Civilinė byla Nr. 2A-78-267/2019
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00046-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.4.2.;2.3.5.1.; 3.3.1.14.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2501-446/2018 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. K., R. G., Š. K., trečiajam asmeniui Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovo Š. K. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. K. vaikų J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. G. vaikų K. G., M. G. ir N. G. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui Š. K. vaikų J. K., O. K. ir A. K. atžvilgiu; priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam atsakovų vaikui iki vaikų pilnametystės.
2. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai iš atsakovų K. K. ir R. G. šeimos paimami trečią kartą dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Po vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje 2016 m. lapkričio mėnesį nustatytas dar vienas girtavimo šeimoje atvejis – 2018 m. kovo 26 d. atsakovas R. G. iš darbo atleistas taip pat už girtavimą. Nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sąlygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų šeimoje nenustatyta, tačiau tai nepakankamas laikas, kad galima būtų konstatuoti, jog padėtis šeimoje pasikeitė, o vaikams gyventi su tėvais yra saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos. Įvertinusi ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, ieškovė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, būtina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, ir tik tuomet būtų galima vaikus grąžinti į šeimą. Atsakovas Š. K. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo, vaikais faktiškai nesirūpina, susitinka su jais retai, duomenų apie jo gyvenimo būdą šiuo metu nėra, nes jis gyvena užsienyje. Atsakovai, iš esmės pakeitę savo gyvenimo būdą, savo elgesiu įrodę, kad sugeba tinkamai rūpintis savo vaikais, turės teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Ieškinį prašo patenkinti, apriboti neterminuotai tėvų valdžią atsakovams jų vaikų atžvilgiu, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Priešieškiniu atsakovas Š. K. prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> nustatytą jo nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą, vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio gyvena Airijoje, turi nuolatinį darbą ir pajamas, kurios siekia virš 2 000 Eur per mėnesį. Gyvena su kita moterimi, rūpinasi jos nepilnamečiu vaiku, nuomojasi gyvenamąjį namą, kur yra tinkamos sąlygos gyventi ir augti jo vaikams A. ir O., todėl jų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo. Vaikams bus sudarytos geros sąlygos gyventi, augti, mokytis. Š. K. niekada neatsisakė savo vaikų, išlaikymo jis neteikė tuo metu, kai nedirbo ir neturėjo pajamų, tačiau ryšio su vaikais nenutraukė, juos lankydavo, su jais bendravo įvairiomis komunikacijos priemonėmis, rėmė pagal savo išgales.
4. Atsakovė K. K. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad po santuokos su Š. K. nutraukimo jų vaikų O. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Š. K. nuginčijo J. K. tėvystę, šiuo metu teisme yra iškelta civilinė byla pagal atsakovės K. K. ieškinį dėl tėvystės nustatymo J. K.. Gyvendami su R. G. jie susilaukė keturių vaikų. K., M. ir N. yra paimti, o I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena jų šeimoje. Atsakovė nori susigrąžinti vaikus į šeimą, pati juos auginti. Nuo 2018 m. kovo mėnesio ji alkoholio nebevartoja, nesigydo, nes nemano, kad tai jai reikalinga. Paskutinį kartą šeimoje girtavo 2018 m. kovo 26 d., gėrė kartu su R. G. ir jo pilnamečiu sūnumi, tačiau mažametis I. nebuvo paliktas be priežiūros, nes jų namuose svečiavosi jos pilnametė dukra N., kuri ir prižiūrėjo mažametį I. Ji niekur nedirba, tačiau uždarbiauja pas privačius asmenis – padeda atlikti ūkio, buities darbus, ravi daržus. Gyvena trijų kambarių socialiniame būste, kurį susiremontavo, apstatė baldais. Turi 8 arų žemės sklypą, kuriame augina įvairias daržoves. Nori susigrąžinti vaikus į šeimą. Vaikai K., M. ir N. visą vasarą svečiavosi jų namuose, vaikai nori grįžti namo. Su dukra A. K. jai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą, svečiavimąsi namuose vasaros atostogų metu ji nutraukė, nes nesutarimai su ja kildavo dėl kambarių tvarkymo, indų plovimo. Su O. jokių problemų nekyla. Jos manymu, A. ir O. tėvas Š. K. šiuo metu gali suteikti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams, vaikai nori gyventi su tėvu, todėl neprieštarauja, kad A. ir O. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų tėvu Š. K.. Jos įsitikinimu, J. nenori grįžti į namus dėl gausios šeimos, mažesnių brolių ir seserų, jų keliamo triukšmo ir pan. Vasaros atostogų metu J. laiką leisdavo jos pilnametės dukters N. namuose, abi atvykdavo į svečius.
5. Atsakovas R. G. ieškinį prašė atmesti, jo vaikus K., M. ir N. grąžinti į šeimą, jis taip pat neprieštaravo, kad jų šeimoje augtų ir gyventų kiti jo sutuoktinės K. K. vaikai – J., A. ir O. Kadangi kyla problemų dėl bendravimo su A., sutiktų lankytis pas psichologą. Paaiškino, kad alkoholio jis nebevartoja visiškai po gydymosi priklausomybės ligų centre. Sutuoktinės taip pat nuo 2018 m. kovo mėnesio nėra matęs neblaivios, namuose išgertuvių nebūna, jie abu deda visas pastangas, kad susigrąžintų vaikus. Namai sutvarkyti – padarytas remontas, įrengtas dušas, kambariai apstatyti baldais, namai tvarkingi, visada yra pagaminta maisto. Jis šiuo metu nedirba, tačiau pinigų pragyventi užsidirba atlikdamas įvairius ūkio darbus pas privačius asmenis.
6. Trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras nurodė, kad atsakovų vaikai yra patalpinti trečią kartą. K. K. šeimoje stebimas akivaizdus pokytis, mama dalyvauja įvairiose užsiėmimuose, renginiuose, noriai bendrauja su pedagogais ir specialistais. Atsakovų vaikai svečiavosi tėvų namuose nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., centro specialistai lankėsi K. K. namuose – namai tvarkingi, vaikai pavalgę, laimingi būdami su tėvais. Atsižvelgiant į vaikų interesus jie turi būti grąžinti tėvams. J. ir A. priešiškumas mamai – auklėjimo spragos, A. elgesys – jos nenoras gyventi mamos šeimoje, noras gyventi su tėčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas Kelmės rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino: pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> nustatytą nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą, ir nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu Š. K.. Leido K. K. bendrauti su vaikais O. K. ir A. K. jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laiką su Š. K., nenustatant apribojimų. Pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> priteistų lėšų vaikams O. K. ir A. K. tvarkytoją, nustatant, kad priteistas lėšas vaikams O. K. ir A. K. uzufrukto teise nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos valdys Š. K..
8. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodomus, šalių paaiškinimus, liudytojos G. B. parodymus sprendė, kad atsakovų K. K. ir R. G. elgesys dėl nepakankamo jų dalyvavimo vaikų priežiūroje ir jų auklėjime pasikeitė į gerąją pusę. K. K. ir R. G. šeimoje po vaikų apgyvendinimo Vijurkų vaikų globos namuose pasiekta žymių pokyčių – R. G. įsidarbino, 2016 m. spalio, lapkričio mėnesiais K. K. lankė (duomenys neskelbtini) seniūnijoje „Efektyvios tėvystės įgūdžių“ mokymus, dalyvavo „AA klubo“ prevencinėje paskaitoje, abu sugyventiniai pusės metų laikotarpiui užsikodavo nuo alkoholio, socialinei darbuotojai lankantis jų namuose, abu visada rasti blaivūs, su vaikais bendrauja telefonu, aplanko juos Vijurkų vaikų globos namuose, vaikams buvo leista svečiuotis tėvų namuose. K. K. dėl pykčio priepuolių lankėsi Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas sveikatos specialistus dėl nėštumo, susituokė, R. G. pripažino vaikams K. ir M. tėvystę, vaikų motina lankėsi pas psichologą dėl bendravimo su vaikais ir šiltų santykių atstatymo, šeima laiku sumoka mokesčius, skolų neturi, namo viduje įsirengė dušo kabiną, tualeto kambarį, R. G. dirba, šeima nuomoja žemės sklypą, savo reikmėms užsiaugina daržovių, turi pasiruošę maisto atsargų, apsirūpino malkiniu kuru žiemai, rūpinasi, kad vaikai svečiuotųsi jų namuose. Nors ir nustatyta faktų, aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių atsakovus K. K. ir R. G., akivaizdūs teigiami pokyčiai atsakovų šeimoje, nepriekaištingas jų elgesys pastaruoju metu, gyvenimo sąlygų pagerinimas, buities susitvarkymas teismui patvirtino atsakovų norą ir pastangas keistis, siekimą sudaryti geras gyvenimo sąlygas savo vaikams ir patiems juos auginti, auklėti. Atsakovai K. K. ir R. G. šiuo metu augina sūnų I., gimusį (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jie netinkamai rūpintųsi naujagimiu, nėra. Teismas vertino ir tai, kad tėvų ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs – tėvai lanko vaikus globos namuose, bendrauja su globos namų darbuotojais, domisi vaikų sveikata, bendrauja su vaikais telefonu, pasiima vaikus pasisvečiuoti į savo namus vaikų atostogų metu, švenčių dienomis.
9. Aplinkybių, kad atsakovas Š. K. savo veiksmais vaikų vystymuisi darytų ypatingą žalą ar vaikais visiškai nesirūpintų, teismas nenustatė, o ieškovė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nutraukus K. K. ir Š. K. santuoką, jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina K. K.. Būtent dėl jos ir jos tuometinio sugyventinio R. G. netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaikų nepriežiūros iš šeimos buvo paimti vaikai. Š. K. savo vaikus, nors ir ne dažnai, lankydavo, nors ir neteikė lėšų visiškam vaikų išlaikymui, tačiau vaikams duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, nupirko mobiliojo ryšio telefonus. Iš vaikų O. K. ir A. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad jų tėvas Š. K. nuolat bendrauja su jais įvairiomis komunikacijos priemonėmis, grįžęs į Lietuvą juos aplanko, kartu pramogauja.
10. Teismas akcentavo, kad vaiko nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertinamas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Teisme apklausta nepilnametė J. K. nurodė, kad ji nenorinti grįžti gyventi į mamos namus, nes nebetiki, kad mama ir jos patėvis ateityje nepiktnaudžiaus alkoholiu. Atostogų metu, atsisakiusi svečiuotis mamos namuose, J. K. laisvalaikiu svečiuodavosi pas vyresniąją seserį N. K., su kuria kartu aplankydavo ir mamą. Toks nepilnametės elgesys teismui suteikė pagrindą manyti, kad ryšys su mama ir broliais, seserimis jai svarbus ir nenutrūkęs. Svarbia aplinkybe teismas pripažino tai, kad J. K. greitai taps pilnamete ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu. Esant duomenų, kad šiuo metu motinos gyvenimo būdas ir sąlygos namuose pasikeitė, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju dukra galėtų būti įvaikinta (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).
11. Nepilnamečiai K. G. ir M. G. teismui patvirtino, kad jiems gera tėvų namuose, jie myli mamą ir tėtį, nori gyventi kartu su jais. Nepilnametis O. K. teisme paaiškino, kad jam visur gerai gyventi, jis puikiai sutaria ir su mama, ir su R. G., su kuriuo vasaros atostogų metu kartu dirbo įvairius ūkio darbus, talkininkavo kaimynams, tačiau išreiškė nuomonę, kad jis labiausiai norėtų gyventi su tėčiu Š. K.. Nepilnametės A. K. atsisakymą grįžti į mamos namus teismas pripažino akivaizdžiai susijusiu su jos noru gyventi kartu su tėčiu Š. K., su kuriuo ji palaikanti ryšius interneto pagalba, kurio gyvenimo sąlygos, lyginant jas su mamos, – išsinuomotos namas Airijoje, gaunamas atlyginimas – šiuo metu yra daug geresnės ir patrauklesnės nepilnametei.
12. Įvertinęs įrodymų byloje visumą ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti griežčiausią atsakovų tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, todėl ieškinį atmetė.
13. Iš informacijos apie darbo santykius, darbo sąlygas, gaunamas pajamas, nuomojamą būstą teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų O. ir A. tėvas Š. K. šiuo metu turi pakankamai geras buities ir darbo sąlygas, turi galimybę suteikti vaikams geras gyvenimo, augimo, mokymosi sąlygas. Šiuo metu Š. K. gyvena Airijoje, Europos Sąjungos valstybėje, gauna gana gerą atlygį už darbą – (duomenys neskelbtini) Eur per savaitę, nuomojasi gyvenamąjį namą. Vaikai O. K. ir A. K. naudodamiesi internetine paskyra „Facebook“ palaiko ryšį su tėvu, bendrauja telefonu, susitinka su tėvu, jam grįžus į Lietuvą, žino tėvo gyvenimas sąlygas, tėvo norą auginti vaikus, vaikai yra apsisprendę ir teisme išreiškė norą gyventi kartu su tėvu. Aplinkybių, dėl kurių būtų negalimas vaikų gyvenimas su Š. K., teismas nenustatė. Atsakovė K. K. pripažino, kad vaikai, gyvendami su Š. K., turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, nei ji šiuo metu jiems galinti suteikti – erdvesnius, gražesnius namus, didesnes galimybes mokytis, lavintis, tobulėti, geresnį materialinį aprūpinimą. Įvertinęs aptartų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenimas su tėvu Š. K. labiausiai atitinka vaikų interesus, tėvas gali užtikrinti saugias ir geras sąlygas vaikams gyventi, augti, mokytis, lavintis, todėl šių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų tėvu.
14. Teismas sprendė, kad, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, tikslinga vaikų motinai leisti bendrauti su vaikais analogiška tvarka, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, vaikams gyvenant su ja – jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laiką su tėvu, su kuriuo vaikai gyvens, nenustatant apribojimų. Atsakovas Š. K. išlaikymo vaikams iš jų motinos priteisti neprašo, teismas savo iniciatyva išlaikymo priteisimo spręsti neturi pagrindo, todėl išlaikymo vaikams O. K. ir A. K. iš jų motinos teismas nepriteisė, tačiau, nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, teismas pakeitė priteistų lėšų uzufruktorių, nustatant, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikams priteistų lėšų tvarkytojas yra tėvas, su kuriuo gyvena vaikai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, neterminuotai apriboti motinos K. K. valdžią vaikų (K., N., M., G. ir J. K.) atžvilgiu bei tėvo R. G. valdžią vaikų (K., N., M., G.) atžvilgiu ir priteisti materialinį išlaikymą šiems vaikams. Priteisti iš atsakovės K. K. po 60 Eur išlaikymą O. ir A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinis pakeičiant nepilnamečių vaikų O. ir A. K. gyvenamąją vietą su tėvu Š. K., neskundžia, nes byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas Š. K. nepilnamečiams vaikams O. ir A. sugebės suteikti tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sąlygos, nepilnamečių poreikiai bus tenkinami, rūpinsis vaikų kasdiene priežiūra.
15.2. Apeliantės teigimu, teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino vaikų parodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors teismas atsižvelgė į vaikų norą, tačiau nevertino aplinkybės, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiškai įvertinti situaciją, visiškai suprasti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Galima teigti, kad vaikų norai gyventi su tėvais kenkia jų pačių interesams, o vaikams ypatingą žalą daro tai, kad dėl tėvų kaltės jie yra paimami iš biologinės šeimos. Apeliantės nuomone, teismas teisingai vertino, kad dvasinis ryšys tarp atsakovų K. K., R. G. ir jų mažamečių vaikų yra išlikęs, tačiau nevertino fakto, kad tokio ryšio nėra tarp vyresnių vaikų O., A. ir J. K.. Vaikų buvimas netinkamose sąlygose yra jau visą 10 metų laikotarpį ir jis nepakitęs – vaikai su tėvais bendrauja tik tada, kai atsakovai būna blaivūs. Teismas visiškai nevertino pačių vaikų nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad A. ir J. K. nenorėjo ir nenori gyventi pas motiną, ir tai, kad vyresnieji vaikai jau suvokia pasekmes ir beviltišką egzistenciją biologinėje šeimoje. Teismas nevertino aplinkybės, kad būdami sveiki ir darbingi atsakovai niekur nedirba, savo pajamų neturi ir objektyviai neturi galimybių mokėti išlaikymo. Teismas nevertino, kad nepilnamečiai vaikai iš atsakovų K. K. ir R. G. šeimos paimami trečią kartą dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sąlygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų šeimoje nenustatyta, tačiau tai nepakankamas laikas, kad galima būtų konstatuoti, jog padėtis šeimoje pasikeitė, vaikams gyventi su tėvais saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos, įvertinus ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, apeliantė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, būtina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir tik tuomet būtų galima vaikus grąžinti į šeimą. Teismas privalėjo vadovautis objektyviais byloje esančiais įrodomais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne atsakovų pasirinkta gynybine pozicija ir jų pažadais keistis ateityje, nes padėtis nesikeičia jau 14 metų.
15.3. Teismas tenkindamas atsakovo Š. K. priešieškinį netinkamai taikė proporcingumo principą ir visiškai nepriteisė iš motinos išlaikymą vaikams, tuo visą finansinę naštą perleido tėvui Š. K..
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. K. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas tinkamai įvertino visumą byloje surinktų įrodymų ir pagal savo vidinį įsitikinimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovei yra leidžiama auginti kelių mėnesių kūdikį ir neranda jos, kaip motinos, pažeidimų, o dėl vyresnių vaikų atėmimo iš motinos ieškovė teikia dvejų metų senumo įrodymus. Atsakovė nevartoja alkoholio nuo 2018 m. pavasario, savarankiškai gydėsi nuo alkoholizmo, savo buitį sutvarkė taip, kad vaikams būtų patogu gyventi. Atsakovė gyvena skurdžiai, bet švariai, namuose visada yra priruošta maisto, vaikai nuprausti ir pavalgydinti. Viena iš dukrų yra nusiteikusi prieš motiną vien todėl, kad prašo jos padėti buityje.
16.2. Šiuo metu Š. K. turi darbą, geras gyvenimo sąlygas, todėl vaikams geresnės gyvenimo sąlygos bus pas tėvą, nei atsakovę, tačiau ji visada vaikų lauks per jų atostogas. Po santuokos nutraukimo Š. K. nenutraukė ryšių su savo vaikais, jam išvykus dirbti į užsienį, jis domėjosi vaikų gyvenimu, o grįžęs į Lietuvą bendraudavo su savo vaikais, jis myli savo vaikus ir turi galimybę jais pasirūpinti.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo. Kadangi K. K. ir R. G. šeimoje auga mažametis sūnus ir pagal Kelmės socialinių paslaugų centro pateiktą informaciją tėvai tinkamai juo rūpinasi, dėl neterminuoto motinos K. K. valdžios apribojimo vaikų (K., N., M. G. ir J. K.) atžvilgiu bei tėvo R. G. vaikų (K., N., M. G.) atžvilgiu palieka teisę spręsti teismui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar egzistuoja pagrindai neterminuotai apriboti tėvams valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
19. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
20. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas atsižvelgdamas į vaikų norą, nevertino aplinkybės, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiškai įvertinti situaciją, visiškai suprasti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Apeliantės nuomone, teismas teisingai vertino, kad dvasinis ryšys tarp atsakovų K. K., R. G. ir jų mažamečių vaikų yra išlikęs, tačiau nevertino fakto, kad tokio ryšio nėra tarp vyresnių vaikų O., A. ir J. K.. Teismas visiškai nevertino pačių vaikų nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad A. ir J. K. nenorėjo ir nenori gyventi pas motiną, ir tai, kad vyresnieji vaikai jau suvokia pasekmes ir beviltišką egzistenciją biologinėje šeimoje. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
23. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
24. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiškai įvertinti situaciją, visiškai suprasti pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametei K. suėjo (duomenys neskelbtini) metų, jos broliams M. yra (duomenys neskelbtini) metų, o N. (duomenys neskelbtini) metai. Lietuvos Respublikos nacionaliniuose įstatymuose amžiaus riba, su kuria siejamas vaiko gebėjimas išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras bei sprendimus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, yra 10 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šių nepilnamečių vaikų raida neatitiktų jų biologinio amžiaus, kad, atsižvelgiant į jų amžių, vaikai nėra pajėgūs savarankiškai ir aiškiai formuluoti savo nuomonę. Nepilnamečiai K. G. ir M. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems gera tėvų namuose, jie myli mamą ir tėtį, nori gyventi kartu su jais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K., M. ir N. yra gebantys suprasti savo veiksmų padarinius priimant sprendimus svarbiausiais jų gyvenimo klausimais, o vertinant tokio amžiaus vaiko nuomonę, vertinant jo santykį su šeima, yra svarbi.
25. Dėl vaiko nuomonės pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37).
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neskundžia sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinis ir nepilnamečių vaikų O. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Š. K., todėl vyresnių vaikų O. ir A. nuomonė motinos atžvilgiu, vertinant jų norą gyventi su tėvu užsienyje, neturėtų būti sureikšminama. Be to, nepilnametis O. K. teisme paaiškino, kad jam visur gerai gyventi, jis puikiai sutaria ir su mama. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dukra J. K. nenori gyventi pas motiną. Atostogų metu, atsisakiusi svečiuotis mamos namuose, J. K. laisvalaikiu svečiuodavosi pas vyresniąją seserį N. K., tačiau kartu aplankydavo ir mamą. Toks nepilnametės elgesys leidžia pripažinti, kad ryšys su mama ir broliais, seserimis jai yra svarbus ir nenutrūkęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypač svarbi aplinkybė, kad J. K. greit taps pilnametė ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu. Esant duomenų, kad motinos padėtis keičiasi, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju dukra galėtų būti įvaikinta (CK 3.181 str. 6 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir jos dukros Justinos ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju.
27. Apeliantė tvirtina, kad vaikų buvimas netinkamose sąlygose yra jau visą 10 metų laikotarpį, nepilnamečiai vaikai iš atsakovų K. K. ir R. G. šeimos paimami jau trečią kartą dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai būdami sveiki ir darbingi niekur nedirba, savo pajamų neturi ir objektyviai neturi galimybių mokėti išlaikymo. Apeliantės nuomone, nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sąlygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų šeimoje nenustatyta, tai nėra pakankamas laikas, kad galima būtų konstatuoti, jog padėtis šeimoje pasikeitė, vaikams gyventi su tėvais saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos, įvertinus ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, apeliantė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, būtina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, ir tik tuomet būtų galima vaikus grąžinti į šeimą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 nurodyta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas.
29. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovų K. K. ir R. G. piktnaudžiavimo alkoholiu, nesugebėjimo pasirūpinti vaikais, sudaryti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymais vaikams J., O., A., K., M. ir N. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), jų globėja (rūpintoja) paskirta teta V. R., vaikų motinos K. K. sesuo. V. R. šeimoje tinkamai netenkinant vaikų poreikių, atsakovams nekeičiant gyvenimo būdo, nesiruošiant vaikams sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, pripažinus, kad vaikams nesaugu buvo grįžti į biologinę šeimą, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymais vaikai apgyvendinti Vijurkų vaikų globos namuose, šių namų administracija paskirta atsakovų vaikų globėja (rūpintoja). Taigi, šiuo konkrečiu atveju atsakovų K. K. ir R. G. elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas vertintinas nuo 2016 metų, o ne per visą 10 metų laikotarpį, kaip teigia apeliantė.
30. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą bei įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovų K. K. ir R. G. atžvilgiu tėvų valdžios apribojimo sąlygos neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojamas tėvų gyvenimo būdas, jų santykis su vaikais, tėvų pastangos įgyvendinant tėvų valdžią, tai tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas.
32. Byloje įvertinta, kad po vaikų apgyvendinimo Vijurkų vaikų globos namuose pasiekta pastebimų pokyčių: R. G. įsidarbino, 2016 m. spalio, lapkričio mėnesiais K. K. lankėsi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vykusiuose „Efektyvios tėvystės įgūdžių“ mokymuose, dalyvavo „AA klubo“ prevencinėje paskaitoje, abu sugyventiniai pusės metų laikotarpiui užsikodavo nuo alkoholio, socialinei darbuotojai lankantis jų namuose, abu visada rasti blaivūs, su vaikais bendrauja telefonu, aplanko juos Vijurkų vaikų globos namuose, 2016 m. gruodžio 24 d. J., K., M. ir N. dvi savaites svečiavosi tėvų namuose, nuo 2017 m. vasario 11 iki vasario 19 d. jų namuose svečiavosi vaikai K., M. ir N.. Informacijoje apie K. K. ir R. G. šeimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. nurodyta, kad abu tėvai pagal galimybes stengiasi lankyti savo vaikus Vijurkų vaikų globos namuose, su vaikais bendrauja telefonu, 2017 m. balandžio 4 d. K. K. dėl pykčio priepuolių, lydima seniūnijos darbuotojos, lankėsi Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas sveikatos specialistus dėl nėštumo, susituokė 2017 m. balandžio 29 d., R. G. pripažino vaikams K. ir M. tėvystę, K. K. lankėsi pas psichologą dėl bendravimo su vaikais ir šiltų santykių atstatymo, šeima laiku sumoka mokesčius, skolų neturi, namo viduje įsirengė dušo kabiną, tualeto kambarį, R. G. dirba (duomenys neskelbtini) šeima nuomoja žemės sklypą, savo reikmėms užsiaugina daržovių, turi pasiruošę maisto atsargų, apsirūpino malkiniu kuru žiemai, rūpinasi, kad vaikai svečiuotųsi jų namuose. Atsakovai K. K. ir R. G. 2016 m. vaikus globos namuose aplankė tris kartus, tris kartus skambino ir domėjosi vaikų sveikata, 2017 metais jie vaikus aplankė tris kartus, septynis kartus skambino ir domėjosi vaikų sveikata, 2018 m. iki sausio 23 d. vaikus jie aplankė vieną kartą, globojami vaikai palaikė ryšius su tėvais asmeniniais mobiliaisiais telefonais. (duomenys neskelbtini), kur atsakovas R. G. dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. kovo 26 d., išduotoje charakteristikoje R. G. charakterizuojamas kaip tvarkingas, draugiškas darbuotojas, pavestą darbą atliekantis laiku ir nepriekaištingai, neturintis drausminių nuobaudų, nekonfliktiškas. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad K. K. su savo sutuoktiniu R. G. gyvena socialiniame būste, augina sūnų, pastaruoju metu šeima padarė pažangą, atliko gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą, įsirengė dušo kabiną, baigiama įrengti nuotekų surinkimo duobė, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais pastaruoju metu nepastebėta, šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą, šeimą nuolat lanko socialinė darbuotoja. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-11-16 charakteristikoje nurodyta, kad pastaruoju metu šeima padarė pažangą, atliko gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą, įsirengė dušo kabiną, nuotekų surinkimo duobę. Praėjusį mėnesį buvo atliktas socialinio būsto kapitalinis remontas, pakeistas namo stogas, naujai įrengta patalpų šildymo sistema. Piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais pastaruoju metu nepastebėta. Socialinė darbuotoja G. B. teismui patvirtino, kad situacija šeimoje keičiasi teigiama linkme. K. K. noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, klauso patarimų. Kai gimė naujagimis, buvo pastebėti neblaivūs 1 kartą, vaikas paimtas, tačiau grąžintas į šeimą. Abu sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Vaikas, kurį šiuo metu augina, prižiūrimas, aprengtas švariais rūbeliais, medicinos punkto darbuotojos teigimu, vaikelis tinkamai prižiūrėtas, auga sveikas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atsakovei yra leidžiama auginti (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų I. G., o dėl vyresnių vaikų kreipiamasi į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo. Po vaikų paėmimo nėra pasitaikę, kad jie būtų rasti namuose neblaivūs. Buitinės sąlygos namuose geros, tinkamos vaikams gyventi, padarytas kambarių remontas. K. K. tvarkosi namuose tinkamai, retai kada namai būna nesutvarkyti, moka gaminti, namuose visada yra maisto produktų, pagamintų patiekalų. Šiuo metu tiek abu atsakovai yra labiau subrendę, savo klaidas žino, neigiamai vertina savo elgesį, jos įsitikinimu, vaikai turi būti grąžinti į šeimą. Tarp tėvų ir vaikų emocinis ryšys nenutrūkęs, tėvai nuolat lanko vaikus globos įstaigoje, dalyvauja globos namų renginiuose, vaikai grįžę į namus būna patenkinti.
33. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs atsakovų gyvenimo aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog jų gyvenimo būdas ir aplinka pasikeitė po to, kai jiems buvo laikinai apribotos tėvystės teisės, nors ir yra nustatyta faktų, aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių atsakovus K. K. ir R. G.: 2017 m. liepos 13 d. vaikų atsisakymas svečiuotis tėvų namuose, jų tarpusavio konfliktas vaikų akivaizdoje, vangus įsipareigojimų vykdymas, nesugebėjimas savarankiškai spręsti šeimos problemų, grubus elgesys su seniūnijos darbuotojais. 2018 m. kovo 26 d. namuose K. K. ir R. G. rasti neblaivūs. Tačiau akivaizdūs teigiami pokyčiai atsakovų šeimoje: nepriekaištingas jų elgesys pastaruoju metu, gyvenimo sąlygų pagerinimas, buities susitvarkymas patvirtina atsakovų norą ir pastangas keistis, siekimą sudaryti geras gyvenimo sąlygas savo vaikams, patiems juos auginti ir auklėti. Teisėjų kolegija vertina tai, kad šiuo metu atsakovai K. K. ir R. G. augina sūnų I., gimusį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tėvai netinkamai rūpinasi naujagimiu, nėra, ir tai leidžia pripažinti, kad atsakovų požiūris į šeimą ir vaikus yra pasikeitęs.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų K. K. ir R. G. elgesyje įvykę teigiami pokyčiai yra stabilūs. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl padėties nesikeitimo laikotarpio aspektu pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu nėra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių riboti tėvų valdžią, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja neterminuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos.
35. Apeliantės įsitikinimu, teismas tenkindamas atsakovo Š. K. priešieškinį netinkamai taikė proporcingumo principą, nes nepriteisė iš motinos išlaikymą vaikams, taip visą finansinę naštą perleido tėvui Š. K..
36. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu, nutraukdamas atsakovės K. K. ir Š. K., iš vaikų tėvo priteisė materialinį išlaikymą O. K. ir A. K. periodinėmis išmokomis, po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> nustatytą nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą, ir nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu Š. K.. Teismas savo iniciatyva pakeitė 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> priteistų lėšų vaikams O. K. ir A. K. tvarkytoją, nustatydamas, kad priteistas lėšas vaikams O. K. ir A. K. uzufrukto teise nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos valdys Š. K..
38. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeistas priteistų lėšų vaikams uzufrukto gavėjas, yra perteklinė, nes atsakovas Š. K., prašydamas pakeisti nepilnamečių vaikų O. ir A. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaikų tėvu, reikalavimo pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas šią sprendimo dalį šalina iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
39. Pažymėtina ir tai, kad pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, o išlaikymo tvarka ir forma gali būti nustatoma ir bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje atsakovas Š. K. nereiškia reikalavimo pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisiant jį iš vaikų motinos, todėl, nors civilinė byla ir yra susijusi su šeimos teisiniais santykiais, teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnio 3 dalyje suteikiamomis teisėmis. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija panaikina Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iš tėvo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis išlaikymas O. K. ir A. K. periodinėmis išmokomis, po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės ir išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko K. K..
40. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sutikslinti 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Pakeisti 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy00OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-496/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-496/2009">2-13-496/2009</a> nustatytą nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamąją vietą, nustatyti nepilnamečių vaikų O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iš Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis išlaikymas O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės ir nustatyta, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko K. K..
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su vaikais O. K. ir A. K..
Leisti K. K. bendrauti su vaikais O. K. ir A. K. jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laiką su Š. K., nenustatant apribojimų“.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
