Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. baudžiamojoje byloje priėmimo

Kasacinio skundo Nr. DOK-4122/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30562-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. ir G. S. ir jų atstovo advokato Roberto Skėrio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį padidinant kasatoriams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį: priteisti civilinei ieškovei A. S. 585 Eur su gydymu susijusių apgyvendinimo išlaidų atlyginimo, 1732,84 Eur eismo įvykio metu sugadinto asmeninio turto atlyginimo ir 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti civiliniam ieškovui G. S. 650,64 Eur su gydymu susijusių išlaidų atlyginimo, 1990,34 Eur eismo įvykio metu sugadinto asmeninio turto atlyginimo, 569,50 Eur dėl apgadinto motociklo patirtos turtinės žalos atlyginimo ir 5960 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti civiliniams ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 200 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės rinkos vertės nustatymu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai spręsdami klausimą dėl žalos kasatoriams atlyginimo, netinkamai vadovavosi įstatymų normomis reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Teismai, spręsdami dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl buvo pažeistas konstitucinis žalos atlyginimo principas. Klaipėdos apygardos teismas iš esmės pažeidė kasatorių teisę į apeliaciją (BPK 320 straipsnio 3 dalis) - apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai - nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų. Teismai nepagrįstai atmetė kasatorių prašymą priteisti išlaidas, sumokėtas už maitinimą ir apgyvendinimą reabilitacijos centre, t. y. kasatorių patirtos išlaidos buvo patirtos dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos ir susijusios priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padariniais. Teismai netinkamai nustatė eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės vertę, todėl kasatoriams turėjo būti priteistos 200 Eur išlaidos motociklo rinkos vertei nustatyti. Teismai nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos kasatorių asmeniniam turtui atlyginimo. Civilinis atsakovas netinkamai (neobjektyviai) skaičiavo kasatoriams priklausančio asmeninio turto nusidėvėjimą, todėl kasatorių civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo išspręstas netinkamai. Teismai pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtiną visišką nuostolių atlyginimo principą. Teismai neturtinės žalos dydį nustatė formaliai. Vertinant kasatoriams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį svarbu tai, kad dėl patirtų sužalojimų civiliniai ieškovai neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėjo ilgą laiką gydytis medicinos įstaigose, vykti į reabilitaciją, buvo sutrikdytas jų gyvenimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skunde nurodyti CK straipsnių ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai grindžiami nukentėjusiųjų nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu bylos aplinkybių nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, išdėstant nukentėjusiųjų poziciją dėl to, kokia apimtimi turėjo būti tenkintas jų, kaip civilinių ieškovų, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Kasatorių ginčijamas jiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis taip pat pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, vėlgi pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas, todėl tokie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Kasaciniame skunde nėra išdėstyti argumentai, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų padarytus esminius proceso pažeidimus netenkinant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. ir G. S. apeliacinio skundo ar esmingai suvaržant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. ir G. S. ir jų atstovo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Algimantas Valantinas

Darius Kantaravičius