Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00021-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.; 21.1.7.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 250 Eur bauda, ir
n u s t a t ė:
A. V. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. sausio 16 d., apie 9.31 val., iškvietė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus, pranešdamas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), sesuo papjovė seserį, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga, nes nuvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino.
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018-02-12 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių. Teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė ANK 1, 563 straipsnių nuostatas. Nurodo, kad institucija nesurinko pakankamai neginčijamų įrodymų apie nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, kad teismas nutarimo konstatuojamojoje dalyje tik perrašė faktines įvykio aplinkybes iš administracinio nusižengimo protokolo. Apeliantas teigia, kad pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį būtinoji sąlyga asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn yra ne paties iškvietimo atlikimas, o iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Taigi, žinojimas, kad pagalba nereikalinga turi būti įrodytas ne po policijos ar kitos tarnybos atvykimo į įvykio vietą, tačiau dar iki jos iškvietimo. Byloje esantys įrodymai neįrodo, kad iki policijos iškvietimo jis žinojo, kad pagalba yra nereikalinga, o iš nutarimo vienareikšmiškai aišku, jog išvada apie pagalbos nereikalingumą buvo padaryta tik po to, kai policijos ekipažas apsilankė įvykio vietoje. Neigia, kad policijos ekipažą iškvietė nepagrįstai. Pripažįsta, kad protokole nurodytu laiku jis skambino telefonu į policiją, nes tai, kas vyko už seserų O. S. ir Z. M. durų, jam sudarė pagrindą manyti, jog vyksta aršus seserų žodinis ir fizinis konfliktas, kurio metu viena iš seserų grasina kitą papjauti, todėl išgirdęs tokius grasinimus, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad asmens gyvybei ar sveikatai yra iškilusi reali grėsmė, nes abi seserys buvo neblaivios ir jų konfliktas nebuvo panašus į apsižodžiavimą. Pripažįsta, kad ir pats įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tokia būklė jam neužkerta kelio reaguoti į kitam asmeniui kylančias grėsmes ir imtis adekvačių veiksmų toms grėsmėms užkirsti kelią. Nurodo, kad kol policija atvyko į įvykio vietą praėjo tam tikras laikas ir per tą laiką seserys nuramino savo emocijas ir susitaikė, gal būt jos net nesusitaikė, tačiau pamačiusios atvykusius pareigūnus išsigando pasekmių ir ėmė aiškinti, kad jokio konflikto nebuvo ir joks smurtas naudojamas nebuvo. Pripažįsta, kad jis jokio smurto nematė ir negali tvirtinti, kad jis buvo vartojamas, tačiau teigia, kad gerai girdėjo grasinimus ir triukšmą, todėl jo siekis buvo ne melagingai iškviesti policiją, o policijos pagalba nutraukti grėsmes kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad visas įvykio aplinkybes būtų paaiškinęs teismui duodamas paaiškinimus, tačiau jam laiku nebuvo įteiktas pranešimas apie teismo posėdį, kadangi (duomenys neskelbtini) pašte šaukimą gavo 2018 m. vasario 12 d. apie 14 val., o posėdis buvo paskirtas tą pačią dieną 9 val. Nurodo, kad jam nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, tai pripažino ir teismas nutarime, dėl to jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės (teisė į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, teisė į gynybą ir pan.). Teigia, kad jei šis protokolas buvo surašytas ir bandomas įteikti jam esant neblaiviam, tai liudija, kad pareigūnai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kuri neleido adekvačiai suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Dėl to teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas paskubomis, nesurinkus visų galimo administracinio teisės pažeidimo požymių ir jų tinkamai neįvertinus. Mano, kad procesinių veiksmų (protokolo surašymas, procesinių teisių išaiškinimas ir t.t.) atlikimas su neblaiviu asmeniu negali būti laikomas tinkamu teisingumo vykdymu, nes pareigūnams turėjo būti akivaizdu, jog neblaivus pilietis nesugeba suvokti ir adekvačiai įvertinti teisinės situacijos bei teisinių pasekmių, todėl pareigūnai turėjo protokolo surašymą atidėti kitai dienai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatas prašo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skunde išdėstyti motyvai prieštarauja administracinėje byloje surinktiems įrodymams. Teigia, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir nešališkai, teismas objektyviai įvertino visas aplinkybes ir A. V. administracinę nuobaudą paskyrė pagrįstai ir teisėtai.
Skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ATPK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.
ATPK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. V. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą apylinkės teismas grindė Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato policijos pareigūno H. B. 2018-01-16 tarnybiniu pranešimu, O. S. ir Z. M. paaiškinimais, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija. Iš policijos pareigūno H. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis išvadą apie melagingą policijos iškvietimą padarė remdamasis O. S. ir Z. M. paaiškinimais, kad jos jokio smurto viena prieš kitą nenaudojo, jokio konflikto nebuvo, kad A. V. atėjęs norėjo kartu su jomis išgerti, bet jos pastarojo neįsileido. O. S. ir Z. M. paaiškinimuose nurodė, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo, jos nesipyko (7, 8 b. l.). Taigi, išvada, kad A. V. melagingai iškvietė policiją, buvo padaryta remiantis išimtinai tik alkoholinius gėrimus įvykio metu vartojusių (pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą) ir A. V. atžvilgiu priešiškai nusiteikusių O. S. ir Z. M. paaiškinimais. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iki policijos iškvietimo ir jos atvykimo į įvykio vietą Z. M. bute nebuvo triukšmo, grasinimų, teismui pateiktoje byloje nėra, t. y. policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą neapklausė ne tik Z. M. bute buvusio O. S. sugyventinio A. T., bet ir kaimynų apie tai, ar nebuvo girdėti kaimyniniame bute triukšmo, grasinimų. Nesurinkus objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad policija buvo kviečiama melagingai, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog policija buvo kviečiama melagingai, padarė išsamiai neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių.
Be to, iš policijos pareigūno H. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio metu A. V. buvo neblaivus (2,39 promilės), tą pripažįsta skunde ir pats apeliantas, tačiau byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. V. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas būtent toks – 2,39 promilių girtumo laipsnis, byloje nėra.
Taip pat iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismas A. V. už jam inkriminuoto nusižengimo padarymą 250 Eur baudą skyrė atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra surinkta jokių A. V. asmenybę charakterizuojančių duomenų, išskyrus administracinio nusižengimo protokole nurodytų A. V. anketinių duomenų – vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio. Dėl to visiškai neaišku, į kokias apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgė apylinkės teismas parinkdamas tokio dydžio baudą.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo nuomone administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai nepateikė teismui įrodymų, nekeliančių abejonių dėl A. V. kaltės pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, taip pat nepateikė teismui ir kitų svarbių duomenų, kurie turi įtakos nuobaudos skyrimui, todėl pirmosios instancijos teismas išvadą dėl A. V. kaltės padarė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir A. V. byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui, nes būtina nustatyti papildomus liudytojus, kitus įrodymus, ką teismui sunku padaryti, o pagal ANK 69 straipsnio 2 dalį surinkti įrodymus privalo pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, apelianto skundo argumentai apie tai, kad jis po posėdžio gavo jam siųstą teismo šaukimą ir dėl pavėluotai gauto teismo šaukimo negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų apie įvykį, apie tai, kad protokolas jam buvo surašytas jam esant neblaiviam, nebenagrinėjami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – A. V. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėja Virginija Žindulienė
