A. P. pagal BK 259 str., 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 63 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-449/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01322-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas R. Mazurovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, A. P. bylą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukti; vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės apribojimo, kartu paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę šešiems mėnesiams elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. P. pradėti dirbti ar tęsti darbą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnį, neskirdami A. P. švelnesnės bausmės negu nustatyta straipsnio sankcijoje ar neatidėdami paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Pasak kasatoriaus, teismų nuosprendžiais A. P. yra paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismai tinkamai neįvertino A. P. vyresnio amžiaus bei aplinkybės, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Todėl A. P. izoliavimas nuo visuomenės neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties.

Kasatoriaus nuomone, A. P. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė ir ši bylos dalis nutraukta BK 37 straipsnio pagrindu. Be kita ko, jam paskirta neteisinga bausmė ir už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. tinkamai neįvertinus bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (nustatyti nedideli psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiai, jis gi, nesiekė pasipelnyti iš šių medžiagų perdavimo); nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (jis visiškai prisipažino kaltu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme), charakterizuojamas patenkinamai, nėra teistas, niekada nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, buvo pradėjęs individualią veiklą; svarbu ir tai, kad įkalinimo įstaigoje A. P. dirba. Atsižvelgtina ir į pernelyg užsitęsusį bylos procesą, tai taip pat yra reikšminga bausmės skyrimui. Visa tai, kasatoriaus vertinimu, sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. P. skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kasatorius atkreipia dėmesį ir į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio nuostatų pakeitimus ir teigia, kad, pripažinus, jog A. P. teisingai paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jam turėtų būti taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. P. gynėjas teiginius dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme (BK 37 straipsnis), švelnesnės bausmės rūšies paskyrimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo grindžia atkartodamas apeliacinio skundo argumentus, išimtinai susijusius su bausmei skirti reikšmingų aplinkybių vertinimu, į kuriuos, beje, apeliacinės instancijos teismas atsakė, išdėstydamas motyvuotas išvadas. Šios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, leidžiančių skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatyta bausmę, nei bylą nutraukti BK 37 straipsnio pagrindu. Pateiktame kasaciniame skunde pakartotinai prašoma vertinti analogiškas aplinkybes ir dėl jų daryti priešingas išvadas. Tačiau konkrečių teisinių argumentų, dėl minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo kasaciniame skunde nėra pateikta. Toks skundo teiginių argumentavimas, kuris grindžiamas tik byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Todėl kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo. Tačiau, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo A. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio taikymo klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra spręsta, todėl nurodyti argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, nėra pagrindo spręsti ir dėl BK nuostatų taikymo, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2025 m. vasario 1 d., kadangi nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo (švelninimo) klausimas įstatymo nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas tik kai byla kasacine tvarka nagrinėjama kitais pagrindais. Tokia išvada atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką, tai yra, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267-942/2016">2K-267-942/2016</a>, 2K-240-788/2023, 2K-209-1214/2024 ir kt.). Šiuo atveju, kaip jau minėta, pateiktame kasaciniame skunde bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis) nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Daiva Pranytė-Zalieckienė