Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

Administracinė byla Nr. I-1090-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03131-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei J. D. personalinei įmonei „Kompak“, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gydytojo Isaevo medicinos centras“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja arba KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama iš atsakovės J. D. personalinės įmonės „Kompak“ (toliau – ir atsakovė) priteisti: 1) 36,34 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.; 2) 37,46 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (susidariusi skola – viso 73,80 Eur).

Nurodo, kad 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė pareiškėjai teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Pareiškėja pažymi, jog atsakovei siuntė mokėjimo pranešimus, tačiau ji į juos nereagavo, vietinės rinkliavos nemokėjo.

Atsakovė J. D. personalinė įmonė „Kompak“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir teismo prašo skundo netenkinti.

Pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas neteisėtas, nes nuo 2014 m. spalio 18 d. negyvenamosios paskirties objektus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), išnuomojo UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“, kuriai 2019 m. gruodžio 18 d. iškelta bankroto byla, o bankroto administratorius UAB „Reniva“ minėtus objektus atsakovei perdavė tik 2020 m. gegužės mėn. Paaiškina, kad KRATC laiku nepateikė bankroto administratoriui kreditinio reikalavimo, o sąskaitas už atliekų surinkimą ir tvarkymą perrašė minėtų objektų savininkei – atsakovei. Akcentuoja ir tai, kad nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. birželio mėn. objektuose jokia veikla vykdoma nebuvo, nes jie buvo UAB „Reniva“ jurisdikcijoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Reniva“ pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodo, kad: Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“; 2) iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vykdomos veiklos vieta buvo (duomenys neskelbtini); po įmonės bankroto patalpos buvo nenaudojamos, o atlaisvintos/perduotos buvo 2020 m. gegužės mėn.; 3) 2022 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ bankroto proceso pabaigos ir įmonės išregistravimo; 4) 2022 m. balandžio 13 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 73,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., priteisimo iš J. D. personalinės įmonės „Kompak“.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (nagrinėjamu atveju aktuali, galiojanti 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija). Pagal Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatuose įtvirtintu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto (jo dalies) valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. už nekilnojamojo turto objektus: negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis.

Atsakovė nagrinėjamu atveju nesutinka su priteistina skola, jos savininkas J. D. prieštaravime nurodė, kad turto objektai ginčo laikotarpiu buvo UAB „Reniva“ jurisdikcijoje, nes trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ 2019 m. gruodžio 18 d. iškelta bankroto byla. Mano, kad pareiškėja laiku nepateikė kreditorinio reikalavimo ir neteisėtai reikalauja iš atsakovės sumokėti įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienų metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Be to, CK 6.531 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo, abu ginčo turto objektai 2014 m. spalio 18 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“, nurodyta, kad nuomos sutarties terminas yra iki 2017 m. spalio 18 d. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. birželio 18 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) abu ginčo turto objektai išnuomoti viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“; nuomos sutarties terminas – iki 2030 m. birželio 18 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors įrašas apie negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ VĮ Registrų centre buvo panaikintas tik 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau pagal VĮ Registrų centro duomenis minėta nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. spalio 18 d.

Atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (nuo šios datos galioti pradeda VĮ Registrų centro patalpų nuomos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašas) atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas nuomos pagrindais būtų valdę kiti asmenys. Be to, atsakovė tokio fakto nėra išviešinusi teisės aktų nustatyta tvarka. Teisiškai nereikšmingu laikytinas atsakovės prieštaravimo argumentas, jog ginčo objektai atsakovei buvo perduoti tik 2020 m. gegužės mėn., nes kaip matyti iš minėtų VĮ Registrų centro išrašų, nuo 2017 m. spalio 18 d. (nuo objektų nuomos sutarties pabaigos su UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“) iki 2020 m. birželio 25 d. objektai nebuvo išnuomoti kitiems asmenims, be to, byloje nėra duomenų, jog atgavusi objektus nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėja būtų mokėjusi vietinę rinkliavą.

Remiantis aptarta LVAT jurisprudencija, vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl atsakovės prieštaravimo argumentas, jog nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. birželio mėn. jokia veikla ginčo objektuose nebuvo vykdoma, neturi teisinės reikšmės, todėl laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilnojamųjų turto objektų nuomos sutarčių faktas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 25 d. viešame registre neįregistruotas ir nepateikti jokie nuomos sutarčių faktą minėtu laikotarpiu patvirtinantys dokumentai, darytina išvada, kad patalpas ginčo laikotarpiu valdė būtent patalpų savininkė J. D. personalinė įmonė „Kompak“ (LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtOTU1LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-955-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-955-492/2021">TA-955-492/2021</a>). Taigi atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir būtent jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Iš KRATC teismui pateiktos 2021 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2816 matyti, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiais nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Duomenų, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo šios dalies rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal atsakovei nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis). Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, pareiškėjai priteistinas 73,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės J. D. personalinės įmonės „Kompak“ 73,80 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė