Baudžiamoji byla Nr. 2K–244/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Gintaro Godos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir 2007 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam H. D. priešintis, pagrobė svetimą šiam priklausantį turtą, t. y. 2006 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.00 val., už Trakų turgavietės, prie Lukos ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – vartodamas alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju H. D., tyčia vieną kartą ranka sudavė šiam į veido sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis į galvos sritį – dėl to H. D. neteko sąmonės; E. S. padarė H. D. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, dešiniajame žaste, kraujosruvas kairės akies junginėje, 41 ir 27 dantų panirimus – taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė svetimą turtą – H. D. priklausančius daiktus: 150 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 3410“, 50 Lt vertės juodos spalvos medžiaginį krepšį su maisto produktais, 20 Lt vertės odinį diržą, 45 Lt vertės rudos spalvos vyriškas basutes, 15 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo 20 Lt, vairuotojo pažymėjimą, įdėtą į odinį 40 Lt vertės dėklą; iš viso pagrobė H. D. priklausančio turto už 360 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas I. Manzurovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatoriai skunde teigia, kad E. S. kaltė dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiama tik nukentėjusiojo H. D. parodymais ir nuteistojo bute atliktos kratos protokolu, kuriame yra duomenų apie tai, jog nuteistojo bute rastas nukentėjusiajam H. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3410“ ir juodos spalvos piniginė. Anot kasatorių, šių įrodymų nepakanka E. S. kaltei dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti, juolab kad byloje yra kitų įrodymų, paneigiančių nuteistojo E. S. kaltę: paties nuteistojo E. S. parodymai, kad šis nusikalstamos veikos nepadarė, o tik gindamas savo sūnų nuo H. D. veiksmų sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuteistojo E. S. sūnaus K. S. parodymai – liudytojas paaiškino, kaip atsirado nukentėjusiojo piniginė ir telefonas E. S. bute (šie parodymai nepaneigti ir dėl jų teismo nuosprendyje nepasisakyta). Kasaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiojo žmonos A. D. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai; taip pat atkreiptinas dėmesys į specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad ant H. D. vairuotojo pažymėjimo esantį tinkamą identifikuoti piršto atspaudą paliko ne nuteistasis E. S., ir specialisto išvadą apie tai, kad ant E. S. kelnių, kurias jis mūvėjo išgertuvių su H. D. ir kitais asmenimis metu, kitų asmenų kraujo pėdsakų nerasta. Taip, anot kasatorių, visiškai paneigiama versija, kad nuteistasis E. S. galėjo sumušti ir suspardyti H. D. Kasaciniame skunde nurodoma, kad neobjektyviai buvo vertinti ir R. S. parodymai, nes ji nurodė, jog kažkokias pinigines pirko turguje, o apie telefoną nieko nežinojo, kol apie jį nepapasakojo sūnus K. S. Kiti liudytojai, dalyvavę išgertuvėse ir davę parodymus teisme, nepatvirtino, kad E. S. naudojo prieš nukentėjusįjį H. D. fizinį smurtą ir pagrobė jam priklausantį turtą.
Kasaciniame skunde, be to, pažymima, kad nuteistasis E. S. prašė teismo posėdyje apklausti kaip liudytoją D. J. (šis buvo teismo posėdžio metu ne teismo salėje), tačiau teismas nepagrįstai netenkino prašymo, o apeliacinės instancijos teisme pakartojus šį prašymą, jis vėl buvo nepagrįstai atmestas. Taip, anot kasatorių, buvo suvaržyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje (skunde pateikiamos nuorodos į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose P. S. prieš Vokietiją (P. S. v. Germany, no. 33900/96, 20 December 2001) ir Popov prieš Rusiją (Popov v. Russia, no. 26853/04, 13 July 2006), BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta E. S. procesinė teisė. D. J. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ten E. S. nebuvo suteikta galimybių užduoti D. J. klausimų ar apklausti jį pačiam. Kasatoriai pažymi, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie gali būti ištaisyti kasacinės instancijos teisme, o D. J. turi būti apklaustas nuteistajam E. S. sudarant galimybę užduoti jam klausimų.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriai iš esmės skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą – BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos kasacinės instancijos teismo kompetencijos nagrinėjant kasacinį skundą ribos, tad prašymas apklausti teismo posėdyje D. J. negali būti tenkinamas. Trakų rajono apylinkės teismas išsamiai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus ir išnagrinėtus įrodymus bei pagrįstai pripažino E. S. kaltą padariusį BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nuosprendis grįstas ir nukentėjusiojo H. D. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai A. D., K. M., O. K., Š. S., kratos protokolo, kiti bylos duomenys. Taip pat, anot prokuroro, nepagrįstas kasatorių teiginys, kad E. S. prašymu neapklausus liudytojo D. J. buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą bei neišsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės – iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. įvykio nematė, tad buvo pagrįstai atsisakyta jį apklausti. Kasatorių skunde nurodomi prieštaringi vertinimai dėl liudytojų parodymų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo kasatorius E. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nėra grindžiamas liudytojo D. J. parodymais. Šis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nagrinėjant bylą teisme nebuvo naudojamasi BPK 276 straipsnyje numatyta galimybe perskaityti anksčiau apklausto liudytojo parodymus. Apie fizinio smurto ir svetimo nukentėjusiajam priklausančio užvaldyto turto aplinkybes apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. J. nieko negalėjo pasakyti, todėl atlikti tokio asmens apklausą teisme nebuvo prasmės. Kaltinamojo procesinės teisės nėra apribojamos, kai teisme neapklausiamas liudytojas, kuris ankstesnės apklausos metu nedavė parodymų apie jokias su įvykiu tiesiogiai susijusias aplinkybes, paaiškindamas, kad nieko apie tokias aplinkybes jis nežino.
Kasaciniame skunde daromos nuorodos į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus nėra pagrindas kasatoriaus prašymus pripažinti pagrįstais. Byloje Popovas prieš Rusiją (Popov v. Russia, no. 26853/04, 13 July 2006) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas buvo pripažintas dėl to, kad pareiškėjo apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas pirmiausia tuo, kad jis tam tikru laiku buvo tam tikroje vietoje, o pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė, vadovaujantis šalių lygybės principu, bendresne prasme ir teise į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingai ginčyti šią prielaidą. Nagrinėjamoje byloje situacija yra kita – tiek nukentėjusysis H. D., tiek liudytojas Š. S., tiek ir nuteistasis E. S. neginčijo bendrų išgertuvių fakto, o nuteistasis ir nukentėjusysis vienareikšmiškai pripažino likę kartu su K. S., Š. S. ir D. J. išėjus, todėl bylai reikšmingų aplinkybių, kurias galėtų nurodyti D. J., neliko. Esant tokiems nurodytų asmenų parodymams tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi baudžiamojo proceso taisyklėmis, gynybos teisių nesuvaržė. Byloje P. S. prieš Vokietiją (P. S. v. Germany, no. 33900/96, 20 December 2001) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuotas dėl to, kad apkaltinamajame nuosprendyje lemiama reikšmė buvo teikiama nukentėjusiosios, kuri nė karto nebuvo apklausta teisme, parodymams, taip atimant pareiškėjui galimybę užduoti klausimus parodymus duodančiam asmeniui, stebėti tokio asmens elgesį apklausos metu ir patikrinti duodamų parodymų patikimumą. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje D. J. parodymais apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas, tai visiškai skirtinga nei nagrinėtos bylos P. S. prieš Vokietiją (P. S. v. Germany, no. 33900/96, 20 December 2001) situacija.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina kasacine tvarka apskųstus nuosprendžius ir nutartis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka nei apklausos, nei jokie kiti įrodymų tyrimo veiksmai negali būti atliekami. Kasacinės instancijos teismas, iškviesdamas apklausai D. J., viršytų savo kompetenciją. Pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį liudytojai nėra tie proceso dalyviai, kurie kviečiami dalyvauti nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Pagrindas tenkinti kasacinį skundą nėra ir kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad byloje yra nuteistojo kaltę paneigiančių įrodymų, kad nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes dėl suvartoto alkoholio kiekio jis negalėjo iškart žmonos A. D. paklaustas apie įvykį nurodyti E. S. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka naujas įrodymų vertinimas neatliekamas. Kasacinės instancijos teismas gali tik patikrinti, ar žemesnės instancijos teismai įrodymus tyrė ir vertino BPK nustatyta tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje grindžiamas surinktų įrodymų visuma. Nuosprendyje vertinami tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo, tiek visų kitų asmenų parodymai, kratos metu gauti duomenys bei kiti įrodymai. Visi įrodymai išanalizuoti tiek atskirai, tiek sistemiškai. Nuteistojo pirštų atspaudų ant H. D. vairuotojo pažymėjimo bei nukentėjusiojo kraujo pėdsakų ant nuteistojo kelnių neradimas nėra kliūtis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes tam tikrų aplinkybių nenustatymas specialistams atliekant tyrimus nereiškia, kad reikšmingos bylai aplinkybės negali būti nustatytos kitais įrodinėjimo būdais, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad renkant ir vertinant įrodymus nagrinėjamoje byloje būtų pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
