Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties vykdymą

Nr. DOK-258

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00185-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 21 d. paduotu ieškovų L. S., R. S. ir D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties vykdymą

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pakeitimo, paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų L. S., R. S. bei D. S. ieškinys pripažinti negaliojančiais paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir jų pagrindu notarės padarytus vykdomuosius įrašus. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas nurodytų ieškovų ieškinys, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo nagrinėti bylą tvarką, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies nustatęs proceso teisės pažeidimus, peržengė skundo ribas, paneigė ieškovų teisę į teisingą rungtyniškumo principu paremtą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas, sujungtoje civilinėje byloje nepagrįstai nesirinkęs nei vieno iš dviejų pasirengimo nagrinėti bylą būdų (nei įvertinęs paruošiamuosius dokumentus, nei nustatęs parengiamojo posėdžio tvarką), neišaiškino šalims teisės pasisakyti dėl galimybės kvalifikuoti ginčą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, pats ištaisęs pirmosios instancijos teismo trūkumus ir bylą išnagrinėjęs pagal papildomą teisės normą dėl sandorių negaliojimo pagrindų, neišklausė šalių šiuo klausimu, priėmė siurprizinį teismo sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje tinkamai nemotyvavo, kodėl sprendė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės siejamos tik su apgaule kaip sandorio negaliojimo pagrindu pagal CK 1.91 straipsnį.

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, pateiktų bylose, kai prašoma pripažinti sandorį (vekselį) negaliojantį dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šį klausimą, neįvertino esminių, su sandorių (vekselių išdavimu) negaliojimu dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo susijusių aplinkybių, nevertino esminių ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovų klaidingos valios apie tikrąją sandorių (vekselių išdavimo) esme. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio verslo santykiuose reikalaujama tirti ir vertinti su sandorių sudarymų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą (CPK 185 straipsnio pažeidimas).

3. Teismai taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų ir tose bylose, kai prašoma pripažinti sandorį (vekselį) negaliojantį dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nepagrįstai ginčo vekselius vertino atskirai nuo pagrindinės prievolės, kuriai užtikrinti jie buvo išduoti, taip pat netinkamai vertino, kad vekseliai savo esme atitiko laidavimo sutartį. Teismai neįvertino, kad ginčo vekseliai išduoti siekiant užtikrinti, kad bendrovė tinkamai įvykdys paskolos sutartį ir grąžins atsakovės suteiktą paskolą bendrovei. Ieškovai išdavė vekselius kaip to reikalavo atsakovė, o vekselių panaudojimas priklausė nuo to, ar bus įvykdyta paskolos sutartis ir kokiais terminais ji turės būti įvykdyta. Ir tik žinant galutinį šios sutarties įvykdymo/neįvykdymo terminą, atsakovė galėjo naudoti ginčo vekselius civilinėje apyvartoje. Apeliacinės instancijos teismas neįvertinto aplinkybės, kad vekseliai buvo išduoti kaip bendrovės prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonė, o ne savarankiškas įsipareigojimas mokėti skolą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nesprendžiamas klausimas dėl prašymų atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 20 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. 235 sumokėtą 1000 (vieno tūkstančio) Eur žyminį mokestį.

Gražinti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 20 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. 236 sumokėtą 1000 (vieno tūkstančio) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė