 m. kovo 28 d. V. V. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė.

Tą dieną, kai V. V. buvo sulaikytas, Generalinėje prokuratūroje buvo atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo sujungti į vieną.

Tuo metu, kai N. F. apklausinėjo V. V., jis (A. K.) iš D. Z. atžvilgiu taikytų priemonių jau turėjo duomenų apie tai, kad galimai buvo duodamas kyšis A. G., o ar apie tai žinojo N. F., jis nežino.

D. iš Š. su V. V. bendravo ir jo pavedimu rinko informaciją bei vykdė konvojavimą. Jis D. nedavė leidimo suorganizuoti V. V. gimtadienio šventę savo kabinete, apie tai jis iš V. V. jau yra girdėjęs.

Prieš šį teisiamąjį posėdį prokurorė V. V. jį informavo, kad jis bus apklausiamas apie V. V. prisipažinimą.

23. Liudytojas R. J. parodė, kad jis 2017 metais susipažinęs su kelių policijos pareigūnų, kurie buvo sustabdę automobiliu važiuojantį V. V., prisegamų kamerų vaizdo įrašu, kuriame buvo matyti, kad V. V. turėjo prietaisą su specifinėmis antenomis, kurios būdingos ryšio slopintuvui arba GSM ryšio slopintuvui ir apie tai surašė tarnybinį pranešimą. Jo matytas daiktas nebuvo panašus į garso stiprintuvą. Tuo metu jis dirbo ONTV vyr. tyrėju. Jis yra teisės magistras – savo magistriniame darbe jis rašė apie tokius ir panašius prietaisus. Jam pateiktas vaizdo įrašas buvo pakankamai ryškus ir prietaisas aiškiai matėsi. Jis nėra ekspertas ir negali visiškai patvirtinti, kad neabejoja savo išvada. Ar šis rastas prietaisas veikė, atsakyti negali, paties prietaiso nematė. Jei slopintuvas veikė, tai V. V. tikroji buvimo vieta turėjo būti sunkiai arba klaidingai nustatoma. Vaizdo įrašo, kurį tada jis tyrė, nebeturi, nuotraukų nedarė. Jo žiniomis šis daiktas iš V. V. paimtas nebuvo. Jam neteko matyti R. B. po to V. V. pateikto įrenginio.

Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. J., G. G., S. K., S. A., R. O., L. N., G. L., G. P., V. P., A. P. jokių bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių nenurodė.

Įrodymų vertinimas

24. Visi kaltinamieji, duodami parodymus teisme, savo kaltės nepripažino, ir V. V. bei A. S. parodė, kad jie duoti kyšį A. G. nesitarė ir nedavė, o A. G. parodė, kad A. S. jam jokio kyšio nesiūlė ir nedavė.

25. Tačiau V. V. parodymai viso proceso metu šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 7 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnei N. F. parodė, kad jo bylą iki 2018 metų, kažkurio mėnesio, kontroliavo prokuroras A. G., kuris yra geruose santykiuose su jo advokatu šioje byloje A. S.. Jam iš A. S. yra žinoma, kad tuo metu, kai bylą dėl narkotinių medžiagų kontroliavo prokuroras A. G., šis daug informacijos apie tai, kas vyksta šioje byloje perduodavo A. S.. A. S. jam pasakė, kad iš bylą kontroliuojančio prokuroro A. G. sužinojo, kad A. G. Lukiškėse bus vykdomos provokacijos, t. y., pasodintas vadinamas „ožys“, kuris, pakalbėjęs su A. G., visą informaciją perduos pareigūnams, taip pat, kad A. G. bus pasodintas į kamerą, kurioje bus žmogus ir turės mobilųjį telefoną, arba į A. G. kamerą įkels žmogų, kuris su savimi turės mobilųjį telefoną, kad dar bus vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai A. G. atžvilgiu. Taip pat parodė, kad savo advokatui A. S. yra davęs pinigų, kad šis perduotų jo bylą kontroliuojantiems prokurorams – tiek A. G., tiek A. V. už tai, kad šie suteiktų A. S. informaciją apie jo bylą ir už tam tikrus atliktus šių prokurorų veiksmus byloje jo naudai (15 t., b. l. 30).

26. Po šios apklausos sekančią dieną, 2019 m. kovo 8 d., apklausiamas tos pačios tyrėjos, V. V. į tyrėjos prašymą patikslinti savo parodymus apie A. G. jo naudai atliktus veiksmus ir informacijos teikimą, parodė, kad A. S. jam minėjo, kad A. G. teiks informaciją apie šioje byloje pareigūnų planuojamus procesinius veiksmus. 2017 metų vasarą, tuo metu, kai jau buvo surastas, bet dėl to, kad tyrėja R. B. atostogavo, dar nebuvo apklaustas, pas jį (V. V.) buvo padaryta krata, po kurios A. S. jam pasiūlė, kad reikia pakalbėti su A. G., kad daugiau tokių nežinomų kratų nebebūtų ir pasakė, kad gal reikės A. G. duoti pinigų – apie 1000 eurų, kad šis teiktų informaciją apie pareigūnų planuojamas pas jį kratas ir kitą informaciją. Po šio pokalbio A. S. iš karto pinigų iš jo nepaėmė. Kito susitikimo metu A. S. jam pasakė, kad pakalbėjo su A. G. ir jam reikia duoti 1000 eurų. Jis šiuos pinigus A. S. padavė „ant garbės žodžio“ ir nežino, ar A. S. perdavė pinigus prokurorui, ar ne, bet daugiau kratų jo namuose nebebuvo.

Taip pat V. V. pažymėjo, kad, jei A. S. jam pasakydavo, kad gali padėti ar pasikalbėti tiek su teisėjais, tiek su prokurorais ir paėmęs iš jo pinigus dėl jam palankių sprendimų įgyvendinimo, tie sprendimai visada būdavo priimami jo naudai.

Taip pat V. V. parodė, kad papildomai pinigų A. G. perduoti A. S. neprašė.

Toliau parodė, kad pamiršo pasakyti, jog 2017 metais spalio mėnesį jis netyčia padarė nedidelį kardomosios priemonės pažeidimą, kurį užfiksavę pareigūnai jam pasakė, kad vis tiek dėl jo surašys tarnybinį pranešimą ir jau prokuroras spręs, ar tai pažeidimas, ar ne. Apie šį įvykį jis pranešė A. S., kuris atvažiavęs pas jį nuramino, kad čia nėra jokio pažeidimo ir pažadėjo apie tai pakalbėti su A. G.. Po jų (A. S. ir A. G.) pokalbio A. S. jį informavo, kad prokuroras sureikšmino šį pažeidimą, „išpūtė burbulą“, ir pasakė A. S., kad gali viską sutvarkyti ir už tai paprašė 4000 eurų. Jam ši suma pasirodė per didelė ir jis tiek pinigų su savimi neturėjo. Kai pasakė A. S., kad tiek pinigų neturi, šis atsakė, kad tai nėra skubu, kad jis gali palaukti, bet pinigus perduoti būtinai reikia. Vėliau, po poros dienų šią pinigų sumą padavė A. S., kad ją perduotų A. G.. Po to A. S. jam pasakė, kad visus jo duotus pinigus jis perdavė A. G., tačiau neaiškino nei kada tai padarė, nei kur tai įvyko.

Po šio įvykio, laikotarpiu nuo 2017 metų spalio mėn. iki naujųjų metų, t. y., 2017 metų gruodžio pabaigos, jo apykojė neteisingai užfiksavo virš 90 jo kardomosios priemonės pažeidimų, dėl ko pareigūnas buvo surašęs tarnybinį pranešimą. Dėl to A. S. rašė daug skundų prokurorui, po to teismui. Iš A. S. sužinojo, kad dėl šių skundų jį konsultavo A. G. ir A. S. jam (V. V.) pasakė, kad už tai jis turi sumokėti A. G. 500 eurų, t. y. duoti advokatui, o šis juos nuneš A. G.. Jis davė tuos 500 eurų A. S., tačiau, kada ir kurioje vietoje šis pinigus perdavė prokurorui, jis nežino. Jo paskaičiavimu, laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 metų gruodžio pabaigos jis per advokatą A. S. prokurorui A. G., kiek šiuo metu pamena, perdavė viso 5 500 eurų už tai, kad šis teikė informaciją apie jo (V. V.) bylą, joje policijos planuojamus atlikti veiksmus, už tai, kad konsultavo A. S., kuris rašė skundus dėl jo, dėl apykojės pažeidimo sutvarkymo (15 t., b. l. 33-35).

27. Po šių ikiteisminio tyrimo pareigūnės atliktų apklausų V. V. 2019 m. kovo 28 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (15 t., b. l. 60-68), kur V. V. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus pas tyrėją su visomis detalėmis. Šioje apklausoje, atsakydamas į klausimą „ar buvo atsilyginta už paslaugas prokurorams?“ parodė, kad „prokurorui A. G. buvo sumokėta, kai buvo užfiksuotas jo pažeidimas dėl kardomosios priemonės dėl apykojės. Kad tas pažeidimas nebūtų fiksuotas ir nebūtų kreipiamasi į teismą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, A. G. paprašė 4 000 eurų.<...> Jis A. S. už prašymus, už informaciją davė 1 000 eurų, paskui dar perdavė 500 eurų. A. S. pinigus turėjo perduoti A. G.. Iš viso 5 500 eurų“ (15 t., b. l. 65).

28. Liudytoja N. F. parodė, kad kol V. V. gynė jo paties pasikviestas advokatas K. A., jis parodymus duoti atsisakė, po to paties V. V. iniciatyva ir jo noru jam buvo paskirtas valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos advokatas ir tada V. V. sutiko duoti parodymus apie įtarimo esmę, o po to ir kitus parodymus. Kad V. V. sutinka bendradarbiauti, duoti parodymus, bet nori kito advokato ji sužinojo iš kitų grupės tyrėjų – D. ir Š..

V. V. apklausos vyko kelias dienas jos kabinete, jis viską pasakojo laisva valia, minėjo daug asmenų, kalbėjo apie teisėjus, prokurorus, savo draugus, pažįstamus. Kai davė parodymus apie savo buvusį advokatą A. S., pradėjo pasakoti ir dėl prokurorų ir teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Apklausų metu V. V. buvo leidžiama pasakoti laisvai, jei jai kildavo klausimų, juos užduodavo. V. V. buvo vienas iš nedaugelio įtariamųjų per jos darbo metus, kuris gana išsamiai ir sklandžiai viską pasakojo, o uždavus klausimą į jį atsakydavo iš karto, negalvodamas. Kokie buvo V. V. motyvai duoti tokius išsamius parodymus, ji nežino. Jai abejonių dėl V. V. duodamų parodymų tikrumo nekilo. Ji turėjo informaciją tik pagal tą įtarimą, kurį ji V. V. įteikė, ir iš įtarimo per advokatą A. S. V. V. pradėjo pasakoti apie visiškai naujus žmones, ir tų apklausų metu paaiškėjo naujos aplinkybės, naujos galimai padarytos nusikalstamos veikos, apie ką byloje jokių duomenų nebuvo. Ji savo žinioje turėjo tik dalį bylos, tik tiek, kokia apimtimi V. V. buvo surašytas įtarimas. Jų valdybos darbuotojai specializuojasi narkotikų tyrimo bylose ir korupcijos bylos buvo ne jos kompetencijoje, bet, kadangi įtariamasis pasakojo, ji užrašė faktus, kuriuos jis nurodė. Apie korupciją iki tol, kol apie tai V. V. nepapasakojo, jai nebuvo žinoma. Pasakodamas apie tuos galimai korupcinius dalykus, V. V. tiesiog pats prisiminė epizodą apie apykoję, kad nepasiėmė jos dalies ir taip padarė pažeidimą, jo apie tai pasakoti niekas „neužvedinėjo“. V. V. duodamas parodymus jokiais užrašais nesinaudojo. Tvirtina, kad protokoluose užrašė tik asmeniškai paties V. V. pasakytas tezes.

29. Liudytojas D. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iš A. S. pasakojimų žinojo, kad A. S. V. V. byloje buvo sumokėjęs prokurorui dėl apykojės nešiojimo ir jis pats (D. Z.) pasidarė išvadą, kad A. S., sumokėjęs prokurorui, dėl šio prokuroro pakeitimo nepasiekė rezultato. Ar A. S. jam įvardino prokurorą A. G., kuriam perdavė pinigus, ar jis pats pasidarė tokią išvadą, nepamena. Nežino, kiek kartų ir kokia suma buvo perduota prokurorui. Nepamena, ar A. S. be šio karto jam yra pasakojęs, kad yra dar ką papirkęs. V. V. jam apie A. G. papirkimą nėra nieko pasakojęs. Šiuo metu jis daug aplinkybių neprisimena ir prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie visi yra teisingi ir juos visus tvirtina.

D. Z. ikiteisminio tyrimo metu, 2019-06-14 apklausiamas įtariamuoju parodė, kad apie A. S. korupcinius dalykus žino iš paties A. S., kuris jam yra sakęs, kad prokurorui, kaip suprato iš šio pasakojimo A. G., buvo padavęs pinigus, tačiau kokią tiksliai sumą ir kokiomis aplinkybėmis nežino, nes tokio pobūdžio informacija nėra dalinamasi su žmonėmis, kurie nėra susiję su konkrečiu pinigų perdavimu. Iš A. S. pasakojimo suprato, kad pinigai buvo paduoti prokurorui už kardomosios priemonės sąlygų sušvelninimą bei galimai už bylos nutraukimą V. V.. A. S. jam nėra pasakojęs apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo gavęs pinigus kyšio perdavimui A. G., todėl šių aplinkybių nurodyti negali. A. S. jam yra sakęs, kad nors santykiai su A. G. yra geri, tačiau šis byloje dėl V. V. nesiima atsakomybės priimti V. V. palankius sprendimus, nors ir buvo gavęs kyšį, nesiėmė ryžtingų veiksmų pakeisti V. V. kardomosios priemonės sąlygas, ar tai pačią kardomąją priemonę, ar tai nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Su V. V. pokalbių apie A. G. neprisimena, viską ką žino, žino iš A. S. be kokių nors detalių (12 t., b. l. 82-83).

30. Iš esmės analogiškus parodymus D. Z. davė viso ikiteisminio tyrimo metu: 2020 m. vasario 20 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (12 t., b. l. 110), apklausiamas liudytoju 2021 m. vasario 9 d. (12 t., b. l. 203-207).

31. 2019 m. kovo 8 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 10 d. 13.06 val. – 13.28 val. susitikimas ir pokalbis tarp D. Z. ir L. V. D. Z. advokato kontoros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurio metu D. Z. papasakoja ir apie tai, kad A. S. papirko ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą, o paskui pastarąjį pakeitė: „Čia, <..> supranti, čia žinai, <..> kaip gali būt. Šiandien tas prokuroras ir šiandien su šituo susitarsim, <..>, užbašliuosi, žmogus ateis, prisiduos, <...>. Pyst, pakeis prokurorą, <..>. Ach, kaip... Va kaip A. ten buvo, <..>, kur tų Klaipėdoj. Žinai, tą advokatą, S.?“ <..> ten užsibašliavo ten dėl (neaiškiai) bylos, viską, <...> pyst prokurorą pakeitė.“ (10 t., b. l. 156).

32. 2021 m. birželio 25 d. D. Z., apklausiamas liudytoju, šį pokalbį pakomentavo parodydamas, kad jis norėjo papasakoti L. V., kad, kaip jam buvo žinoma, greičiausiai iš A. S., apie kyšio davimus ir, kad buvo pakeistas prokuroras V. V. byloje dėl narkotikų. A. S. jam buvo pateikęs informaciją bendra forma, abstrakčiai, be konkrečių pasakojimų, kokiam prokurorui buvo perduoti pinigai bei už kokių sprendimų priėmimą. Supranta, kad pinigai buvo perduoti už V. V. tačiau, nežino tų aplinkybių. Pokalbio su L. V. metu būtent ir turėjo omeny, kad A. S. ir V. V. galimai buvo papirkę bylą kontroliuojantį prokurorą, tai buvo susidaręs tokią bendrą nuomonę iš bendravimo su A. S. (12 t., b. l. 209-210).

33. Šių įrodymų visetas, kolegijos vertinimu, visiškai paneigia V. V. ir A. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jie nesitarė papirkti prokurorą A. G. ir V. V. šiam tikslui pinigų A. S. neperdavė, o A. S. jų nepriėmė, kadangi aukščiau aptarti įrodymai nagrinėjamu atveju iš esmės visiškai sutampa ir šį faktą neginčytinai įrodo.

34. Pirmiausia pažymėtina, jog V. V. išsamius parodymus apie pinigų A. S. perdavimą, to motyvus ir tikslą ikiteisminio tyrimo pareigūnei davė, o po to apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jų teisingumą patvirtino išimtinai savo paties laisva valia. Be to, dėl šio V. V. nurodyto fakto tuo metu, kai jis aukščiau nurodytus parodymus davė, joks ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu klausimu nebuvo pradėtas, o tyrėja jį apklausinėjo pagal visiškai su aptariamu įvykiu nesusijusiu V. V. pareikštu įtarimu. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos N. F. parodymais, kad apie pinigų davimą A. S. V. V. pradėjo pasakoti be jokios užuominos jam apie tai, kadangi, pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad ši liudytoja, apklausinėdama V. V., būtų turėjusi kokios nors informacijos apie V. V. pinigų skyrimą, jų perdavimą A. S. A. G. papirkimui, o iš 2019 m. kovo 7 d. V. V. apklausos protokole užfiksuotos apklausos eigos matyti, kad jis pirmiausia papasakojo apie tai, jog iš A. S. perduotos informacijos jam buvo žinoma, kad A. G. A. S. teikė duomenis apie ikiteisminio tyrimo metu planuojamus veiksmus ir po to, lyg tarp kitko, užsiminė, kad jis A. S. yra davęs pinigų, kad šis perduotų jo bylą kontroliuojantiems prokurorams. Po to sekančią dieną, jau tyrėjos iniciatyva (jos paprašytas), apie tai papasakojo išsamiai.

35. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad V. V., duodamas tokius parodymus, būtų turėjęs bent kokį motyvą sakyti netiesą, apkalbėti save, o tuo pačiu ir A. S., kuris, kaip matyti iš aptariamų apklausų viseto, kaip advokatas V. V. teikė jį visiškai tenkinusios kokybės paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad V. V., duodamas tokius parodymus nurodė ir tai, kad jam nežinoma nei kada, nei kur, nei apskritai ar A. S. šiam jo duotus pinigus A. G. perdavė, kas reiškia, jog jis jį apklaususiai tyrėjai nenurodė, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, nors, jei būtų turėjęs, kaip nurodė apklausiamas teisme, motyvą nepagrįstai apkalbėti prokurorą, ir dėl to apkalbėjo savo advokatą, jis galėjo duoti ir kitokius, išgalvotus parodymus, kaltinančius būtent A. G..

36. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo išvadai, kad paminėtų apklausų metu V. V. galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.

37. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad šiuos savo parodymus V. V. visiškai patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kadangi teisiamajame posėdyje V. V. aukščiau aptartus savo parodymus paneigė ir apie nagrinėjamą įvykį davė iš esmės priešingus parodymus, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo perskaityti ir jie laikytini vienu iš įrodymų šaltiniu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Kaip minėta, liudytojas D. Z., duodamas parodymus apie nagrinėjamą įvykį, parodė, kad iš A. S. pasakojimo ar pasakojimų žino, jog šis už kardomosios priemonės sąlygų sušvelninimą bei galimai už bylos nutraukimą V. V. prokurorui A. G., su kuriuo A. S. teigimu, jo santykiai geri, yra padavęs pinigus, tačiau nei perduotos sumos nei jos perdavimo aplinkybių nežino, nes to jam A. S. nepasakė, taip pat A. S. jam nesakė ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo gavęs pinigus kyšio perdavimui A. G.. Taip pat D. Z. parodė, kad V. V. jam apie A. G. papirkimą nėra nieko pasakojęs.

39. Nors šie D. Z. parodymai nėra labai informatyvūs, tačiau nagrinėjamu atveju jie iš esmės visiškai sutampa su V. V. ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotais parodymais.

40. Svarbu paminėti ir tai, kad pirmą informaciją apie tai, jog jam žinoma apie A. S. įvykdytą prokuroro, ir būtent A. G., papirkimą D. Z. suteikė ne jį apklaususiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui, bet visiškai pašaliniam asmeniui – L. V. pokalbio su pastaruoju savo advokato kontoroje metu 2018 m. rugsėjo 10 d., o šis pokalbis buvo užfiksuotas D. Z. atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos metu. Šiame pokalbyje D. Z. asmenį, davusį kyšį, „užsibašliavusį“ nurodė tiesiogiai – Klaipėdos advokatą A. S., o, kadangi toliau šis pokalbis buvo apie tai, kad kyšiu nebuvo pasiektas norimas rezultatas, nes „prokurorą pakeitė“ akivaizdu, kad D. Z. kalbėjo būtent apie V. V. ikiteisminį tyrimą, nes pokalbis vyko po to, kai tame tyrime jį kuravęs prokuroras A. G. buvo pakeistas.

41. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti D. Z. parodymais, kad A. S. jam pasakojo, jog davė kyšį A. G., kadangi pats D. Z. tokių detalių sugalvoti ir jų pasakoti visiškai pašaliniam asmeniui, juo labiau tokiam, kuris, kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto, A. S. pažinojo, negalėjo.

42. Taigi, šių įrodymų visetu, kurie gauti iš tarpusavyje visiškai nesusijusių šaltinių, t. y. V. V. apie kyšio pinigų perdavimą A. S. parodė ikiteisminio tyrimo metu, o A. S., D. Z. pasakydamas, kad davė kyšį A. G., šią V. V. nurodytą aplinkybę tokiu būdu pripažino, neginčijamai įrodyta, kad V. V. A. S. iniciatyva per tris kartus šiam perdavė iš viso 5 500 eurų kyšį, kad A. S., pasinaudodamas savo pažintimi su A. G., perduotų jį šiam prokurorui, už tai, kad A. G., veikdamas neteisėtai, priimtų V. V. palankius sprendimus. Tokiu būdu V. V. šiuo atveju buvo papirkėjas (kyšio davėjas), o A. S. – tarpininkas, pažadėjęs už kyšį paveikti valstybės tarnautoją, taip pat jis kartu buvo ir asmuo, prekiavęs poveikiu.

43. Atsižvelgiant į tai, kad kyšis laikomas duotu nuo to momento, kada papirkėjas kyšį perduoda arba pats tiesiogiai valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, arba netiesiogiai – tarpininkui, kad šis jį perduotų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, V. V., perduodamas kyšio dalyką – pinigus tarpininkui A. S. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

44. Tuo tarpu A. S., pasinaudodamas savo pažintimi su prokuroru A. G. ir pasiūlęs V. V. per jį (A. S.) duoti kyšį šiam prokurorui ir, V. V. su jo pasiūlymu sutikus, iš V. V. kyšio dalyką – pinigus paėmė, kas reiškia, jog jis prekiavo poveikiu. Tokia A. S. veika atitinka baigto tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalies sudėtį. Apie galimybę A. S. veiką taip kvalifikuoti proceso dalyviai buvo informuoti BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

45. Be to, V. V. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai, ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 19 d. susitarė papirkti prokurorą A. G., po ko 2017 m. birželio 19 d. A. S., veikdamas kartu su V. V. ir šio interesais, pasiūlė A. G. 3000 eurų kyšį grynaisiais pinigais.

46. Kaltinimas dėl šio kyšio siūlymo A. G. grindžiamas išimtinai po pirmojo kaltinime nurodyto 2017 m. birželio 29 d. A. S. ir A. G. susitikimo vykusio A. G. pokalbiuose su STT pareigūnais T. K. ir G. M. bei su J. M. metu A. G. išsakytais pasakymais. Liudytojas G. M. parodė, kad A. G. minėjo, kad susitikimo metu A. S. jam siūlė kažkokią pinigų sumą už „nervų netampymą“ – ar, kad prokuroras neatliktų kažkokių savo tai pareigų, vesdamas bylą, ar tai, kad ekspertizės automobiliui neskirtų, ar panašiai, liudytojas T. K., dalyvavęs tame pačiame pokalbyje parodė, kad A. G. jiems (jam – T. K. ir G. M.) pasakė, kad susitikimo metu A. S. bandė jam duoti ar kažkokiais veiksmais parodė, kad nori duoti kyšį, bet A. G. kyšio neėmė, taip pat kad A. G. nurodė, kad gal dėl gerų santykių kyšį siūlė, konkrečiai dėl ko, nenurodė. Tuo tarpu liudytojas J. M. parodė, kad A. G., praėjus gal pusantro mėnesio po jo susitikimo su A. S. jam pasakė, kad susitikimo metu A. S. jam kažką kišo į kišenę, tačiau jis atsisakė iš A. S. tą „kažką“ paimti. Visi šie liudytojai vienodai nurodė, kad pokalbių metu A. G., motyvuodamas, kad A. S. yra jo pažįstamas, atsisakė rašyti pareiškimą ir dalyvauti tyrimo prieš A. S. veiksmuose.

47. Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad A. G. pasakojimai jiems apie A. S. elgesį jų susitikimo metu buvo itin abstraktūs ir nė vienas iš jų, nors visi yra patyrę teisininkai ir turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą sutinkamai su BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nematė pagrindo jiems A. G. papasakotų A. S. veiksmų vertinti kaip galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių ir dėl to bent pradėti tyrimą.

48. Šią aplinkybę patvirtina ir po aptariamo pokalbio su A. G. G. M. 2017 m. birželio 29 d. surašytas tarnybinis pranešimas, adresuotas STT Klaipėdos skyriaus viršininkui, kuriame nurodyta, kad turima kriminalinės žvalgybos duomenų, kad advokatas A. S. prokurorui, kuruojančiam ikiteisminį tyrimą, kuriame A. S. ginamasis turi įtariamojo statusą, galimai siūlė 3 000 eurų kyšį (kurio prokuroras galimai atsisakė), už tai, kad prokuroras „netampytų nervų“ jo ginamajam, kad neskųstų įtariamojo prašymų ir neskirtų ekspertizių, kurių atlikimas užtruktų ilgą laiką, tačiau surinktų duomenų faktiniam nusikalstamų veikų požymių nustatymui nepakanka (9 t., b. l. 172).

49. Tuo tarpu kaltinamieji, tiek A. G., tiek A. S. paneigė, kad aptariamo susitikimo metu apskritai A. S. kokiu nors būdu būtų užsiminęs apie kyšį A. G. ir jokio kyšio šiam nesiūlė bei nebandė duoti.

50. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad V. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 8 d. parodė, kad po kratos, kuri pas jį buvo atlikta, kai jau buvo surastas A. G., tačiau dėl to, jog bylos tyrėja R. B. atostogavo, A. G. dar nebuvo apklaustas, A. S. jam pasiūlė, kad reikia pakalbėti su prokuroru A. G., kad daugiau tokių staigmenų, t. y. jiems nežinomų kratų V. V. namuose nebūtų. A. S. pasakė, kad gal reikėtų duoti prokurorui A. G. pinigų, kad šis teiktų informaciją apie pareigūnų pas V. V. planuojamas atlikti kratas ir kitą bylos informaciją. V. V. paklausus kiek reikėtų pinigų, A. S. atsakė, kad apie 1000 eurų (15 t., b. l. 33-34).

51. Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro A. G. prašymo teismui ir teismo nutarties (4 t., b. l. 84-88) bei kratos protokolų (4 t., b. l. 90-95, 99-102) matyti, kad krata V. V. gyvenamojoje vietoje jo cituojamoje apklausoje nurodytu metu buvo atlikta 2017 m. rugpjūčio 30 d.

52. Tai reiškia, kad šioje apklausoje V. V. nurodė, kad A. S. jam pirmą pasiūlymą papirkti A. G. pateikė jau po šios kratos atlikimo, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po aptariamo A. S. susitikimo su A. G., todėl akivaizdu, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, jog iki aptariamo 2017 m. birželio 29 d. A. S. susitikimo su A. G. metu A. S. jau buvo susitaręs su V. V., kad šis skirs lėšų A. G. papirkimui.

53. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju A. S. buvo įtariamojo V. V. gynėjas, ir jis su A. G. šioje byloje aptariamais klausimais bendravo būtent dėl to, kad pastarasis buvo ikiteisminį tyrimą, atliekamą V. V. atžvilgiu, kontroliuojantis prokuroras, o A. S. 2017 m. birželio 29 d. susitikimo su A. G. metu nežinojo, ar V. V. sutiks skirti lėšų A. G. papirkimui, pats A. S. jokio asmeninio intereso iš savo lėšų duoti kyšį A. G. neturėjo, negalima daryti logiškai paaiškinamos išvados, kad A. S. aptariamo susitikimo metu būtų turėjęs realią galimybę kyšį A. G. apskritai siūlyti. Taigi, A. S. ir V. V. kaltė šioje dalyje neįrodyta.

54. A. G. pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, iš kurio pašalinus jame esančius akivaizdžiai perteklinius, su A. G. inkriminuojama veika nieko bendro neturinčius kitų asmenų atliktus veiksmus, kaltinamas tuo, kad kyšininkavo, t. y. būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, organizuodamas, kontroliuodamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTV) atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo 2017 m. gegužės 5 d. buvo įteiktas V. V., ir šiam tyrimui vadovaudamas, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. piktnaudžiaudamas tarnyba, neteisėtai veikė įtariamojo V. V. naudai vykdant įgaliojimus – atskleidė tarnybos paslaptį sudarančius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis įtariamojo V. V. gynėjui advokatui A. S. bei priėmė kitus įtariamajam V. V. palankius sprendimus veikiant įtariamojo V. V. interesais bei siekiant padėti įtariamajam V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko nebuvo greitai ir išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekaltas asmuo – A. G. – nebūtų nuteistas, tuo pažeisdamas pamatines BPK 1 straipsnyje įtvirtintas nuostatas – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, BPK 2 straipsnio nuostatą, kad prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika bei pakenkiant atliekamo ikiteisminio tyrimo sėkmei ir sukeliant didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – valstybei bei fiziniam asmeniui – A. G., bei už šių veiksmų atlikimą jis, A. G., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste iš A. S., veikiančio kartu su V. V., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti, pareikalavo ir per tris kartus priėmė 5500 eurų kyšį grynaisiais pinigais, o būtent:

ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, V. V. ir A. S. susitarė už informacijos apie planuojamų procesinių veiksmų atlikimą ar kitų ikiteisminio tyrimo duomenų teikimą perduoti A. G. 1000 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais. V. V. perdavė A. S. papirkimui skirtą sumą – 1000 eurų grynųjų pinigų, po ko A. S. 2017 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, susitikimo metu Klaipėdos mieste susitarė ir perdavė, o jis, A. G., susitarė ir priėmė neteisėtą atlygį – 1000 eurų grynųjų pinigų kyšį – už paminėtą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

A. G., žinodamas, kad A. G. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, o įtariamasis V. V., siekdamas įtvirtinti gynybinę poziciją, duos tikrovės neatitinkančius, save teisinančius, parodymus, kurie apsunkins V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos atskleidimą bei ikiteisminį tyrimą, 2017-09-29 pateikė prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (adresu (duomenys neskelbtini)) apklausti įtariamąjį V. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei dalyvavo 2017-09-29 apklausiant įtariamąjį V. V. teisme, taip sudarydamas V. V. galimybę duoti parodymus, atitinkančius V. V., A. S. ir kitų asmenų iš anksto parengtą A. G. (kuriam pranešimas apie įtarimą dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įteiktas 2017-09-12) parodymų versiją pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

A. G., veikdamas V. V. naudai, 2017 metų spalio mėnesio pradžioje iš ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančių pareigūnų sužinojęs apie planuojamą atlikti įtariamojo A. G. apklausą tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2017 metų spalio mėnesį, ne vėliau nei 2017-10-16, Klaipėdos mieste, atskleidė šią, įtariamajam V. V. naudingą informaciją jo gynėjui advokatui A. S..

A. G., veikdamas V. V. naudai, 2017-10-13 įtariamajam V. V. pažeidus kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, laikotarpiu nuo 2017-10-13 iki 2017-10-26, Klaipėdos mieste, už kardomosios priemonės sugriežtinimo neinicijavimą iš A. S. tiesiogiai pareikalavo 4000 eurų kyšio.

Po to A. G. Klaipėdos mieste, 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje iš A. S. priėmė neteisėtą atlygį – 4000 eurų kyšį grynaisiais pinigais – už paminėtą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, bei 2017-10-26 įtariamajam V. V. pateikus advokato A. S. ir A. G. aptartą rašytinį paaiškinimą, jis, A. G., neinicijavo kardomosios priemonės sugriežtinimo nei po šio pažeidimo, nei užfiksavus vėlesnius V. V. padarytus kardomosios priemonės pažeidimus: dėl 2017-11-07 galimo GPS signalą slopinančio prietaiso naudojimo, nurodytą 2017-11-07 tarnybiniame pranešime, dėl 2017-10-14 GPS/GSM įrenginio praleisto sisteminio skambučio, dėl 2017-10-26 ir 2017-11-27 nutolimo nuo GPS/GSM įrenginio, dėl 2017-11-20 namų įrenginio maitinimo atjungimo bei namų zonos pažeidimo, dėl 2017-11-21 namų įrenginio maitinimo atjungimo, nurodytų 2017-11-27 ir 2017-12-08 tarnybiniuose pranešimuose (pagal 2023-04-14 pakeistą (patikslintą) kaltinimą).

A. G. laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 metų spalio mėnesio priėmęs iš A. S. ir V. V. 5000 eurų kyšį, veikdamas V. V. interesais, 2017-10-30 gavus specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog kratos metu iš V. V. gyvenamosios vietos paimto automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris yra suklastotas, privalėdamas pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, šios pareigos neatliko, o veikdamas V. V. naudai, nurodė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiai (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTV pareigūnai R. B. nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl BK 306¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tuo apsunkindamas nusikalstamos veikos nustatymo aplinkybes, nes ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių buvo pradėtas tik 2018-02-05 (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. M. iniciatyva.

A. G. laikotarpiu nuo 2017-11-13 iki 2017-11-21 Klaipėdos mieste, vykdydamas susitarimą su A. S. už kyšį veikti įtariamojo V. V. naudai ir teikti informaciją apie planuojamų procesinių veiksmų atlikimą ar kitus V. V. aktualius duomenis, susijusius su atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, suvokdamas, kad bus pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei bei žinomai nekalto asmens atžvilgiu bus tęsiamas baudžiamasis persekiojimas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įtariamojo V. V. gynėjui advokatui A. S. atskleidė tarnybos paslaptį sudarančią Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos riboto naudojimo 2017-11-10 rašte Nr. 1(DS)-146-RN nurodytą kriminalinės žvalgybos informaciją (kurią sužinojo iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTV pareigūnų), kad suimtas ir laikomas tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kaltę dėl įtariamajam V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo prisiėmęs įtariamasis A. G. papasakojo, kad už piniginį atlygį yra prisiėmęs kaltę dėl kito asmens padarytos nusikalstamos veikos ir ieško elektroninio įrenginio, kuriuo iš įkalinimo įstaigos galėtų palaikyti ryšį su kaltės prisiėmimą organizavusiais asmenimis, taip pat perdavė pasitarimo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje metu iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTV pareigūnų sužinotą informaciją, kad A. G. atžvilgiu yra planuojama atlikti kriminalinės žvalgybos ir neviešus ikiteisminio tyrimo veiksmus – perduoti A. G. mobiliojo ryšio telefono aparatą, siekiant tiesiogiai užfiksuoti šio pokalbius kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją.

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos mieste iš A. S. tiesiogiai pareikalavo bei susitarė dėl papildomos kyšio – 500 eurų – sumos už įtariamajam V. V. naudingos informacijos teikimą ir šiam palankių sprendimų priėmimą ir Klaipėdos mieste, 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš A. S. priėmė neteisėtą atlygį – 500 eurų kyšį grynaisiais pinigais – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

A. G., toliau veikdamas įtariamojo V. V. interesais, susitikimų vykusių 2018-01-09 nuo 11.16 val. iki 11.35 val. bei 2018-03-14 nuo 15.44 val. iki 16.01 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), metu V. V. gynėjui A. S. perdavė V. V. aktualius ikiteisminio tyrimo duomenis, susijusius su kardomosios priemonės V. V. taikymu: atskleidė apykojės įtariamajam V. V. pakeitimo priežastis, informavo, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo įtariamojo A. V. atžvilgiu (įrašymo įrangos apykojėje įrengimo); suteikė ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, jog įtariamasis V. V. disponuoja įrenginiu pritaikytu apykojės signalo slopinimui, aptarė, kokią papildomą medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2018-01-09 jo, A. G., nutarimo atmesti advokato A. S. skundą bei, vykdydamas susitarimą su A. S., 2018-01-17 tenkino A. S. 2018-01-10 prašymą susipažinti su tyrimo medžiaga, kuria remdamasis A. S. 2018-01-29 pateikė skundą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. M. dėl šio nutarimo, taip pat atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, sužinotus jo paties 2018-03-14 inicijuoto susitikimo su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTV pareigūnais metu: informavo apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus, terminą iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados, prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką, pažadėjo iš anksto įspėti apie galimas planuojamas kratas pas įtariamąjį V. V., bei, veikdamas V. V. naudai, A. S. prašymu 2018-03-30 leido V. V. laikinai nesilaikyti pastarajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygų.

A. G., veikdamas su A. S. už kyšį V. V. naudai, žinodamas, kad A. G. nepadarė jam 2017-09-13 inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., ikiteisminio tyrimo A. G. atžvilgiu nenutraukė bei darė įtaką ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams iki 2017 metų pabaigos užbaigti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą įtariamojo V. V. bei žinomai nekalto asmens – A. G. atžvilgiu perduoti nagrinėti teismui.

Taip A. G. laikotarpiu nuo 2017-06-29 iki 2017-12-31 susitaręs ir priėmęs kyšį nuo 2017-06-29 iki 2018-04-24 piktnaudžiaudamas tarnyba neteisėtai veikė vykdant įgaliojimus, atliko veiksmus, nesuderinamus su tarnybos prokuratūroje interesais bei neatliko BPK bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytų prokuroro funkcijų, susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu, kontrole, ikiteisminio tyrimo vadovavimu bei organizavimu, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas pareigas prokurorui įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir vykdant savo funkcijas būti nepriklausomu ir klausyti tik įstatymo;

- BPK 1 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas baudžiamojo proceso paskirties pamatines nuostatas, kuriomis įpareigojama ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas; 2 straipsnio nuostatas, kuriomis prokuroras yra įpareigotas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; taip pat 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini;

- Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; taip pat 20 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktus įpareigojančius prokurorą savo funkcijas atlikti nešališkai, laikytis Prokurorų etikos kodekso ir saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai;

- Prokurorų etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-04-30 įsakymu Nr. I-68 (2012-01-09 įsakymo Nr. I-15 redakcija) 5.1.3, 5.2.1, 5.3.3, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3 ir 5.9.1 papunkčiuose įtvirtintus profesinės etikos – teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės – principus,

dėl ko buvo pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei, nebuvo greitai ir išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekaltas asmuo nebūtų nuteistas, žinomai nekalto asmens – A. G. – atžvilgiu buvo tęsiamas baudžiamasis persekiojimas, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tuo sukeliant didelę neturtinę žalą nekaltam asmeniui bei diskredituotas prokuroro vardas, savo elgesiu sumenkinant Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetą proceso dalyvių, ikiteisminių tyrimo įstaigų pareigūnų atžvilgiu bei visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstruojant savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarant didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Lietuvos Respublikos prokuratūrai ir valstybei, bei už šių neteisėtų veiksmų atlikimą laikotarpiu nuo 2017-06-29 iki 2017-12-31 Klaipėdos mieste iš A. S., veikiančio kartu su V. V., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti, pareikalavo ir per tris kartus priėmė 5500 eurų kyšį grynaisiais pinigais.

55. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, nei kad A. G. kyšio iš V. V. per A. S. reikalavo, nei kad priėmė, nei kad A. S. kyšį A. G. perdavė. Net V. V., duodamas parodymus apie A. S. perduotą A. G. skirtą kyšį parodė, kad jis nežino, ar A. S. šiam duotus pinigus A. G. perdavė, apie tai, kad A. G. kyšio reikalavo, žino taip pat tik iš A. S. pasakymo. Apie tai, kad perdavė A. G. kyšį, A. S. itin abstrakčiai yra pasakęs D. Z.. Šioje vietoje pastebėtina, kad D. Z. yra pažįstamas ir su V. V., todėl neatmestina prielaida, kad A. S. V. V. jam kaip kyšį A. G. perduotus pinigus paprasčiausiai pasisavino, ir, siekdamas tai nuslėpti, apie tai papasakojo D. Z., kad šis, esant reikalui, galėtų pinigų perdavimą A. G. patvirtinti V. V.. Be to, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad A. S. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai ir A. G. apie tai žinojo. Šių veiksmų metu buvo užfiksuoti ir A. S. susitikimai su A. G. ir jų pokalbiai, tačiau nėra užfiksuota, kad jie apskritai būtų kalbėję apie kyšį ir, juo labiau, kad būtų atlikę su tuo susijusius kokius nors konkrečius veiksmus, t. y. A. S. perdavęs, o A. G. priėmęs kyšį.

56. Atsižvelgiant į tai, kad savo baigiamojoje kalboje ir prokurorė pripažino, jog iš tikrųjų byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl A. G. kyšio reikalavimo ir priėmimo, tačiau nurodė, jog jo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodo visuma jo padarytų neteisėtų ir su tarnybos interesais nesuderinamų veikų V. V. naudai, padarytų veikimu ir neveikimu, piktnaudžiaujant tarnyba, bei į tai, kad kaltinimas A. G. iš esmės surašytas nurodant ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje požymius, nors šio nusikaltimo padarymu A. G. nėra kaltinamas, tačiau iš kaltinimo konstrukcijos akivaizdu, jog būtent kaltinime nurodytais kaip neteisėtais A. G. veiksmais grindžiama jo kaltė dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo, todėl kolegija pasisako šiuo aspektu.

Dėl V. V. apklausos inicijavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją

57. Visi baudžiamojo proceso dalyviai turi įstatymo – BPK nustatytas atitinkamas teises, ir viso proceso metu jiems turi būti sudarytos galimybės jomis netrukdomai naudotis. Sutinkamai su BPK 21 straipsnio 4 dalimi įtariamasis be kita ko, turi teisę tiek duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tiek tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus. Baudžiamasis įstatymas nenumato įtariamojo, priešingai nei nukentėjusiojo ar liudytojo, atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnio 1 dalis), todėl jis gali duoti bet kokius parodymus. Įstatymas nesuteikia teisės ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui ar tyrimą atliekantiems pareigūnams kokiais nors motyvais atsisakyti apklausti įtariamąjį, kuris parodymus pagal jam pareikštą įtarimą duoti pageidauja. Bet kokie įtariamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra svarbūs ta prasme, kad iš jų yra sužinoma įtariamojo gynybos pozicija dėl jam pareikšto įtarimo ir tai suteikia galimybę prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasirinkti atitinkamą ikiteisminio tyrimo kryptį ir strategiją, numatyti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir juos atlikti, kad per trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis), tame tarpe būtų patvirtinti ar paneigti ir įtariamojo parodymai.

58. Nagrinėjamu atveju V. V. pranešimai apie įtarimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo buvo įteikti 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. (6 t., b. l. 14- 15, 18-19), jis ikiteisminio tyrimo pareigūnės buvo apklaustas 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 25 d. (6 t., b. l. 16-17, 20-25), taip pat pagal prokuroro A. G. prašymą (6 t., b. l. 29) 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (6 t., b. l. 31-32), tačiau V. V. parodymų nedavė.

59. Advokatas A. S., kuris nuo 2017 m. gegužės 5 d. aptariamame ikiteisminiame tyrime gynė V. V. (6 t., b. l. 12-13), 2017 m. rugsėjo 25 d. oficialiai pateikė prašymą prokurorui A. G. apklausti V. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokia įtariamojo gynėjo teisė įtvirtinta BPK 178 straipsnio 2 dalyje. Prašymas motyvuojamas tuo, kad V. V. šiame ikiteisminiame tyrime parodymų iš esmės nėra davęs, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą atlieka šališkai. A. G. prašymą tenkino (6 t., b. l. 68-70), ir V. V. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur išdėstė savo poziciją dėl įtarimo (6 t., b. l. 75-77).

60. Taigi, tik po šios apklausos tapo žinoma oficiali įtariamojo V. V. gynybos pozicija dėl jam prieš beveik keturis mėnesius pareikšto įtarimo, todėl, priešingai nei nurodyta A. G. pareikštame kaltinime, šios apklausos, kuri atlikta BPK 189 straipsnio tvarka ir kurios metu gauti duomenys įgalino ikiteisminį tyrimą, renkant V. V. kaltę pagrindžiančius duomenis, tęsti koncentruočiau.

61. Be to, pažymėtina, kad BPK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „įtariamojo prašymu prokuroras privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką po tokio prašymo pateikimo pristatyti suimtą įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją“. Nors šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta konkreti prokuroro pareiga būtent suimtą įtariamąjį pristatyti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu, jog įstatymas nesuteikia prokurorui teisės tokio įtariamojo prašymo būti apklaustam pas ikiteisminio tyrimo teisėją netenkinti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą akivaizdu, jog suimtas įtariamasis negali turėti daugiau teisių nei tokią pat procesinę padėtį turintis įtariamasis, kuriam griežčiausia kardomoji priemonė nėra paskirta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuroras, gavęs paties įtariamojo, kuris nėra suimtas, ar jo gynėjo prašymą apklausti jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, turi teisę tokio prašymo netenkinti. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje A. G., patenkinęs V. V. gynėjo prašymą ir organizavęs V. V. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, elgėsi tinkamai laikydamasis BPK reikalavimo ir tuo įgyvendino BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įtariamojo teisę duoti parodymus. Šioje vietoje pažymėtina, kad BPK 189 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad prokuroro iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamąjį apklausia tik tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, kas reiškia, jog prokuroras, siekdamas apklausti įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo prašymą privalo motyvuoti, tuo tarpu įstatymas pareigos nurodyti pageidaujamos apklausos motyvus įtariamajam, o kartu ir jo gynėjui, nenumato.

Dėl informacijos apie planuojamą A. G. apklausą Lukiškių TĮ atskleidimo

62. Kaltinimo dalis A. G. dėl neva jo ne vėliau nei 2017 m. spalio 16 d. perduotos A. S. informacijos apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje ikiteisminio tyrimo pareigūnų planuojamą atlikti A. G. apklausą yra visiškai nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Liudytoja G. C. parodė, kad apie tai, jog A. G. neduos jokių parodymų, ji sužinojo iš A. G. gynėjo Klaipėdoje M. N. dar prieš pradėdama ginti A. G., apie konkretų planuojamos A. G. apklausos laiką ji sužinojo gavusi informaciją iš tyrėjos R. B., o 2017 m. spalio 16 d. susitikimo su A. G. metu ji A. G. labiau priminė šio poziciją neduoti daugiau parodymų, o ne nurodė jam tai daryti. Liudytojas D. Z. parodė, kad jis iš savo patirties patarė G. C., kad A. G. parodymų neduotų. A. S. parodė, kad su A. G. apie būsimą A. G. apklausą nėra kalbėjęs, gal jis G. C. yra pasakęs, kad A. G. daugiau parodymų neduotų, gal tą informaciją G. C. perdavė per D. Z. ar per A. G. Klaipėdoje gynusį M. N..

63. Iš šių parodymų viseto akivaizdu, jog A. G. pozicija neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo G. C. žinoma nuo pat jos pradėjimo ginti A. G. momento, todėl aplinkybė, kad ji apie tai su A. G. kalbėjosi susitikimo 2017 m. spalio 16 d. metu, t. y. po to, kai pagal liudytojais šioje byloje apklaustų policijos pareigūnų V. N., R. B. ir R. A. parodymus buvo įvykęs pasitarimas, kuriame dalyvavo jie ir A. G., ir kuriame buvo nuspręsta Lukiškių tardymo izoliatoriuje atlikti pakartotinę A. G. apklausą, kuri buvo atliekama 2017 m. spalio 31 d. niekaip neįrodo, kad G. C., 2017 m. spalio 16 d. bendraudama su A. G., apskritai turėjo informaciją apie planuojamą A. G. apklausą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad informacija iš pasitarimo, kuriame buvo kalbama apie planuojamą A. G. apklausą apskritai buvo nutekinta ir juo labiau, kad šią informaciją, kaip nurodyta kaltinime, A. G. nutekino A. S., kuris per D. Z. ją perdavė G. C..

64. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neoficiali informacija apie planuojamą suimto įtariamojo apklausą apskritai nėra nei reikalinga, nei naudinga nei įtariamajam, nei jo gynėjams ar kitiems įtariamojo parodymais suinteresuotiems asmenims, kadangi sutinkamai su BPK nuostatomis, su suimtu įtariamuoju bet koks ikiteisminio tyrimo veiksmas gali būti atliekamas tik privalomai dalyvaujant jo gynėjui. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi jokios galimybės su įtariamuoju atlikti jokio ikiteisminio tyrimo veiksmo prieš tai nesuderinęs jo atlikimo laiko ir vietos su gynėju, o kai tai padaroma, t. y. kai gynėjas gauna oficialią informaciją apie planuojamą atlikti veiksmą, jis gali šia informacija pasidalinti su ginamuoju ar su jo pozicija suinteresuotais asmenimis ir aptarti gynybos strategiją.

65. Esant šioms aplinkybėms policijos pareigūnų, davusių parodymus šioje byloje nurodytas motyvas, kad jų suplanuotas ikiteisminio tyrimo veiksmas nepavyko dėl, jų nuomone, nutekėjusios informacijos iš jų pasitarimo, yra visiškai nelogiškas.

Dėl kardomosios priemonės V. V. sugriežtinimo neinicijavimo

66. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. spalio 13 d. V. V. pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, kai jam leidžiamu laiku išvyko iš namų nepasiėmęs vieno intensyvios priežiūros vykdymui būtino įrenginio, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas (6 t., b. l. 147).

67. Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūnų F. R. ir M. B. ekipažas buvo sustabdęs V. V. vairuojamą automobilį ir jame matė nešiojamą radijo ryšio arba GSM signalo slopintuvą (6 t., b. l. 149-153).

68. Dėl šio įvykio tarnybinį pranešimą surašęs tyrėjas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad daiktas, buvęs V. V. automobilyje, kuris buvo užfiksuotas automobilį sustabdžiusių policijos pareigūnų prisegamų kamerų vaizdo įraše, jo žiniomis buvo su specifinėmis antenomis, kurios būdingos ryšio slopintuvui arba GSM ryšio slopintuvui ir nebuvo panašus į garso stiprintuvą. Pats prietaisas išimtas nebuvo ir R. J. jo nelietė.

69. Byloje yra ir 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. V. V. padarė 59 kardomosios priemonės pažeidimus, kurie konstatuoti užfiksavus juos techninėmis priemonėmis (t. 6 b. l. 176). Pagal patikslintą kaltinimą A. G. neteisėtai neinicijavo kardomosios priemonės sugriežtinimo dėl penkių šiame tarnybiniame pranešime nurodytų pažeidimų.

70. Taigi, A. G. kaltinamas neiniciavęs kardomosios priemonės V. V. sugriežtinimo šiam 2017 m. spalio 13 d. išvykus iš namų be jam būtino turėti jo buvimo vietą fiksuojančio įrenginio, 2017 m. lapkričio 7 d. galimai naudojus GPS signalą slopinantį prietaisą, 2017 m. spalio 14 d. praleidus GPS/GSM įrenginio sisteminį skambutį, 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. nutolus nuo GPS/GSM įrenginio, 2017 m.. lapkričio 20 d. atjungus namų įrenginio maitinimą bei pažeidus namų zoną ir 2017 m. lapkričio 21 d. atjungus namų įrenginio maitinimą.

71. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuri sutinkamai su BPK 131¹ straipsnio 5 dalies nuostata gali būti pakeista tik į suėmimą ir tik tada, jeigu įtariamasis pažeidžia intensyvios priežiūros sąlygas, nesilaiko nustatytos dienotvarkės, nedėvi elektroninio stebėjimo įtaiso arba jį nusiima, sugadina ar sunaikina. Be to, įstatymas numato, kad tokiam asmeniui kraštutinė kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik jei tam yra pagrindas, kuris yra numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalyje.

72. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad V. V. 2017 m. spalio 13 d. išvyko, kai tokią teisę turėjo, iš namų, bet su savimi nepasiėmė jam būtiną turėti jo buvimo vietą fiksuojančio įrenginio dalį, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šį pažeidimą V. V. padarė tyčia, kadangi pats V. V. labai operatyviai po to, kai jam apie užfiksuotą jo padarytą pažeidimą buvo pranešta, ėmėsi priemonių pažeidimą nutraukti ir paliktą prietaiso dalį pasiėmė, kas visiškai patvirtina V. V. nurodytą pažeidimo padarymo priežastį, t. y. kad jis šią prietaiso dalį buvo pamiršęs pasiimti, ir jokių tai paneigiančių įrodymų joje nėra. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio pažeidimo A. G. inicijuoti V. V. kardomosios priemonės pakeitimą neturėjo jokio teisėto, proporcingumo ir protingumo principus atitinkančio teisinio pagrindo, nurodyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje.

73. A. G. neneigia, kad apie šį pažeidimą kalbėjosi su A. S. pastarojo iniciatyva, ir pastarajam paaiškino, kad V. V. turės dėl jo pasiaiškinti tyrėjai, tačiau nurodė, kad jis nepatarė A. S. nei iš anksto paruošti rašytinį paaiškinimą, nei paaiškinimo turinio, kuo A. G. yra kaltinamas. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, paneigiančių šią A. G. nurodytą aplinkybę, o be to, net darant prielaidą, kad A. G. visgi patarė A. S. iš anksto paruošti V. V. rašytinį paaiškinimą, negalima logiškai paaiškinti kuo tai būtų buvę naudinga didesnį nei A. G. teisinio darbo stažą turinčiam A. S. ar jo ginamajam V. V..

74. Kiti aukščiau nurodyti neva V. V. padaryti kardomosios priemonės pažeidimai yra visiškai neįrodyti. Akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 7 d. V. V. apskritai turėjo GPS signalą slopinantį prietaisą, o juo labiau, kad jis tokį prietaisą naudojo (net kaltinime pastaroji aplinkybė nurodyta „galimai“), kadangi pats prietaisas išimtas nebuvo, o jį vaizdo įraše matęs asmuo, kuris neturi jokių specialių žinių, įgalinančių spręsti apie prietaiso paskirtį iš vaizdo įrašo, iš kurio, akivaizdu, net negalima nustatyti, ar tai yra tikras prietaisas, ar jo imitacija. Kaip neva V. V. padaryti pažeidimai buvo techninėmis priemonėmis fiksuoti atvejai, nurodyti 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniuose pranešimuose, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šiuo atveju V. V. būtų bent vieną jų padaręs, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kardomosios priemonės laikymąsi prižiūrintys pareigūnai po techniškai fiksuojamo kaip netinkamo prižiūrimojo elgesio fakto būtų nustatę, kad V. V. tik būtų pažeidęs intensyvios priežiūros sąlygas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu ir tai, jog jo turėtas stebėjimo įtaisas veikė netinkamai, kadangi po to, kai 2017 m. gruodžio 29 d. (7 t., b. l. 154) įtaisas V. V. buvo pakeistas, jokie panašūs neva pažeidimai nebuvo fiksuojami, ką patvirtino ir liudytoja R. B..

75. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad A. G. neturėjo jokio teisėto pagrindo net svarstyti kardomosios priemonės V. V. pakeitimo galimybės, o kadangi A. G. suformuluotame kaltinime joks BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytas suėmimo pagrindas, kuriuo remdamasis jis neva turėjo inicijuoti kardomosios priemonės keitimą nenurodytas, plačiau šiuo klausimu pasisakyti nėra galimybės.

Dėl A. G. nurodymo tyrėjai R. B. nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl BK 306¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

76. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2017 m. gegužės 4 d. kratos pas V. V. metu buvo paimtas automobilis BMW v. n. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) VPK KP ONTV ketvirtojo skyriaus viršininkė R. B. 2017 m. rugsėjo 19 d. paskyrė šio automobilio tyrimą Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialistams (4 t., b. l. 168-169) ir 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvada, adresuota R. B., kurioje nurodyta, kad tirto automobilio identifikacinis numeris VIN yra pakeistas, buvo atsiųsta į (duomenys neskelbtini) VPK pagal 2017 m. spalio 31 d. lydraštį (4 t., b. l. 170-172).

77. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnė R. B., gavusi šią specialisto išvadą, kartu gavo ir patikimą informaciją, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 306¹ straipsnyje požymius.

78. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą, kai pareigūnas pats nustato nusikalstamos veikos požymius, reglamentuoja BPK 171 straipsnio 1dalis bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo. Sutinkamai su šių norminių aktų nuostatomis, tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas pareigūno tarnybiniu pranešimu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojamas prokuroras.

79. Joks teisės aktas nenumato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi gauti prokuroro leidimą ar pritarimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnyje gavo būtent tyrėja R. B., todėl ji ir privalėjo dėl jo pradėti ikiteisminį tyrimą bei apie tai informuoti prokurorą, o nagrinėjamoje byloje liudytojos R. B. nurodytos aplinkybės, kad ji ikiteisminio tyrimo dėl įtariamojo V. V. žmonos vardu registruoto automobilio identifikacinio numerio suklastojimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino dėl to, kad jai to neleido daryti prokuroras A. G., ne tik kad nepatvirtina jokie kiti įrodymai, bet šiuo atveju, atsižvelgiant ir į R. B. užimamas pareigas bei patirtį atliekant ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, yra ir nelogiški.

80. R. B. patvirtino, kad gautos specialisto išvados ji į integruoto baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS) neįkėlė, todėl nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kada ir kaip apie šią išvadą sužinojo A. G..

81. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. nagrinėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. gautą A. V. prašymą grąžinti jai priklausantį automobilį (4 t., b. l. 175-178), ir šį prašymą 2017 m. spalio 16 d. nutarimu atmetė motyvuodamas tuo, kad automobilio tyrimas nėra baigtas (4 t., b. l. 181-182). Po to prokuratūroje 2018 m. vasario 5 d. buvo gautas A. V. prašymas informuoti ją apie tai, ar dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (4 t., b. l. 185), į kurį 2018 m. vasario 12 d. raštu A. G. atsakė, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį yra atliekamas ir kad 2018 m. vasario 7 d. yra priimtas nutarimas automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui (4 t., b. l. 186, 189-191).

82. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. V. vardu registruoto automobilio identifikacinio numerio suklastojimo buvo įformintas 2018 m. vasario 5 d,, t. y. tos pačios dienos, kai prokuratūroje buvo gautas A. V. prašymas pateikti jai informaciją, tyrėjos R. B. surašytu tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) AVPK KPONTV viršininkui V. N. (1 t., b. l. 102-105).

83. Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad prokuroras A. G. tikrai buvo informuotas apie specialisto išvados rezultatus, t. y. kad A. V. automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas iki tol, kol gavo aptartą A. V. prašymą, po ko galimai ir buvo imtasi priemonių tinkamai įforminti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nors ikiteisminio tyrimo veiksmai R. B. iš esmės buvo atliekami – buvo nustatytas teisėtas automobilio savininkas (4 t., b. l. 173-174), ir A. G. priėmė sprendimą automobilį grąžinti jam.

84. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje A. G. kaltinamas naudingų veiksmų įtariamojo V. V. atžvilgiu atlikimu, o aptariamoje dalyje konkrečiai tuo, kad dėl to, jog dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį, kaip jau minėta, pradėti privalėjo ne A. G., o R. B., buvo apsunkinta nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, būtina atkreipti dėmesį ir į R. B. jos apklausos metu nurodytą faktą, kad gavusi išvadą, iš karto apie ją pranešė telefonu A. G. ir pasakė, kad reikia pradėti ikiteisminį ir V. V. pareikšti įtarimą, tačiau A. G. to daryti neleido.

85. Bylą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, tokie R. B. parodymai taip pat yra visiškai nelogiški, kadangi iš byloje esančios automobilio BMW X5 v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį A. V. įsigijo 2016 m. rugpjūčio 16 d. ne iš V. V., o šioje sutartyje nurodytas šios transporto priemonės identifikacijos numeris jau buvo nurodytas suklastotas (4 t., b. l.179), kas akivaizdžiai rodo, jog V. V. kaltinti (reikšti jam įtarimą) pagal BK 306¹ straipsnį nebuvo jokio pagrindo.

86. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo net prielaidai, kad A. G. būtų tokiu būdu veikęs kokiais nors V. V. interesais.

Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos atskleidimo A. S.

87. Kaip alima suprasti iš kaltinimo ir bylos viseto, A. G. tokios informacijos atskleidimu kaltinamas remiantis išimtinai jo dažnu bendravimu su A. S..

88. (duomenys neskelbtini) VPK buvo gautas 2017 m. lapkričio 10 d. Kalėjimų departamento raštas, kuriame pateikta informacija, kad A. G. yra nurodęs apie už atlygį prisiimtą kaltę dėl kito asmens padarytos nusikalstamos veikos, kad ieško telefono (10 t., b. l. 214).

89. Šioje byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. B., V. N., R. A., J. K. ir T. N. parodė žinoję apie šį raštą.

90. 2018 m. spalio 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 7.55 val. buvo užfiksuotas D. Z. ir G. C. pokalbis, kuriuo metu D. Z. nurodo G. C. skubiai atvykti į jo kontorą (10 t., b. l. 8-14, 18, 19).

91. Liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu komentuodamas šį pokalbį parodė, kad, kiek jis prisimena, tai 2017 m. lapkričio 20 d. vakare ar 2017 m. lapkričio 21 d. ryte su juo susisiekė A. S. per vieną iš slaptų telefonijos programėlių ir pasakė, kad turi informacijos, jog su A. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, vienoje kameroje, yra laikomas žmogus bendradarbiaujantis su teisėsauga, kad A. G. gali būti perduotas teisėsaugos kontroliuojamas telefonas ir, kad A. G. neturėtų jo imti ir juo naudotis. Po to jis greičiausiai A. S. prašymu, o ne savo iniciatyva, 2017 m. lapkričio 21 d. ryte (7:55:56 val.) paskambinęs susitiko su G. C. Vilniuje, tačiau, kur tiksliai nepamena, A. S. informaciją bei perdavė jai ir nurodė kuo greičiau nuvykti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir perspėtų A. G., kad šis nešnekėtų su kitais kaliniais apie savo situaciją ir nesinaudotų jokiais telefonais (10 t., b. l. 203-207).

92. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2017 m. lapkričio 21 d. apie 8.50 val. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo patalpose įvykęs G. C. ir A. G. susitikimas, kurio metu G. C. pasako A. G., kad jai sakė, jog šio kameroje yra asmuo, teikiantis pareigūnams informaciją, kad A. G. per daug kalba, liepia kameroje su niekuo nediskutuoti. Taip pat G. C. A. G. informuoja, jog jai sakė, kad jam bus pasiūlytas oficialiai sankcionuotas telefono aparatas, kad būtų galima A. G. klausytis. A. G. atsakius, kad telefono jam niekas nesiūlė, G. C. dar kartą pasitikslina, ar šis tikrai neturi telefono kameroje. Po ko G. C. dar sykį perspėją A. G., kad nekalbėtų kameroje, kad neimtų ir nesinaudotų telefonu, kad jo pokalbiai gali būti įrašinėjami (10 t., b. l. 33-38, 41,42).

93. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2017 m. lapkričio 27 d. apie 12.05 val. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, Vilniuje vykęs D. Z., A. S. ir G. C. susitikimas, kurio metu G. C. kažką užsirašinėjo. Po to užfiksuotas 2017 m. lapkričio 28 d. apie 8.50 val. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo patalpose vykęs C. ir A. G. susitikimas, kurio metu G. C. pasakė A. G., kad buvo atvažiavę iš Klaipėdos ir jai perdavė informaciją apie tai, kad A. G. pasakojo kameroje apie kažkokius pinigus, apie kapų tvarkymą, apie vakuumą. Nurodė, kad ši informacija užfiksuota protokole, dar kartą perspėjo A. G., kad jis mažiau kalbėtų kameroje ir jei kalbės tik taip kaip davė parodymus. G. C. dar pasiteiravo, ar A. G. buvo pasiūlytas telefonas, šiam atsakius neigiamai pasakė, kad ji žino jog neužilgo siūlys, nes jau yra sankcionuotas. Į A. G. klausimą iš kur „jie čia viską traukia“, G. C. atsakė, kad tai yra užrašyta protokoluose kažkokio „stukačiaus“ ir, kad tie protokolai yra byloje ir juos matė. Toliau G. C. įspėjo A. G., kad jei jo kameroje yra informatorius („ožys“), tai jis gali įsirašinėti pokalbius. Aptarus A. G. galimus pokalbius kameroje su kitais asmenimis, G. C. pasakė A. G., kad pakanka, kad kameroje yra pasiklausymo aparatūra ir tada pokalbiai užfiksuojami. Toliau G. C. sakė A. G. „tai gerai, žiūrėkit dabar jau išvis nieko nepasakokit, tiktai apie savo bylą. Nei apie kapus, nei apie nieką“ į ką A. G. atsakė „gerai“. Išeidama G. C. pasakė, kad ateis kai turės informacijos, dar kartą priminė A. G. saugotis, kad kai jam siūlys telefoną jis jo neimtų, „nes jis bus negeras, suprantat, žiaurus. Kilpa bus visiems“ (10 t., b. l. 33-38, 43-49).

94. Liudytoja G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. jos pokalbis su A. G. vyko D. Z. prašymu, nes daugiau su niekuo tuo klausimu nebendravo. Ji pasakė A. G. tai, ką šiam prašė perduoti D. Z., ji nežino iš kur D. Z. gavo informaciją apie sankcionuotą telefoną ir dėl ko reikia daryti taip, kad A. G. kameroje nešnekėtų ir telefonu, jei jį gautų, nesinaudotų. Dėl 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio su A. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. susitiko Vilniuje su D. Z. ir A. S., mano, kad pokalbio metu A. S. pasakė tą informaciją, kurią ji 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio metu Lukiškėse persakė A. G.. Nežino iš kur A. S. gavo tą informaciją (13 t., b. l. 20-27).

95. Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad A. S. ne vėliau kaip 2017 m. spalio 21 d. ryte jau turėjo informaciją apie 2017 m. lapkričio 10 d. Kalėjimų departamento rašto turinį bei jo aptarimo metu pareikštą nuomonę dėl galimo procesinių prievartos priemonių taikymo A. G., siekiant išgauti ir užfiksuoti jo turimą informaciją, o 2017 m. lapkričio 27 d. turėjo informaciją, kad procesinės prievartos priemonės (dėl telefono perdavimo) A. G. atžvilgiu jau yra sankcionuotos.

96. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. prašymas teismui dėl A. G. pokalbių elektroninių ryšių tinklais sankcionavimo buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 30 d. ir tą pačią dieną teismo nutartimi šis prašymas patenkintas (20 t., b. l. 87-90) akivaizdžiai įrodo, kad A. S. gauta informacija buvo netiksli, nes A. S. dar 2017 m. lapkričio 27 d. susitikimo su G. C. ir D. Z. metu nurodė, kad ši priemonė A. G. atžvilgiu jau sankcionuota. Tai rodo, jog šią informaciją A. S. galėjo gauti tik iš asmens, kuris bendrais bruožais žinojo apie rašto turinį bei apie planuojamus veiksmus, tačiau informaciją A. S. perdavęs asmuo visų detalių tiksliai nežinojo, kas leidžia spręsti, jog ši informacija A. S. tapo žinoma iš tiesiogiai sprendimų priėmime ir jų realizavime nedalyvavusių asmenų, pavyzdžiui, veiksmus planavusių pareigūnų bendradarbių ar pažįstamų.

97. Šios išvados niekaip nepaneigia Klaipėdos apskr. VPK Imuniteto valdybos 2020 m. balandžio 21 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pagal žodinį V. N. pranešimą dėl darbuotojų patikimumo atlikus patikrinimą, policijos pareigūnų suinteresuotumo ir ryšių analizės metu bei betarpiškai atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus nenustatyta jokios konkrečios ir pagrįstos informacijos apie kurio nors policijos pareigūno neteisėtus veiksmus, jų neteisėtus ryšius ir pan. (10 t., b. l. 222-225), kadangi tai, jog kažkokia aplinkybė nenustatyta nagrinėjamu atveju nereiškia, jog tokia iš tikrų neegzistuoja.

98. Esant šioms aplinkybės nėra jokio pagrindo išvadai, kad aptariamą informaciją, kurią teisėtai žinojo pakankamai daug asmenų, o neteisėtai ją žinoti galėjo praktiškai neapibrėžtas asmenų skaičius, A. S. perdavė būtent A. G..

99. Pažymėtina, kad tokią išvadą iš esmės visiškai patvirtina objektyvus byloje esantis įrodymas – tai jog dar 2017 m. spalio 4 d. pagal A. G. prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo sankcionavęs procesinės prievartos priemonės taikymą – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimą neatskleidžiant savo tapatybės A. G. atžvilgiu (3 t., b. l. 16), kas akivaizdžiai įrodo, jog apie A. G. atžvilgiu atliekamus veiksmus A. G. žinojo nuo pat jų sankcionavimo momento. Todėl, jei, kaip nurodyta kaltinime, A. G. kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą būtų veikęs V. V. naudai ir interesais, jis neabejotinai šio gynėją A. S. būtų informavęs būtent apie tokios procesinės prievartos priemonės taikymą, o ne apie jos metu jau gautus rezultatus, kurie nurodyti 2017 m. lapkričio 10 d. Kalėjimų departamento rašte. Taip pat elementariai logikai prieštarautų išvada, kad A. G., nesuteikęs A. S. jokios informacijos apie anksčiau jo (A. G.) iniciatyva taikomas A. G. atžvilgiu priemones, suteikė A. S. informaciją apie iš esmės panašios priemonės numatomą taikymą.

Dėl kardomosios priemonės sąlygų V. V. sušvelninimo

100. 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (7 t., b. l. 12-14) pagal prokuroro A. G. prašymą (7 t., b. l. 1-3) nuo 2018 m. kovo 5 d. trijų mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, įpareigojant V. V. būti namuose darbo dienomis nuo 20 val. iki 7 val., nedarbo dienomis – nuo 13 val. iki 7 val.

101. 2018 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas ir įregistruotas V. V. gynėjo A. S. prašymas, adresuotas prokurorui A. G., sušvelninti V. V. taikomos kardomosios priemonės sąlygas, leidžiant jam nebūti namuose nuo 7 val. iki 20 val. Prašymas motyvuojamas tuo, kad V. V. turi padėti savo pensininkams tėvams ūkyje, taip pat, kad dėl taikomų V. V. apribojimų jo dukros negali visavertiškai bendrauti su seneliais (7 t., b. l. 36).

102. Byloje yra 2018 m. kovo 30 d. užfiksuoti A. G. pokalbiai su V. V. bylos tyrime dalyvavusiu A. J. (10 t., b. l. 189-191), iš kurių matyti, kad A. G. apie aptariamą gautą A. S. prašymą informavo A. J. ir klausė šio nuomonės apie galimybę leisti V. V. savaitgaliais ilgiau nebūti namuose. Šio pokalbio metu A. J. nuomonę tuo klausimu A. G. išsakė pasitaręs su kitais šiame ikiteisminiame tyrime dirbusiais pareigūnais (apklausiamas liudytoju teisme A. J. nurodė, kad prieš atsakydamas A. G. jis kalbėjosi su V. N. ir R. B.), ir pasakė kad jie (tyrėjai) kategoriškai nesutinka su kardomosios priemonės sąlygų švelninimu V. V.. Šią nuomonę A. J. grindė tuo, kad V. V. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, kad V. V. per advokatą prieš juos (policijos pareigūnus) „skundus visokius rašo, bylas kelia, nors jie nei jokių dokumentų neklastoja, nei dar kažko nedaro“. Į šiuos A. J. išsakytus motyvus A. G. atsakė, kad jam (A. G.) būtų užtekę, kad A. J. paprasčiausiai būtų pasakęs, kad jiems būtų geriau, jei V. V. nebūtų ilginamas išvykimo iš namų laikas, iš ko jis (A. G.) būtų supratęs, kad V. V. atžvilgiu yra taikomos kokios nors priemonės ir dėl to keisti kardomosios priemonės sąlygų V. V. negalima, o dabar jis (A. G.) susidarė nuomonę, kad policijos pareigūnai nesutinka su kardomosios priemonės švelninimu tik dėl to, kad V. V. „ten kažką parašė“, ir informavo A. J., kad jis leis V. V. per šventes išvykti pas tėvus bent jau per Velykas, o sprendimą dėl A. S. prašymo iš esmės priims pasitaręs su savo tiesioginiu vadovu J. M..

103. Taigi tai, kad A. G., prieš priimdamas sprendimą leisti V. V. šventiniu laikotarpiu su policijos pareigūnais aiškinosi, ar toks jo sprendimas nepakenks tyrimui, o kai iš jų negavo jokios objektyvios informacijos, kad prašymo patenkinimas galėtų pakenkti tyrimui, V. V. gynėjo prašymą iš dalies patenkino.

104. Po to A. G. 2018 m. kovo 30 d. raštu, kurio registracijos numeris 4-S-1643, informavo A. S., kad jo prašymas bus išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka ir nurodė, kad V. V. leidžia išeiti iš namų nuo 7 iki 20 val. 2018 m. kovo 31, balandžio 1 ir 2 dienomis (7 t., b. l. 41), o 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu A. S. prašymą atmetė (7 t., b. l. 44-45).

105. Taigi, kaltinime nurodytu atveju prokuroras A. G. septyniomis valandomis prailgino V. V. laiką, kada šis gali, vykdydamas jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, teisėtai nebūti savo gyvenamojoje vietoje tris dienas Velykų savaitgalį.

106. Sutinkamai su BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prokuroras turi teisę pakeisti kardomosios priemonės sąlygas, kai to reikalauja bylos aplinkybės, o BPK 11 straipsnyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir kad taikant procesines prievartos priemones draudžiama atlikti žmogaus orumą žeminančius veiksmus.

107. Apibendrinant aukščiau išdėstytą kolegija daro išvadą, kad A. G., šventiniu laikotarpiu sušvelnindamas V. V. intensyvios priežiūros sąlygas, atsižvelgiant ir į šios kardomosios priemonės taikymo trukmę, savo kompetencijos ribose priėmė visiškai nešališką, proporcingą, protingumo kriterijus atitinkantį sprendimą, prieš tai įsitikinęs, kad tai niekaip nepakenks ikiteisminiam tyrimui, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. G. tokiu būdu elgėsi kažkaip neteisėtai.

108. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad galiojant 2017 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytoms (pratęstoms) V. V. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygoms, pagal kurias V. V. ne darbo dienomis galėjo išeiti iš namų nuo 7 iki 13 val. (6 t., b. l. 164-166), A. S. 2017 m. gruodžio 18 d. buvo pateikęs prokurorui A. G. adresuotą prašymą (kuris buvo įregistruotas Klaipėdos apygardos prokuratūroje (6 t., b. l. 186), leisti V. V. išeiti iš namų 2017 m. gruodžio 24-26 dienomis (Kūčių ir Kalėdų laikotarpiu) nuo 7 iki 22 val. ir A. G. šį prašymą 2017 m. gruodžio 20 d. buvo visiškai patenkinęs (6 t., b. l. 184), t. y. buvo priėmęs analogišką sprendimą kaip ir 2018 m. kovo 30 d., tačiau šis analogiškas faktas kaip A. G. padarytas pažeidimas jam kaltinime neinkriminuotas. Taip pat pažymėtina, kad A. G. netenkino 2018 m. balandžio 10 d. A. S. prašymo leisti V. V. išvykti (7 t., b. l. 58, 60), o liudytojas A. V. parodė, kad ir jis, būdamas aptariamą ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu prokuroru, vienos Lietuvoje minimos šventės metu buvo suteikęs leidimą V. V. ilgesnį laiką nebūti namuose.

Dėl susitikimų kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ metu ir po to A. G. A. S. perduotų ikiteisminio tyrimo duomenų

109. Byloje neginčijamai įrodyta, kad šioje kavinėje A. G. ir A. S. buvo susitikę 2018 m. sausio 9 d. ir 2018 m. kovo 14 d., o iš šių susitikimų metu, vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo užfiksuoti jų pokalbiai. Pažymėtina, kad esantys byloje šių pokalbių įrašai yra itin blogos kokybės ir, klausant juos teismo turima įranga, pokalbių turinio suprasti visiškai neįmanoma. Dėl tos priežasties, siekiant patikrinti byloje esančių pokalbių stenogramų, užfiksuotų 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (1 t., b. l. 129-140), teisingumą, buvo paskirta garso įrašų fonoskopinė ekspertizė, kurios metu padarytos ir šių pokalbių stenogramos (19 t., b. l. 178-195). Ekspertizės akte nurodyta, kad simboliu /.../ pažymėtas žodis ar frazė, kurios neįmanoma suprasti, o skliausteliuose su klaustuku pateikti žodžiai, dėl kurių abejojama, kurių kategoriškai nustatyti neįmanoma.

110. Kadangi stenogramose yra tam tikrų neatitikimų, vertinant pokalbių turinį kolegija vadovaujasi nagrinėjamu atveju objektyvesnėmis, ekspertų padarytomis stenogramomis.

111. Iš stenogramų matyti, kad aptariamų susitikimų metu A. G. su A. S. kalbėjosi ir apie šioje byloje aptariamą ikiteisminį tyrimą.

112. A. G.

113. Nėra abejonių, kad A. G. ir A. S. kalbėjosi apie tai, kad V. V. buvo pakeista apykojė, tačiau iš užfiksuoto pokalbio turinio akivaizdu, kad informaciją apie tai A. G. suteikė A. S., o šio fakto A. G. iki aptariamo pokalbio net nežinojo. Šią aplinkybę visiškai patvirtino ir liudytoja R. B., todėl akivaizdu, jog A. G., apskritai nežinodamas apie atliktą veiksmą, negalėjo nei žinoti, nei atskleisti jo priežastis. Esant šioms aplinkybėms A. G. negalėjo žinoti, o tuo pačiu ir informuoti A. S., kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl įrašymo įrangos V. V. apykojėje įrengimo.

114. Taip pat A. G. ir A. S. kalbėjosi ir apie V. V. automobilyje policijos pareigūnų matytą įrenginį, galimai skirtą apykojės signalo slopinimui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teiginiui, kad aptariamo pokalbio metu A. G. apie tai, jog V. V. disponuoja tokiu įrenginiu informavo A. S., kadangi pastarasis apie tai jau buvo informuotas teismo nutartimi, kuri buvo priimta išnagrinėjus A. S. skundą dėl kardomosios priemonės pratęsimo (6 t., b. l. 191)

115. 2022 m. rugsėjo 12 d. fonoskopinės ekspertizės išvadoje (19 t., b. l. 178-195) nurodyta, kad į A. S. frazę „Žiūrėk, jeigu kartais, perspėk (jį?), jeigu (kokią?) kratą dar papildomai (sugalvotų?) /.../ (aukso atsiskaitymui?) /.../ (yra?), į ką A. G. atsakė „Kad auksą spėtų paslėpt?“ Iš šios pokalbio dalies galima suprasti, kad A. S. prašė A. G. kažką informuoti apie papildomas kratas, tačiau į šį prašymą A. G. atsakė klausimu „kad auksą spėtų paslėpt?“. Tokios A. G. išsakytos frazės, kurią, kiek tai įmanoma, ekspertai bandė išgryninti, ir padarė tris jos įrašus, kurie yra prie ekspertizės akto, tačiau ir jų teismo turima įranga perklausius suprasti neįmanoma, todėl nėra ir galimybės suprasti A. G. intonaciją, kuria buvo ši frazė ištarta. Šioje situacijoje nėra jokio pagrindo netikėti A. G. teiginiu, kad jis, pasakydamas tokią frazę, iš A. S. prašymo paprasčiausiai pasišaipė. Esant tokioms aplinkybėms aptartos A. G. frazės vertinti kaip jo pažadą A. S. patenkinti šio prašymą, kaip nurodyta kaltinime, iš anksto įspėti A. S. apie galimas planuojamas kratas pas V. V., nėra jokio logiško pagrindo.

116. Pokalbio metu A. G. taip pat pasakė A. S., kad prieš šį jų susitikimą atmetė pastarojo skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų, 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodžiusių 59 V. V. padarytus intensyvios priežiūros pažeidimus. Po to A. S. pasakė, jog ši A. G. sprendimą skųs. Po to seka A. G. frazė: „(tai jau tikrai?), surinksi medžiagą /.../“. Kad šiuo klausimu būtų kalbėta daugiau, stenogramoje jokios informacijos nėra, todėl kaltinimo A. G. teiginys, kad jis su A. S. aptarė, kokią papildomą medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2018 m. sausio 9 d. jo nutarimo, yra visiškai deklaratyvus, neparemtas jokiais įrodymais, t. y. iš esmės išgalvotas.

117. Aptariamo pokalbio metu A. G. taip pat pranešė A. S., kad tyrimo metu gauta dalis specialistų išvadų, ir kad ant tirtų objektų nerasta jokių V. V. pėdsakų, pasakydamas, kad jiems nereikia bijoti, kad „podstavos“, nieko nebus, taip pat pasakė kada planuojama gauti likusias išvadas bei prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką.

118. Sekančią dieną po pokalbio, 2018 m. sausio 10 d., prokuratūroje gautas advokato A. S. prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais, susijusiais su pareigūnų pranešimais dėl V. V. skirtos kardomosios priemonės pažeidimo, o 2018 m. sausio 17 d. A. G. atsakė A. S., kad šis prašymą patenkino (7 t., b. l. 90, 91).

119. BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas, tačiau joje yra nurodyta ir nagrinėjamu atveju itin reikšminga išlyga, kad šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti, tačiau tik prokuroro leidimu. Tai reiškia, jog aptariamam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras A. G. turėjo iš esmės neribotą teisę tokius duomenis paskelbti nepažeisdamas įstatymo.

120. Aptariamo susitikimo su advokatu A. S. metu A. G. šiam atskleidė specialistų išvadų esmę bei terminus, kada planuojama gauti kitas specialistų išvadas ir baigti ikiteisminį tyrimą, o po to leido jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tiek, kad šis galėtų parengti motyvuotą skundą dėl jo (A. G.) priimto nutarimo.

121. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad jau pirmo, A. G. tik pradėjus kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, jo susitikimo su A. S. metu pastarasis buvo išreiškęs baimę, kad prieš A. V. gali būti klastojami įrodymai. Šią aplinkybę A. G. po susitikimo nurodė ir savo tiesioginiam vadovui J. M., ką pastarasis patvirtino apklausiamas liudytoju. Šiame kontekste A. G. pranešimas apie išvadų esmę pavartojant išsireiškimą, kad „podstavos“, nieko nebus vertinintinas tik kaip pasakymas A. S., jog duomenys prieš V. V. nebuvo klastojami.

122. Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvada savo esme yra identiška ekspertizės išvadai. BPK 211 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui <...> ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu“. Taigi įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė su ikiteisminio tyrimo metu gautomis ekspertizės išvadomis iš karto po jų gavimo ir įstatymo leidėjas tokio pobūdžio informacijos nelaiko neskelbtina, kas reiškia, jog šia įstatymo nuostata yra įtvirtinta BPK 177 straipsnio 1 dalies išimtis. Esant šioms aplinkybėms analogiškos informacijos, gautos specialistui atlikus objektų tyrimą, paskelbimas, taip pat informacijos apie numatomą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laiką negali būti vertinamas kaip neteisėtas, nes tai ikiteisminio tyrimo atlikimui jokios reikšmės negali turėti. Tuo tarpu A. G. veiksmai leidžiant A. S. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, tiesiogiai susijusia su sprendimu, kurį A. S. turėjo teisę skųsti, yra išimtinai teisėti, kadangi tuo buvo ne suvaržyta, o realizuota BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo teisė apskųsti prokuroro veiksmus bei sprendimus.

Dėl ikiteisminio tyrimo A. G. atžvilgiu nenutraukimo bei įtakos ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams darymo užbaigti ikiteisminį tyrimą

123. A. G. buvo sulaikytas 2017 m. rugsėjo 11 d. (8 t., b. l. 1-4) po to, kai jis pats atvyko pas tyrėją R. B. ir pateikė savo paties surašytą prisipažinimą, kad jis pas V. V. atvežė ir paprašė laikinai palaikyti konservų dėžutes su jose esančiu kokainu, tačiau V. V. apie dėžučių turinį nesakė (8 t., b. l. 18). 2017 m. rugsėjo 12 d. tyrėja R. B. įteikė A. G. pranešimą apie įtarimą nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymu veikiant bendrininkų grupėje su V. V., ir, dalyvaujant gynėjui advokatui M. N., apklausė įtariamuoju (8 t., b. l. 19-29). Šios apklausos metu A. G. pripažino, kad pas V. V. rastas narkotines medžiagas, įpakuotas skardinėse, paliko jis, ir V. V. apie skardinių turinį nežinojo. 2017 m. rugsėjo 20 d. A. G. šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (8 t., b. l. 32-45). Po to A. G. buvo apklausiamas 2017 m. spalio 31 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje dalyvaujant gynėjai advokatei G. C. (8 t., b. l. 48-55), taip pat 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. apklaustas Klaipėdos AVPK areštinėje dalyvaujant gynėjui advokatui M. N. (8 t., b. l. 62-68, 76-79). Šių apklausų metu A. G. nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta, tačiau parodymus duoti atsisakė.

124. 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškimu prokuroras A. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą skirti A. G. kardomąją priemonę suėmimą (8 t., b. l. 135- 136). 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. G. skirtas suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, po ko pagal A. G. 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškimą 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi suėmimo terminas A. G. pratęstas dar 3 mėnesiams (8 t., b. l. 145-146, 151-152). Pastarąjį sprendimą A. G. gynėjas M. N. skundė Klaipėdos apygardos teismui (8 t., b. l. 154-155), kuris skundą atmetė (8 t., b. l. 160-162). Po to, pagal A. G. 2018 m. kovo 5 d. pareiškimą bei pagal prokuroro A. V. 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimus, juos visiškai tenkinus, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimis A. G. suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. lapkričio 13 d. (8 t., b. l. 186-188, 194-195; 9 t., b. l. 1-3, 10-12). Iš teismo posėdžių protokolų (8 t., b. l. 167- 170, 190-192; 9 t., b. l. 5-8) matyti, kad sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimų klausimą apygardos teismo posėdžiuose A. G. dalyvavo ir visų posėdžių metu jis nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta. Visas aptartas Klaipėdos apygardos teismo nutartis A. G. gynėjas M. N. skundė Lietuvos apeliaciniam teismui (8 t., b. l. 175-180, 197-201; 9 t., b. l. 14-18), kuris 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. spalio 4 d. nutartimis gynėjo skundus atmetė (8 t., b. l. 181-185, 204-209; 9 t., b. l. 22-27).

125. Pasibaigus teismo nustatytam suėmimo terminui prokuroras A. V. 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą paskirti A. G. kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą (9 t., b. l. 28-30), kurį teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino (9 t., b. l. 36-37), o po to, prokuroras A. V. 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą paskirti A. G. kardomąją priemonę suėmimą, motyvuodamas tuo, kad A. G. pažeidė jam taikomas švelnesnes kardomąsias priemones – 2018 m. lapkričio 25 d. savavališkai pašalino jam pritvirtintą apykoję ir į namus nebegrįžo (9 t., b. l. 52-54), kurį teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino (9 t., b. l. 59-60).

126. Sutinkamai su BPK 121 straipsnio 2 dalimi, bet kuri kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju šios nuostatos buvo laikomasi ir suėmimas A. G. buvo skirtas, o po to ir tęsiamas BPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų. Pažymėtina, kad visose aptartose teismų nutartyse, priimtose tiek nagrinėjant prokurorų prašymus skirti bei tęsti suėmimą A. G., tiek priimtose nagrinėjant A. G. gynėjo skundus konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, ką viso proceso metu, tiek ikiteisminį tyrimą kontroliuojant prokurorui A. G., tiek ir vėliau ikiteisminį tyrimą kontroliuojant prokurorui A. V., pripažino ir A. G..

127. A. G. kaltinamas ir tuo, kad jis nenutraukė ikiteisminio tyrimo A. G. atžvilgiu, nors žinojo, kad pastarasis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė.

128. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu, kad BPK 214 straipsnio 1 dalyje ir 212 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad prokuroras nuraukia ikiteisminį tyrimą, kai jo metu nesurenkama pakankamai duomenų, o sutinkamai su BPK 218 straipsnio 1 ir 7 dalimis bei 220 straipsnio 1 dalimi – prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo kaltinamąjį aktą, kurį su visa bylos medžiaga perduoda teismui.

129. Nėra ginčo dėl to, kad ne tik prokuroras A. G., bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai įtarė, jog A. G., prisipažindamas, kad pas V. V. namuose rasti narkotikai yra atgabenti jo, galimai prisiima kaltę už V. V., tačiau ne tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojant A. G., bet ir vėliau, kai ikiteisminį tyrimą kontroliavo prokuroras A. V., nebuvo surinkta A. G. parodymus, jog jis padarė nusikaltimą, paneigiančių duomenų.

130. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad toje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuri buvo A. G. jam šį tyrimą kontroliuojant iki 2018 m. balandžio 24 d., nebuvo surinkta pakankamai A. G. prisipažinimą dėl neva jo padaryto nusikaltimo paneigiančių duomenų, todėl A. G. neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti šio asmens atžvilgiu ikiteisminio tyrimo.

131. BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad ne tik prokuroras, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju už aptariamą ikiteisminį tyrimą buvo tiesiogiai jam vadovavęs prokuroras A. G., todėl jis privalėjo, vykdydamas BPK 2 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, imtis priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas kiek įmanoma greičiau, todėl iš kaltinimo, kad A. G. darė įtaką ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams iki 2017 metų pabaigos užbaigti ikiteisminį tyrimą, apie ką deklaratyviai parodė tik tyrėja R. B., kartu parodžiusi, jog dar kovo mėnesį, t. y. jau sekančiais metais, A. G. pradėjo sakyti, kad bylą reikia kuo greičiau baigti, pirmiausia visiškai neįmanoma suprasti, kokį įstatymo pažeidimą tuo A. G. galėjo padarė. Be to, šis ikiteisminis tyrimas tęsėsi ir po kaltinime nurodyto neva A. G. nustatyto termino pabaigos, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad A. G. būtų trukdęs ar draudęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams rinkti V. V. kaltinančius ar A. G. teisinančius duomenis, o atvirkščiai – pavyzdžiui, iš 2018 m. kovo 29 d. užfiksuoto A. G. ir R. B. pokalbio apie tai, kad ši Panevėžyje rado asmenis, galinčius paliudyti apie A. G. priimtą svetimą kaltę matyti, kad A. G. tai yra gera naujiena (3 t., b. l. 141), kas neginčijamai įrodo, jog A. G. buvo suinteresuotas, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų surinkti visi galimi duomenys bylai teisingai išspręsti.

132. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad A. G., būdamas ikiteisminį tyrimą, kuriame pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas V. V., organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras, tarnyba nepiktnaudžiavo, vykdydamas savo įgaliojimus jokių neteisėtų, V. V. naudingų veiksmų neatliko, jokių tarnybos paslaptį sudarančių kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenų V. V. gynėjui advokatui A. S., bendraudamas su pastaruoju ir neoficialiai, neteisėtai neatskleidė ir nepriėmė jokių neteisėtų V. V. palankų sprendimų, ir šiam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nesiekė, todėl nagrinėjamu atveju nėra net jokių prielaidų išvadai, kad A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,

133. Esant šioms aplinkybėms A. G. išteisintinas, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

134. Skirdamas A. S. ir V. V. bausmes teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

135. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji padarė po vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, veikdami tiesiogine tyčia. Šio nuosprendžio priėmimo metu abu kaltinamieji yra neteisti (jų atžvilgiu nėra priimtų įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių).

136. Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai A. S. ir V. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus įstatymų sankcijose numatytas švelniausias bausmių rūšis – baudas, kurių dydis, atsižvelgiant ir į kyšio dydį nustatytinas daug mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą numatytas šios bausmės vidurkis.

137. A. S. iš V. V. priėmė 5 500 eurų kyšį, kas yra nagrinėjamo nusikaltimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad šie pinigai nėra surasti ir paimti, ir to padaryti nebeįmanoma, A. S. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 5 500 eurų vertės turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

138. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

139. Kaltinamiesiems šioje byloje kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, civilinio ieškinio nėra.

140. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas A. M. pareiškė prašymą priteisti iš valstybės šioje byloje V. V. patirtas išlaidas jo kaip gynėjo paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu V. V. pripažįstamas kaltu, o ne išteisinamas, šis prašymas atmestinas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

A. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 500 MGL (25 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi A. S. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 500 eurų vertės turto konfiskavimą.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 500 MGL (25 000 eurų) baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 19 kompaktinių plokštelių palikti saugoti prie bylos.

V. V. gynėjo advokato A. M. prašymą priteisti iš valstybės šioje byloje V. V. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Nustatyti, kad A. S. ir V. V. jiems paskirtas baudas privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad baudos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Panevėžio apygardos teismo raštinei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Valdas Petras Meidus