Kasacinio skundo Nr. DOK-473/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40019-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties išteisintojo L. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Faktinės bylos aplinkybes ištirtos vienpusiškai, vertinant įrodymus pranašumas suteiktas išteisintojo L. P. neinformatyviems ir bylos medžiagai prieštaraujantiems parodymams, dėl to padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados. Kasatoriaus vertinimu, ištirtų bylos įrodymų visumos pakanka padaryti išvadą, kad L. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Kasacinio skundo Nr. DOK-473/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40019-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties išteisintojo L. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Faktinės bylos aplinkybes ištirtos vienpusiškai, vertinant įrodymus pranašumas suteiktas išteisintojo L. P. neinformatyviems ir bylos medžiagai prieštaraujantiems parodymams, dėl to padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados. Kasatoriaus vertinimu, ištirtų bylos įrodymų visumos pakanka padaryti išvadą, kad L. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vaizdo įraše KAMI5 20221020_143014 žmonių siluetų, atvažiuojant L. P. vairuojamam krautuvui, nematyti. Priešingai negu nurodo teismas, iš vaizdo įrašo matyti, kad, atvažiavus L. P. į degalinės teritoriją, A. Š. dirbo klūpėdamas ar tupėdamas. Tokioje pačioje padėtyje A. Š. buvo ir minėtai transporto priemonei užvažiuojant ant jo.
Kasatoriaus teigimu, nors byloje yra duomenų, jog atitinkamų teisės aktų pažeidimus padarė keli eismo dalyviai bei kiti subjektai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas pats nukentėjusysis, nes dėl girtumo buvo itin neatsargus ir pats palindo po krautuvo ratais. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, padaryta neturint techninio eismo įvykio priežastingumo tyrimo, kuris byloje turėjo būti paskirtas. Iš bylos duomenų matyti, kad išteisintasis laiku nestabdė transporto priemonės ir dėl to neišvengė atsiradusios kliūties. Teismas netinkamai išaiškino vairuotojo pareigą būti atidžiam ir atsargiam, pateisindamas didelių gabaritų transporto priemonių vairuotojų galimybę nepastebėti kitų eismo dalyvių. Taip perkeliama pareiga kitiems eismo dalyviams patiems saugotis didelių gabaritų transporto priemonių.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, motyvai apie abiejų instancijų teismų padarytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus yra siejami su įrodymų vertinimu. Kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą nustatytų bylos aplinkybių vertinimą ir padarytas išvadas ir, nepaisydamas abiejų instancijų teismų vienodų išvadų, pateikia savą įrodymų bei aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina L. P. kaltumą padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau toks skundo argumentavimas nepagrindžia, jog byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Daiva Pranytė-Zalieckienė
