Baudžiamoji byla Nr. 1-402-1078/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-1-26032-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 2.3.4.3.; 1.1.6.7.; 2.1.15.3.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
Sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Adrianai Karlonaitei,
dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,
kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui E. Š.,
nukentėjusiajam T. S. (T. S.), jo įgaliotai atstovei advokatei L. P.,
laiduotojui A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
M. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. liepos 23 d., apie 22.12 val., Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, su dviračiu privažiavo prie T. S., kuris tuo metu viešoje vietoje grojo muzikiniu instrumentu, ir atvirai, matant T. S. bei kitam asmeniui, paėmė nuo žemės T. S. priklausantį indelį, kurio vertė 4.49 Eur, su jame buvusiais pinigais, ne mažesne nei 20 Eur suma, ir su dviračiu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, T. S. priklausantį turtą.
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytas poelgis buvo didelė klaida ir dėl jos jis labai gailisi. Tuo metu jam pasirodė, kad toks elgesys tiesiog bus juokelis, išdaiga. Atsiprašo, kad taip pasielgė, nes jo poelgis tikrai buvo negražus ir negarbingas. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną V. Kudirkos aikštėje jis pagrobė kaltinime nurodytą indelį su nukentėjusiojo, kuris tuo metu, grojo, pinigais. Tame indelyje nebuvo daugiau nei 20 Eur, jis pagrobdamas tuos pinigus neketino iš tų pinigų praturtėti, ar pan., tiesiog tai, kaip sakė, buvo jo neapgalvotas juokelis, dėl kurio gailisi. Anksčiau nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų. Kaltinamasis nurodė, kad iš dalies sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti turtinę žalą – 20 Eur, nes tame kibirėlyje iš tikrųjų tik tiek pinigų ir buvo, ir taip pat sutinka atlyginti neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio, kokios prašo ieškiniu nukentėjusysis, nes nemano, kad jam dėl vagystės buvo padaryta tokio dydžio neturtinė žala (past. – 7000 Eur). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį jo tėvo A. K. atsakomybėn. Nurodė, kad būtent tėvas jam gali padaryti teigiamą įtaką, kadangi jis yra doras žmogus, tėvas jam yra autoritetas. Su tėvu bendrauja kas antrą dieną, apie nagrinėjamą įvykį tėvui papasakojo kitą dieną po įvykio, tėvas pasmerkė jo poelgį, sakė, kad netinkamai pasielgė ir jie daug šnekėjo apie tą įvykį ir jis (kaltinamasis) supranta, koks netinkamas buvo jo elgesys, gailisi dėl jo ir graužia sąžinė.
Teisiamojo posėdžio metu išimtinai dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis T. S. nurodė, kad jis negali nurodyti tiksliai sumos, kuri buvo kibirėlyje, kuomet jį pagrobė kaltinamasis. Jis tą dieną savo uždirbtų pinigų neskaičiavo, nes tuo metu grojo. Kibire buvo dvi kupiūros po 20 Eur, dvi kupiūros po 5 Eur bei dar buvo monetų. Tikrai buvo daugiau nei 20 Eur. Jis pinigų neskaičiavo ir neskaičiavo, kiek tą dieną priėjo prie jo žmonių ir įmėtė pinigus. Dažniausiai žmonės metą po vieną ar du eurus. Nukentėjusysis nurodė, kad tas kibirėlis, kurį pagrobė kaltinamasis, buvo be jokių rankenėlių, tik su „auselėmis“ (past. – analogiškas buvo pateiktas apžiūrėti teismo posėdyje). Ji kaltinamasis pagrobė, paėmęs už kibirėlio briaunos. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis grojo kokias 2 valandas. Pajamos, gaunamos iš grojimo gatvėje, yra jo vienintelės pajamos. Negali pasakyti, kaip dažnai groja, bet pavyzdžiui vasaros metu groja kokias 5 dienas per savaitę, per dieną groja kokias 2 valandas. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko ieškinį, pareikštą byloje. Nurodė, kad savo patirtą neturtinę žalą įvertino 7000 Eur, nes tuo metu jam buvo sukelta labai stipti psichologinė žala, pradėjo bijoti groti gatvėje, grodamas nuolat turi galvoti, ką daryti, kad dar kartą jo neapvogtų. Kitą dieną po įvykio jis grojo gatvėje. Dėl to, kad buvo pavogtas, pas gydytojus, psichologus dėl psichologinių problemų nesilankė, jam nebuvo nustatyti jokie sveikatos sutrikimai. Ieškinyje nurodė, kad dėl neturtinės žalos, būtina atsižvelgti ir į studijų kainą (duomenys neskelbtini), kadangi, jo nuomone, taip galėtų būti atstatytas teisingumas. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo pirmas, kada jis tokiu būdu buvo apvogtas. Prieš tai dar du kartus buvo pagrobti taip jo pinigai, gauti už grojimą gatvėje, tačiau tuomet buvo pagrobtos mažesnės sumos – apie 100 Eur.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkų nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko iš karto duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. K. nurodė, kad 2025 m. liepos 23 d., apie 21.37 val., Vinco Kudirkos aikštelėje, Vilniuje, išsinuomojo oranžinės spalvos dviratį iš „Cycle City“ per savo mamos paskyrą. Išsinuomojęs dviratį, važinėjosi mieste ir apie 22.12 val., įtarime nurodytu laiku, važiuodamas pro Vinco Kudirkos aikštę, jis pamatė vyrą, kuris grojo muzikiniu instrumentu. Šalia prie jo, ant žemės, pamatė, jog stovėjo kibirėlis, kaip suprato, kad su pinigais. Tuo metu jam spontaniškai kilo mintis tą kibirėlį paimti, pagalvojo, jog tuos pinigus galės panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Važiuodamas dviračiu, greitai pagriebė tą kibirėlį nuo žemės ir pradėjo važiuoti tolyn gatve. Važiuodamas pastebėjo, jog jam iš paskos važiuoja dviratininkas, suprato, kad tikriausiai jis pamatė, jog jis (M. K.) paėmė pinigus. Ar jis jam kažką šaukė, neprisimena, tačiau jam pavyko nuo jo kažkaip pabėgti. Bevažiuodamas dviračiu jis iš kibirėlio išėmė pinigus, juos įsidėjo į kišenę, o kibirėlį išmetė. Iš kibirėlio išėmė 2 kupiūras po 5 eurus ir 5 monetas po 2 eurus, iš viso 20 Eur, daugiau pinigų kibirėlyje nebuvo. Tuomet atvažiavo iki prekybos centro „CUP“, ten paliko dviratį ir greitu žingsniu pradėjo eiti link Europos aikštės, kadangi galvojo, jog jį dar gali vytis. Jau supratęs, jog jo daugiau niekas nebeseka, po kurio laiko grįžo namo. Pavogtus pinigus išleido sekančią dieną asmeninėms reikmėms, pirko maistą. Pripažįsta, kad iš asmens 2025 m. liepos 23 d. pinigus pavogė jis, tačiau nepripažįsta, jog jų buvo 200 Eur, kadangi, kaip ir minėjo, kibirėlyje buvo tik 20 Eur, kuriuos jis paėmė. Tyrėjos parodytuose vaizdo įrašuose atpažįsta, jog yra užfiksuotas jis. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai, yra pasiruošęs atlyginti asmeniui 20 Eur, kuriuos pavogė, tačiau ne daugiau (t. 1, b. l. 122-125, 129-131).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. S. nurodė, jog 2025 m. liepos 23 d., jis nuo 20 val. buvo Vinco Kudirkos aikštėje, ten grojo savo muzikos instrumentu (trimitu). Bendrai iki įvykio grojo apie 2 valandas, priešais save buvo pasidėjęs metalinį indelį, į kurį žmonės jam mesdavo pinigus. Tikrai matė, kaip minėtame indelyje jau buvo dvi kupiūros po 20 Eur bei 2 kupiūros po 5 eurus, bendrai 50 Eur popieriniais pinigais, taip pat indelyje buvo labai daug metalinių pinigų. Sprendžiant pagal jų svorį bei tiek, kiek atrodė pagal vaizdą, ten tikrai buvo nemažiau 150 Eur metaliniais pinigais, bendrai indelyje turėjo būti nemažiau 200 Eur. Apie 22.14 val., jam toliau grojant instrumentu, pamatė, kaip vyras, kuris buvo sportinės išvaizdos, apie 30 metų amžiaus, su oranžinės spalvos marškinėliais bei oranžinės spalvos dviračiu, dideliu greičiu atvažiavo priešais jį ir, jam matant, paėmė jo metalinį indelį, kuriame buvo pinigai. Indelis buvo prie pat jo, todėl vyras tikrai turėjo suprasti, kad tas indelis priklauso jam (T. S.). Visą šitą įvykį jis aiškiai matė, jis tikrai turėjo suprasti, kad jis jį mato, aplinkui taip pat buvo daug žmonių. Minėtam vyriškiui, paėmus jo indelį, jis (kaltinamasis) jam (T. S.) nieko nesakė ir į jį (T. S.) nežiūrėjo, tiesiog greitai išvažiavo tolyn. Šį įvykį matė dar vienas vyriškis, kurio duomenų jis nežino. Jis (liudytojas) bandė jį (kaltinamąjį) su savo dviračiu gaudyti, tačiau vagis buvo greitesnis. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, buvo be kaukės, tačiau jo veido visiškai nematė. Asmenį galėtų atpažinti nebent iš jo nugaros. Tokiu būdu iš jo yra pavagiami pinigai jau trečią kartą. (t. 1, b. l. 30-33).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis T. S. nurodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildomai nurodo, jog grodamas gatvėje, matė, jog jo ant žemės padėtame kibirėlyje jau buvo 4 banknotai, buvo 2 kupiūros po 20 Eur ir 2 kupiūros po 5 eurus, tai iš viso buvo 50 Eur kupiūromis. Taip pat matė, jog kibirėlyje buvo nemažai monetų, daugiausia po 1 ir 2 eurus. Jis tiksliai negali įvardinti, kiek buvo monetų, kadangi jis jų neskaičiavo, tačiau tikrai jų buvo ne mažiau kaip 100 Eur, tai galėjo būti nuo 100 – 150 Eur, kadangi pagal kibirėlio tūrį, jis jau maždaug žino, kiek gali būti pinigų. Todėl yra įsitikinęs, kad pinigų buvo apie 150 – 200 Eur kibirėlyje. Gatvėse jis groja beveik kasdien, todėl kiekvieną dieną uždirba įvairiai. Kartais į valandą uždirba 40 Eur, o kartais ir daugiau arba mažiau, tai labai priklauso nuo oro sąlygų, taip pat ar tai darbo diena ar savaitgalis. Tą dieną nemažai žmonių vaikščiojo, todėl ir užsidirbo apie 150 – 200 Eur (t. 1 b. l. 34-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. nurodė, kad 2025 m. liepos 23 d. buvo Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje. Apie 22.14 val. pastebėjo vyrą, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, vilkėjo oranžinės spalvos marškinėlius ir turėjo oranžinės spalvos dviratį. Jis dideliu greičiu priartėjo prie vyro, grojusio muzikiniu instrumentu prie Kudirkos aikštės. Minėtas vyriškis paėmė iš grojusiojo asmens metalinį kibiriuką, kuriame buvo pinigai, ir pradėjo šalintis. Kadangi jis (J. M.) buvo su savo dviračiu, pradėjo vytis tą vyrą. Sekdamas jį, nuvažiavo iki Žaliojo tilto, kur jį pametė iš savo matymo lauko. Kur toliau vyriškis išvažiavo, jis nežino, nematė. Mano, kad galėtų atpažinti vagį iš nugaros (t,. 1, b. l. 52-54).
Iš nukentėjusiojo T. S. 2025 m. liepos 23 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, jog 2025 m. liepos 23 d., apie 22.12 val., jam grojant instrumentu viešoje vietoje, t. y. Vinco Kudirkos aikštėje, adresu Vilnius, Gedimino pr., prie jo privažiavo jam nepažįstamas dviratininkas ir nieko nesakęs atvirai, aiškiai T. S. matant, paėmė indelį su sudėtais pinigais (apie 200 Eur) ir dideliu greičiu pasišalino. Bendrai T. S. padaryta žala apie 200 Eur (t. 1 b. l. 8-10).
Iš 2025 m. liepos 23 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu Gedimino pr. 9A, Vilnius, priešais „Narvesen“ kioską (t. 1, b. l. 14-20).
Iš 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti prekybos centro „GO9“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota tiek tai, kaip M. K. išsinuomojo dviratį, tiek tai, kaip pagrobė prie nukentėjusiojo T. S. buvusį indą (t. 1, b. l. 72-77).
Iš 2025 m. liepos 30 d. UAB „JCDecaux Lietuva“ pateiktų duomenų nustatyta, kad 2025 m. liepos 23 d., nuo 21.30 val. iki 21.55 val., iš Kudirkos aikštės „Cyclocity Vilnius“ terminalo, buvo 3 klientai, kurie išsinuomojo dviračius. Iš duomenų nustatyta, kad V. K. (M. K. motina) vardu nuo 2025 m. liepos 23 d., 21:37:49 val. (V. Kudirkos a.) iki 2025 m. liepos 23 d., 22:18:20 (prekybos centras „CUP“) buvo išnuomotas dviratis (t. 1, b. l. 65-67).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. 2025 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus, atlikus ir kitus būtinus procesinius veiksmus, nustatyta, jog šią veiką galimai įvykdė M. K. Asmuo atpažintas iš veido bruožų, ūgio, kūno sudėjimo, aprangos (t. 1, b. l. 83).
Iš nukentėjusiojo pateiktų Pajamų mokesčio deklaracijų nustatyta, kad T. S. už 2021 m. deklaruotų pajamų suma – 21389,20 Eur, už 2022 m. – 17722,18 Eur, už 2023 m. – 10500 Eur, už 2024 m. - 11600 Eur (t. 1, b. l. 9-12).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-415/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-415/2008">2K-415/2008</a>, 2K-189/2009).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai. M. K. teisme patvirtino veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog iš nukentėjusiojo, kuris tuo metu grojo Gedimino pr., pagrobė kibirėlį, su ten buvusiais pinigai. Ikiteisminio trimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. nurodė ir tai, jog jis suprato, kad aplinkiniai matė, kaip pagrobė pinigus iš nukentėjusiojo, nes vienas asmuo jį pradėjo dviračiu vytis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kita bylos medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. S. parodymais apie tai, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jam grojant muzikiniu instrumentu, jo ir kitų šalia buvusių asmenų akivaizdoje, dideliu greičiu prie jo privažiavo kaltinamasis, kuris greit paėmė prie jo (nukentėjusiojo) stovėjusį kibirėlį su pinigais ir dviračiu pasišalino, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. M. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad matė, kaip 2025 m. liepos 23 d., apie 22.14 val., prie muzikiniu instrumentu grojusio vyro dideliu greičiu privažiavo asmuo, kuris paėmė metalinį kibiriuką ir pradėjo šalintis. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir į bylą pateikti vaizdo įrašai, kuriuose jis užfiksuotas įvykdantis nusikalstamą veiką, bei šių vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėtų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, jog M. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas viešai, matant tiek nukentėjusiajam, tiek kitiems pašaliniams asmenims, atvirai pagrobė nukentėjusiojo turtą ir tokie jo veiksmai, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad M. K. įvykdė atvirąją vagystę, jo veiksmų kvalifikacijai įtakos pagrobto turto vertė neturi.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. K. padarė apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dalį paskirtų nuobaudų yra sumokėjęs laiku, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad šioje byloje kilo ginčas dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, tačiau kaltinamasis, iš esmės neneigė savo pareigos atlyginti teismo nustatytą ir priteistą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, M. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, M. K. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, ne už šiurkščius pažeidimus, dalį jam paskirtų baudų yra sumokėjęs. Teismo posėdyje M. K. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. M. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo veikiau atsitiktinė ir M. K., suvokdamas savo netinkamo elgesio pasekmes, ateityje suvoks teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymosi svarbą ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. laiduotoju prašo būti paskirtas jo tėvas A. K. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad yra įsitikinęs, kad jis savo sūnui gali padaryti teigiamą įtaką. Pats M. K. jam apie įvykį papasakojo po kelių dienų, labai gailėjosi dėl to, kad užėjo kažkoks kvailumas ir taip netinkamai pasielgė pagrobdamas pinigus. Jis (A. K.) taip pat labai gailisi dėl sūnaus poelgio. Nurodė, kad po įvykio pradėjo daugiau bendrauti su sūnumi, kuris anksčiau gyveno su jo buvusia sutuoktine. Išnuomojo sūnui butą, siekdamas, kad jis gyventų savarankiškai, rūpinasi juo finansiškai, nuperka maisto, padeda jį pasigaminti. Jis padeda sūnui kabintis į gyvenimą, savarankiškai gyventi, nors sūnui sunkiau sekasi su adaptacija. Labai gailisi, kad sūnus taip netinkamai pasielgė, stengiasi nuolat su sūnumi bendrauti, kalbėtis. Tiki, kad būtent tas buvimas šalia, pokalbiai, padės jam ateityje nebekartoti tokio elgesio. A. K. nurodė, kad jis yra gydytojas psichiatras, todėl tiki, kad auklėjamąjį poveikį sūnui gali padaryti reguliariai bendraudamas, susitikdamas, kalbėdamasis, apie tai, kokios jo mintys, apie ką jis galvoja. Žino, kad sūnaus elgesys ir anksčiau nebuvo tinkamas, yra padaręs administracinius nusižengimus, tačiau jis (A. K.) nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio su sūnumi palaiko glaudesnį bendravimą, rūpinasi sūnaus buitimi, daugiau bendrauja, yra pasirengęs padėti sūnui tvarkytis su gyvenimo problemomis.
Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su A. K. asmenybe, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. K. yra verta teismo pasitikėjimo: administracine tvarka nebaustas (nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuosprendžio priėmimo dienai šios nuobaudos nebegalioja), dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis savo sūnaus A. K. elgesį, negalintis jo pateisinti ir išreiškė tvirtą ryžtą padėti sūnui tvarkytis su gyvenimo problemomis, kad jo nusikalstamas elgesys ateityje nepasikartotų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo įsitikinimą, kad laiduotojas A. K. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam patvirtina ir tai, jog, kaip pats nurodė A. K. jis nuo 2025 m. lapkričio mėnesio daugiau bendrauja su sūnumi ir skiria jam dėmesio, ir būtent nuo 2025 m. gruodžio nėra duomenų, kad M. K. būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, kas teismui leidžia spręsti, jog tėvo įtaka kaltinamajam iš tiesų yra veiksminga.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant laiduotojo A. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo tėvo A. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 2 metų laidavimo terminą su 800 Eur užstatu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, yra sprendžiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, o ne tokią žalą padariusio asmens nubaudimo klausimas.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos bei 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 42-44). 2026 m. kovo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu ieškovas papildė ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir papildomai paprašė priteisti pagrobto kibirėlio vertę – 4.49 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. S. nurodė, jog palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad jis neskaičiavo, kokia tiksliai pinigų suma buvo kibirėlyje, prieš jį pagrobiant kaltinamajam, tačiau jo vertinimu ten galėjo būti apie 200 Eur, iš kurių 2 kupiūros po 20 Eur ir 2 kupiūros po 5 Eur bei apie 150 Eur monetomis. Visgi, teismui nėra aišku, kaip nukentėjusysis, kuris pats teigė, jog pinigų neskaičiavo, gali tiksliai įvardinti kibirėlyje buvusią pinigų sumą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad jis tą dieną grojo apie 2 val., kiek uždirba grodamas gatvėje per valandą – negalėjo įvardinti, nes, natūralu, toks uždarbis nėra pastovus. Iš nukentėjusiojo pateiktų pajamų deklaracijų, nustatyta, kad jis per metus uždirba apie 11000 Eur ir kaip jis nurodė, šios pajamos yra iš grojimo gatvėje bei keliskart renginiuose, kur už valandą jam taip pat sumokama apie 50-100 Eur. Nukentėjusysis taip pat nurodė ir tai, kad jis groja ne kiekvieną dieną – vasarą groja ir 5 dienas per savaitę po 2 valandas, kitais metų laikais groja mažiau. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad jis kartais per valandą uždirba 40 Eur, kartais mažiau, o kartais ir daugiau. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus metinių pajamų deklaracijų duomenis, tai jis turėtų dirbti 55 dienas per metus, uždirbdamas po 200 Eur, tam, kad uždirbtų pajamų deklaracijoje nurodytą metinę pajamų sumą. Visgi, kaip nurodė pats nukentėjusysis nurodė, kad jis groja daugiau nei 55 dienas per metus, t. y. groja vasarą apie 5 dienas per savaitę, be to groja ir kitais metų laikais. Taigi, iš tokio paskaičiavimo, akivaizdu, kad nukentėjusysis, įvardindamas, kokią sumą iš jo pagrobė kaltinamasis, nurodė bene maksimaliai savo uždirbamą pinigų sumą, nors, kaip minėta pinigų neskaičiavo.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą dėl 200 Eur turtinės žalos priteisimo dėl kibirėlyje buvusių pinigų, teismas šį kaltinamojo reikalavimą tenkina tik iš dalies, nes neabejotina, kad bent jau kaltinamojo nurodyta pinigų suma, iš tiesų buvo kibirėlyje. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo pagrobti nukentėjusiojo pinigai – kaip nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas, kaltinamasis greitai privažiavo dviračiu prie nukentėjusiojo, pagriebė kibirėlį, kuris neturi rankenėlių, dėl ko jo paėmimas šiek tiek apsunkintas, greitai nuvažiavo nuo nukentėjusiojo, o vėliau, anot kaltinamojo, jis važiuodamas dviračiu, iš kibirėlio paėmė pinigus. Neatmestina, kad dalis pinigų tiesiog viso šio proceso metu galėjo išbyrėti, tad kaltinamasis galėjo paimti ir daugiau pinigų, nei jų buvo galutiniame rezultate. Nukentėjusysis gi tvirtino, kad tiksliai matė, jog bent banknotais buvo 50 Eur ir dar kažkiek buvo metalinėmis monetomis.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos, patirtos dėl kibirėlio, kurio vertė pagrįsta analogiško kibirėlio įsigijimo dokumentu, tenkintinas pilnai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 64,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kaip minėta, nukentėjusysis pareiškė reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas neabejoja, kad kaltinamojo veiksmai, kuomet jis viešoje vietoje pagrobė nukentėjusiojo – gatvės muzikanto, uždirbtus pinigus, nukentėjusiajam sukėlė pasipiktinimą, nusivylimą, nepatogumus ir pažeminimą, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusysis dėl šios situacijos, būtų patyręs kokius nors ilgalaikius emocinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, kad būtų jam tekę keisti gyvenimo įpročius ar kad aptarti kaltinamojo nusikalstami veiksmai būtų sukėlę kokius nors sunkius ir negrįžtamus padarinius. Visgi, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos suma – 7000 Eur, yra artima ir netgi gerokai viršijanti tas sumas, kurios kaip neturtinė žala priteisiamos tokiose bylose, kur nukentėjusieji dėl kaltininkų nusikalstamo elgesio patiria itin skaudžius tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus, pvz. Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtODktNTkzLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-89-593/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-89-593/2026">1A-89-593/2026</a> konstatuota, kad 2000 Eur neturtinė žala pagrįstai priteista nukentėjusiajam, kuris viešoje vietoje buvo sužalotas ir patyrė dilbio priekinio paviršiaus gilią pjautinę žaizdą su pirštus lenkiančių raumenų ir sausgyslių bei vidinio nervo pažeidimais, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, priimtu byloje 1A-48-744/2026, nukentėjusiajai, kurios atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika seksualinio apsisprendimo laisvei, priteisė 5000 Eur neturtinę žalą, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje, priimtame byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTY1LTU5My8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-565-593/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-565-593/2025">1A-565-593/2025</a>, nukentėjusiojo, kuriam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas pneumatoroksas kairėje, nubrozdinimai veide, kraujosruva kairėje kaktos, smilkinio, akies srityje, kraujosruva dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo bei dešinės šakos lūžis, abipus skruostikaulių lūžis, dešiniojo žandinio ančio sienelių lūžis, kairės akiduobės lūžis, patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis, kaip minėta, nors savo patirtą neturtinę žalą įvertino didele pinigų suma – 7000 Eur, tačiau negalėjo nurodyti, kuo gi tokio dydžio neturtinė žala pasireiškė, nenustatyta, kad jam dėl nusikalstamos veikos būtų atsiradusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydį jis sieja ir su studijų kaina Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jo vertinimu, taip galėtų būti atstatytas teisingumas. Visgi, kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sprendžiamas realiai patirtos žalos atlyginimo klausimas, bet ne kaltininko nubaudimo klausimas, o priteisiama žala negali sudaryti galimybės nukentėjusiajam asmeniui praturtėti iš jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos, tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteisinat 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje už atstovės advokatės L. P. darbą nukentėjusysis T. S. sumokėjo 726 Eur (t. 2, b. l. 22-25), šios išlaidos nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, supakuotas į voką (t. 1, b. l. 149), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams su 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją A. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu M. K., už kurį laiduota, per 2 (dvejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nepadarys naujos nusikalstamos veikos (užstatas grąžinamas teisme gavus užstatą įmokėjusio asmens prašymą).
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti iš kaltinamojo 64,49 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 49 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje – civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką (t. 1, b. l. 149), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti M. K., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotajui A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė
