Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-489/2016
Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00163-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.7;
1.2.14.12;
2.1.7
(S)
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu R. S. iš kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas ir V. F., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su V. F., įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Jie, veikdami bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. iki 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje įgijo 2009 m. rugpjūčio 9 d. Danijoje pagrobtus dvi didelės vertės transporto priemones: vilkiką „Scania R 480“ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 175 000 Lt (t. y. 50 684 Eur), priklausantį Danijos įmonei „VPPE“, su puspriekabe „Ver Tipo Schmitz“ (duomenys neskelbtini), kurios vertė 165 000 Lt (t. y. 47 787 Eur), priklausančia Danijos įmonei „TBL“, ir vilkiką „Scania R 440“ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 190 000 Lt (t. y. 55 028 Eur), priklausantį Danijos įmonei „BLT“, su puspriekabe „Ver Tipo Schmitz“ (duomenys neskelbtini), kurios vertė 165 000 Lt (t. y. 47 787 Eur), priklausančia Danijos įmonei „A. A.“, kuriais naudojosi iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko, kai šiuos vilkikus surado policijos pareigūnai, miške, esančiame Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kūjų k.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, vertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl nesivadovavo R. S. parodymais, nemotyvuotai atmetė V. F. parodymus ir tai lėmė esminį BPK pažeidimą, neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kiekvieną atskirai, neanalizuojant jų visumos, nepateikė motyvų, kodėl R. S. teisinančius įrodymus atmetė, o kaltinančius priėmė, iškraipė įrodymų prasmę, iš esmės pažeisdamas įrodinėjimą ir teismo nuosprendžio pagrindimą reglamentuojančias BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo teismų praktikos, nuosprendis buvo priimtas remiantis tik prielaida, neįvertinus įrodymų viseto ir kiekvieno įrodymo atskirai bei pažeidžiant asmens nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis).
Teismas padarė neteisingas išvadas, kad rastų pėdsakų gausa patvirtina, jog R. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nors tai prieštarauja specialisto išvadoms. Kasatoriai pažymi, kad ant vilkiko nebuvo rasta jokių R. S. pėdsakų, o jo biologinių pėdsakų buvo rasta tik ant buteliuko „Kropia Beskidu Gazanova“ kakliuko (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2014 m. vasario 13 d. išvada Nr. 140-(6490)-IS 1-822). Ant buteliuko rasti R. S. biologiniai pėdsakai patvirtina tik tai, kad jis gėrė iš buteliuko, tačiau tai nepatvirtina, kad jis įgijo ir naudojo vilkiką su puspriekabe, kuriame rastas tas buteliukas, ir juo labiau, kad jis įgijo ir naudojo kitą vilkiką. Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. S. iš buteliuko galėjo atsigerti ir palikti jį poilsio aikštelėje, atsigėręs galėjo perduoti aikštelėje buvusiems kitiems asmenims (vilkikų vairuotojams), galėjo pats paprašyti atsigerti kitų asmenų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovavo jo duotais parodymais, ir padarė visiškai neteisingą, nepagrįstą, specialistų išvadoms prieštaraujančią išvadą, kad kaltinamųjų versijos apie jų pirštų pėdsakų atsiradimą – neįtikinamos. Kasatoriai pažymi, kad vilkikuose niekur nebuvo rasta R. S. pirštų pėdsakų, ir tai patvirtina 2013 m. gruodžio 18 d. Marijampolės apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-544.
Byloje, anot kasatorių, nebuvo jokių duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų susitarimą daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalį), priešingai – R. S. ir V. F. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nebuvo pažįstami, neturėjo jokių tarpusavio susitarimų. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šios R. S. ir V. F. pozicijos, nemotyvavo, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovauja šiais nuteistųjų parodymais, kurie pagal teismų praktiką, nepaisant specifiškumo, taip pat yra įrodymų šaltinis.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2014 m. vasario 13 d. išvadoje Nr. 140-(6490)-IS 1-822 konstatuotas faktas, kad ant tirti pateikto buteliuko kakliuko, laboratorijoje pažymėtu Nr. 2 (Kropia Beskidu Gazanova), paimto iš įvykio vietos apžiūrint vilkiką „Scania R440“, rastas sumaišytas dviejų vyrų biologinis pėdsakas ir vieno asmens genotipas sutampa su R. S. genotipu. Šiais specialisto išvadoje esančiais duomenimis galėjo būti nustatinėjamas tik tarpinis faktas – kad asmuo yra gėręs iš tam tikro buteliuko (netgi nebuvęs vilkike, nes jokių kitų R. S. pėdsakų vilkike nebuvo rasta), o ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas. Tačiau ir šis tarpinis faktas, kasatorių nuomone, gali būti laikomas nustatytu tik tuo atveju, kai nerealia galima laikyti tikimybę, kad asmens biologinio pėdsako pavyzdys nusikalstamos veikos padarymo vietoje (vilkike) atsirado ne dėl to, kad tas asmuo jame buvo, o kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas vien tik netiesioginiu įrodymu, anot kasatorių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-279/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-279/2008">2K-279/2008</a>).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimu ir realizavimu (BK 189 straipsnis), turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Bylos duomenys nepatvirtina, kad R. S. būtų įgijęs transporto priemonę, sudaręs kokį nors sandorį dėl transporto priemonės įgijimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. naudojosi kuriuo nors vilkiku, tuo labiau kad jis nemokėjo ir neturėjo teisės vairuoti vilkikų. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenustačius būtinų nusikalstamos veikos požymių – vilkikų įgijimo ir naudojimosi vilkikais fakto.
Nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 189 straipsnio taikymo ir BPK pažeidimų, padarytų apeliacinės instancijos teisme priimant naują nuosprendį
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu).
Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas R. S. nuteisė už tai, kad, bendrininkaudamas su V. F. ir kitais nenustatytais asmenimis, nenustatytomis aplinkybėmis (tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. iki 10 d.) įgijo 2009 m. rugpjūčio 7–9 d. Danijoje pagrobtus du didelės vertės vilkikus su puspriekabėmis ir jais naudojosi, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Toks nusikalstamos veikos nustatymas reikalavo įrodyti iš vagystės Danijoje gautų vilkikų tyčinio įgijimo ir naudojimosi jais aplinkybes bei papildomai nustatyti BK 24 straipsnyje nurodytus bendrininkavimo požymius (kelių asmenų dalyvavimą, jų veikos bendrumą, šių asmenų tyčią ir susitarimą).
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. S., nurodė, kad, be šio asmens biologinio pėdsako (DNR genotipo sutapimas), rasto ant vieno plastmasinio butelio, kuris paimtas 2009 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu pagrobtame vilkike „Scania R 440“, daugiau nenustatyta jokių kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad R. S. bendrininkaudamas įgijo pagrobtus didelės vertės vilkikus ir jais naudojosi. R. S. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius objektyviųjų šio nusikaltimo požymių – neteisėto žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo bei naudojimosi.
Iš tiesų, kad būtų neabejotinai įrodytas asmens kaltumas tyčia disponuojant pagrobtais dviem vilkikais su puspriekabėmis, vien tarpinio fakto nustatymas (šiuo atveju, tai kad asmuo yra prisilietęs prie pagrobtame vilkike rasto vieno iš tuščių butelių) yra nepakankamas. Šis tarpinis faktas neįrodo, koks ryšys sieja asmenį su pagrobta transporto priemone, nes neatspindi jokių sąmoningų kaltininko veiksmų, kurie galėtų būti susieti su transporto priemonės įgijimu ar naudojimu. Juolab, kad R. S., priešingai negu kito nuteistojo šioje byloje, biologinis pėdsakas rastas ne vilkiko vietose ar įrenginiuose, susijusiuose su šios transporto priemonės valdymu, naudojimusi ja. Neišsiaiškinus konkrečių R. S. už kakliuko laikyto gazuoto vandens gėrimo butelio patekimo į vieno iš vilkikų vidų laiko, vietos, kitų aplinkybių, šis specialisto išvada nustatytas netiesioginis įrodymas nėra informatyvus ir gali būti aiškinamas įvairiai. Nesurinkus kitų duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai nustatančių asmens konkrečius veiksmus disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, o vien konstatavus asmens biologinį pėdsaką ant vieno iš daiktų esančių pagrobtoje transporto priemonėje, šiuo atveju neįmanoma paneigti tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo būti jau po to, kai nusikalstamą veiką vykdė kiti asmenys; kad butelis į pagrobtą transporto priemonę pateko atsitiktinai.
Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-279/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-279/2008">2K-279/2008</a>) apkaltinamajame nuosprendyje netiesioginiu įrodymu (odorologinės ekspertizės išvada) konstatavus tarpinį faktą, kad asmuo su nusikalstama veika susijusioje vietoje buvo šios veikos darymo metu, tačiau neturint kitų įrodymų visumos, neįmanoma visiškai patikimai nuspręsti, jog tas asmuo tyčia ar dėl neatsargumo tuo metu atliko nusikalstamą veiką; kad baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o ne tarpiniai faktai.
BPK 329 straipsnio 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tais atvejais, kai jokios naujos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės apeliacinio proceso metu nenustatomos, tačiau konstatuojama, kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, kad išvados dėl asmens išteisinimo nėra tinkamai pagrįstos. Dėl netinkamo bylos aplinkybių nustatymo ir su tuo susijusio įrodymų vertinimo panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo pats surašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus atitinkantį naują nuosprendį, jame nurodydamas teisinius argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi būti laikomas netinkamu.
Tačiau kasacine tvarka apskųsto Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų reikalavimų neatitinka. Šiame nuosprendyje iš prokuroro apeliacinio skundo perkelti atskiri bylos duomenys, perteiktas prokuroro nurodytas įrodymų vertinimas, tačiau, nustatant R. S. kaltumą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, veikos kvalifikavimui reikšmingos, įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės neatskleistos, nepateikti pakankami teisiniai argumentai, pagrindžiantys sprendimą daryti priešingas išvadas negu padarė pirmosios instancijos teismas. Visiškai neaišku, kodėl naujame nuosprendyje vertinami R. S. rankų pirštų pėdsakai, kai jų nebuvo rasta, o ant vienintelio objekto (ant butelio, paimto apžiūrint vilkiką „Scania R 440“, specialisto pažymėto Nr. 2) rasti R. S. biologiniai pėdsakai įvertinti kaip „rastų pėdsakų gausumas“. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais bylos duomenimis įrodytas R. S. veikimas bendrai su kitais asmenimis.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas atlikęs bylos įrodymų visumos įvertinimą šios nuostatos laikėsi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pagal šio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-587/2014, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015).
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Šiuo atveju kasacine tvarka skundžiamo R. S. priimto naujo apkaltinamojo nuosprendžio turinys duoda pagrindą įžvelgti kasaciniame skunde nurodytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies BPK pažeidimus, kuriuos kolegija pripažįsta esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir jam pritaikyto BK 75 straipsnio.
R. S. palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kitos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
