Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-702

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00688-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solveiga“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį patenkino: 1) pripažino, kad katilinė su visa joje esančia inžinerine įranga yra pastato – daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis esminė dalis; 2) pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 3 d. UAB „Solveiga“ ir MB Namų istorija pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1871; 3) panaikino UAB „Solveiga“ daiktinių teisių į katilinę registraciją.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad bendrijai pareiškus reikalavimą dėl bendrijos narių – patalpų savininkų nuosavybės teisės į statinio patalpas, privaloma nustatyti narių valią įgyti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l7-684/2024).

2. Teismai neteisingai apibrėžė bylos ribas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsikirtimais į ieškinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-421/2023">e3K-3-238-421/2023</a>). Teismai nevertino atsakovės atsikirtimų motyvų, kad bendrijos 2023 m. balandžio 19 d. organizuotas visuotinis susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes neatitiko Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) nustatytų reikalavimų.

3. Teismai pažeidė imperatyvias DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes laikė bendrijos 2023 m. balandžio 19 d. organizuoto visuotinio susirinkimo sprendimus galiojančiais, nors visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių.

4. Teismai pažeidė DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes išsprendė ginčą dėl pastato šildymo būdo nesant pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos.

5. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintus esminius nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principus, nes privataus subjekto investicijomis sukurtą savarankišką nekilnojamojo turto objektą (katilinę) pripažino bendrąja butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

6. Teismai neturėjo teisės panaikinti atsakovės UAB „Solveiga“ nuosavybės teisių į katilinės patalpą, kol nėra nuginčytini statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą.

7. Teismai pripažindami katilinę bendro naudojimo patalpa pažeidė įstatymų galiojimą laike taisyklę, nes nesivadovavo 2005 m. rugpjūčio 26 d. statybos leidimo išdavimo momentu galiojančiomis teisės normomis, kad bendra inžinerinė įranga galėjo būti įrengta atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

8. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad vien ta aplinkybė, kad negyvenamosiose patalpose yra bendros komunikacijos, nesudaro pagrindo išvadai, kad negyvenamoji patalpa yra bendrojo naudojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1/2011).

9. Teismai, konstatuodami, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai įsigijo patalpas pastate su vietinio centrinio šildymo sistema, todėl turi teisę būtent šia sistema ir naudotis, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nes UAB „Solveiga“ butų ir kitų patalpų savininkams pirkimo–pardavimo sutartimis katilinės ir joje esančios įrangos neperleido.

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas katilinę ir joje esančią įrangą esmine pastato dalimi, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad teismas neturi teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023), nes ieškovė patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo nekėlė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Solveiga“ (j. a. k. 181220133) 1740 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 65 AB „Swedbank“, kodas ZO03286.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė