Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

N U T A R T I S

2009 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Zarasų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. A. L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas teismo prašo nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šulinys, esantis tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra nacionalizacijos metu nusavinto ir šiuo metu sugrąžinto pareiškėjui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po savo motinos Z. M. mirties. Z. M. nuosavybės teisės į minimą nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos Zarasų rajono valdybos potvarkiu. Taip pat pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į 0,2970 ha Z. M. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės, kurioje yra minėtas nekilnojamasis turtas, o taip pat gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas po nacionalizacijos. Tačiau nuosavybės teisės į minimą žemę iki šiol neatkurtos, nes nenustatyta žemės sklypo dalis, kuri yra valstybės išperkama. Nustatyti grąžintinos natūra ir valstybės išperkamos žemės dalis kliudo ginčas dėl to, kam nuosavybės teise priklauso šulinys, esantis tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).

2008-02-13 sprendimu VĮ Registrų centro Utenos filialas atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti ginčo šulinį kaip gyvenamojo namo priklausinį, motyvuodamas tuo, kad kadastro duomenys apie šulinį 1971-10-08 iš kadastro duomenų bylos tuometinio registratoriaus sprendimu buvo išbraukti, todėl pareiškėjui paveldint gyvenamąjį namą, šulinys negalėjo būti vertinamas kaip pagrindinio daikto priklausinys, kurį ištiko pagrindinio daikto likimas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008-04-09 sprendimu filialo priimtą sprendimą paliko galioti. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-05-21 pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų atsisakė priimti ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia Civilinio kodekso normomis, o ginčo išsprendimas susijęs su nuosavybės teisių ir kitų civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu.

Zarasų rajono apylinkės teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo. Teismas nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-05-21 nutartį priėmė iš esmės netyręs ir neįvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų, apsiribojo formaliu ir paviršutinišku aplinkybių konstatavimu dėl bylos teismingumo. Teismo nuomone, keliamo ginčo esmė ir pobūdis yra dėl VĮ Registrų centro atsisakymo atlikti teisiškai reikšmingą veiksmą (įregistruoti šulinį kaip pagrindinio daikto priklausinį), todėl yra pagrindas manyti, kad bylos ginčas yra dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos teismingumą nulemia byloje pareikštų reikalavimų pobūdis. Specialioji teisėjų kolegija negali sutikti su Zarasų rajono apylinkės teismo argumentu, jog keliamo ginčo esmė ir pobūdis yra dėl VĮ Registrų centro atsisakymo atlikti teisiškai reikšmingą veiksmą (įregistruoti šulinį kaip pagrindinio daikto priklausinį). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jokių reikalavimų VĮ Registrų centrui nereiškia. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys patys sprendžia kokiais įstatymų nustatytais būdais ginti savo interesus. Šioje byloje pareiškėjas yra pareiškęs tik vieną reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra civilinio teisinio pobūdžio ir įstatymas jas priskiria spręsti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, 442 straipsnio 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Bylą pagal pareiškėjo A. A. L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, grąžinti Zarasų rajono apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Anatolijus Baranovas