E. G. pagal BK 286 str., 138 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-157/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.10, 2.1.6.2, 2.1.4.5.6

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio, ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal BK 286 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria E. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 1 d., apie 14 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uose pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių 2-ajame kaime, Kaišiadorių r., 8-to būrio buitinėje patalpoje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui G. Z., dėl nukentėjusiojo valstybės tarnybos vykdymo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį, bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Kasatorius nurodo, kad teismai neobjektyviai vertino bylos įrodymus, pirmenybę teikė nukentėjusiojo G. Z. parodymams, jų nelygindami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojo R. S., kaltinamojo E. G. parodymais, išvada Nr. G-3070/07(02). Tuo buvo pažeistos BPK 20, 45, straipsnių, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio nuostatos. Nuteistasis taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 10 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus, nes nepriėmė E. G. kolegijai pateikto prašymo. Be to, teismas neatkreipęs dėmesio į tai, kad nuteistasis atsisakė gynėjo, skyrė jam antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, tuo atimdami E. G. teisę gintis pačiam. Kasatoriaus manymu, jam skirtas advokatas tinkamai neatliko įstatymo nustatytų pareigų: nesusipažino su byla, nesusitiko su ginamu asmeniu.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Sprendžiant nuteistojo E. G. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. G. kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo vykdymo, tiriant ir vertinant įrodymus, tarp jų nukentėjusiojo G. Z. parodymais nustatytus duomenis. Nukentėjusiojo parodymams, priešingai nei teigiama skunde, privilegijuota padėtis nebuvo taikoma. Jo parodymai nuosprendyje vertinti kartu su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti G. Z. parodymais apie nusikalstamo įvykio aplinkybes, kurie atitiko liudytojų R. S., S. K. parodymus, medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį. Šių įrodymų visuma paneigia kasatoriaus teiginius apie savigyną.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, prieš nuteistojo valią paskirtas advokatas, atimant teise gintis pačiam. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teisėjai piktnaudžiavo procesiniais veiksmais, nuteistajam apribojo galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis į gynybą ir pan. yra deklaratyvūs, neatitinka bylos duomenų, todėl nelaikytini svariais.

Protokolas yra vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų, kuriame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, įrodymų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai (BPK 261 straipsnis, 320 straipsnio 7 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo turi teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos teisiamojo posėdžių protokolų turinio, visi teismo procesiniai veiksmai atlikti, įrodymai ištirti, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, pastabų dėl pirmininkaujančiojo veiksmų negauta, duomenų apie kasatoriaus nurodytus BPK 241, 242 straipsnių nuostatų pažeidimus nėra.

Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, baudžiamojo proceso įstatymas nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarką (BPK 50-52 straipsniai). BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vienas iš tų atvejų, numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas, kai kaltinamasis yra suimtas. Be to, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį kaltinamasis (nuteistasis) turi konstitucinę pasirinkimo laisvę gintis pačiam ar padedant advokatui – gynėjui. Pasinaudodamas šia laisve kaltinamasis (nuteistasis) turi teisę, bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų. Vis dėlto, kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo yra teismui neprivalomas tada, kai kyla abejonių dėl jo galimybės pasinaudoti teise į gynybą (BPK 52 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. byloje Croissant prieš Vokietiją išaiškino, kad gynėjo paskyrimas kaltinamajam prieš jo valią nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto bei 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju bylos proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad iš kasatoriaus E. G. nebuvo atimta konstitucinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą pagreitinto proceso tvarka nagrinėjant teisiamajame posėdyje, E. G. buvo teikiama reikiama teisinė pagalba, užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Byloje nėra duomenų apie kaltinamajam (nuteistajam) paskirto gynėjo nesugebėjimą veiksmingai ginti savo ginamojo. Priešingai, iš protokolų turinio matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose gynėjo teisinė pagalba kasatoriui buvo suteikta kvalifikuotai. Nuteistasis (apeliantas) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo paslaugų atsisakė nemotyvuotai, todėl suabejojusi suimto apelianto galimybe savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagrįstai tokio prašymo netenkino (b. l. 122–128). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo E. G. teisės į gynybą kasaciniame skunde keliamu aspektu nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Albinas Sirvydis

Benediktas Stakauskas