Civilinė byla Nr. 3K-3-223-686/2016
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01320-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.11; 3.4.4.11; 3.5.1.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Birutės Janavičiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ skundą dėl antstolio A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys T. N., AS Reverta, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „First autologistic company“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus (atsisakymą pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, vykdymo veiksmų sustabdymą), po įvykusių varžytynių paaiškėjus, kad pradėta dalies objekto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. 0023/10/00520 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinimo“ (toliau – Patvarkymas) ir surašyti 1,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-0604-1938) (toliau – ginčo žemės sklypas) Marijampolės sav., Pietarių k., turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, organizavo įkeisto daikto savininkui T. N. priklausančių žemės sklypų varžytynes, jas laimėjo pareiškėja ir į antstolio depozitinę sąskaitą už nupirktą turtą sumokėjo 181 500 Lt (52 566,03 Eur). Tačiau antstolis skundžiamu Patvarkymu atsisakė surašyti ginčo žemės sklypui turto pardavimo iš varžytynių aktą (toliau – ir Aktas), motyvuodamas tuo, kad, patikrinus Nekilnojamojo turto registrą, paaiškėjo, jog iš varžytynių parduodamam ginčo žemės sklypui yra pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl tokio turto perleidimas negalimas. Taip pat šiuo patvarkymu antstolis pareiškėjai grąžino 181 500 Lt (52 566,03 Eur); sustabdė ginčo žemės sklypo pardavimą iš varžytynių iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos Nekilnojamojo turto registre po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimą po padalijimo suformuoto naujo žemės sklypo, kuris bus paimamas visuomenės reikmėms, – iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra. Antstolio atsisakymas tvirtinti varžytynių aktą nepagrįstas, nes apie žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams buvo žinoma dar 2010 m. gruodžio 9 d. ir antstoliui 2012 m. lapkričio 20 d. skelbiant ir vykdant varžytynes tai turėjo būti žinoma. Varžytynės įvyko, laimėtoja sumokėjo visą kainą, be to, davė sutikimą dėl perkamo turto būklės ir apsunkinimų. Jei antstolis manė, kad turtas negali būti perleidžiamas, jis turėjo pripažinti varžytynes negaliojančiomis ir sugrąžinti pareiškėjai sumokėtus pinigus, juolab kad buvo aiškūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams padariniai. Lėšų įšaldymas dvejiems metams padarė pareiškėjai didelę turtinę žalą. Šiuo metu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai esant užbaigtai, antstolis turėtų patvirtinti pakoreguotą aktą naujai suformuotam žemės sklypui, nes tai tas pats žemės sklypas. Naujų varžytynių šiam sklypui skelbti nereikia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad vykdant paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypas buvo padalytas ir po padalijimo yra suformuoti du žemės sklypai, iš kurių vienas (unikalus Nr. 4400-2731-5239) Marijampolės sav., Pietarių k., priklauso Lietuvos Respublikai, o kitas – 0,9722 ha (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., Pietarių k., priklauso įkeisto daikto savininkui T. N.. Ant šio žemės sklypo 2014 m. lapkričio 21 d. įregistruotas jo priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Turto areštavimo metu ir paskelbus varžytynes jokių registruotų statinių ant jo nebuvo. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog ši aplinkybė gali lemti didesnę žemės sklypo kainą. Be to, turto perleidimo atveju priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, dėl to antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui.
Teismas, remdamasis CPK 703 ir 717 straipsniais, padarė išvadą, kad jeigu aplinkybė, jog iš varžytynių turto negalima realizuoti, antstoliui paaiškėja po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo momento, tai antstolis negali nei atšaukti varžytynių, nei paskelbti jų neįvykusiomis.
Aplinkybę, kad iš varžytynių parduodamas turtas yra apsunkintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, antstolis nustatė ne laiku, taip pažeisdamas turto realizavimo tvarką, tačiau varžytynių akto, teismo vertinimu, netvirtino pagrįstai.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „BCB group“ atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį; priteisė antstoliui iš UAB „BCB group“ 279,92 Eur, T. N. – 349,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teismas nurodė, kad, antstoliui 2010 m. vasario 12 d. turto aprašu areštavus ginčo žemės sklypą, apie pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pat apie tai, jog registruota statinių šiame žemės sklype, duomenų nebuvo. 2012 m. spalio 9 d. patvarkymu paskelbtos varžytynės ir 2012 m. lapkričio 20 d. įvykusiose varžytynėse ginčo žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjai, tačiau, prieš tvirtindamas Aktą, antstolis nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu (toliau – Įsakymas) pradėta šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Todėl antstolis Akto netvirtino, o žemės sklypo pardavimą sustabdė iki bus pabaigta minėta procedūra.
Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis, nustatė, kad ginčo žemės sklypas nebeegzistuoja, nes padalytas į 0,9722 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), priklausantį T. N., ir 0,0678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2731-5239), priklausantį Lietuvos Respublikai, ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. 2012 m. lapkričio 20 d. varžytynėse parduotas individualiais požymiais apibūdintas daiktas (CK 4.4 straipsnio 1 dalis) – ginčo žemės sklypas, kuris turėjo savo unikalų numerį bei buvo konkretaus ploto. Vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras tokio individualiais požymiais apibūdinto daikto neliko, vietoj jo buvo suformuoti du nauji daiktai, kurie turi kitus unikalius numerius bei kitą plotą. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolį pasirašyti ginčo žemės sklypo pardavimo iš varžytynių aktą negali būti patenkintas. Žemės sklypo dalis, kuri liko po ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo ir nuosavybės teise priklauso T. N., yra 0,9722 ha ploto bei turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), būtent iš šios dalies galėtų būti tęsiamas išieškojimas vykdomojoje byloje.
2012 m. lapkričio 20 d. vykdant ginčo žemės sklypo varžytynes, jame nelegaliai pastatytas statinys – automobilių stovėjimo aikštelė (toliau – Aikštelė) – nebuvo įteisintas. Remdamasis CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio vykdytų varžytynių metu Aikštelė, esant nelegalioms statyboms, kartu su ginčo žemės sklypu negalėjo būti pardavinėjama. Taigi turto arešto metu ir paskelbus jo varžytynes jokių registruotų statinių ant šios žemės nebuvo, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai su parduodamu iš varžytynių ginčo žemės sklypu Aikštelė parduodama nebuvo ir pretenduoti į ją ji neturi pagrindo. Iš varžytynių buvo pardavinėjami tik žemės sklypai, kurie buvo įkeisti, užtikrinant skolininkės prievolių AB Parex bankui tinkamą vykdymą. Ant jų esantis statinys kartu su žemės sklypais AB Parex bankui nebuvo įkeistas ir iš varžytynių nepardavinėtas. Tik 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo pripažinta, kad Aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems projektas ir statybos leidimas nereikalingi. Tik naujai suformuotame T. N. priklausančiame žemės sklype, priešingai nei iš varžytynių pardavinėtame ginčo žemės sklype, yra registruotas priklausinys – Aikštelė (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – Aikštelė, dėl to antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui, vadovaudamasis CPK ir Vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Šios aplinkybės galbūt gali nulemti iš varžytynių parduodamo turto kainą.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Aikštelė pripažintina esmine žemės sklypo dalimi (CK 4.15 straipsnis), tokiu būdu traktuojant, jog kartu su žemės sklypu kaip pagrindiniu daiktu turėtų būti perleidžiamas ir antraeilis daiktas. Remdamasis CK 4.14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>, įvertinęs tai, kad Aikštelė buvo pradėta statyti 2006 m., o ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. gegužės 26 d. ir jis yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl negalima jokia kita veikla, išskyrus žemdirbystę, teismas sprendė, kad negalima teigti, jog žemės sklypas be Aikštelės netektų savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas.
Pareiškėjos argumentus dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą daiktą atsiranda ne nuo varžytynių laimėjimo momento, bet nuo turto pardavimo iš varžytynių ako pasirašymo momento (CPK 715 straipsnis), o su pareiškėja ginčo žemės sklypo turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo pasirašytas, taigi ji nėra žemės sklypo įgijėja ar savininkė.
Teismas pažymėjo, kad varžytynių pripažinimas negaliojančiomis, kaip asmens teisių gynimo būdas, CPK neįtvirtintas, todėl antstolis neturėjo galimybės to padaryti. Teismas konstatavo, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai netvirtino Akto, o žemės sklypo pardavimą sustabdė iki bus pabaigta paėmimo visuomenės reikmėms procedūra. CPK 602 straipsnyje įtvirtinta galimybė pripažinti negaliojančiais tik turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus bei nustatyti konkretūs atvejai.
Pareiškėjos argumentus, kad antstolis galbūt laiku (iki varžytynių pradžios) nenustatė, jog ginčo žemės sklypui pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kitus su vykdymo procesu susijusius argumentus, nurodant, kad pareiškėja patyrė nuostolių, teismas laikė ne šios bylos nagrinėjimo dalyku.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės arba Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pažeistos CPK 694, 625, 724 straipsnių nuostatos. Įvykus varžytynėms ir pirkėjui sumokėjus visą turto įsigijimo kainą, antstolis privalo pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą. Nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyme įtvirtintų (ne)privalomojo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626, 627 straipsniai). Surašant Patvarkymą antstoliui jau buvo žinomas dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros rezultatas bei aplinkybės, dėl kurių ir iki šios dienos atsisakoma pasirašyti Aktą (kad žemės sklypas bus padalytas į dvi dalis, kurių viena bus paimta visuomenės poreikiams, o abiem dalims bus suteikti nauji unikalūs numeriai ir pasikeis jų plotas). Remiantis teisiniu reglamentavimu antstolis, sužinojęs apie šią procedūrą, privalėjo arba iš karto priimti patvarkymą varžytynes pripažinti neįvykusiomis ar negaliojančiomis ir organizuotinomis iš naujo ir tik tada sustabdyti vykdymo veiksmus, arba, pasibaigus pirmiau nurodytai paėmimo procedūrai, atnaujinti vykdymo veiksmus ir pasirašyti Aktą. Šiuo atveju liko neišspręsta įvykusių varžytynių ir jas laimėjusio pirkėjo teisinė padėtis. Varžytynių rezultatas yra galiojantis, todėl antstolis nepagrįstai atsisako pasirašyti Aktą.
Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad, pasibaigus žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, nebeliko individualiais požymiais apibūdinto daikto, kurio pardavimo varžytynes laimėjo pareiškėja. Šis objektas neišnyko ir nebuvo prarastas, todėl, remiantis tokiais argumentais, negalėjo būti atsisakyta pasirašyti Akto. Žemės sklypą, kaip individualų daiktą, apibūdina ne vien unikalus numeris ir plotas, bet ir adresas, geografinė padėtis, koordinatės, žemės naudojimo paskirtis ir pan. Vykstant varžytynėms pareiškėjai buvo žinoma, kad dalis jose parduodamo žemės sklypo bus paimta visuomenės poreikiams, yra pradėta atitinkama procedūra, tačiau ji vis tiek dalyvavo varžytynėse, ketino tokį turtą įsigyti, nes svarbiausi šį žemės sklypą individualizuojantys požymiai buvo būtent geografinė jo vieta, adresas, paskirtis ir galimybės jį naudoti savo veikloje. Taigi subjektyvusis vertinimas šiuo atveju buvo itin reikšmingas (žr. kasacinio teismo CK 4.3 straipsnio 2 dalies išaiškinimus, pateiktus 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299/2014">3K-3-299/2014</a>). Be to, pasibaigus minėtai procedūrai, pareiškėja ne kartą išreiškė sutikimą įsigyti žemės sklypą su pasikeitusiais (jai neesminiais) požymiais už visą varžytynėse pasiūlytą kainą.
Teismai netinkamai taikė CK 6.395, 4.103 straipsnių nuostatas. Parduodant turtą varžytynėse Aikštelė nebuvo įregistruota kaip daiktas ir faktiškai neegzistavo bei buvo pripažinta neteisėtai pastatyta. Taigi turto arešto, varžytynių metu ar joms pasibaigus ant žemės ūkio paskirties žemės sklypo nebuvo Aikštelės, kurios įkainojimo bei pardavimo varžytynėse kartu su žemės sklypu klausimą antstolis būtų turėjęs spręsti. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog antstolis galėjo atsisakyti pasirašyti Aktą, nes nebuvo išspręstas ant žemės sklypo esančios Aikštelės klausimas. Savavališkai pastatytais statiniais joks asmuo neturėjo teisės disponuoti, taigi jie negali būti civilinės apyvartos objektu ir antstolis neturėjo teisės perleisti nuosavybės teisę į tokį statinį, parduoti jį varžytynėse. CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostata dėl nuosavybės teisės į statinius perėjimo žemės sklypo pirkėjui negali paneigti CK 4.103 straipsnio nuostatos dėl draudimo disponuoti savavališkai pastatytu statiniu. Pastaroji nuostata taikytina tik teisėtai pastatytiems ir galintiems būti civilinės apyvartos objektu statiniams.
Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį, nukrypo nuo principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė, pažeidė turto arešto instituto tikslus ir paskirtį. Susidarė neteisinė situacija, kai, likus tik formaliai vykdymo proceso užbaigimo stadijai, skolininkė be kitų vykdymo proceso šalių žinios įregistravo naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą areštuotame žemės sklype ir šis faktas laikytas pagrindu varžytynes skelbti iš naujo. Taip sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, nes paneigiama CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Turto savininkas tyčia, nepaisydamas turto arešto akto ir juo sukuriamų pareigų, ant žemės sklypo pastatė neteisėtus statinius, ėmėsi veiksmų jiems įteisinti ir galiausiai juos įregistravo VĮ Registrų centre. Šie veiksmai atlikti tyčia užvilkinus pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, ginčijant varžytynes. Turto arešto teisinė paskirtis – status quo užtikrinimas, kol vyksta tam tikras procesas (Turto arešto aktų registro įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Statinių pastatymas, įteisinimas ir įregistravimas būtent ir pažeidžia šią paskirtį.
Teismai netinkamai aiškino vykdymo proceso dalyvių teises bei pareigas, atsakomybės už tam tikrų veiksmų vykdymo procese neatlikimą (netinkamą atlikimą) taikymo sąlygas, netaikė Antstolių įstatymo 16 straipsnio, nepagrįstai naštą dėl netinkamai ir nevisapusiškai atliktų antstolio veiksmų ar nepakankamo skolininkės ar turto savininko veikimo perkėlė sąžiningai pareiškėjai. Varžytynėms pasibaigus paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos dėl antstolio aplaidumo ar skolininkės arba turto savininko neveikimo, negali turėti neigiamos reikšmės ir veikti varžytynes laimėjusios pareiškėjos teisių ir pareigų. Procedūra privalo būti užbaigta, nes varžytynės yra teisėtos. Turto savininkas, manydamas, kad turtas parduotas už per mažą kainą ir dėl to atsakingas antstolis, kuris neatsižvelgė į turto priklausinius ir jo tinkamai neįkainojo, gali kreiptis su ieškiniu kitoje civilinėje byloje. Antstoliui tinkamai atlikus savo pareigas ir laiku pasirašius Aktą, žemės sklypo priklausinys net nebūtų buvęs įregistruotas.
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, susijusių su vykdymo proceso tikslu ir paskirtimi, netinkamai aiškino ir taikė CPK 634 straipsnio 2 dalį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus, pvz., 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2011">3K-3-469/2011</a>, turto pardavimo iš varžytynių ginčijimas, panaikinimas ir vykdymo proceso šalių grąžinimas į pradinę padėtį, buvusią iki turto realizavimo, galimas tik išimtiniais atvejais esant aiškiems įstatyme nurodytiems pažeidimams.
Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nepakankamai motyvuotas. Civilinėje byloje kilo klausimas dėl žemės sklypo priklausinio perleidimo kartu su žemės sklypu teisėtumo, tačiau teismas aiškiai dėl tokiai situacijai taikytinų teisės normų nepasisakė, tik perrašė pareiškėjos argumentus (CPK 331 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Vykdomoji byla, kurioje iš varžytynių buvo pardavinėjamas ginčo žemės sklypas, dėl kurio, remiantis Patvarkymu, nesurašytas Aktas, baigta, taigi kasacinio skundo nagrinėjimas neteko prasmės. Aktas užbaigtoje vykdomojoje byloje, išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, negalės būti pasirašytas.
Jei kasacinis skundas būtų patenkintas, toks kasacinio teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas, nes ginčo žemės sklypo iki šios dienos nėra, o prašymo surašyti pardavimo iš varžytynių aktą po jo (sklypo) padalijimo suformuotam 0,9722 ha ploto žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kasatorė antstoliui neteikė.
Antstolis Patvarkymu pripažino, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Jis ne sustabdė Akto pasirašymą, o teisėtai atsisakė jį surašyti. CPK 625–627 straipsnių, 724 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Pastaroji nuostata neimperatyvi tuo atveju, jeigu nustatoma, kad varžytynės buvo vykdomos pažeidžiant joms nustatytą tvarką, ir (ar) yra CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Antstoliui surašius Aktą, būtų atsiradę CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir (ar) 7 punkte įtvirtinti pagrindai, dėl kurių jį vėliau būtų galima pripažinti negaliojančiu. Šios nuostatos nepažeistos ir antstoliui sustabdžius po padalijimo suformuotų naujų sklypų realizavimą. Antstolis turėjo teisę stabdyti vykdomąją bylą.
CPK neįtvirtintas asmens teisių gynimo būdas, pripažįstant varžytynes negaliojančiomis. Priešingas aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243-969/2015">3K-3-243-969/2015</a>, suformuotai praktikai. Antstolis neturėjo pagrindo atšaukti varžytynes ar paskelbti jas neįvykusiomis, nes nebuvo CPK 703, 717 straipsniuose nustatytų sąlygų.
Ginčo žemės sklypo individualūs požymiai, lyginant su tais, kurie buvo varžytynių metu, pasikeitė, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad varžytynėse pardavinėto individualiais požymiais apibūdinto daikto nebeliko.
Teismai nepriėjo prie išvados, kad antstolis galėjo atsisakyti pasirašyti Aktą, nes nebuvo išspręsti su Aikštele (neteisėtu statiniu turto arešto, varžytynių metu, taip pat atsisakymo pasirašyti Aktą metu) susiję klausimai. Teismai pagrįstai vertino statinio įtaką Akto pasirašymo dieną, jei būtų patenkintas pareiškėjos skundas. Esminę įtaką po padalijimo likusios žemės sklypo dalies vertei turėjo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Teismai nesirėmė CK 6.395 straipsnio 1 dalies norma. Pati pareiškėja ja rėmėsi, nurodė, kad kartu su ginčo žemės sklypu jai buvo parduodamas ir antraeilis daiktas. Turto areštavimo metu ir paskelbus jo varžytynes registruotų statinių nebuvo, todėl kartu su žemės sklypu Aikštelė nebuvo parduodama, pretenduoti į ją pareiškėja neturi pagrindo.
Aikštelė įteisinta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės sklypo po padalijimo priklausinys, remiantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04LTU3MS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-8-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-8-571/2013">2-8-571/2013</a>. Tyčinių, neteisėtų veiksmų neatlikta. Antstolio netinkamų veiksmų padarinius pareiškėja nepagrįstai siekia priskirti vykdymo šalims.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti nutartyse, nurodytose kasaciniame skunde, netaikytini, nes skiriasi šių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (kasacinio teismo praktikoje analizuoti atvejai, kai ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas).
Ginčo varžytynių teisėtumas šios bylos aplinkybių kontekste teismų nebuvo vertintas.
Antstolis atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasacinio skundo patenkinti neįmanoma, nes neliko nekilnojamojo turto objekto, dėl kurio pareiškėja prašo surašyti Aktą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punktas), be to, vykdomoji byla užbaigta iki šio skundo pateikimo teismui, pareiškėjai grąžinta už žemės sklypą sumokėta suma. T. N. priklausančio naujai suformuoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio galėtų būti tęsiamas išieškojimas, varžytynių metu pareiškėja neįsigijo, todėl Aktas negali būti pasirašytas. Turto pardavimo iš varžytynių aktas užbaigtoje vykdomojoje byloje antstolio nebegalės būti pasirašytas.
Teismai tinkamai taikė CPK normas, antstolis skundžiamu patvarkymu CPK 694, 625, 724 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis nepasisakė dėl jos teisinės padėties. Pareiškėja neturėjo pagrindo tikėtis, kad, pasibaigus turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, antstolis pasirašys Aktą. Tik paaiškėjus aplinkybei, kad pradėta atitinkama procedūra, antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, neteisėtų veiksmų neatliko ir jų nepripažino.
Argumentai, kad buvo pažeistos CK 6.95, 4.103 straipsnių nuostatos, atmestini, nes Aktas atsisakytas pasirašyti iki varžytynių pradėjus turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus, negalėjo nežinoti apie žemės sklypui taikomus suvaržymus. Atsakomybė už duomenų nepateikimą antstoliui visų pirma kyla sklypo savininkui ir skolininkei. Argumentai dėl sąžiningo turto įgijėjo teisių gynimo atmestini, nes pareiškėja žemės sklypo nuosavybės teise neįgijo. Nelikus iš varžytynių parduoto žemės sklypo, antstolis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pasirašyti Akto ar pakoreguoto turto pardavimo iš varžytynių akto. T. N. nuosavybės teise priklausantis sklypas (naujas daiktas) gali būti parduodamas tik CPK ir Vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolio veiksmai atitiko CPK 634 straipsnio reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Pagal CPK 715 straipsnio nuostatas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 2010 m. vasario 9 d. antstoliui pateiktas vykdyti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo, prašymas nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistus T. N. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tarp jų – 1,0400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0604-1938, Marijampolės sav., Pietarių k.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu pradėta šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra; varžytynes antstolis paskelbė 2012 m. spalio 9 d.; jos įvyko 2012 m. lapkričio 20 d.; varžytynes laimėjo kasatorė; prieš tvirtindamas pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nustatė, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ir Patvarkymu atsisakė surašyti Aktą; šiuo patvarkymu antstolis taip pat kasatorei grąžino už nupirktą žemės sklypą sumokėtus 52 566,03 Eur, sustabdė, inter alia, ginčo žemės sklypo pardavimą iš varžytynių iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos Nekilnojamojo turto registre po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimą po padalijimo suformuoto naujo žemės sklypo, kuris bus paimamas visuomenės reikmėms, – iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.
Kasatorė teigia, kad, įvykus varžytynėms ir pirkėjui sumokėjus visą turto įsigijimo kainą, antstolis privalo pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą, jis nepagrįstai atsisako pasirašyti Aktą, nes varžytynės yra teisėtos, jų rezultatas galiojantis, taigi procedūra privalo būti užbaigta.
CPK normos, reglamentuojančios turto pardavimą iš varžytynių, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su Žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Šio įstatymo 46 straipsnyje reglamentuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, įtvirtintas draudimas žemės savininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, taip pat draudimas šį žemės sklypą pertvarkyti (atidalyti, padalyti, sujungti, perdalyti). Pagal Žemės įstatymo, galiojusio 2010 m. lapkričio 25 d. Įsakymo priėmimo metu, 46 straipsnio 4 dalies nuostatas pirmiau nurodytas draudimas įsigalioja po to, kai priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešama raštu. Šio straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams išsiunčiamas, inter alia, žemės sklypo savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris registre padaro žymą, kad priimtas toks sprendimas. Pagal vėlesnį, ginčo žemės sklypo pardavimo iš varžytynių metu galiojusį, reglamentavimą, jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai pranešama žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui; informacija apie tokį sprendimą skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje; apie sprendimą pradėti nurodytą procedūrą nedelsiant, net ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris registre įregistruoja šį faktą; nuo įregistravimo pradeda galioti pirmiau nurodytas draudimas disponuoti žemės sklypu (Žemės įstatymo, galiojusio nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d., 46 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad antstoliui 2010 m. vasario 12 d. turto aprašu areštavus ginčo žemės sklypą apie pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą duomenų nebuvo. Minėta, kad Įsakymas buvo priimtas 2010 m. lapkričio 25 d. ir, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, T. N. apie jį buvo informuotas 2010 m. lapkričio 30 d. raštu. Taigi dar iki varžytynių paskelbimo (2012 m. spalio 9 d.) nutarties 22 punkte nurodytas Žemės įstatyme įtvirtintas draudimas jau galiojo, todėl ginčo žemės sklypo pardavimas iš varžytynių 2012 m. lapkričio 20 d. negalėjo būti vykdomas, teismai pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista turto realizavimo tvarka. Taip pat pagrįsta teismų išvada, kad antstolis teisiškai reikšmingą – turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios – aplinkybę nustatė ne laiku. Tai patvirtina bylos duomenys – antstolio Patvarkyme nurodyta, kad prieš surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir nustatyta, jog ginčo žemės sklypui pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai situacijai antstolis negalėjo ignoruoti imperatyviųjų Žemės įstatymo nuostatų (pagrįstai į jas atsižvelgė) ir, paaiškėjus aplinkybei, kad egzistuoja draudimas disponuoti ginčo žemės sklypu, užbaigti pardavimo iš varžytynių procedūros surašydamas Aktą. Todėl konstatuotina, kad antstolis pagrįstai Patvarkymu atsisakė šį Aktą surašyti. Kasatorės argumentai, kad antstolis privalėjo tai padaryti, o teismai, sprendę priešingai, pažeidė CPK 694, 724 straipsnių nuostatas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nėra pagrindo teigti, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina tokią antstolio pareigą, susiklosčius pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms.
Byloje teismų nustatytos taip pat šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: dalies ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra baigta 2013 m. liepos 22 d.; Nekilnojamojo turto registre 2013 m. spalio 31 d. įregistruoti pakeitimai; ginčo žemės sklypas neegzistuoja, nes yra padalytas į 0,9722 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį T. N., ir 0,0678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2731-5239), priklausantį Lietuvos Respublikai, ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, nelikus žemės sklypo, kuris buvo parduotas iš varžytynių, teismai pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nebėra galimybės patenkinti kasatorės reikalavimą antstoliui surašyti 1,0400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0604-1938) Marijampolės sav., Pietarių k., turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Kasatorės reikalavimas negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad 2015 m. lapkričio 10 d. antstolio patvarkymu vykdomoji byla jau yra užbaigta, išieškotojui paprašius grąžinti išduotą vykdomąjį dokumentą be vykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>). Nagrinėjamu atveju antstolis nebegalėtų ištaisyti trūkumų, net jei tokie ir būtų buvę konstatuoti. Todėl pareiškėjos pasirinktas gynybos būdas negali būti taikomas.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis); patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (2 dalis). Privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 626 straipsnyje, atvejai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus, nustatyti CPK 627 straipsnyje.
Kasatorė teigia, kad antstolis, sužinojęs apie pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, privalėjo varžytynes pripažinti neįvykusiomis ar negaliojančiomis. To nepadarius ir sustabdžius vykdymo veiksmus, pažeidžiant CPK 625–627 straipsnių nuostatas, liko neišspręsta kasatorės teisinė padėtis. Šie argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
CPK nereglamentuota galimybė pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK įtvirtintos nuostatos skirtos reglamentuoti varžytynių paskelbimą neįvykusiomis (CPK 717 straipsnis), turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais (CPK 602 straipsnis) ir skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką (CPK 510 straipsnis). Tačiau, priešingai nei 1964 m. CPK, galiojusiame iki 2002 m. gruodžio 31 d., nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK redakcijoje nėra nuostatų, kuriose būtų įtvirtintos varžytynių pripažinimo negaliojančiomis sąlygos, pagrindai ir teisinės pasekmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. N. v. antstolis A. A., UAB „BCB group“ dėl varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, bylos 3K-3-243-696/2015). Taigi pagal CPK 602 straipsnio nuostatas negaliojančiu gali būti pripažintas tik turto pardavimo iš varžytynių aktas (ne pačios varžytynės). Tačiau toks aktas nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas, dėl to ir skundžiami antstolio veiksmai.
CPK 717 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriems esant antstolis įpareigojamas paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Patvarkymo priėmimo metu šiame straipsnyje buvo įtvirtinta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis: jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų; jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistavo kuris nors iš nurodytų atvejų, dėl ko antstolis turėjo paskelbti varžytynes neįvykusiomis.
Teisė antstoliui atšaukti varžytynes įtvirtinta CPK 703 straipsnyje (redakcija, galiojusi Patvarkymo priėmimo metu), kurio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios antstoliui paaiškėjo jau po varžytynių, todėl pirmiau nurodytas nuostatas taikyti ir atšaukti jau įvykusias varžytynes antstolis taip pat neturėjo pagrindo.
Kasatorės argumentai, kad šiuo atveju antstolis negalėjo stabdyti vykdymo veiksmų, nes CPK nuostatose nenurodyta šioje byloje susiklosčiusio atvejo, kaip to (stabdymo) pagrindo, nepagrįsti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB,,Molesta“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-440/2013). Nors žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, kaip vykdymo veiksmų (pardavimo iš varžytynių) sustabdymo pagrindo, CPK 626, 627 straipsnių nuostatose nenurodyta, tačiau tai savaime nereiškia, kad antstolis, esant susiklosčiusioms šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir imperatyviam Žemės įstatymo reglamentavimui, negalėjo stabdyti ginčo žemės sklypo pardavimo iš varžytynių. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasatorės teiginį, kad jos teisinė padėtis nebuvo išspręsta. Patvarkyme, minėta, nurodyta, kad Aktą surašyti atsisakoma (ne atidedama ar pan.), be to, šiuo Patvarkymu kasatorei nutarta grąžinti už ginčo sklypą sumokėtą sumą. Antstolis atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad ši suma kasatorei yra grąžinta.
Antstolis, nors to nepripažįsta, priimdamas Patvarkymą, faktiškai ištaisė galbūt dėl savo kaltės padarytą klaidą. Nors tokie antstolio veiksmai ne visiškai atitinka teisinį reglamentavimą, tačiau iš esmės yra teisingi, nes žemės paėmimo procedūra jau buvo pradėta iki varžytynių paskelbimo, taigi varžytynės šiuo atveju apskritai negalėjo būti skelbiamos bei vykdomos.
Kasaciniame skunde kasatorė pripažino, kad jau vykstant varžytynėms jai buvo žinoma, jog dalis parduodamo sklypo bus paimta visuomenės poreikiams. Taigi kasatorė, dalyvaudama varžytynėse, veikė nerūpestingai. Disponuodama tokia informacija ji, kaip ir suinteresuotas asmuo T. N., turėjo pranešti antstoliui šią teisiškai reikšmingą aplinkybę.
Argumentai, susiję su Aikštele, kuri buvo įteisinta vėliau, t. y. po įvykusių ginčo žemės sklypo varžytynių, nelemia šios bylos baigties, nes žemės sklypo negalima buvo pardavinėti jau nuo 2010 m. pabaigos. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi reikšmės šios bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Netenkinus kasacinio skundo pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikusiems asmenims jų prašymu bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasacinį procesą inicijavusios kasatorės.
Suinteresuotas asmuo T. N. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 1200 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1–2.3 punktų nuostatomis, atsižvelgus į šioje byloje keltus teisinius klausimus, ankstesniam suinteresuotam asmeniui atstovaujančios advokatės dalyvavimą šioje byloje, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš kasatorės suinteresuotam asmeniui priteistina 400 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas atlyginimo.
Antstolis pateikė įrodymus, kad jis patyrė 578,98 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.2 punktais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš kasatorės jam priteistinas 400 Eur išlaidų atlyginimas.
Kasacinis teismas patyrė 9,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. kovo 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos UAB „BCB group“ (j. a. k. 302440599) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti antstoliui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos UAB „BCB group“ (j. a. k. 302440599) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos UAB „BCB group“ (j. a. k. 302440599) 9,86 Eur (devynis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
