Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-22-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01223-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5304-1166/2023 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 685,11 Eur negrąžinto kredito, 176,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 120,75 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 352,93 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 17 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. vasario 14 d.), 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Esant įstatymo numatytiems pagrindams, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu

4. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) 2021 m. gegužės 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.2 punktą, kuriame nustatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis vartojimo kredito gavėjui.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti išvadą, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. pagal šalių sudarytą 2022 m. vasario 14 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) atsakovui 24 mėnesių laikotarpiui suteikė 700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo, mokėdamas mėnesines įmokas, grąžinti kreditą, sumokėti 567,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 65,00 proc.) ir 126 Eur Sutarties sudarymo mokestį. Tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų – laiku nustatytų įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutraukė sutartį. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, o taip pat nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), bylinėjimosi išlaidų bei dalies bylinėjimosi išlaidų pripažintas pagrįstu.

6. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 12 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas ir buvo numatyta Sutarties 6.2 punkte, yra nepagrįstas, kadangi tokia Sutarties sąlyga yra nesąžininga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

7. Teismas pabrėžė, jog įvertinus Sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės (verslininkės), dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga. Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). Įstatyme nustatytų metinių procesinių palūkanų dydis – 5 proc. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas 12 procentų metinių procesinių palūkanų dydis yra daugiau nei du kartus didesnis nei nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas įstatyme nustatytas palūkanų dydis (5 proc.). Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ženklaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis).

8. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra atmestinas, ypač jeigu nebuvo prašoma taikyti įstatymines 5 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-1012/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1436-794/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-161-544/2023). Todėl Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (ab initio), nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o reikalavimas dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą.

9.2. Pažymi, kad šalys raštu gal susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio, nei 5 proc. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 6.2. punktu susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2. punkte šalys susitarė, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat šalių numatytos Vartojimo kredito gavėjo išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, bei analogiškai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

9.3. Taigi, 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo.

9.4. Papildomai pažymi, jog sąlyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio, sąlyga atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas, nurodant, kad apeliantui priteistina 12 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210 str., 6.261 str. nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

13. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

14. Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

15. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

16. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus Sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik galėjo su ja susipažinti, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Nors apeliantė teigia, kad atsakovas Sutartį sudarė savo valia ir pats prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant ir dėl 12 proc. procesinių palūkanų, duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip pagrįstai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, 12 proc. dydžio procesinės palūkanos, nesant jokių konkrečių duomenų apie tokios apimties kompensacijos būtinumą, yra neproporcingai didelės bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad procesinių palūkanų dydis negali būti sumažinamas nustačius, jog Sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio buvo nesąžininga. Pabrėžtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pripažinus Sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo. Kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos nustatymo sukeliamų teisinių padarinių, iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies („Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų“) formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti tokios sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas B. E. de Credito SA prieš Joaquin C. C., C-618/10, 65 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

19. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje; tai reiškia, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Teisė negali ginti nesąžiningo asmens, o vartojimo sutarčių atveju pasekmėmis, taikytinomis sutarties sąlygą pripažinus nesąžininga, taip pat siekiama atgrasomojo poveikio, skatinant standartines vartojimo sutarčių sąlygas rengti taip, kad jos atitiktų sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus vartotojo atžvilgiu, todėl nesąžininga pripažinta vartojimo sutarties sąlyga negalioja ir yra netaikytina, nepripažįstant teismui teisės spręsti dėl įstatymų reikalavimus atitinkančių sąlygų nustatymo. Jei nacionaliniams teismams būtų leidžiama pakeisti nesąžiningų sąlygų, esančių vartojimo sutartyse, turinį, tokia galimybė panaikintų atgrasomąjį poveikį verslininkams netaikyti tokių nesąžiningų sąlygų vartotojo atžvilgiu, nes jie vis dar ketintų naudoti šias sąlygas, žinodami, kad net jeigu jos turėtų būti pripažintos negaliojančios, vis dėlto sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo taip, kad būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-2016-1187/2023, Nr. e2A-2301-560/2023 ir kt.).

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą, numatantį, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal sutartį ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, kaip nustatantį neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir nesąžiningą, o taip pat pagrįstai nurodytą sąlygą pripažino negaliojančia ab initio ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė visiškai.

21. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo beveik visą Sutarties sudarymo mokestį (120,75 Eur), kuris buvo skaičiuojamas iki Sutarties pabaigos 2024 m. vasario 14 d., nors Sutartis buvo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 17 d. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino.

22. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog įvertinu Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, Sutarties sudarymo mokestis yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Taigi, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), yra pakankamas pagrindas spręsti, jog toks mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje peržengia apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) ir sumažina skundžiamu sprendimu už akių priteistą Sutarties sudarymo mokesnį nuo 120,75 Eur iki 31,50 Eur.

24. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 272 Eur bylinėjimosi išlaidas (30 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą). Tenkinus ieškinį 93 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 253 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai tenkinto ieškinio daliai, priteisiama valstybei iš atsakovo 12,35 Eur, o iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių pakeisti.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sutarties sudarymo mokestį iki 31,50 Eur (trisdešimt vieno euro 50 ct) bei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 253 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų).

Sumažinti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 12,35 Eur (dvylikos eurų 35 ct).

Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas