Civilinė byla Nr. e2YT-10260-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03664-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 29 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. D., R. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. G., turto paveldėjimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. G. Jo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas gyveno kartu su pareiškėjo šeima, jie vedė bendrą ūkį. Tėvas testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo užvesta. Iš karto po tėvo mirties pareiškėjas pradėjo valdyti jo turtą kaip savo nuosavybę. Mirus tėvui, pareiškėjas pradėjo rūpintis jam priklausančiu žemės sklypu, kuris ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Po tėvo mirties pareiškėjui liko tėvo baldai, namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargai. Tokiu būdu pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą bei jo asmeninius daiktus kaip savo. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio tėvo palikimą, kadangi iš karto po jo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Kitų asmenų, priėmusių tėvo palikimą, nėra. Pareiškėjo brolis R. G. ir sesuo I. D. aktyvių veiksmų dėl tėvo palikimo priėmimo neatliko, į jo palikimą nepretendavo.
Suinteresuoti asmenys I. D. ir R. G. atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. spalio 7 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – mirties liudijimo, matyti, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad A. G. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini); mirė ištuokoje; jo vaikai – pareiškėjas R. G. ir suinteresuoti asmenys I. D. bei R. G. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatoriaus A. G. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų. Iš Prienų rajono 3-iojo notaro biuro rašto matyti, kad paveldėjimo byla į A. G. palikimą nėra užvesta.
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>).
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 20 punktas).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. G., per įstatymo nustatytą terminą, po tėvo A. G. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu bei jį prižiūrėjo kaip savo, pradėjo naudotis tėvui priklausiusiais daiktais. Tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą ir to siekė. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
