Baudžiamoji byla Nr. 2K-71/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.8.9.2, 1.2.14.5.2,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir I. A. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. P. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. 30 000 Lt vertės turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. 15 000 Lt vertės turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. G. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Z. G. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. K. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. Š. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. K. (A.) turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. J. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. A. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „AKSC“ turto pasisavinimas) laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. Š. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Ž. V. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. B. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, BK 182 straipsnio 1 dalį (A. P. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti R. B.) laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, taip pat dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė I. A. nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams.
S. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. P. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. 30 000 Lt vertės turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. 15 000 Lt vertės turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. G. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Z. G. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. K. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. Š. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. K. (A.) turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. J. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. A. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „AKSC“ turto pasisavinimas) laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. Š. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. P. turto pasisavinimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 punktus, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams.
Iš I. A. ir S. S. solidariai priteistos šios sumos: 47 500 Lt R. P. turtinei žalai atlyginti, 45 000 Lt A. M. turtinei žalai atlyginti, 152 500 Lt (141 700 Lt ir 10 800 Lt delspinigių) R. G. turtinei žalai atlyginti ir 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 61 000 Lt Z. G. turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 61 000 Lt R. K. turtinei žalai atlyginti; 30 000 Lt R. Š. turtinei žalai atlyginti, 32 000 Lt G. K. (A.) turtinei žalai atlyginti, 41 000 Lt V. J. turtinei žalai atlyginti, 2 500 Lt G. Š. neturtinei žalai atlyginti ir 17 000 Lt UAB „AKSC“ turtinei žalai atlyginti.
Iš I. A. priteistos šios sumos: 55 000 Lt G. B. turtinei žalai atlyginti, 5 000 Lt R. P. neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistųjų I. A. ir S. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje Kaune, name, esančiame Krėvės pr., turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A., nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikindama R. P., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą", pagal kurią 2004 m. liepos 1 d. gavo 29 040 Lt, o 2004 m. rugpjūčio 6 d. – 58 960 Lt ir išrašė kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) bendrai įmokėtai 88 000 Lt sumai, taip pat gavo 3500 Lt už neva tame bute esančius baldus; toliau S. S., prisistačiusi AB „Vilniaus bankas“ atstove, iš tikrųjų tokia nebūdama, pažadėjo sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus, vis atidėdama buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus; taip jos apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – R. P. priklausantį turtą – 91 500 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. rugpjūčio 29 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodžiusi tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikinusi A. M., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudojusi VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą", pagal kurią 2004 m. rugsėjo 13 d. ten pat išrašiusi kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 30 000 Lt; toliau S. S., pristačiusi vardu „Audronė“, dirbanti AB „Vilniaus bankas“ su nekilnojamuoju turtu, iš tikrųjų tokia nebūdama, pažadėjo sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus, vis atidėdama buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus; taip jos apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. M. priklausantį turtą – 30 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. spalio 22 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikino A. M., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudojusi VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašius kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 15 000 Lt; toliau S. S. prisistačiusi vardu „Audronė“, dirbanti AB „Vilniaus bankas“ su nekilnojamuoju turtu, iš tikrųjų tokia nebūdama, pažadėjo sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus, vis atidėdama buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus; taip jos apgaule savo naudai įgijo svetimą A. M. priklausantį turtą – 15 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. rugsėjo 2 d.–2005 m. kovo 9 d. laikotarpiu tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kalniečių poliklinikoje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 369, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikino R. G. bei jo žmoną V. G., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudojusi VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, 2004 m. rugsėjo 2 d. su R. G. sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašius kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 45 000 Lt, 2004 m. rugsėjo 21 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 30 000 Lt ir 2004 m. spalio 25 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 30 000 Lt; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, pažadėjo tarpininkauti dėl alternatyvaus nekilnojamo turto įsigijimo: 2005 m. balandžio 7 d. su R. G. sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“ dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančio turto įsigijimo, o 2005 m. kovo 9 d. – su V. G. sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“ Nr. 021 dėl patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), bei pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 6 700 Lt; S. S., pristačiusi vardu „Audronė“, dirbanti AB „Vilniaus bankas“ su nekilnojamuoju turtu, iš tikrųjų tokia nebūdama, pažadėjo sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus, vis atidedant buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus; S. S. įtikinus nukentėjusįjį R. G., kad reikalingas pradinis įnašas naujai statomam namų kvartalui, 2005 m. balandžio 8 d. Kauno m. 20-ajame notarų biure pasirašius 30 000 Lt paskolos sutartį, kurios pagrindu gavo 30 000 Lt; taip jos apgaule savo naudai įgijo svetimą R. G. priklausantį didelės vertės turtą – 141 700 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodžiusi tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikinusi Z. G., kad gali tarpininkauti įsigyjant šį nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudojusi VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašiusi kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 39 000 Lt, pagal 2004 m. spalio 20 d. kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 22 000 Lt; toliau S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant turto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą Z. G. priklausantį turtą – 61 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. spalio 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, S. S. nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikinus R. K. bei jo žmoną E. K., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), ir patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 7 klasės automobilį BMW mažesne nei rinkos kaina, I. A. sudarius sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašius kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 5 000 Lt, 2004 m. spalio 28 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 10 000 Lt, 2004 m. spalio 28 d. pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) gavo 10 000 Lt, 2004 m. spalio 29 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 14 000 Lt; ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje S. S. gavo 8000 Lt už nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 19 000 Lt už automobilį BMW; tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – R. K. priklausantį turtą – 66 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. lapkričio 19 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A., nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama R. Š., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) kaip pradinį įnašą gavo 10 000 Lt, 2004 m. lapkričio 25 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 17 000 Lt, 2005 m. vasario 14 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 7000 Lt, 2005 m. vasario 15 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 37 000 Lt; toliau S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant turto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, 2005 m. kovo 3 d. Kauno miesto 8-ajame notarų biure, esančiame Kaune, Mituvos g. 5, su nukentėjusiąją sudarius paskolos sutartį, ir gavus 14 000 Lt, sutartyje nurodant visą iš nukentėjusiosios R. Š. sumokėtą sumą – 84 000 Lt; taip jos apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – R. Š. priklausantį turtą – 84 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2004 m. lapkričio 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikino G. K. (A.), kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 6000 Lt, 2004 m. gruodžio 6 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 10 000 Lt, 2004 m. gruodžio 20 d. pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) gavo 16 000 Lt; toliau S. S. prisistačius vardu „Audronė“, AB „Vilniaus bankas“ juriste, iš tikrųjų ja nesant, bei pažadėjus sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus, vis atidedant buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - G. K. (A.) priklausantį turtą – 32 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2005 m. sausio 6 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikindama V. J., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 41 000 Lt; toliau S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant turto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – turtą 41 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2005 m. sausio 31 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A., nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikindama G. A., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“ (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, 2005 m. vasario 24 d. – 2005 m. kovo 26 d. laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, per keletą kartų, išrašant pažymas apie pinigų paėmimą ir gavus 121 200 Lt, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – G. A. priklausantį turtą – 121 200 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2005 m. vasario 2 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodydamos tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamojo turto priklausomybę, įtikindamos UAB „AKSC“ direktorių S. D., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina; I. A., pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 20 000 Lt; toliau S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant turto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „AKSC“ priklausantį turtą – 20 000 Lt.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2005 m. kovo 16 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama G. Š., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 31 000 Lt; toliau S. S. prisistačius AB „Vilniaus bankas“ darbuotoja, dirbančia su nekilnojamuoju turtu, realiai ja nesant, bei žadant sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant buto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. Š. priklausantį turtą, padarydama nukentėjusiajai 31 000 Lt turtinę žalą.
I. A. nuteista už tai, kad 2005 m. kovo 18 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama Ž. V., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 31 000 Lt, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – Ž. V. priklausantį turtą, padarydama nukentėjusiajai 31 000 Lt turtinę žalą.
I. A. nuteista už tai, kad 2005 m. kovo 31 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama G. B., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kauno r., Kumpių k, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 55 000 Lt, ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam G. B. 55 000 Lt turtinę žalą.
I. A. ir S. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, 2005 m. balandžio 11 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, I. A. nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama A. P., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamą turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą gavo 13 000 Lt; toliau S. S. žadant sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus arba grąžinti sumokėtus pinigus ir vis atidedant turto perdavimo ar pinigų grąžinimo terminus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamos A. P. 13 000 Lt turtinę žalą.
I. A. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent: 2005 m. balandžio 18 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie nekilnojamo turto priklausomybę, įtikindama R. B., kad gali tarpininkauti įsigyjant nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), mažesne nei rinkos kaina, pasinaudodama VšĮ „Perspektyvios veiklos ugdymo centras“ vardu bei buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė sutartį „Dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamą turtą“, pagal kurią, išrašydama kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), kaip pradinį įnašą siekė gauti 36 000 Lt, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – R. B. atsisakius mokėti – nusikalstamos veikos nebaigė.
I. A. taip pat nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau šios nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės su kasaciniais skundais nėra susijusios.
Nuteistoji I. A. kasaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, pakeisti nutraukiant bylą dėl šių kaltinimų, be to, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį.
Nuteistoji nurodo, kad teismas pripažino ją kalta dėl sukčiavimo nenustatęs jos veikoje tiesioginės tyčios, todėl netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 182 straipsnio normas. Atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį kyla tik tada, kai veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Iš to darytina išvada, kad byloje turėjo būti nustatyta, jog darydama veiką ji suvokė, kad nukentėjusiesiems teikia melagingas žinias apie siūlomą įsigyti turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad visas žinias apie turto teisinę padėtį ji gaudavo iš nuteistosios S. S., kuri buvo ją įtikinusi, kad užsiima teisėta veikla, todėl melagingas žinias nukentėjusiems ji teikė būdama suklaidinta, nesuvokdama, kad jos teikiamos žinios yra melagingos.
I. A. nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad ji suvokė S. S. veiklos neteisėtumą, išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normas. Išvadą apie tai, kad ji suvokė nurodytą aplinkybę, teismai padarė atsižvelgę į jos užimamas pareigas ir turimą išsilavinimą, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kad ji anksčiau neteista, neturėjusi jokių reikalų su teisėsauga, kad tarp nukentėjusiųjų yra jai artimi žmonės – vyro sūnaus šeima, artimi šeimos draugai, artimos draugės, kad nukentėjusieji negali suvokti, kodėl ji apgavo juos. Įvertinę minėtas aplinkybes kaip visumą teismai, nuteistosios nuomone, būtų padarę priešingą išvadą.
Nuteistosios teigimu, iš esmės buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes atliekant ikiteisminį tyrimą nedalyvavo gynėjas, nors jo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Dėl to ji negalėjo tinkamai gintis ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai suformuluoti prašymų dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo – telefoninių pokalbių pasiklausymo, naujų liudytojų nustatymo ir kt., nebuvo surinkta svarbių įrodymų ir baudžiamoji byla ištirta neišsamiai.
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų nepašalino, nors tai daryti yra apeliacinės instancijos teismo pareiga.
Nuteistoji S. S. kasaciniu skundu prašo priimti vieną iš dviejų sprendimų: panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, kuriais jai būtų paskirta bausmė taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš jos priteista neturtinė žala.
Nuteistoji pripažįsta, kad paskirti kaltininkui švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau mano, kad neskirdamas jai tokios bausmės teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė BK 62 straipsnio normas. Ji iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nes grąžino nukentėjusiajam R. P. 44 000 Lt, nukentėjusiajam R. K. 5000 Lt; byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti išvada, kad ji atlygins nukentėjusiems likusią žalos dalį. Padarytą žalą ji iš dalies atlygino viena augindama mažametį vaiką, neturėdama nuolatinių pajamų, jos materialinė padėtis buvo nepatenkinama, todėl šią bylos aplinkybę teismas turėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir laikyti, kad yra įgyvendinta viena iš sąlygų skirti jai švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. S. S. pažymi, kad jos siūlomas bylos aplinkybių teisinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, išdėstytą 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pagrindus“. Nuteistoji nurodo, kad viena augina mažametį vaiką, dėl kurio priežiūros iškiltų realių problemų, jeigu jai būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl mano, kad jau įgyvendinta ir kita švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo sąlyga. Nuteistoji nusutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ji tik iš dalies pripažino savo kaltę, tvirtina, kad išdėstė visa, kas jai yra žinoma apie bylos aplinkybes, ir mano, kad jos parodymai prieštarauja nuteistosios I. A. parodymams tik dėl smulkių įvykių detalių, todėl ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, kad ji pripažino savo kaltę tik iš dalies. Nuteistoji atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas jį pagrindė jos, S. S., ir nukentėjusių parodymais, todėl jos parodymai, nepaisant teismo teiginio, kad ji prisipažino iš dalies, iš esmės vertintini kaip tikri ir nuoširdūs. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir yra įgyvendinta dar viena sąlyga paskirti jai švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Įgyvendintų sąlygų visuma sudaro reikiamas prielaidas skirti jai švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę ir teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėtų šia galimybe pasinaudoti.
S. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkindamas R. G., Z. G. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nustatydamas civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį teismas iš esmės apsiribojo tik paviršutinišku kriterijų išvardijimu, neatskleisdamas jų turinio, painiojo turtinės ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus, be to, neatsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir kitus principus, nors to reikalauja CK 6.250 straipsnio normos. Nuteistoji pažymi, kad kriterijų, kuriais remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo nustatyti ir atsižvelgti į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, tokias kaip civilinių ieškovų materialinė padėtis, jos materialinė padėtis, ir visa tai susieti su aplinkybe, kad ji iš esmės viena augina mažametį vaiką, yra iš dalies atlyginusi žalą nukentėjusiesiems, todėl neįvykdė reikalavimų atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kaip to reikalaujama CK 6.282 straipsnyje. Be to, teismas neatsižvelgė į civilinių ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, todėl peržengė teisminio nagrinėjimo ribas ir nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-209/2007).
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji iš dalies atlygino padarytą žalą, taip pat dėl neturtinės žalos dydžio neištaisė, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jos gynėjas pateikė teismui duomenis, kėlusius abejonių dėl to, ar ji buvo pakaltinama. Atsiradus tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įstatymo numatytų priemonių ir būdų tam, kad pašalintų atsiradusias abejones dėl jos sveikatos būklės, tačiau to nepadarė, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 6 dalies normas.
Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras siūlo nuteistųjų I. A. ir S. S. kasacinius skundus atmesti.
Prokuroras nurodo, kad iš nuteistųjų veiksmų atlikimo išplaukia, jog jų pobūdis bei nukentėjusiųjų parodymai patikimai patvirtina teismų išvadą, kad I. A. veika atitinka subjektyviuosius sukčiavimo požymius. Iš bylos matyti, kad abi nuteistosios veikė bendrai: viena ar kita surasdavo klientą, I. A. savo įsteigtos viešosios įstaigos vardu sudarydavo tarpininkavimo sutartis, nors to pagal įstatus negalėjo daryti. I. A. aiškinimas apie tai, kad ji patikėjo S. S. ir veikė tik kaip tarpininkė tik patvirtina nusikalstamų veikų buvimą, nes I. A., sudarydama sandorius, nebuvo įsitikinusi, jog galės juos įvykdyti. Aplinkybė, kad daugelis nukentėjusių buvo I. A. artimi žmonės, nepaneigia teismų išvados dėl jos kaltės, nes būtent tokius žmones nuteistajai buvo lengviausia apgauti. Prokuroro manymu, teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus dėl I. A. kaltės, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, taip pat byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad buvo pažeista I. A. teisė į gynybą.
Prokuroras nurodo, kad nepaskyrus nuteistajai S. S. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės BK 62 straipsnio 2 dalies normos nebuvo pažeistos. Pagal įstatymą paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę yra teismo teisė, jei yra įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos. Viena iš šių sąlygų yra ta, kad turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios teismų išvados, todėl taikyti nuteistajai BK 62 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo. Bylą nagrinėję teismai skirdami S. S. bausmę bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji nuteista už trylika nusikalstamų veikų, iš kurių aštuonios yra sunkios, kad visos veikos yra tyčinės, baigtos, įvykdytos per trumpą laiką.
Prokuroro manymu, negalima sutikti su nuteistosios S. S. kasacinio skundo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, aptarė ir motyvavo kiekvienam nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį. Be to, apskųsdama apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendį, S. S. neginčijo iš jos priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį šis klausimas neturėtų būti nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme.
Prokuroras nurodo, kad S. S. gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų buvo pridėtas prie bylos ir teismo įvertintas, tačiau teismui abejonių dėl to, kad S. S. nusikaltimo padarymo metu galėjo būti nepakaltinama, nesukėlė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės. Svarbu ir tai, kad prašymo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nepateikė ir nuteistosios gynėjas. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atsakydamas į visus esminius S. S. apeliacinio skundo argumentus, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl I. A. kasacinio skundo
Kasatorės I. A. pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad, jos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė jai BK bendrosios dalies normas, nes byloje nėra įrodymų, įrodančių jos kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, kad ji pati kitos nuteistosios S. S. buvo apgauta ir nežinojo, kad teikia melagingas žinias apie turtą nukentėjusiesiems, todėl nesuvokė nusikalstamos veikos pobūdžio, o kadangi jos veikoje nėra tiesioginės tyčios, negali būti ir nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnį sudėties.
BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.
Kasatorė ginčija apgaulės panaudojimą turtui užvaldyti, teigia, kad, sudarant tarpininkavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, ji nieko nežinojo apie siūlomus jiems įsigyti butus ir patalpas, todėl nebuvo išankstinio ketinimo užvaldyti svetimą turtą.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nuteisė I. A. pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Su visais nukentėjusiaisiais I. A. sudarė tarpininkavimo sutartis, apie norimą įsigyti turtą jiems suteikė tikrovės neatitinkančias žinias, keliems asmenims siūlė įsigyti tą patį nekilnojamąjį turtą, nurodė išgalvotas, visiškai tuo metu neatitinkančias rinkos kainas, nukentėjusiesiems nurodyto turto ji neturėjo teisės parduoti ar vykdyti su juo kitokių operacijų; ji iš pat pradžių neturėjo jokio pagrindo manyti, kad galės įvykdyti nukentėjusiesiems sutartyje nurodytus įsipareigojimus – toks melagingų duomenų pateikimas nukentėjusiesiems ir pati byloje nustatyta įvykių seka neleidžia abejoti, kad buvo siekiama suklaidinti nukentėjusiuosius ir apgaule pasisavinti jų pinigus. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ji nieko nežinojo apie sutartyje nurodytą turtą, neatitinka byloje surinktų įrodymų. I. A., įsteigusi viešąją įstaigą ir pasinaudodama jos vardu, ir pati, be S. S. pagalbos, surasdavo kai kuriuos nukentėjusiuosius, pasiūliusi jiems aiškiai mažas kainas už norimą įsigyti turtą (kainos buvo tokios, kad kai kurie nukentėjusieji net neapžiūrėdavo siūlomo turto, tai lėmė ir tai, jog I. A. taip siūlė įsigyti turtą ir savo artimiems pažįstamiems), pati sudarydavo tarpininkavimo sutartis ir nukreipdavo S. S., todėl teisinga yra teismų išvada, kad šią nusikalstamą veiką nuteistosios padarė veikdamos bendrai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad I. A. jau prieš sudarydama sutartis su nukentėjusiaisiais neketino jų vykdyti.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai I. A. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą apgaule.
Nepagrįstas ir kasatorės I. A. kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visų pirma skunde nėra konkrečiai nurodyta, kokias gi įrodymų vertinimo taisykles teismai pažeidė, cituojamos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, juos patikrino teismo posėdžiuose ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. A. kaltumo. Skunde paminėta, kad teismai nevertino kai kurių aplinkybių (dėl artimų jai asmenų įtraukimo, sprendimuose nevisiškai įvertino jos asmenybę ir pan.), tačiau iš byloje esančių teismo protokolų matyti, kad visi kasaciniame skunde paminėti argumentai buvo tinkamai išnagrinėti ir motyvuotai aptarti ankstesnių teismų sprendimuose.
Visiškai nepagrįstas kasatorės skundo argumentas, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes ikiteisminiame tyrime nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją, kurio dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad I. A. nuo pat pirmosios apklausos buvo skirtas gynėjas (T. 3, b. l. 104–108), bet po to ji gynėjo atsisakė (T. 3, b. l. 109); tuo pat metu buvo apklausiama ir S. S., kuri nuo pat pradžių taip pat atsisakė gynėjo paslaugų (T. 4, b. l. 5). BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad būtinas gynėjo dalyvavimas tada, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, kaip matyti iš to, kas anksčiau išdėstyta, to šioje byloje nebuvo, nes abi įtariamosios ikiteisminiame tyrime gynėjo atsisakė.
Dėl S. S. kasacinio skundo argumentų
Kasatorė S. S. skunde nurodo, kad teismai be pagrindo jai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, jog jos veiksmuose nėra lengvinančios atsakomybę aplinkybės, o apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepatikrino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir nešvelnino jai bausmės.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorė S. S., neginčydama savo kaltės, skunde nurodo, kad jos baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, nes teismai, jos nuomone, netaikydami jų, pasielgė neteisingai, kadangi ji iš dalies atlygino žalą kai kuriems nukentėjusiesiems (R. K., R. P.), todėl teismas galėjo pripažinti, kad ji įvykdė vieną iš lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių sąlygą, be to, iš dalies prisipažino, augina mažametį vaiką.
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008). BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. ne pati savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, be to, prisipažino tik iš dalies, apie jos gailėjimąsi taip pat byloje duomenų nėra. Taigi šioje byloje taikyti jai BK 62 straipsnio 1 dalį nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Iš to išplaukia, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje teismai nenustatė nė vienos S. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo. Jos apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nurodytas aplinkybes dėl dalies žalos atlyginimo, dėl dalinio prisipažinimo ir asmenybės apibūdinimo, visapusiškai ištyrė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai bei motyvuotai pasisakė savo sprendimuose. Taigi, nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, teismai negalėjo net svarstyti S. S. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo klausimo.
Kasaciniame skunde S. S. dar teigia, kad teismai netinkamai taikė įstatymus, nustatydami iš jos priteistos neturtinės žalos dydį.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančio S. S. apeliacinio skundo (T. 7, b. l. 145–146), matyti, kad ji nekėlė klausimų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, to teismo posėdyje taip pat nebuvo nagrinėta (T. 7, b. l. 216–218), todėl kasacinės instancijos teismas neturi galimybės nagrinėti šį klausimą. Be to, iš byloje esančių teismų sprendimų matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas, priešingai nei teigia nuteistoji S. S., buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas dėl kiekvieno nukentėjusiojo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje abiem nuteistosioms pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų I. A. ir S. S. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Tomas Šeškauskas
Rimantas Baumilas
