(S) Civilinė byla Nr. 3K-7-204/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
78.2.1; 20.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. (J. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. (I. R.) ieškinį atsakovui J. R. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos šalių ginčas kilo dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo ir jos teikimo laikotarpio.
Ieškovė I. R. (gim. 1989 m. vasario 26 d.) yra atsakovo J. R. ir trečiojo asmens R. R. duktė. Ji 2007 m. vasario 26 d. tapo pilnametė. Ieškovės tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena atskirai: tėvas sukūrė naują šeimą, susilaukė dviejų vaikų, o motina nuo 2004 m. gyvena Vokietijoje. Ieškovė gyvena su senele V. Š. (ieškovės motinos motina) – šiai priklausančiame bute. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovei buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Šį išlaikymą atsakovas teikė iki 2007 m. vasario 26 d., t. y. iki ieškovė tapo pilnametė.
2007 m. lapkričio 29 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo (tėvo) po 400 Lt kas mėnesį iki ji baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad ji, nors yra pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje, nedirba, motina teikia išlaikymą pagal išgales, nes yra bedarbė, o tėvo turtinė parama reikalinga tam, kad ji baigtų mokslus ir tinkamai pasirengtų studijoms aukštojoje mokykloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki ji baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. liepos 15 d. Teismas nustatė, kad ieškovė, kuri 2007 m. vasario 26 d. tapo pilnametė, mokosi Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos 10 klasėje; Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu buvo palikta kartoti II gimnazijos klasės kursą, nes buvo neatestuota dėl 14 mokymosi dalykų; teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad neišnaudojo galimybės gauti darbo, tai patvirtina ir VSFDV 2007 m. gruodžio 17 d. pažyma. Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, siejama su sąžiningu ir pažangiu mokymusi. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės požiūris į mokslą yra aplaidus, ji nesirūpina galimybėmis, kad pati gautų mokytis reikalingų lėšų; ieškovė, praleidusi vienerius mokslo metus dėl nepažangaus mokymosi, o kitus – gyvendama užsienyje, kur mokėsi žemesnėje klasėje, kritiškai nevertina savo pasirengimo studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl nesąžiningo ir aplaidaus mokymosi pasekmės tenka jai pačiai. Teismas atmetė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2008 m. liepos 15 d., t. y. dešimtos klasės, iki vidurinės mokyklos baigimo, nes priėjo prie išvados, kad ieškovė, būdama pilnametė, mokosi dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje dėl aplaidaus požiūrio į jos pagrindinę pareigą – mokslą, nerūpestingumo, todėl priteisė iš atsakovo paramą iki ji turėtų įgyti pagrindinį išsilavinimą, t. y. baigtų dešimt klasių. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pusė buto, vidutinis darbo užmokestis – 820 Lt per mėnesį, jis turi du nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenantį tėvą, kuriam reikalinga slauga. Teismo nuomone, visiškas ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo nepilnamečių vaikų ir slaugos reikalingo tėvo interesus, iš esmės pablogintų atsakovo šeimos narių padėtį. Paramos dydį teismas nustatė remdamasis minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teismas priteisė iš atsakovo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio paramą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2007 m. lapkričio 29 d., iki ieškovė baigs 10 klasių, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi patenkino ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria parama ieškovei priteista iki ji baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. liepos 15 d., pakeitė ir nurodė, kad parama priteistina iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovė neįgijo vidurinio išsilavinimo, nes vienerius mokslo metus praleido dėl to, jog 1999 m. kėlėsi gyventi kartu su motina iš Lietuvos į Vokietiją, o kai 2003 m. grįžo – dvejus metus mokėsi 10 klasėje; ieškovė, būdama nepilnametė, nuosekliai nesimokė Lietuvos mokyklose, kėlėsi gyventi ir mokytis į Vokietiją, kurioje mokėsi vokiečių, o grįžusi į Lietuvą – lenkų kalba. Kolegija priėjo prie išvados, kad tiek ieškovės motina, tiek tėvas (atsakovas) neužtikrino ieškovei galimybės ir nesudarė sąlygų nuolat mokytis mokyklose, kuriose pamokos vyksta ta pačia ar gimtąja ieškovės kalba. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei negali būti teikiama parama iki ji baigs vidurinę mokyklą. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės valstybės pareiga – kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui; dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą. Kolegija pažymėjo, kad valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais. Kolegija nurodė, kad atsakovas turi sąskaitą banke, į kurią buvo pervestos didelės pinigų sumos, taigi jo turtinė padėtis leidžia jam išlaikyti nepilnamečius vaikus ir skirti paramą pilnametei dukteriai iki ji baigs vidurinę mokyklą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Sistemiškai analizuojant šios teisės normos turinį, taip pat aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės, darytina išvada, kad nurodyta CK norma nereglamentuoja išlaikymo santykių, kai išlaikymo prašo pilnametis.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės elgesys stokojo asmeninių pastangų ir rūpestingumo, tai pažeidžia atsakovo nepilnamečių vaikų ir slaugomo tėvo interesus. Ieškovė buvo neatestuota ir pašalinta iš mokyklos, nes praleisdavo pamokas. Pilnametystės sulaukusių asmenų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta neturėtų būti be išlygų perkeliama tėvams, kurie, priimant šiuos sprendimus, neturi ir negali turėti jokios tėvų valdžios. Ieškovė turėjo pareigą pagal galimybes imtis maksimalių pastangų ir veiksmų tam, kad tinkamai mokytųsi, tačiau šios pareigos nevykdė.
3. Priėmus tokį sprendimą, pagal kurį ieškovė turi būti išlaikoma iki baigs vidurinę mokyklą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, jai sudaroma galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą tik sulaukus 24 metų ir visą tą laiką būti išlaikoma atsakovo. Tokiu sprendimu ieškovė skatinama nebūti pažangia. Tai prieštarauja tiek Švietimo įstatymo normų, reglamentuojančių švietimo, kaip prioritetiškai valstybės remiamos ir ginamos visuomenės raidos srities, tiek CK normų, reglamentuojančių išlaikymo santykius, esmei ir prasmei.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalį, pagal kurią materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo pareigą nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį remiantis ne prielaidomis, o oficialiais byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais objektyviai egzistuojančius duomenis. Teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais duomenimis, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis gera. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir neįvertino, kad pinigai banko sąskaitose yra atsakovo tėvo, o atsakovas pagal įgaliojimą tik tvarkė tėvo lėšas, gautas už parduotą žemę.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi jokios iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnis), neužtikrino socialinio teisingumo reikalavimo, su juo susijusių teisės principų įgyvendinimo ir taip pažeidė CPK 6 ir 17 straipsnius, kuriuose įtvirtinti asmenų nediskriminavimo ir procesinio lygiateisiškumo principai. Teismas vertino tik vienos šalies pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į kitos šalies įrodymus, todėl neištyrė atsakovo sunkios turtinės padėties, tinkamai neįvertino ieškovės motinos galimybių prisidėti prie dukters išlaikymo, šališkai interpretavo teisinius argumentus.
Ieškovės I. R. ir trečiojo asmens R. R. pateiktus atsiliepimus į kasacinį skundą teisėjų atrankos kolegijos nutartimis atsisakyta priimti kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vaikų išlaikymo institutų šeimos teisėje. Pilnamečių vaikų – vidurinių mokyklų moksleivių – išlaikymo teisinis reglamentavimas
Nagrinėjamo ginčo pobūdis suponuoja, kad šioje byloje vertintinas vaikų išlaikymo teisinių santykių reglamentavimas.
CK 3.192 straipsnio „Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“ 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.194 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 1 dalį teismas išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pabrėžtina, kad CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Šio reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus įgyvendinama nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio civilinio teisinio statuso – išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas ir tada, kai tėvai gyvena kartu ir nereiškia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, kai tėvai nėra susituokę, ir tėvas (motina) arba abu tėvai neteikia išlaikymo vaikui. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2000 m. liepos 18 d. redakcija) išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas šiais pagrindais: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Priteisto išlaikymo nutraukimo pagrindų kontekste pažymėtina CK 3.194 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jei asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. CK 3.196 straipsnio „Išlaikymo forma ir dydis“ 1 dalį teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį, kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Pagal CK 3.197 straipsnį „Priverstinis įkeitimas (hipoteka)“ prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), o jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 3.199 straipsnį „Pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, rūšys“ nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.204 straipsnį „Valstybės išlaikomi vaikai“ valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (1 dalis); valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (2 dalis); valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Visos šios nuostatos yra skirtos nepilnamečių vaikų, taip pat vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo institutui.
Minėta, kad pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nuostata dėl šios kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Seimui 2004 m. lapkričio 11 d. pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius CK 3.194 straipsnio 3 dalį.
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pažymėjęs: „Toks teisinio reguliavimo pakeitimas iš esmės reiškia tai, kad buvo sukurtas naujas, iki tol teisės sistemoje neegzistavęs paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas, taip pat tai, kad šis naujas teisės institutas buvo mechaniškai įtrauktas į vien nepilnamečių vaikų, taip pat vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo institutui skirto teisinio reguliavimo visumą.
(...) CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (nei kur nors kitur CK) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan.
Taigi nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai“.
Nurodęs esant teisės spragą Konstitucinis Teismas kartu pažymėjo: „(...) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.
Šių pilnamečių išlaikymo teisinio reglamentavimo vertinimų kontekste paminėtinas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas, tačiau teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, sprendžiantiems pagal savo kompetenciją atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje.
CK 3.4 straipsnyje yra apibrėžiamos įstatymo ar teisės analogijos taikymo taisyklės šeimos teisiniams santykiams.
Jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti šios knygos ar kitų Civilinio kodekso knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos. Draudžiama pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas, nustatančias bendrųjų taisyklių išimtis (CK 3.4 straipsnio 1 dalis).
Kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 straipsnio 2 dalis).
Minėta, kad įstatymų leidėjui nenustačius esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementų, konstatuotina teisinio reglamentavimo spraga, todėl tiek, kiek tai tiesiogiai neišplaukia iš Konstitucijos, kurios nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.4 straipsnio 1 dalis), o kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 straipsnio 2 dalis).
Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 1 dalyje ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Pažymėtina, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).
Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Šioje byloje taikytinos teisės kontekste kolegija ir pasisako dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo priteisimo sąlygų.
Dėl išlaikymo priteisimo sąlygų turinio
1. Mokymasis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje
Dvejų metų vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).
Mokyklos yra skirstomos į šias grupes:1) bendrojo lavinimo mokyklų; 2) profesinių mokyklų; 3) aukštųjų mokyklų; 4) neformaliojo švietimo mokyklų (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis).
Vidurinės mokyklos tipui priskiriama (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis):
1) vidurinė mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
2) gimnazija (akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
3) menų gimnazija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo programos);
4) konservatorija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir muzikinio ugdymo programa);
5) nacionalinė menų mokykla (akredituota vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir meninio ugdymo programa, pradinio ir meninio ugdymo programa);
6) suaugusiųjų mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos);
7) specialioji mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos);
8) sanatorinė mokykla (vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos).
Švietimo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies pagrindu švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162 patvirtintų Reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatoms 7.10 punkte nustatyta, kad mokyklos nuostatų bendrosiose nuostatose nurodomos mokymo formos (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė ir kt.).
Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.
2. Sąžiningas ir pažangus mokymasis
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą.
Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad, spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis.
Lietuvių kalbos žodyne (žr. interneto puslapį http://www.lkz.lt/) žodis „pažangus“ aiškinamas kaip darantis pažangą moksle (viena iš reikšmių).
Pažangaus mokinio sąvokos expressis verbis švietimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta. Tačiau įvertindamas tai, kad mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę (Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 18 punktas), o mokiniui, turinčiam nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, neišlaikytą gimtosios, valstybinės ar užsienio kalbos įskaitą, atitinkamo individualaus ugdymo plano dalyko brandos egzamino laikyti neleidžiama (Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391, 18 punktas), kasacinis teismas pažymi, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.
3. Vaikui būtina parama
Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 patvirtintuose 2008–2009 metų bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti vidurinėje mokykloje besimokančių moksleivių mokslo metų ir atostogų trukmė, moksleiviui privalomų išklausyti dalykų kiekis, minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius ir pan.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007).
Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu.
4. Dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.
Dėl įstatyme nustatyto amžiaus reikšmės
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, sprendime nurodyti išlaikymo terminą būtina tais atvejais, kai nustatoma, kad studijos įprastinėmis sąlygomis tęsis ilgiau nei vaikui sukaks 24 metai.
Dėl išlaikymo priteisimo sąlygų šioje byloje
Kasacinis teismas, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė (ne vyresnė kaip 24 metų) ir mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Šios bylos kontekste yra svarbūs sąžiningumo ir pažangumo aspektai, todėl vertintina, ar ieškovė rūpestingai vykdė savo pareigą mokytis.
Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pripažino, kad tėvai netinkamai įgyvendino savo pareigas, kai ieškovė buvo nepilnametė, o tai darė neigiamą įtaką formuojantis jos įgūdžiams ir gebėjimams mokytis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nepažangus mokymasis tik tam tikrais laikotarpiais, tiesiogiai susijusiais su esminiais pokyčiais ieškovės gyvenime, yra jos nerūpestingumo ar aplaidumo, paneigiančių teisę į tėvų išlaikymą, kai tapus pilnamečiu mokomasi vidurinėje mokykloje, patvirtinimas.
Kasatoriaus argumentai dėl atsakovo gaunamų pajamų, galimybių teikti paramą yra fakto klausimai, kuriuos nustatė bei vertino apeliacinės instancijos teismas padaręs išvadą, jog atsakovas gali teikti paramą pilnametei dukteriai. Teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, esančios kasacijos dalyku (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1 dalis), nepateikta, todėl naikinti apeliacinio teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimo nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo pareigos asmeninio pobūdžio
Dėl kasatoriaus argumentų, kad išlaikymo pareiga tenka abiem tėvams, o šiuo atveju, pažeidžiant nurodytą principą, tokią pareigą vykdys tik jis, pabrėžtina, kad tai, jog pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Tėvų pareigos asmeninis pobūdis lemia ir taikymą kiekvienam iš tėvų tapačių išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio nustatymo sąlygų. Atsižvelgiant į teismo priteistą išlaikymo dydį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui tenka neproporcingai didelė išlaikymo našta ir kad tokia našta reikštų dalies motinai tenkančios išlaikymo pareigos perkėlimą tėvui be teisėto pagrindo.
Dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui išieškojimo nutraukimo pagrindų
Vertindamas kasatoriaus argumentus, kad, priėmus sprendimą, kuriuo ieškovė turi būti išlaikoma tol, kol baigs vidurinę mokyklą, jeigu bus ne vyresnė negu 24 metų, sudaroma galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą tik sulaukus 24 metų ir visą tą laiką būti išlaikomai atsakovo, o tai skatina nepažangumą, kasacinis teismas atkreipia dėmesį į jau išdėstytus teisės taikymo (aiškinimo) aspektus, kuriais remiantis bet kada, esant teisiniams pagrindams, tarp jų ir piktnaudžiavimo teise atveju, atsakovas gali ginti savo teises teisme reikalaudamas priteisto išlaikymo pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam vaikui nutraukimo. Tačiau šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ar siekia tai daryti ateityje, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti išlaikymą iki ieškovė baigs vidutinę mokyklą yra teisėtas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies pakeitimo
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės taikymo (aiškinimo) taisykles, kasacinis teismas pakeičia apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį: iš jos pašalinama įstatyme nustatyto prievolės pasibaigimo naikinamojo termino nuoroda ir nurodoma, kad išlaikymas Ivonai Rimšai priteisiamas iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad I. R. (gim. 1989 m. vasario 26 d.) priteisiamas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. R. 27,20 Lt (dvidešimt septyni litai 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Gintaras Kryževičius
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
