L. S. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-300/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15633-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.3; 2.4.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorams Elonai Korostinai, Žilvinui Generauskui,

nuteistojo L. S. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikių) prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais L. S. 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam A. K. iš L. S. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, civiliniam ieškovui išaiškinta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Valstybei iš L. S. priteista 299 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S. nuteistas už tai, kad jis, 2017 balandžio 1 d., apie 19.05 val., Akmenės r. kelio (duomenys neskelbtini) 11 km 600 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, bei 127 punktą, kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai blogas matomumas, t. y. tiesiame kelio ruože, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Mitsubishi Colt“ keleiviai A. K., kuriam dėl poodinės kraujosruvos kairės akies-veido srityje, kairiame petyje, kairėje pažastyje, rankose, liemens srityje, kojose, odos nubrozdinimų veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstoje, pilve, krūtinkaulio kūno, krūtinių VI–VII stuburo slankstelių, ne neurokomplikuoti, dešinės pusės I–VI ir kairės pusės II–VI šonkaulių lūžių, plaučių, kairiojo inksto sumušimų, trauminės aortos disekacijos (atsisluoksniavimas) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir D. J., kuriam dėl kairiojo skruosto ir dešinės ausies žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės kaulų LeFort III tipo lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikių) prokuroras Žilvinas Generauskas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilio registracijos liudijimas perduotas VMI, ir nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį bei jo registracijos dokumentus grąžinti savininkui.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina. L. S. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje Nr. AB-32-1 nurodė, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje numatytas – nusikaltimas. Tokiai teismų praktikai nepritartina.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pažymi, kad apeliacinio skundo tenkinimas ar atmetimas negali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

4. Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo L. S. gynėja prašė skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroras neginčija L. S. kaltės padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, jos kvalifikavimo. Prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas yra negalimas.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimo tvarka ir pagrindai įtvirtinti BK 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis)Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>, 5.2.–5.3. punktai)

7. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje Nr. AB-32-1 dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) nepritarė teismų praktikai, pagal kurią nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Tačiau šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas prarado savo aktualumą, nes keitėsi teisinis reguliavimas bei teismų praktika. 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199 buvo priimti BK 72 straipsnio pakeitimai ir BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą BK 72 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikomo praktiką pripažino, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas yra privalomas. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>, 5 punktas) Turto konfiskavimas kaip ir visos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingas teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi tik išskirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, teismas gali jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 4.1 punktas)

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. S. vairuotą automobilį nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122-699/2018">2K-122-699/2018</a>, 20 punktas)

9. Nagrinėjamu atveju L. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325-942/2017">2K-325-942/2017</a>, 9 punktas), tačiau tai nereiškia, kad negali būti konfiskuotas jam priklausantis turtas, kurį jis naudojo nusikalstamos veikos padarymui.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320-693/2018">2K-320-693/2018</a> pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą asmens veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria taikytas turto konfiskavimas, nepakeistą. Todėl daroma išvada, kad neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas gali būti konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

11. Kaip minėta šios nutarties 7 punkte, teismas gali nekonfiskuoti nusikaltimo priemonės tik išimtiniais atvejais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad neturėdamas teisės vairuoti, nes niekada jos nebuvo įgijęs, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. S. vairavo jam priklausantį automobilį, tiesiame kelio ruože nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu su L. S. važiavę asmenys: A. K. ir D. J.. Abiem nukentėjusiesiems nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.(1 t., b. l. 147–148; 2 t., b. l. 161–190). Pažymėtina, kad iš eismo įvykio vietos L. S. pasišalino, nors eismo įvykio metu nukentėjo asmenys, su kuriais prieš įvykį jis vartojo alkoholį (automobiliui verčiantis A. K. iškrito pro langą), o sugrįžęs namo kaltininkas dar vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai 2017 m. balandžio 2 d. 2.32 val., t. y. praėjus daugiau nei septynioms valandoms po eismo įvykio, alkoholio kiekio matuokliu L. S. nustatė 1,67 promilės girtumą. (2 t., b. l. 32) Teisėjų kolegijos vertinimu, toks L. S. elgesys rodo itin didelį neatsakingumą, nes būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti jis nusprendė vairuoti automobilį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje L. S. pripažino, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos, kad vairuoti išmoko pats, neturėjo pakankamai vairavimo įgūdžių. Tokiu savo elgesiu L. S. sukėlė didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata. Akivaizdu, jog automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu – L. S. naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas nuteistajam priklausantį automobilį, tinkamai taikė BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikių) prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą.

Teisėjai

Raimundas Jurgaitis

Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė