Civilinė byla Nr. e3K-3-46-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23978-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.1.2; 2.7.1.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieno paukštis“ dėl gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl gretutinių teisių objektų panaudojimo fakto įrodinėjimo ir kompensacijos už gretutinių teisių objektų naudojimą nesudarius licencinės sutarties priteisimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2415,43 Eur (8340 Lt) atlyginimo už naudojimąsi gretutinių teisių objektais kavinės-baro patalpose Vilniuje, K. Kalinausko g. 11B, už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d.; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“, uždrausti atsakovei vykdant veiklą viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius sutarties dėl gretutinių teisių objektų, naudoti turtines teises, kurias administruoja ieškovė, nemokant teisės aktų nustatyto atlyginimo; priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra įkūrusi patalpose Vilniuje, K. Kalinausko g.11B, kavinę-barą ir jame nuolat naudoja gretutinių teisių objektus – fonogramas (muzikos įrašus). Atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos prievolės mokėti už viešą fonogramų paskelbimą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisę gauti atlyginimą. Ieškovė pažymėjo, kad ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu kreipėsi į atsakovę, siekdama pasirašyti sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo atsakovės veikloje, ragindama sumokėti už naudojimąsi muzikos įrašais atlyginimą, tačiau ši į raginimus nereagavo. Atsakovė nuo 2006 m. birželio 21 d. turi licenciją parduoti alkoholį, todėl ši data laikytina gretutinių teisių pažeidimo pradžia. Atsižvelgiant į tarifus, taikytinus pagal atsakovės turimų patalpų plotą (jis neviršija 100 kv. m), atsakovė turi sumokėti ieškovei po 12,16 Eur (42 Lt) per mėnesį už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (90 mėn. x 12,16) ir po 17,38 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. (6 mėn. x 17,38), iš viso 1207,72 Eur (4170 Lt).
Pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2014 m. liepos 21 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 340 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia išrašais iš informacijos paieškos internetinių puslapių www.meniu.lt, www.rekvizitai.vz.lt, taip pat antstolės A. S. 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. birželio 12 d. bei 2014 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 177-14-16, Nr. 177-14-41 (nurodytas protokolas Nr. 177-14-81 į bylą nepateiktas); juose nurodyta, kad antstolė kartu su AGATA atstovu vyr. licencijų specialistu P. S. 2014 m. kovo 13 d., birželio 12 d. atsakovės naudojamose patalpose įrašė viešai skelbiamas atlikėjų fonogramas, o skambančius kūrinius identifikavo su išmaniajame telefone „IPhone 4“ (MD128LP/A) įdiegta aplikacija „Shazem“; pirmuoju patikrinimo atveju iš transliuojamos radijo stoties „Power Hit Radio“ buvo nustatyti 14.50 val. skambantys kūriniai „Andy You‘re a Star“ (grupė „The Killers“), „The seventh“ bei „Choral“ (atlikėjas S. O. (S. O.)), 15.20 val. – „One more night“ (atlik. P. C. (P. C.)), „All the man that I need“ (atlik. W. H.), „I don‘t want to live without you“ (grupė „Foreigner“), „For your babies“ (grupė „Simple Red“); taip pat skambėjo radijo stoties „Radiocentras“ transliuojama muzika; antruoju atveju buvo nustatyti iš radijo stoties „ZIP FM“ transliuojami kūriniai: 14.30 val. „Deborah‘s theme“ („Jet Set mix“) („Electro blues“), „Topless Caesar‘s Scissors Edit (On the Beach)“ (atlik. Z. B.), „Liquid crystal love“ (atlik. I.). Ieškovė reikalavimų pagrįstumą taip pat įrodinėjo į bylą pateiktais 2013 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. sausio 7 d. elektroniniais laiškais atsakovei bei 2014 m. balandžio 15 d. ir gegužės 12 d. raštais, kuriais reikalavo sudaryti licencinę sutartį.
Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad ieškovė iš esmės neįrodė reikalavimo pagrindo. Nors antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad atsakovės patalpose buvo viešai skelbiamos užsienio šalių atlikėjų fonogramos, tačiau nepatvirtinta, jog muzika buvo grojama tų autorių ar teisių turėtojų, kurie yra užsiregistravę konkrečiose kolektyvinio teisių administravimo organizacijose, pasirinkusiose išimtinai tik ieškovo, o ne vieną kitų savo muzikos distribucijos ir licencijavimo būdų ar pasaulyje egzistuojančių interneto svetainių-platformų, į kurias įkeliama nemokama muzika. Be to, ieškovė neįrodė, kad ji išimtinai atsakinga už faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytų atlikėjų turtinių teisių administravimą, kad turi teisę nurodytiems atlikėjams atstovauti pagal asociacijos narystę ar tarptautines teises. Nenustatęs, kad atsakovė būtų padariusi gretutinių teisių pažeidimą, teismas atmetė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2415,43 Eur atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais kavinės patalpose už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. ir 2014 m. liepos 15 d., 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; uždraudė atsakovei vykdant veiklą naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius sutarties dėl gretutinių teisių objektų, turtines teises, kurias administruoja ieškovė, nemokant teisės aktuose nustatyto atlyginimo; įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog gretutinių teisių objektai atsakovės veikloje naudojami dar nuo 2006 m., nes tais metais ji sudarė licencinę sutartį su Lietuvoje autorių teises kolektyviai administruojančia LATGA-A (ši sutartis galiojo iki 2014 m. gegužės 31 d.) ir jos laikėsi (šiai asociacijai mokėjo atlyginimą už kūrinių naudojimą). Sudarydamas licencinę sutartį su LATGA-A, kūrinių naudotojas pripažįsta savo pareigą mokėti atlyginimą dėl kūrinių naudojimo, taigi, suvokia ir savo pareigą mokėti atlyginimą atlikėjams už gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje.
Iš esmės neįmanomas muzikos kūrinių naudojimas be gretutinių teisių objektų (atlikimo, fonogramos) – kiekvienas muzikos kūrinys turi atlikėją, taip pat atliktas muzikos kūrinys įrašomas į fonogramą tam, kad būtų galima jį viešai paskelbti. Kolegija pripažino įrodytu tai, kad visu laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki ieškinio pareiškimo atsakovas naudojo gretutinių teisių objektus (atlikimą bei fonogramas). Kolegijos teigimu, papildomai nuolatinį bei tęstinį gretutinių teisių objektų naudojimą atsakovės veikloje patvirtina byloje esantys antstolės surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Taigi, nuo 2006 m. birželio 21 d. iki ieškinio pareiškimo dienos savo veikloje foninei muzikai gretutinių teisių objektus naudojanti atsakovė privalėjo turėti galiojančią licencinę sutartį, sudarytą su Lietuvoje veikiančia kolektyvinio administravimo asociacija, taip pat mokėti atlikėjams bei fonogramų gamintojams priklausantį atlyginimą.
2006 m. lapkričio 22 d. atsakovė sudarė su LATGA-A Licencinę sutartį, tačiau į ieškovę niekada nesikreipė ir sutarties dėl gretutinių teisių objektų naudojimo ginčo laikotarpiu nesudarė, nemokėjo atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą. Dėl to pripažintina, kad atsakovė pažeidė teisės aktų saugomas gretutines teises. Nors atsakovė 2014 m. kovo 1 d. sudarė sutartį su gretutinių teisių asociacija „Greta“, tačiau tai nepanaikina jos pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove už ginčo laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu ieškovė buvo vienintelė gretutinių teisių subjektų teises kolektyviai administruojanti asociacija.
Kolegija pažymėjo, kad informacija apie ieškovės su užsienio organizacijomis sudarytas sutartis teismui pateikta kartu su 2014 m. gruodžio 18 d. jos prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo, todėl ieškovės teiginiai dėl atstovaujamų autorių bei teisės jiems atstovauti laikytini įrodytais.
Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ATGTĮ nuostatas bei su juo susijusią teismų praktiką. Dėl to teismo sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino.
Kompensaciją kolegija skaičiavo pagal 2005 m. lapkričio 11 d. bei 2013 m. gruodžio 17 d. AGATA Tarybos patvirtintus atlyginimo tarifus atlikėjams ir fonogramų gamintojams už gretutinių teisių objektų panaudojimą, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. (toliau – Tarifai). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant daugkartinių ieškovės reikalavimų ir įspėjimų, atsakovė pažeidinėjo gretutinių teisių subjektų teises ir nemokėjo atlyginimo. Tokius atsakovės veiksmus teismas pripažino tyčiniais. Remdamasi ATGTĮ 86 straipsnio nuostata kolegija pripažino teisinga ir protinga išieškoti iš atsakovės (naudotojo) 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti gretutinių teisių objektą.
Pripažinusi, kad atsakovė pažeidė ieškovės atstovaujamų atlikėjų teises, tenkinusi reikalavimus dėl atlyginimo priteisimo, kolegija atitinkamai tenkino ir kitus ieškinio reikalavimus: uždraudė atsakovei savo veikloje naudoti ieškovės atstovaujamų gretutinių teisių subjektų gretutinių teisių objektus, įpareigojo atsakovę savo lėšomis paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį spaudoje per nutartyje nustatytą terminą. Tenkinusi ieškinio reikalavimus, kolegija priteisė iš atsakovės ieškovei 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kompensacija už gretutinių teisių objektų panaudojimą be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos priteistina tik nustačius gretutinių teisių objektų panaudojimo faktą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas faktą, kad atsakovė naudojo gretutinių teisių objektus, grindė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir 2006 m. lapkričio 22 d. sudaryta sutartimi su LATGA-A, o faktą, kad šiuos objektus pradėjo naudoti nuo 2006 m. birželio 21 d., grindė 2006 m. birželio 21 d. išduota alkoholio licencija. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus, nes:
antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriais užfiksuotas neva neteisėtas naudojimosi gretutinių teisių objektais faktas, sudaryti 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. birželio 12 d. bei 2014 m. spalio 15 d., t. y. jau po to, kai atsakovė buvo sudariusi 2014 m. kovo 1 d. sutartį su kita gretutines teises administruojančia asociacija „Greta“ ir teisėtai galėjo naudotis gretutinių teisių objektais. Byloje nenustatytas nė vienas atsakovės neteisėto naudojimosi gretutinių teisių objektais atvejis, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti kompensacinio atlyginimo institutą;
2006 m. lapkričio 22 d. sudaryta Licencinė sutartis su LATGA-A nepreziumuoja gretutinių teisių objektų naudojimo bei pareigos sudaryti sutartį su AGATA, kaip gretutinių teisių objektus administruojančia asociacija. Atsakovė sudarė sutartį su LATGA-A dėl to, kad savo veikloje organizuojamose šventėse svečiai galėtų pakviesti gyvai muzikos kūrinius atliekančius muzikantus. Iš esmės skiriasi viešas kūrinių atlikimas, kurį administruoja LATGA-A, ir kūrinio, įrašyto į laikmeną, atgaminimas, kurį administruoja ieškovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, savo ūkinėje veikloje naudojantis intelektinės nuosavybės teises, turi mokėti už kiekvieną įstatymo nustatytą jų panaudojimo būdą. Jei konkrečiu atveju asmuo naudojasi ir autorių teisių, ir gretutinių teisių objektais, jis turi mokėti už visus naudojamus objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2009">3K-3-347/2009</a>). Taigi, sutarties su LATGA-A sudarymas savaime nesukuria atsakovei pareigos mokėti ir gretutinių teisių objektus administruojančiai asociacijai AGATA;
2006 m. birželio 21 d. alkoholio licencijos išdavimo data negali būti siejama su gretutinių teisių objekto naudojimo pradžia. Licencija patvirtina tik teisės prekiauti alkoholiu įsigijimo faktą, bet savaime negali patvirtinti gretutinių teisių naudojimo fakto. Be to, jeigu pažeidimas tęsiasi tam tikrą laiką, būtina tikrinti ir konstatuoti pažeidimą tam tikrais periodais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikotarpis, kai nefiksuojami neteisėto naudojimosi faktai, nelaikomas įrodančiu pažeidimo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2011">3K-3-260/2011</a>). Kadangi byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė neteisėtai naudojosi gretutinių teisinių objektais, tai nepripažintina, kad ji darė tęstinį pažeidimą tam tikrą laikotarpį. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad atsakovė naudojosi gretutinių teisių objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>).
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODcwLTE2My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-870-163/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-870-163/2014">2A-870-163/2014</a> padarytomis išvadomis, nors šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Minimoje byloje autorių kūriniai buvo transliuojami atsakovei priklausančio sveikatos centro kambariuose įrengtais televizoriais, t. y. įranga, kuria viešai grojami ir gretutinių teisių objektai. Nagrinėjamoje byloje atsakovės patalpose nebuvo sumontuota įranga gretutinių teisių objektams naudoti.
Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors taikant kompensacinį teisių gynimo būdą teisių turėtojas neturi įrodinėti padarytos žalos dydžio, teisės doktrinoje pripažįstama, kad „kitomis bylai reikšmės turinčiomis aplinkybėmis“ pagal minimą ATGTĮ nuostatą gali būti pripažįstamas teisių turėtojo patirtų nuostolių dydis ar pažeidėjo gauta nauda. Tai užtikrintų principą, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apskritai netyrė, kokiems gretutinių teisių turėtojams ieškovė turėjo teisę atstovauti, ar turėjo teisę atstovauti nurodytiems užsienio valstybių atlikėjams. Atsakovė daro išvadą, kad teismas, priteisdamas maksimalų atlyginimą, nevertino ieškovės patirtų nuostolių ar pažeidėjo gautos naudos proporcingumo aspektu.
Teisingos kompensacijos institutas išplėtotas ES Informacinės visuomenės direktyvos preambulėje. Direktyvos preambulės 35 punkte nurodyta, kad ES valstybės narės, nustatydamos teisingos kompensacijos formą, išsamią tvarką ir galimą lygį, turėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, o tam tikrose situacijose, kai žala teisių turėtojui yra minimali, gali nebūti ir jokio įsipareigojimo dėl atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti atlyginimą už 8 metus atgaline data, tačiau nepateikia nė vieno įrodymo, kad per tuos metus ji būtų mokėjusi išmokas ieškinyje nurodytiems autoriams. Atitinkamai byloje nepateikti duomenys apie tai, kaip ji paskirstys teismo priteistą atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams, ieškovė net nėra pateikusi duomenų apie atstovaujamus atlikėjus. Toks priteistas atlyginimas neatitinka kompensacinio instituto taikymo.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2015 m. liepos 1 d. išvada Nr. S2-1754 patvirtina, kad fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (tarp jų ir foninei muzikai) ginčo laikotarpiu buvo ir yra taikomas privalomas kolektyvinis administravimas (ATGTĮ 65 straipsnio 3 dalis). AGATA ginčo laikotarpiu vienintelė Lietuvoje kolektyviai administravo gretutines teises, todėl bet koks subjektas dėl jų naudojimo privalėjo sudaryti sutartį su ja.
Atsakovės pateikti argumentai dėl gretutinių teisių objektų nenaudojimo prieštarauja vienas kitam. Vienu atveju ji teigia, kad niekada savo veikloje nenaudojo gretutinių teisių objektų, kitu – patvirtina, jog vis dėlto jais naudojosi, nes sudarė su asociacija „Greta“ 2014 m. kovo 1 d. sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki 2014 m. kovo 1 d. visi muzikos kūriniai buvo atliekami tik gyvai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartį su gretutines teises administruojančia asociacija „Greta“ atsakovė sudarė po daugkartinio ieškovės kreipimosi dėl licencinės sutarties sudarymo. Be to, atsakovės licencinė sutartis su LATGA-A sudaryta ne dėl gyvo muzikinių kūrinių viešo atlikimo, bet dėl muzikos kūrinių panaudojimo foninei muzikai. Taigi nepagrįstas atsakovės teiginys, kad sutartį su LATGA-A sudarė tik dėl retkarčiais naudotinos gyvos muzikos.
Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose esantys duomenys patvirtina, kad asociacija „Greta“ neturi teisių į atsakovės patalpose skambėjusių muzikos kūrinių atlikimą. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas atlikėjas S. O. yra AGATA partnerio (Austrijos kolektyvinio administravimo asociacijos LSG) narys, o atlikėjas J. A. (J. A., pseudonimas Z. B.) yra AGATA partnerio (Švedijos kolektyvinio administravimo asociacijos SAMI) narys. Taigi net ir po licencinės sutarties sudarymo su gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija „Greta“ atsakovė naudojo ne šios kolektyvinio administravimo asociacijos repertuarą, o gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA repertuarą. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neteisėtai naudojo gretutinių teisių objektus, priklausančius AGATA repertuarui.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovės licencinės sutarties su LATGA fakto kaip gretutinių teisių objektų naudojimo prezumpcijos. Teismo išvadą, kad, naudojant muzikos kūrinius, yra naudojami ir gretutinių teisių objektai, lėmė visų bylos aplinkybių visumos vertinimas. Atsakovė alkoholio licenciją gavo 2006 m. birželio 21 d., o jau po penkių mėnesių – 2006 m. lapkričio 22 d. – sudarė sutartį su autorių teisėms atstovaujančia asociacija LATGA; šių duomenų tarpusavio santykis įrodo, kad įmonė intensyviai vykdė viešo maitinimo veiklą ir dėl to atsirado muzikinio fono poreikis; atsižvelgdama į pakartotinius AGATA pranešimus dėl licencinės sutarties sudarymo ji 2014 m. kovo 1 d. sudarė licencinę sutartį su kita gretutines teises administruojančia asociacija „Greta“. Šios aplinkybės teikė pagrindą daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki ieškinio pareiškimo atsakovės veikloje, be autorių teisių objektų (kūrinių), buvo naudojami ir gretutinių teisių objektai (atlikimai bei fonogramos), tačiau buvo vengiama pranešti apie tokių objektų naudojimą ir sudaryti sutartį.
Licencinės sutarties su LATGA-A sudarymo faktas teismų praktikoje pripažįstamas kaip pareigos mokėti atlyginimą atlikėjams bei fonogramų gamintojams už gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje suvokimas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODcwLTE2My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-870-163/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-870-163/2014">2A-870-163/2014</a>). Nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės nesiskiria.
Skiriasi atsakovės nurodomų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2011">3K-3-260/2011</a> nebuvo kitų įrodymų, galinčių patvirtinti muzikos kūrinių naudojimą, tik patikros protokolai; šioje byloje pateikta Licencinė sutartis su LATGA kartu su kitais įrodymais ir faktais patvirtina ne tik kūrinių, bet ir gretutinių teisių objektų naudojimo faktą atsakovės veikloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a> nesusijusi su intelektinės nuosavybės teisėmis ir jų naudojimu, joje pateikti aiškinimai dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų, todėl nurodyta nutartis negali būti laikoma precedentu šioje byloje.
Atsakovės nurodoma ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata dėl kompensacijos dydžio byloje iš viso negalėjo būti taikoma, nes ieškovė pasirinko reikalauti dvigubo licencinio atlyginimo, apskaičiuojamo pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 86 straipsnio 3 dalį. Dėl to ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimas byloje nereikšmingas. Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį, vertinant dvigubo atlyginimo dydį, nėra būtina atsižvelgti į tokius kriterijus kaip pažeidėjo gauta nauda ar teisių turėtojų patirti nuostoliai ir į ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus, kurie taikytini ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytiems nuostoliams (kompensacijai) apskaičiuoti. Byloje nėra pagrindo mažinti reikalaujamo licencinio atlyginimo ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą dvigubo licencinio atlyginimo galima reikalauti esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Šioje byloje nustatyti atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad reikalaujamas dvigubas licencinis atlyginimas yra teisingas ir protingas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo nagrinėjimas, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-969/2017.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atnaujino bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m sausio 10 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti rašytinius argumentus dėl teisiškai reikšmingų kriterijų, taikytinų sprendžiant dėl priteistino atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydžio pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį, taip pat nurodyti, kokios nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės galėtų būti reikšmingos nustatant priteistiną atlyginimą pagal pirmiau nurodytus kriterijus.
Atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškovei priteistino atlyginimo klausimas galėtų būti keliamas tik konstatavus faktą, jog buvo panaudoti kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo sudariusi sutartį su gretutines teises administruojančia asociacija „Greta“, taigi teisėtai naudojo gretutinių teisių objektus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atsakovė pažymi, kad priteisiant kompensacijos dydį vertintina pažeidėjo kaltė, jo turtinė padėtis, neteisėtų veiksmų priežastis, kitos reikšmingos bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas maksimalų atlyginimą, nenustatė, kokiems gretutinių teisių turėtojams ieškovė turėjo teisę atstovauti, vadinasi, nevertino proporcingumo aspektu ieškovės patirtų nuostolių, pažeidėjo gautos naudos. Be to, ieškovė, būdama rūpestinga ir atsakinga bei turėdama pagrindą manyti, kad atsakovė nuo 2006 m. birželio 21 d. neteisėtai naudoja gretutinių teisių objektus, aštuonerius metus nieko nedarė. Toks faktas reikšmingas priteisiant kompensaciją. Svarbu ir tai, kad ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją už aštuonerius metus, nepateikė įrodymų, kad šiuo laikotarpiu ji mokėjo autoriams atlyginimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pažeidimo konstatavimo ir pažeidimo apimties
Remiantis ATGTĮ 65 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalimi, autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms.
Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės į atlyginimą už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimą ir kitokį viešą paskelbimą (įskaitant foninę muziką) gali būti įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu (ATGTĮ 65 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2014">3K-3-152/2014</a>).
Pagal ATGTĮ 66 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės verstis komercine veikla.
Užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teises Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales ir daugiašales sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti šiems subjektams, arba užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų tiesioginės narystės Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijose pagrindu (ATGTĮ 69 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalis). Įgyvendindamos ATGTĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodytas autorių ir gretutinių teisių subjektų teises, Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos užsienio autorius ir gretutinių teisių subjektus privalo traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius ir gretutinių teisių subjektus – kolektyvinio administravimo asociacijų narius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveines Lietuvos Respublikoje (ATGTĮ 69 straipsnio 2 dalis).
ATGTĮ 55 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas (ATGTĮ 55 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė AGATA teisių į gretutinių teisių objektus pažeidimą įrodinėjo, inter alia, trimis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (2014 m. kovo 17 d. Nr. 177-14-16; 2014 m. birželio 12 d. Nr. 177-14-41; 2014 m. spalio 15 d. Nr. 177-14-81). Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės AGATA teisę atstovauti (kolektyviai administruoti) bent dviejų atlikėjų, kurių atliekamų dainų įrašai skambėjo atsakovės patalpose, teisėms Lietuvoje: S. O. ir J. A. (pseudonimas Z. B.) yra ieškovės AGATA partnerių – užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijų – nariai.
Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Plieno paukštis“ 2014 m. kovo 1 d. su gretutinių teisių asociacija „Greta“ sudarė sutartį dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešai paskelbiant, tačiau byloje neįrodyta, kad gretutinių teisių asociacija „Greta“ turėjo teisę kolektyviai administruoti bent vieno iš pirmiau nurodytų atlikėjų turtines teises.
Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais nuo 2006 m. birželio 21 d., tai, inter alia, motyvavo tuo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog gretutinių teisių objektai atsakovės veikloje naudojami dar nuo 2006 m. birželio 21 d., kai atsakovė gavo alkoholio licenciją, be to, 2006 m. lapkričio 22 d. sudarė licencinę sutartį su Lietuvoje autorių teises kolektyviai administruojančia LATGA-A (ši sutartis galiojo iki 2014 m. gegužės 31 d.) ir šios sutarties laikėsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sudarydamas licencinę sutartį su LATGA-A kūrinių naudotojas pripažįsta savo pareigą mokėti atlyginimą dėl kūrinių naudojimo, taigi, suvokia ir savo pareigą mokėti atlyginimą atlikėjams už gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta teisiškai nepagrįsta. Nors tiek sutarties sudarymas su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA-A), tiek alkoholio licencija laikytini netiesioginiais įrodymais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien remiantis jomis, nesant kitų tai patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad gretutinių teisių objektai atsakovės veikloje buvo neteisėtai naudojami dar nuo 2006 m. birželio 21 d.
Pažymėtina, kad atitinkamos sutarties sudarymas su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA-A) negali būti aiškinamas kaip savaime sudarantis pagrindą konstatuoti gretutinių teisių objektų panaudojimą ir atitinkamai suponuojantis kolektyvinio administravimo asociacijos teisę rinkti atlyginimą, o jeigu toks atlyginimas nebuvo mokamas – teisę reikalauti tokio atlyginimo sumokėjimo teismo tvarka pagal ATGTĮ 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 3 dalį. Pavyzdžiui, kai autorių, turinčių sutartį su LATGA-A dėl autorių teisių kolektyvinio administravimo, dainos atliekamos gyvai, tai savaime nereiškia, kad tokiu atveju yra pažeidžiamos ir gretutinių teisių subjektų teisės. Kiekvienas gretutinių teisių pažeidimo (naudojimosi neturint sutarties) atvejis turi būti įrodytas, o tiesioginių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. kovo 16 d. (pirmojo 2014 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo užfiksuotas pažeidimas, surašymo data) atsakovė pažeidė ieškovės atstovaujamų gretutinių teisių subjektų teises, apeliacinės instancijos teismas nenurodė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginimą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. kovo 16 d. (pirmojo 2014 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo užfiksuotas pažeidimas, surašymo data), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo šios kategorijos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2011">3K-3-260/2011</a>).
Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais laikytinas pagrįstu ir įrodytu tik iš dalies, t. y. tik už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 17 d. (pirmojo 2014 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo data) iki 2014 m. liepos 15 d. Atitinkamai ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo už neteisėtą naudojimąsi gretutinių teisių objektais ankstesniu laikotarpiu (nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. kovo 16 d.) atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl priteistino atlyginimo dydžio už gretutinių teisių objektų naudojimą (viešą paskelbimą)
Kasaciniame skunde, be kita ko, keliamas klausimas dėl teismo priteistos sumos dydžio atitikties teisingos kompensacijos principui, taip pat nurodoma, kad pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, turi atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės nurodoma ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata dėl kompensacijos dydžio byloje iš viso negalėjo būti taikoma, nes ieškovė pasirinko reikalauti dvigubo licencinio atlyginimo, apskaičiuojamo pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 86 straipsnio 3 dalį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai dėl teismo pareigos atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes vertintini ta apimtimi, kuria atsakovė ginčija apeliacinės instancijos teismo priteistą atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydį.
Pagal ATGTĮ 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą (ATGĮ 86 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad minėta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra lex specialis (specialioji norma) ATGTĮ 83 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 4 dalies 2 punkto atžvilgiu: joje nustatytas kitoks atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydis pagal specifinio subjekto – kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius (žr. Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo 9.2.4 punktą). Taigi ir šioje byloje, sprendžiant dėl kolektyvinio administravimo asociacijos pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atitinkamo dydžio atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą (viešą paskelbimą) priteisimo, taikytina lex specialis – ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime, inter alia, nurodė, kad, taikant loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus, įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir atsižvelgus į atitinkamą Europos Sąjungos tesiės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirmiau minėta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turėjo priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau, įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, galėjo priimti sprendimą išieškoti ir kitokio dydžio atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais (nutarimo 25.4 punktas). Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, tik taip aiškinamas minėtoje ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nepažeidęs iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.
Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas dėl pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį priteistino atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydžio ir jo galimo mažinimo, teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį ir mastą.
Pagal atsakovės naudojamoms patalpoms, kuriose viešai buvo skelbiami gretutinių teisių objektai, taikytiną tarifą atsakovė už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. liepos 15 d. turėtų mokėti 69,52 Eur (4 mėn. x 17,38 Eur (60 Lt) atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą. Pagal ATGĮ 86 straipsnio 3 dalį priėmus sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, priteistina suma turėtų sudaryti 139,04 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. kovo 1 d. atsakovė sudarė sutartį su gretutinių teisių asociacija „Greta“ (sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad naudotojas turi teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje viešam paskelbimui naudoti asociacijos „Greta“ administruojamų gretutinių teisių objektus – komerciniais tikslais išleistas fonogramas (įskaitant fonogramas, transliuojamas per TV ir (ar) radiją), taip iš esmės siekdama mokėti atlyginimą gretutinių teisių subjektams, dėl to nėra pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip tyčinius; taip pat atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį ir byloje įrodytą padaryto pažeidimo mastą, sprendžia, kad iš atsakovės UAB „Plieno paukštis“ ieškovės asociacijos AGATA naudai ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistinas atlyginimas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. liepos 15 d. yra didinamas ne 2 kartus, bet 1,5 karto. Tai sudaro pagrindą mažinti apeliacinės instancijos teismo priteisto atlyginimo dydį, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 104,28 Eur (69,52 Eur x 1,5) dydžio atlyginimą už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą dėl pažeidimo periodo, taip pat iš dalies netinkamai taikė ATGĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, spręsdamas dėl priteistino atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi gretutinių teisių objektais dydžio. Tai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą (Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei AGATA iš atsakovės UAB „Plieno paukštis“ priteistas 2415,43 Eur atlyginimas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d., keistina, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 104,28 Eur atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. liepos 15 d. ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus kasacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Byloje pareikštas neturtinis ir turtinis reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byloje pareikštas neturtinis reikalavimas susijęs su gretutinių teisių subjekto teisių pažeidimo konstatavimu ir šio pažeidimo sustabdymu, uždraudimu šiomis teisėmis naudotis ateityje, o turtinis – susijęs su neturtiniu reikalavimu. Kadangi tenkintas neturtinis reikalavimas ir dalis turtinio, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys tenkintas 54 proc.
Pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 1907,97 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų (2014 m. lapkričio 12 d., 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. spalio 1 d. pažymos), atsakovė – 340 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintino ieškinio proporciją, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1030,30 Eur (1907,97 Eur x 54 proc.) šių išlaidų atlyginimo, o iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 156,40 Eur (340 Eur x 46 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 873,90 Eur (1030,30 Eur – 156,40 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1049,09 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų (2016 m. liepos 18 d. pažyma). Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į tenkintino ieškinio proporciją, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 566,50 Eur (1049,09 Eur x 54 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Sudėjus nutarties 46 ir 47 punktuose nurodytų išlaidų atlyginimą, iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1440,40 Eur (873,90 Eur + 566,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniu skundu atsakovė skundė visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kadangi tenkinta tik dalis kasacinio skundo ir keičiama tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl atlyginimo už naudojimąsi gretutinių teisių objektais priteisimo periodo ir dydžio, tai laikytina, kad kasacinis skundas tenkintinas 50 proc. ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal šią proporciją.
Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 116 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Duomenų apie jos patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Proporcingai tenkintų kasacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 58 Eur (116 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Ieškovė pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė 949,24 Eur atstovavimo išlaidų. Proporcingai tenkintų kasacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 474,62 Eur (949,24 Eur x 50 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Atlikus nutarties 50 ir 51 punktuose nurodytų išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 416,62 Eur (474,62 Eur – 58 Eur) kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ priteista 2415,43 Eur atlyginimo už naudojimąsi gretutinių teisių objektais už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d. ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pakeisti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ (j. a. k. 300141242) ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) (j. a. k. 124690361) naudai 104,28 Eur (vieną šimtą keturis Eur 28 ct) atlyginimo už naudojimąsi gretutinių teisių objektais už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. liepos 15 d.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ (j. a. k. 300141242) ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) (j. a. k. 124690361) naudai 1440,40 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieno paukštis“ (j. a. k. 300141242) ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) (j. a. k. 124690361) naudai 416,62 Eur (keturis šimtus šešiolika Eur 62 ct) kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagtys
Dalia Vasarienė
