A. B. pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-976/2016

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00055-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.2.23.3; 1.2.17.1; 2.1.7.4.1;

2.1.7.4.4; 2.6.7.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

nuteistajam S. K.,

išteisintojo A. B. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nuteistojo L. B. gynėjui advokatui Dariui Zagreckui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B., S. K. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu:

S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų dešimčiai mėnesių, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

L. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

A. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. ir L. B. pakeista ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

S. K. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams dešimčiai mėnesių, nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.

L. B. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams, nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.

Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo S. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu išteisinta G. G., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro skundą tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, nuteistojo S. K., išteisintojo A. B. gynėjo Aido Mažeikos ir nuteistojo L. B. gynėjo Dariaus Zagrecko, prašiusių prokuroro skundą atmesti, o nuteistųjų skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. L. B. ir S. K. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką tokiomis aplinkybėmis:

1.1. L. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad neteisėtai pergabens nenustatytiems asmenims priklausantį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą kontrabandos būdu, taip pat susitarė su S. K., jog šis betarpiškai gabens labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą jo automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2012 m. rugpjūčio 14–20 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje Nyderlandų Karalystės vietoje perdavė L. B. gabenti į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 002,35 g kanapių ir jų dalių, kurią L. B. nenustatytoje Nyderlandų Karalystės vietoje perdavė S. K., po to L. B. ir S. K. narkotinę medžiagą supakavo į paketus, kuriuos S. K. paslėpė automobilio dujų įrangos balione įrengtoje slėptuvėje, o dujų įrangos balioną įmontavo į automobilį „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys perdavė S. K. mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“ su SIM kortele ir jame įrašytu vieninteliu telefono numeriu kontaktams (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarasis turėjo palaikyti su jais ryšį; po to S. K. automobiliu „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išgabeno jame paslėptas kanapes iš nenustatytos Nyderlandų Karalystės vietos į Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio uostą, iš kur 2012 m. rugpjūčio 20 d., apie 14 val., jūriniu keltu „Regina Seaways“ išvyko į Klaipėdą. Taip S. K., vykdydamas išankstinį susitarimą su L. B. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, nepateikdamas muitinės kontrolei, t. y. paslėpęs automobilyje „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio miesto jūriniu keltu „Regina Seaways“ 2012 m. rugpjūčio 21 d., apie 13 val., neteisėtai atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Klaipėdos miestą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 002,35 g kanapių ir jų dalių.

1.2. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo L. B. suburtos iš jo (A. B.), S. K., G. G. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų organizuotos grupės veikloje, L. B. organizavus neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą; aprūpinus organizuotos grupės narius piniginėmis lėšomis, skirtomis narkotinei medžiagai, transporto priemonei, skirtai gabenti narkotinę medžiagą, ryšio priemonei – mobiliojo ryšio telefonui su SIM kortele įgyti; paskirsčius šios organizuotos grupės nariams vaidmenis: A. B. – surasti transporto priemonę, skirtą gabenti narkotinę medžiagą, ir joje įrengti slėptuvę narkotinei medžiagai slėpti; S. K. – už L. B. perduotas pinigines lėšas savo ar kitų asmenų vardu įgyti transporto priemonę, skirtą gabenti narkotinę medžiagą, ir šia transporto priemone pergabenti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą kontrabandos būdu L. B. neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą; G. G. – kartu su juo (A. B.) parinkti ir suderinti narkotinės medžiagos gabenimo maršrutą ir laiką, įgyti kelto bilietus. L. B., paskirstęs organizuotos grupės nariams užduotis ir vaidmenis, vadovavęs ir koordinavęs grupės narių veiksmus, neteisėtai įgijo ir gabeno iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą kontrabandos būdu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, būtent:

L. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., surado labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių – įsigijimo vietą Nyderlandų Karalystėje; jam (A. B.) perdavė pinigines lėšas įsigyti automobilį gabenti šią narkotinę medžiagą; S. K. nurodė už šias lėšas įgyti automobilį gabenti narkotines medžiagas.

Vykdydami L. B. nurodymus, S. K. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. vasario 17 d., savo motinos L. K. vardu įgijo automobilį „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o jis (A. B.), vykdydamas išankstinį susitarimą, surado ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 20 d., šio automobilio dujų įrangos balione įrengė narkotinėms medžiagoms slėpti ir gabenti skirtą slėptuvę.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 20 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 002,35 g kanapių ir jų dalių, kurioje psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (A-9-THC) koncentracija 11,1–14,6 proc.

Vėliau jam (A. B.) nurodė organizuoti S. K. kelionę į Nyderlandų Karalystę, turint tikslą neteisėtai pargabenti kontrabandos būdu įsigytą labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos į Lietuvos teritoriją. Vykdydamas L. B. nurodymus, jis (A. B.) suderino su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais narkotinių medžiagų pardavėjais šios narkotinės medžiagos perdavimo vietą ir laiką, šios narkotinės medžiagos gabenimo maršrutą ir laiką, įgijo bilietus kelto, kuriuo S. K. turėjo pargabenti narkotinę medžiagą į Lietuvą.

Vykdydamas L. B. nurodymus, S. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens gavo mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“ su SIM kortele ir jame įrašytu vieninteliu telefono numeriu kontaktams (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą sumokėti už L. B. neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos; automobiliu „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įrengta slėptuve dujų įrangos balione ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 20 d., nuvyko į Nyderlandų Karalystę, į Amsterdamą, kur ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų paėmė L. B. neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – 19 002,35 g kanapių ir jų dalių, kurioje psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (A-9-THC) koncentracija 11,1–14,6 proc., paslėpė ją automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dujų įrangos balione įrengtoje slėptuvėje, 2012 m. rugpjūčio 20 d. šiuo automobiliu iš Nyderlandų Karalystės narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, į Kylio miestą. Po to, vykdydamas išankstinį susitarimą su L. B. ir kitais organizuotos grupės nariais, S. K., nepateikdamas muitinės kontrolei, t. y. paslėpęs automobilyje „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio miesto jūriniu keltu „Regina Seaways“ 2012 m. rugpjūčio 21 d., apie 13 val., neteisėtai atgabeno šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Klaipėdą.

Taip A. B., veikdamas organizuota grupe kartu su L. B., S. K. ir G. G., neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1, 2 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos (Barbera, Messeguė and Jabardo prieš Ispaniją, sprendimas 1988 m. gruodžio 6; Telfner prieš Austriją, sprendimas 2001 kovo 20 d.; ir kt.).

Anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo, neišsiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant kaltės bei atsakomybės klausimus, o apeliacinės instancijos teismas įrodymus ištyrė vienašališkai.

2.2. Nuteistasis, aptardamas BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytas alternatyvias nusikalstamas veikas ir apeliacinio teismo nuosprendžio motyvus, teigia, kad veikos, už kurios padarymą yra nuteistas, jis nepadarė. Teismo išvada apie jo neva turėtą vieningą tyčią su S. K., kuris ir gabeno šias narkotines medžiagas, nepagrįsta bylos įrodymais.

Kasatorius teigia ir tai, kad šioje byloje nėra įrodyti teismo nurodyti jo aktyvūs veiksmai – narkotinių medžiagų pakavimas. Kartu jis nesutinka su teismo, nuteistojo manymu, abstrakčia išvada, kad žinojimas S. K. išvykimo ir atvykimo laiką bei pokalbiai su nenustatytu asmeniu apie S. K. atvykimą patvirtina jo kaltę, nes žinojimas ar nežinojimas apie konkretaus asmens atvykimą ir išvykimą, anot kasatoriaus, pats savaime nėra nusikalstamas.

Dėl to nuteistasis teigia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jo kaltė – tiesioginė tyčia, nes nėra nustatyti kokie nors jo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padaryti ar panašūs faktiniai duomenys, susiję su narkotinių medžiagų gabenimu.

2.3. Maža to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentų, kad jo kaltė negali būti grindžiama byloje esančiu įrodymu – biologiniu pėdsaku – rastu ant paketo, laboratorijoje pažymėto Nr. 7, paimto 2012 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu iš automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes šis įrodymas yra nepatikimas, byloje nėra duomenų apie tai, koks tai apskritai pėdsakas, iš kur ir kada jis paimtas bei kokiomis aplinkybėmis. Skunde pažymima, kad byloje esančiose specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kokie biologiniai pėdsakai, sutapę su kasatoriaus DNR, buvo rasti ant pateikto ekspertui tirti objekto, ir nenustatyta kaip bei kokiu būdu šis pėdsakas ant tokio objekto atsirado.

Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro „Objektų laboratoriniai kriminalistiniai tyrimai ir ekspertizės“ metodiniame leidinyje imperatyvių nurodymų apie būtinumą nurodyti, kokių žmogaus biologinių pėdsakų (seilių, kraujo, lytėjimo ir pan.) yra ant tirti ekspertui pateikto objekto.

Dėl to kasatorius teigia, kad, byloje nepašalinus visų šių abejonių, tokiu įrodymu – biologiniu pėdsaku – jo kaltė negali būti grindžiama.

2.4. Skunde plačiai aptariamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, kuriomis atmestas prokuroro apeliacinio skundo prašymas nustatyti dar vieną alternatyvų BK 260 straipsnio 3 dalies požymį – narkotinių medžiagų įgijimą, ir teigiama, kad šios išvados yra tik nepagrįstos prielaidos. Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas laiko, kad būtent jis (kasatorius) nenustatytu laiku susitarė su nenustatytais asmenimis dėl narkotinių medžiagų perdavimo ir būtent jis gavo šias medžiagas iš tokių asmenų, o ne kitas nuteistasis S. K., nes tokios aplinkybės byloje liko neištirtos ir neišaiškintos.

2.4.1. Kartu kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai ir be argumentų atmetė S. K. parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimą. Nenustačius asmenų, perdavusių aptariamas medžiagas, liko nustatyta ir aplinkybė, kad būtent jie perdavė kasatoriui šias medžiagas nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku. Be to, teismas nenurodė duomenų, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad būtent kasatorius su kitu nuteistuoju S. K. pakavo kanapes. Tokių aplinkybių nenurodė nei jis, nei S. K., o rastas tik vienas biologinis pėdsakas (juolab kad byloje nenustatyta, koks tai pėdsakas) ant vieno iš byloje esančių 39 paketų.

2.4.2. Anot kasatoriaus, teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė tik spėlionėmis, nes narkotinių medžiagų įgijimas Nyderlandų Karalystėje yra tik preziumuojamas, faktiškai remiantis tik nustatytu narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Nuteistojo manymu, tai rodo teismo šališkumą ir tendencingumą.

2.5. Kasatorius, aptardamas BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos organizuotos grupės požymius, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė jo (kasatoriaus) supratimo ar suvokimo apie jo priklausymą tokiai grupei ir neįrodė jo vaidmens bei užduoties, o tik apsiribojo teiginiu, jog jis su S. K. buvo „kurjeriai“.

Maža to, teismas nenurodė, kas tokie buvo „nenustatyti asmenys“. Dėl to kasatorius teigia, kad teismas savo išvadą apie organizuotą grupę pagrindė tik prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais apie turėtas ryšio priemones bei tuo, kad padaryti labai sunkus ir sunkus nusikaltimai. Tačiau kasatorius pažymi, kad tokios aplinkybės nėra organizuotos grupės požymiai.

Kartu kasatorius teigia, kad teismo teiginys apie tai, jog jis ir kitas nuteistasis S. K. bei nenustatyti asmenys veikė pasiskirstę vaidmenimis pagal iš anksto paruoštą ir suderintą nusikaltimo padarymo planą, yra visiškai nepagrįstas ir paremtas tik pamąstymais.

2.6. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nesilaikyta in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, kurie taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (kaip ir BK 260 straipsnio 3 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 25 straipsnio 3 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto – taikymo.

3.1. Kasatorius teigia, kad byloje ištirta nusikalstama veika padaryta tik vieną kartą, joje nėra duomenų, patvirtinančių, jog veikė būtent organizuota grupė, turinti tikslą kontrabanda nuolat tiekti narkotines medžiagas į Lietuvą ar kitas šalis. Be to, visose nusikalstamos veikos stadijose jis nepažinojo nė vieno asmens. Todėl nuteistasis mano, kad jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 1 dalį.

3.2. Skunde taip pat prašoma pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tokia baudžiamojo įstatymo – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto – nuostata negaliojo. Todėl jis teigia, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir kartu sušvelninta jam paskirta laisvės atėmimo bausmė.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Savickas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. dėl neteisėto įgijimo ir gabenimo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą kontrabandos keliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepagrįstas išvadas padarė analizuodamas ir vertindamas tik pavienius tyrimo metu nustatytus faktus ir surinktus atskirus duomenis. Nors šiame nuosprendyje teismas ir išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau prioritetą suteikė tik vieniems įrodymams prieš kitus, nepagrįstai nepripažino įrodymais duomenų ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių visumos bei įrodymų viseto, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl to prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, tokių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė.

Be to, apeliacinės instancijos teismas ne tik kad netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir iš esmės neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo motyvų, dėl jų nepateikė motyvuotų išvadų.

4.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kuo A. B. buvo kaltinamas, ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvai ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai, kuriais pritariama išteisinamojo nuosprendžio išvadoms, yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.2.1. Pirmosios instancijos teismas liudytojo V. Š. parodymus nepagrįstai vertino skeptiškai dėl to, kad šio liudytojo ir L. ir A. B. bei S. K. tarpusavio santykiai buvo aiškiai priešiški. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje liko nepaneigta kaltinamųjų versija, jog V. Š., kuris kitoje byloje yra įtariamas sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, galimai juos apkalba siekdamas lengvatų iš pareigūnų pusės bei kerštaudamas dėl įtemptų tarpusavio santykių. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu liudytojo parodymų vertinimu, teigia, kad V. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitoje byloje pareikšti įtarimai dėl kitų nusikaltimų padarymo, savaime nedaro jo parodymų mažiau vertingų ar abejotinų. Dėl to prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. Š. parodymus prieštaringais ir nepatikimais, o apeliacinės instancijos teismas tokios klaidos neištaisė.

4.2.2. Be to, abiejų instancijų teismai nepagrįstai nesirėmė V. Š. parodymais apie jo 2000–2011 m. kartu su L. B., A. B. ir S. K. vykdytą narkotinių medžiagų kontrabandą. Juolab kad tokias aplinkybes patvirtina ir Rusijos Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos pranešimas. Dėl to prokuroras nesutinka su teismų išvada, kad minėti duomenys nėra susiję su nagrinėjama nusikalstama veika.

Prokuroro nuomone, toks teismų vertinimas nėra teisingas ir prieštarauja teismų praktikai, kurioje laikomasi nuostatos, kad asmenų padaryta nusikalstama veika gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nors toks įrodinėjimas yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Juolab kad motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize.

4.3. Kartu prokuroras pažymi, kad teismų išvadose dėl A. B. nekaltumo akcentuotos tik abejones dėl atskirų įrodymų, kuriuos teismai vertino atskirai vieną nuo kito, neišdėstė visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomąja prasme laikė išteisintojo parodymus, tiesiog konstatuodami, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Dėl to prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir byloje esančius įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, netinkamai ir nepagrįstai vieniems liudytojų ar įtariamųjų parodymams suteikė pakankamą įrodomąją vertę, nors jų turinys bei vertinimas kartu su kitais įrodymais neleidžia daryti išvadų apie A. B. nekaltumą.

4.4. Skunde pažymima, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai kritiškai nevertino išteisintojo A. B. ir nuteistojo S. K. parodymų apie neva vykusį dujų įrangos remontą prieš kelionę į Vokietiją, taip pat kritiškai nevertino minėto nuteistojo parodymų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms. Viso proceso metu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad S. K. kažkada anksčiau būtų nuvežęs dujų balioną su slėptuve, vėliau naudotą narkotinėms medžiagoms slėpti, į užsienį kokiems nors nenustatytiems asmenims. Be to, teismai dėl šios dalies nepagrįstai nesirėmė ir liudytojo V. Š. parodymais, kurie, vertinant juos kaip įrodymų visetą, tik patvirtina, kad A. B. dalyvavo šioje organizuotoje grupėje ir vykdė jam patikėtas užduotis dėl dujų baliono (slėptuvės) įmontavimo S. K. automobilyje ir S. K. išvykimo su automobilyje jau įrengta slėptuve organizavimo.

Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai, vertindami aplinkybes, susijusias su pačios slėptuvės įrengimu dujų balione laikotarpiu, padarė teisingą išvadą, jog nelogiška, kad pati slėptuvė būtų įrenginėjama išvykimo išvakarėse, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad slėptuvės įrengimas dujų balione ir dujų baliono su jau įrengta slėptuve pajungimas automobilyje vertintini kaip du skirtingi veiksmai. Kasatorius teigia, kad nors šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta, kas įrengė slėptuvę šiame dujų balione, tačiau liudytojas V. Š. parodė, jog tai, kaip įrengti slėptuvę dujų balione, žinojo ir A. B..

4.5. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų faktinių duomenų, jų neanalizavo, o tik dar kartą formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kas turėjo įtakos netinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui ir dėl to buvo palikta galioti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti byloje surinkti įrodymai, tačiau jie netinkamai išanalizuoti, nesivadovaujant pagrindinėmis BPK 20 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, teikiant prioritetą A. B. gynybinei versijai ir jį teisinantiems įrodymams, negretinant jų su objektyvioje tikrovėje pasireiškusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išteisintojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nuskalstamų veikų, dėl to apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo, naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Savicko, nuteistųjų L. B. ir S. K. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo ir panaudojimo teisėtumas ar nurodomas jų vertinimo taisyklių pažeidimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar gaunant, panaudojant, vertinant įrodymus nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

7. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Tačiau iš prokuroro kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, be kita ko, ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriui pateikiant savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, būtent slėptuvės dujų įrangos balione įrengimo aplinkybes, taip pat pokalbių tarp L. B. ir A. B. turinio sąsajas su nusikalstama veika. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio argumentai bus nagrinėjami tik teisės taikymo aspektu.

7.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad objektyvių įrodymų, jog A. B., veikdamas organizuota grupe su S. K. ir L. B., įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandos būdu, o jo veiksmai pasireiškė dujų įrangos balione slėptuvės įrengimu, nesurinkta, ir konstatavo, kad neįrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, prokuroras A. B. išteisinimą apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą, pavedė prokurorui, naudojantis tarptautinės teisinės pagalbos instrumentais, surinkti papildomus duomenis ir juos ištyrė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą ir motyvuotai atsakiusi į esminius jo argumentus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. B. išteisinimo pagrįstas byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu.

7.2. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-253-303/2015). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi vienas iš proceso dalyvių, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

7.3. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, išteisindami A. B., nepagrįstai prioritetą teikė išteisintojo ir nuteistojo S. K. parodymams, kritiškai vertino liudytojo V. Š., kuris buvo atleistas nuo atsakomybės ir kurio santykiai su nuteistaisiais ir išteisintuoju buvo priešiški, parodymus, todėl padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Prokuroras teisingai nurodo, kad V. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitoje byloje pareikšti įtarimai dėl kitų nusikaltimų padarymo, savaime nedaro jo parodymų mažiau vertingų ar abejotinų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio prasme jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir nėra pranašesni už kitus. Tačiau iš teismų sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, pagrįstos nuteistojo, išteisintojo bei liudytojo parodymų vertinimu, nepatvirtina, jog kai kuriems iš jų buvo suteiktas prioritetas. Pažymėtina, kad nuteistojo, išteisintojo, liudytojo parodymų patikimumą teismai vertino lygindami juos su kitais bylos įrodymais, šalindami iškilusius neaiškumus ir argumentuodami savo sprendimus.

Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai vertino ir tiesioginius, ir netiesioginius įrodymus, susijusius su bylos aplinkybėmis. Tačiau, teismai, pasinaudoję savo prerogatyva įvertinti įrodymų liečiamumą, skunde nurodomus duomenis, kuriais prokuroras siūlė grįsti A. B. kaltę, pripažino nesusijusiais su byla. Teismai pagrįstai pripažino, kad V. Š. parodymai apie jo 2000–2011 m. kartu su L. B., A. B. ir S. K. vykdytą narkotinių medžiagų kontrabandą bei Rusijos Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos pranešimas, kad minėti asmenys anksčiau gabeno narkotines medžiagas iš Europos Sąjungos šalių į Rusijos Federaciją, neatitinka įrodymų liečiamumo kriterijaus, nes negali pagrįsti konkrečių kaltinimų, kurie nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti A. B..

7.4. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimas, kad visi neaiškumai ir netikslumai turi būti aiškinami kaltininko naudai, įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi teismai, priimdami skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė šio principo reikalavimus.

7.5. Prokuroras kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo motyvų, dėl jų nepateikė motyvuotų išvadų.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir jeigu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo, taip pat ir argumentai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis (nagrinėjamu atveju – atitinkama jo dalis) pripažįstamas teisingu (BPK 331 straipsnio 4 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai ir pakankamai detaliai atsakė į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl A. B. išteisinimo. Iš kasacinio skundo matyti, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą kasatorius iš esmės sieja su tuo, kad, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti byloje surinkti įrodymai buvo netinkamai įvertinti, suteikiant prioritetą A. B. gynybinei versijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio teismo teisėjų kolegija daug dėmesio skyrė pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. B. išteisinimo pagrįstumo analizei, taip pat, kaip jau minėta, nagrinėjimo teisme metu tyrė ir vertino naujus duomenis, tarp jų ir iš Rusijos Federacijos gautus slaptais tyrimo veiksmais surinktus duomenis apie nuteistųjų ir išteisintojo bendravimą. Nuosprendyje teismas išdėstė išsamius motyvus dėl bylos įrodymų, kurių pagrindu atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl A. B. išteisinimo, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys ir forma atitinka jam keliamus BPK įtvirtintus reikalavimus.

Nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas, jame nėra prieštaravimų, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų vien dėl to, kad jame padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi apeliacinį skundą teikęs prokuroras.

7.6. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, atlikęs įrodymų tyrimą byloje bei išsamiai ir nešališkai juos įvertinęs, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad, esant tokiam įrodymų visetui, neįrodyta, jog A. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltintas.

Taigi, atsižvelgusi į nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus, taip pat teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir grąžinti bylą dėl A. B. išteisinimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis, 382 straipsnio 1 punktas).

8. Nuteistasis L. B. kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo, neišsiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant kaltės bei atsakomybės klausimus. Kasatorius nurodo, kad veikos, už kurios padarymą jis yra nuteistas, jis nepadarė, o teismo išvados dėl jo dalyvavimo darant veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamais sprendimais, yra nepagrįstos bylos įrodymais, o paremtos tik prielaidomis. Kasacinės instancijos teismo kolegija dėl kasacinio skundo argumentų pasisakys tik teisės taikymo aspektu.

8.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su S. K. ir nenustatytais asmenimis, nenustatytų asmenų Olandijoje jam perduotą gabenti į Lietuvą jiems priklausančią narkotinę medžiagą kartu su S. K. supakavo į paketus, kuriuos S. K. paslėpė dujų balione įrengtoje slėptuvėje, o dujų balioną įmontavo savo automobilyje. Po to S. K., apsirūpinęs ryšio priemone kontaktams su narkotikų gabenime dalyvaujančiais nenustatytais asmenimis, jūriniu keltu iš Kylio su automobiliu ir jame paslėptais narkotikais išplaukė į Klaipėdą, o L. B. iš Vokietijos lėktuvu grįžo į Lietuvą ir su narkotikų gabenime dalyvaujančiu nenustatytu asmeniu telefonu palaikė ryšį, domėdamasis S. K. kelionės eiga. Teismas pripažino, kad nors narkotines medžiagas dujų balione, įmontuotame automobilyje, gabeno S. K., tačiau aktyvūs L. B. veiksmai – narkotinių medžiagų pakavimas, tikslaus S. K. išvykimo iš Nyderlandų Karalystės ir atvykimo laiko žinojimas, pokalbiai su nenustatytu asmeniu apie S. K. atvykimą rodo šių asmenų bendrą veiką bei L. B. tyčią, kuri apėmė narkotinių medžiagų gabenimo suvokimą.

8.2. Nuteistasis L. B. skunde nurodo, kad duomenys, kuriais teismai grindė jo dalyvavimą narkotinių medžiagų pakavime, yra nepatikimi, nes buvo pažeista jų gavimo tvarka, teismai taip pat negalėjo pripažinti kaltės įrodymu jo žinojimo apie S. K. išvykimo ir atvykimo laiką bei pokalbių su nenustatytu asmeniu apie S. K. atvykimą.

8.2.1. L. B. nurodo, kad jo kaltė negali būti grindžiama byloje esančiu biologiniu pėdsaku, rastu ant paketo Nr. 7, paimto kratos metu iš automobilio, nes byloje nėra duomenų apie tai, kokios rūšies biologinis pėdsakas buvo paimtas ir tirtas; be to, įrodymas yra nepatikimas, nes, kasatoriaus manymu, krata atlikta neužtikrinant biologinio pėdsako DNR pernešimo nuo objekto ant objekto apsaugos, kratą atliekantys pareigūnai nebuvo apsirengę specialiais rūbais, apžiūrint atskirus objektus pareigūnai galimai nekeitė pirštinių.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant paketo Nr. 7, paimto 2012 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu iš automobilio „Citroen C5“, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. B. genotipu. Atsakydamas į skundą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė pėdsako gavimo bei ištyrimo eigą ir motyvuotai paneigė nuteistojo bei jo gynėjo iškeltas abejones dėl įrodymo nepatikimumo. Teismas tokią išvadą pagrindė kratos nuotraukomis, kuriose matyti, kad, tiek liesdami dujų balioną, tiek laikydami rastą paketą, pareigūnai mūvi pirštines, taip pat specialistų išvadų turinio analize. Specialistui nustačius, kad ant narkotikų pakavimo medžiagos iš vidinės pusės yra rastas vyro biologinis pėdsakas, tinkamas identifikuoti (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), jis buvo pateiktas tyrimui atlikti. Tai, kad pavesdamas daryti tyrimą, pareigūnas nenurodė, kokios rūšies biologinis pėdsakas yra pateikiamas (seilės, prakaitas, lytėjimo pėdsakai ar kitos žmogaus biologinės medžiagos), neturėjo įtakos tyrimo rezultatui: ant paketo rasto biologinio pėdsako genotipas sutampa su L. B. genotipu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodė teismas, grįsdamas įrodymo patikimumą, tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas būtų identiškas ištirtų L. B. lokusų genotipui, yra ne didesnė kaip 0,00000000000003 proc. Gynybos versija dėl L. B. lietimosi prie paketo su narkotine medžiaga aplinkybėmis, nesusijusiomis su narkotinių medžiagų pakavimu, teismų taip pat buvo motyvuotai paneigta.

8.2.2. Vertindami nuteistojo argumentus, kad jo domėjimasis kito asmens kelione (išvykimu, atvykimu) pats savaime nieko neįrodo, abiejų instancijų teismai kruopščiai, gretindami S. K. kelionės keltu išvykimo ir atvykimo laikus, skambučius (jų trukmę, laiką ir turinį) tarp L. B. ir asmens, kuris jo telefone įvardytas kaip „L.“, taip pat kontaktus, užfiksuotus tarp S. K. ir vienintelio jo telefone abonento, pažymėto raide „L“, taip pat tikrindami gynybos pateiktas versijas dėl pokalbių tarp L. B. ir asmens, įvardyto „L.“, tikslo ir prasmės, padarė pagrįstą išvadą, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir jų prieduose užfiksuoti duomenys yra įrodymai, patvirtinantys, kad L. B. iš tiesų dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje.

8.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išsamiai atsakęs į L. B. skundo argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad L. B. kaltė byloje yra įrodyta specialisto išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir jų priedais bei kita bylos medžiaga.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai aptaręs L. B. apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, nurodė, kad įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių L. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, byloje nedaug. Tačiau pagrįstai konstatavo, kad nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl jis pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimui keliamų reikalavimų, įskaitant ir ypatumus, susijusius su netiesioginių įrodymų panaudojimu. Išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo procesą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nustatė tarpinius faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog L. B. kartu su S. K. pakavo didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas kontrabandos būdu gabeno į Lietuvą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje nepadaryta esminių įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, kurie lemtų spragas pirmosios instancijos teismo įvertintų netiesioginių įrodymų, jais grindžiamų tarpinių faktų, su jais tarpusavyje susietų įrodinėtinų aplinkybių ir galutinių išvadų nuoseklioje ir logiškoje grandinėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-571-976/2015).

8.5. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo L. B. kasaciniame skunde, teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priimtuose nuosprendžiuose išdėstytos išvados motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, atsakė į visus esminius nuteistojo gynėjo advokato S. Zakarevičiaus skundo argumentus, motyvavo, kodėl jie atmetami, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų, pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl organizuotos grupės

9. Kasaciniuose nuteistųjų S. K. ir L. B. skunduose ginčijama nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta aplinkybė, kad byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė organizuota grupė. Nuteistojo S. K. skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis, darydamas nusikalstamas veikas, veikė organizuota grupe, turinčia tikslą kontrabanda nuolat tiekti narkotines medžiagas į Lietuvą ar kitas šalis. Todėl nuteistasis mano, kad jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 1 dalį. Kasatorius L. B. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė jo suvokimo apie jo priklausymą organizuotai grupei, neįrodė jo vaidmens ir užduoties, nuteistųjų veikimo pagal iš anksto suderintą planą, taip pat nenurodė, kas tokie buvo „nenustatyti asmenys“.

9.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-895/2016">2K-53-895/2016</a>).

Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-403/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

9.2. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje teismai, įvertinę įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, jų veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. L. B. ir S. K., kaip bendrininkų, veikusių organizuota grupe dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymas yra nustatytas, vadovaujantis teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir pakankamai detaliai nurodyta, kokiais bylos duomenimis nustatyti ir kuo pasireiškė abiejų nuteistųjų vaidmuo organizuotos grupės veikloje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad nenustatytiems asmenims susitarus dėl narkotikų gabenimo su L. B., o pastarajam – su S. K., tolesni klausimai, susiję su gabenimu, buvo bendrai aptariami L. B., S. K. ir mažiausiai dar vieno nenustatyto asmens; buvo pasiskirstyta vaidmenimis ir toliau veikiama pagal iš anksto aptartą planą – nenustatytiems asmenims perdavus gabenti kanapes L. B., pastarasis kartu su S. K. jas supakavo į paketus, po to S. K., paslėpęs kanapes dujų balione įrengtoje slėptuvėje ir įmontavęs balioną į savo automobilį bei apsirūpinęs mobilaus ryšio telefonu su įvestu „L“ numeriu, išvyko į Klaipėdą. Šie byloje nustatyti organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl minimalaus dalyvių skaičiaus, jų veiklos pobūdžio, apimties, veikos trukmės, daromų nusikaltimų sunkumo ir atitinkamos užduoties ar vaidmens atlikimo. Abiejų nuteistųjų veiksmai aprašyti ir įvertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo įgyvendinami bendroje veikloje vienas su kitu ir nenustatytais asmenimis, perdavusiais gabenti kanapes.

9.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, atsakant į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kuriais taip pat buvo ginčijamas organizuotos grupės buvimas, buvo motyvuotai pripažinta, kad iš bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog L. B. ir S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo organizuotumo lygis atitinka organizuotos grupės požymius.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti tokioms teismų išvadoms.

Dėl kitų sunkinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių ir bausmės skyrimo

10. Nuteistojo S. K. kasaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

10.1. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepripažino kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės sunkinančia. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta jo ir L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe. Kita vertus, motyvuodamas bausmės dydį, teismas pagrįstai nurodo, kad S. K. yra recidyvistas, t. y. nusikalto, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas, be kitų aplinkybių, įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis dalinai pripažino kaltę, paskyrė S. K. už abu nusikaltimus nežymiai sankcijų vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę.

10.2. Kasatoriaus skunde suformuluotas prašymas švelninti bausmę, nes jam nepagrįstai pripažintos dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, taip pat atmestinas. Pripažinus, kad teismai tinkamai vertino kasatoriaus veikimą organizuota grupe, taip pat parinkdami bausmę tinkamai taikė BK 54, 61 straipsnio nuostatas o skirdami galutinę subendrintą bausmę – BK 64, 65 straipsnius, byloje nėra teisinio pagrindo keisti kasatoriui paskirtos bausmės (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

11. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo ir visų bylai reikšmingų aplinkybių, atsakyta į visus esminius prokuroro, nuteistojo S. K. ir nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo konstatuoti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko, nuteistųjų L. B. ir S. K. kasacinius skundus.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė