Civilinė byla Nr. e2S-300-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02873-2015-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas S. K. prašė teismo taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti V. A. L. iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis sprendimas, netrukdyti kitiems gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nekliudomai naudotis namo cokolinio aukšto bendro naudojimo patalpomis ir bendro naudojimo žemės plotais ir nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės plotais. Taip pat įpareigoti V. A. L. sudaryti sąlygas kitiems bendrasavininkiams pasidaryti bendro naudojimo patalpų rakinamų durų antrus raktų komplektus, kad būtų išvengta naujų spynų įsigijimo ir montavimo išlaidų. Nurodė, kad mirusios ieškovės A. K. įstatyminė atstovė ir turto administratorė V. A. L. bendro naudojimo patalpose savavališkai pakeitė įrengtų patalpų paskirtį, dalį pusrūsio patalpų pertvarų ir durų išardė, savavališkai neįleidžia į pusrūsio bendro naudojimo priede Nr. 1 nurodytas patalpas. Atsakovas į minėtas patalpas turi patekti, nes turi būti sumontuoti vandentiekio ir elektros energijos įvadai, darbams pasamdyti specialistai turi turėti galimybę laisvai judėti minimose patalpose. Taip pat nurodė, kad negali naudoti patalpomis, kuriose yra įrengtos buitinės ir poilsiui skirtos patalpos. Su analogiškomis problemomis susiduria ir atsakovė R. K.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovo S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo spręstas 2018-01-11 nutartimi, konstatuota, jog neišdėstytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nepateikti patvirtinantys įrodymai, pats prašymo reikalavimas nekonkretus, nenurodoma kokiomis konkrečiomis patalpomis trukdoma naudotis.
Teismas nustatė, jog patikslintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas nepašalinus 2018-01-11 teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Atsakovas nesukonkretino reikalavime, kuriomis patalpomis trukdoma naudotis, nenurodė jų indekso plane. Teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota kitu adresu (rajone), o laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl padarė išvadą, kad šiai dienai nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį kaip nepagrįstą ir pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. V. A. L., kuriai priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (39/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui, o 37/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovei R. K.), bendro naudojimo patalpose esančiose namo pusrūsyje savavališkai, nesuderinus su kitais namo savininkais ir negavus jų sutikimo pakeitė įrengtų patalpų paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo yra nepagrįsta.
5.2.Teikiant patikslintą prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones kaip priedas Nr. 1 buvo pateikti Pastatų techninės apskaitos byloje 1985-03-05 dieną užfiksuotos duomenyse bei priedas Nr. 2 teritorijos planas, suformuotas 2000 metų lapkričio mėnesį ir pasirašytas visų bendrasavininkų. Atsakovas naudodamas tuose prieduose-planuose nurodytus pažymėjimus ir simbolius konkrečiai nurodė kokius nepatogumus sukelia atsakovams neteisėti V. A. L. veiksmai, todėl nėra aišku kokių dar papildomų pagrindžiančių įrodymų teismas reikalauja.
5.3.Teismas nenurodė teisės akto apribojančio turto savininko galimybes disponuoti turtu esančiu ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl tai laikytina neteisėtu nuosavybės teisių ribojimu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. V. L. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismo nutartis, įpareigojanti bendraturtį atlikti kokius nors veiksmus ar nuo jų susilaikyti, turi būti konkreti, todėl atsakovas privalėjo nurodyti indeksus ir patalpų plotus, kuriais naudotis jam trukdoma, tačiau atsakovas to nepadarė.
6.2. Atsakovai turi raktus nuo bendro naudojimo patalpų, kuriose yra įrengtos bendros apskaitos priemonės. Durų spynos nepakeistos ir atsakovams nėra trukdoma turėti ar pasidaryti raktų komplektus nuo ūkio pastato ir rūsio bei siurblinės. Atsakovas nepateikė teismui nei priešieškinio, nei jokių jo teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. K. sutinka su skundo motyvais ir prašo jį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – netrukdyti kitiems gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių bendrasavininkams nekliudomai naudotis namo cokolinio aukšto bendro naudojimo patalpomis ir bendro naudojimo žemės plotais ir nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės plotais, pagrįstumo.
Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018 yra pareikštas ieškovės A. K. (šiuo metu mirusi, teisių perėmėja V. A. L.) ieškinys atsakovams S. K. ir R. K. dėl turto dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Juo ieškovė prašo: 1) pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodytas bendrosios nuosavybės dalis, priklausančias A. K., R. K. ir S. K. nustatant, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 46/100, R. K. - 26/100, o S. K. 28/100 gyvenamojo namo 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) atidalinti bendraturčių R. K., S. K. ir A. K. dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą V] Registrų centras Šiaulių filialo parengtą Nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nustatant, kad R. K. priklauso name esanti mansardą (patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10), S. K. priklauso pirmame namo aukšte esantis garažas (patalpa 1-11) bei visas antras aukštas (patalpos 2-2, 2-3, 2-4, 2-8, 2-9, 2-11, 2-12, 2-13, 2-14), A. K. priklauso visas namo rūsys (patalpos p-1, p-3, p-4, p-5, p-6, p-7, p-8, p-9, p-10, p-11, p-12, p-13, p-14, p-15) ir pirmas namo aukštas, išskyrus garažą 1-11 (patalpos 1-1, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-12, 1-13), namo laiptinė yra bendro naudojimo, o A. K. priklausančia patalpa p-14 turi teisę neatlygintinai naudotis ir R. K. bei S. K.. 3) nesant galimybių atidalinti bendraatsakovių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal pridedamą VĮ Registrų centras Šiaulių filialo parengtą Nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nustatyti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatant, kad R. K. paskirta naudotis name esančia mansarda (patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10), S. K. - pirmame namo aukšte esančiu garažu (patalpa 1-11) bei visu antru aukštu (patalpos 2-2, 2-3, 2-4, 2-8, 29, 2-11, 2-12, 2-13, 2-14), A. K. - rūsiu (patalpos p-1, p-3, p-4, p-5, p-6, p-7, p-8, p-9, p10, p-11, p-12, p-13, p-15) ir pirmu namo aukštu, išskyrus garažą 1-11 (patalpos 1-1, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 18, 1-9, 1-10, 1-12, 1-13), visiems bendraturčiams - rūsyje esančia patalpa p-14 ir namo laiptine ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, kuria atmestas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo poziciją grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teikiant patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip priedas Nr. 1 buvo pateikti Pastatų techninės apskaitos byloje 1985-03-05 dieną užfiksuotos duomenyse bei priedas Nr. 2 teritorijos planas, suformuotas 2000 metų lapkričio mėnesį ir pasirašytas visų bendrasavininkų. Atsakovas naudodamas tuose prieduose-planuose nurodytus pažymėjimus ir simbolius konkrečiai nurodė kokius nepatogumus sukelia atsakovams neteisėti Vidos A. L. veiksmai, todėl aplinkybes dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo patalpomis ir žemės plotais bei nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės plotais, jis pagrindė. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nenurodė teisės akto apribojančio turto savininko galimybes disponuoti turtu esančiu ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Su šiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl toks prašymas turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.) (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje, priimtoje Nr. 2S-510-372/2014).
Nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių kilo ginčas, be kita ko, dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo. Iš bylos medžiagos (apelianto atskirojo skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus 2018-01-04 (05) nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad bendraatsakovė R. K. nurodo, jog ieškovė V. A. L. savavališkai kitiems namo bendrasavininkiams trukdo naudotis bendro naudojimo patalpomis jas užrakindama ir neleisdama kitiems bendrasavininkiams tose patalpose vykdyti jokios veiklos, nors anksčiau cokolinio aukšto patalpos buvo naudojamos visų bendrasavininkų pagal poreikius. Be to, kaip nurodo R. K., ieškovė V. A. L. užrakino ir neleidžia jai prieiti prie ūkiniame pastate sumontuoto vandens siurblio tiekiančio vandenį į jos būstą, nors jai priklausytų 1/3 dalis ūkinio pastato (42 m2), o faktiškai netrukdoma naudojasi tik 20 m2. Priėjimas prie vandens siurblio reikalingas tam, kad galėtų paruošti jį žiemą (apdengti, kad neperšaltų), o jos mirusio vyro sesuo yra tas patalpas užrakinusi ir ji neturi nuo tų patalpų rakto ir negali paruošti įrangos žiemai bei jį prižiūrėti. 2017 m. spalio mėn. (raštiškai) ieškovė sutiko, kad atsakovai S. K. ir R. K. paruoštų vandens pajungimo projektus ir įsirengtų apskaitos skaitiklius. Pati ieškovė V. A. L. nurodo, kad nedraudžia eiti atsakovei R. K. į patalpas, durų spynos nepakeitė, bet jeigu R. K. yra pametusi savo raktus, ji savo vienintelio rakto duoti jai neketinanti. Apeliacinio teismo nuomone, iš nurodyto seka, kad iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl patekimo į bendro naudojimo patalpas ir naudojimosi jomis.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių tarpusavio santykių, bendrų patalpų ir bendro naudojimo žemės plotais ir nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės plotais naudojimo, vandentiekio ir elektros energijos įvadų sumontavimo ir kt., tačiau pažymi, jog iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovams turi būti užtikrintas naudojimas patalpomis, ir žemės plotais, kurie buvo atsakovams priskirti ir kuriais jie įprastai naudojosi, tame tarpe ir rūpintis vandens siurbliu, pasidaryti vandentiekio ir elektros energijos įvadus, kas būtina normalių buitinių poreikių tenkinimui ir tokios įrangos funkcionavimo užtikrinimui.
Teismas pažymi, kad pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje, įtvirtinta buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, tame tarpe ir sudaryti sąlygas prie tokios įrangos patekti, netgi jeigu atsakovų patekimas prie tokios įrangos yra apribotas dėl pačių atsakovų veiksmų (neatsargumo), kaip antai, raktų neturėjimo (pametimo). Taigi, atsižvelgiant į atsakovo S. K. patikslinto prašymo turinį ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į bendrų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, siekiant užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą ir netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, taip neišlaikė proceso šalių interesų pusiausvyros.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis naikintina, apelianto (atsakovo) S. K. atskirasis skundas tenkintinas, klausimą išsprendžiant iš esmės – atsakovo S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies, įpareigojant ieškovę V. A. L. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo sudaryti sąlygas kitiems bendrasavininkiams pasidaryti bendro naudojimo patalpų rakinamų durų antrus raktų komplektus, kad pastarieji galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis tiek, kiek tai būtina tvarkyti bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, siekiant užkirsti kelią bendro naudojimo objektams žalai atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies - įpareigoti ieškovę V. A. L. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo sudaryti sąlygas kitiems bendrasavininkiams pasidaryti bendro naudojimo patalpų rakinamų durų antrus raktų komplektus, kad pastarieji galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis tiek, kiek tai būtina tvarkyti bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, siekiant užkirsti kelią bendro naudojimo objektams žalai atsirasti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
