M. D. pagal BK 184 str. 2 d., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-179-697/2018

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00274-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.7.2.1;

1.2.19.4.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

išteisintosios M. D. gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Gintarei Vitkevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Gintarės Vitkevičienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 228 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, M. D. nuo paskirtos bausmės atleista dėl ligos.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis dėl M. D. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį panaikinta. M. D. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (Duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės ieškovės atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir išteisintosios gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. D. išteisinta dėl kaltinimų, kad, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 7 d. būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini), atsiskaitymų grupės vadovė ir einamų pareigų pagrindu būdama atsakingas asmuo, veikdama juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu, viršydama savo įgaliojimus ir pažeisdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Darbo reglamento IV skyriaus „Bendrosios darbuotojų pareigos ir teisės“ 24.5 papunktį; 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Finansų kontrolės taisyklių III skyriaus,,Finansų kontrolės vykdymas“ 5 punktą; 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-22 patvirtintos Atsiskaitymų ir kontrolės grupės buhalterio (grupės vadovo) pareiginės instrukcijos II skyriaus „Buhalterio pareigos“ 10.3 papunktį; 2005 m. gruodžio 29 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties 2.9 ir 2.10 papunkčius, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) švietimo, kultūros ir sporto įstaigoms priklausančias labdaros ir paramos lėšas – 226 665,04 Eur (782 629,06 Lt), buvusias (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini), atsakingos už teisingą šių lėšų paskirstymą, sąskaitose bankuose, t. y. būdama atsakinga už šių sąskaitų administravimą ir kontrolę, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla neturi teisės gauti prašomų lėšų pagal šiose sąskaitose esančius pinigų likučius, būdama atsakinga už sąskaitose esančių duomenų patikrinimą ir įvertinimą, turėdama teisę ir pareigą parengti pinigams išmokėti ar pervesti reikiamus dokumentus, neatsižvelgdama į tai, neteisėtai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, parengdavo reikiamus dokumentus, kurių pagrindu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atstovų prašymus buvo išmokamos ar pervedamos prašomos lėšos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos naudai, taip padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir valstybei, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino pasitikėjimą šia įstaiga, pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė

2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gavo 244 784,05 Lt (70 894,36 Eur) (neįskaitant turėto 2005 m. sausio 1 d. nepanaudotų paramos lėšų likučio) paramą, o panaudojo 1 035 520,37 Lt (299 907,43 Eur), t. y. panaudojo 782 629,06 Lt (226 665,04 Eur) daugiau, negu šių lėšų mokykla gavo iš paramos davėjų. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis, kartu su kitais įrodymais, specialistės atliktu tyrimu, išdėstytu 2013 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/88 ir 2014 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/72.

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai (ar jos atstovui R. V. (R. V.)) iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) turimų sąskaitų buvo pervesta daugiau, negu šių lėšų mokykla gavo iš paramos davėjų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vien neteisingas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) sąskaitose esančių lėšų paskirstymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės ugdymo įstaigoms, vienai iš jų suteikiant prioritetą gauti daugiau lėšų, nei yra gavusi paramos, nereiškia, kad šios lėšos buvo iššvaistytos. M. D. padaryti pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, ir šiais pažeidimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jie būtų pripažinti nusikalstama veika. Pripažinus, kad byloje nėra pakankamai duomenų dėl turto iššvaistymo, ir konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybei nebuvo padaryta 226 665,04 Eur turtinė žala, M. D. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, įtvirtintoje BK 228 straipsnio 1 dalyje, neliko didelės turtinės žalos požymio. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. D., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) atsiskaitymų grupės vadovė, vykdydama savo pareigas ir suteiktus įgaliojimus, nesilaikė atitinkamuose teisės aktuose nustatytų pareigų ir įgaliojimų, tačiau šie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl nenustatyto būtino nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Gintarė Vitkevičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais dėl civilinio ieškinio. Iš M. D. priteisti civilinės ieškovės naudai 782 629,06 Lt (226 665,04 Eur) žalai atlyginti. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas M. D. atsakomybės dėl turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnyba bei žalos priteisimo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas dėl žalos sampratos ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, suformuotos bylose dėl BK 184 straipsnyje, o kartu ir BK 228 straipsnyje numatytų veikų kvalifikavimo ir žalos įrodinėjimo, taip pažeidė civilinės ieškovės teises į žalos atlyginimą net ir civilinio proceso tvarka, pradėjo formuoti praktiką, neatitinkančią pagrindinių teisės principų bei tikslų ir kuriančią prielaidas išvengti atsakomybės.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas išteisino M. D. iš esmės motyvuodamas tuo, kad jos, nors ir neteisėtais, veiksmais nebuvo padaryta žalos, nes savivaldybės biudžetinių įstaigų gautos paramos lėšos yra savivaldybės nuosavybė; savivaldybės turto netinkamas paskirstymas nevertintinas kaip turto perleidimas tretiesiems asmenims, todėl nėra BK 184 straipsnyje, taip pat ir BK 228 straipsnyje nurodytų nusikaltimų objektyviojo požymio. Teismo vertinimu, dalis lėšų, kaip parama skirtų (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigoms, tačiau priklausančių (duomenys neskelbtini) savivaldybei, buvo perleistos kitai (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiai įstaigai – (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai, taigi šio turto savininkė išliko (duomenys neskelbtini) savivaldybė; (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtas buvo netinkamai paskirstytas, tačiau tai nepatvirtina nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. kad aptariamas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir turto savininkui padaryta žala. Kartu teismas nurodė, kad, vadovaudamasis specialistės atliktu tyrimu 2013 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/88, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos prekių ir (ar) paslaugų pirkimą už 350 825,78 Lt (101 606,17 Eur) sumą; nors šie pinigai buvo pervesti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atstovui R. V. Tačiau teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju rašytinių įrodymų dėl lėšų, kurios buvo pervestos tiesiogiai R. V., panaudojimo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos naudai pagrindžiančių dokumentų nebuvimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad M. D. neteisėtai pervedė asmeniškai R. V. ir taip iššvaistė jai patikėtą turtą, tokia išvada prieštarauja teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-7-84/2012, 2K-508-976/2015 ir kt.). Taigi nors pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad 350 825,78 Lt (101 606,17 Eur) suma išmokėta nesant jokių buhalterinės apskaitos ar kitų pagrindžiančių dokumentų, bet vertino, kad žalos nepadaryta, nes lėšos buvo išmokėtos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos naudai, vien tuo pagrindu, kad R. V. buvo šios mokyklos darbuotojas ir tokį tikslą M. D. buvo įforminusi buhalterinėje apskaitoje bei nurodė bylą nagrinėjant teisme. Tačiau lėšų priskyrimas (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai (pagal neteisingus buhalterinius įrašus) dar nereiškia, kad lėšos faktiškai buvo panaudotos šios mokyklos naudai, ypač kai byloje nustatyta, kad lėšų paskirstymas buhalterinėje apskaitoje buvo daromas pažeidžiant nustatytą tvarką. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nevertino kaip reikšmingo fakto, kad lėšų išmokėjimas R. V. vykdytas ne kaip mokyklos atstovui (atskaitingam asmeniui), o kaip tiekėjui (apskaitant kaip neegzistuojančios sąskaitos apmokėjimą), t. y. ne kaip (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atstovui, kuris lėšas gautų pagal šios mokyklos prašymą ir turėtų atsiskaityti už lėšų panaudojimą, o kaip tariamam prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui, nors jokių duomenų apie kokių nors prekių ar paslaugų pardavimą (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai nėra.

4.3. Paramos lėšos nėra savivaldybės nuosavybė, nes šiomis lėšomis nei savivaldybė, nei jas gavusi biudžetinė įstaiga neturi teisės disponuoti savo nuožiūra, o tik Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. Konkrečius panaudojimo tikslus gali nustatyti pats labdaros davėjas ar rėmėjas, perduodamas pinigus bei materialines vertybes. Taigi paramos lėšos yra nebiudžetinės lėšos, kurios biudžetinei įstaigai skiriamos ne iš biudžetinės įstaigos savininko (savivaldybės) lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad paramos lėšos gali būti naudojamos tik tos biudžetinės įstaigos, kuri paramą gavo, interesais ir tik paramos tikslais arba paramos davėjo nurodytai paskirčiai ir savivaldybė kaip biudžetinės įstaigos savininkė neturi teisės savo nuožiūra disponuoti šiomis lėšomis, teismo išvados, kad turto savininkui nebuvo padaryta realios žalos, yra nepagrįstos. Iš trečiųjų asmenų gauto turto panaudojimas tokiu būdu, kad biudžetinei įstaigai atsiranda pareiga kompensuoti išleistą sumą (faktinį turto sumažėjimą) iš savų lėšų, o jų neturint iš steigėjo (savivaldybės) lėšų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnis), reiškia ne ką kita, kaip realią žalą (CK 6.249 straipsnis). Teismo išvados, kad nebuvo padaryta 782 629,06 Lt (226 665,04 Eur) realios žalos, nors dėl neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose paramos lėšų sąskaitose faktiškai susidarė 782 629,06 Lt (226 665,04 Eur) paramos lėšų trūkumas (turto sumažėjimas), kuris turi būti kompensuotas, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad apeliacinės instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neišsamiai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

8. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9. BK 184 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šią veiką su kvalifikuojančiais požymiais – didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių iššvaistymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. D., įvesdama visus reikalingus duomenis į nustatytos formos dokumentą ir taip suformuodama mokėjimo nurodymą bankui, realiai disponavo įmonės lėšomis, todėl ji pripažinta tinkamu nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektu.

10. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad patirta reali žala dėl kaltininko veiksmų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-196-788/2017).

11. Bylos proceso metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai (ar jos atstovui R. V.) iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) administruojamų sąskaitų buvo pervesta 226 665,04 Eur (782 629,06 Lt) daugiau, negu šių lėšų mokykla gavo iš paramos davėjų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vien neteisingas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) sąskaitose esančių lėšų paskirstymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės ugdymo įstaigoms, vienai iš jų suteikiant prioritetą gauti daugiau lėšų, nei yra gavusi paramos, nereiškia, kad šios lėšos buvo iššvaistytos ir turto savininkui padaryta žala.

12. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba, be kitų, gali steigti bendrojo ugdymo mokyklas, vadovaudamasi tai reglamentuojančiomis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis; 43 straipsnyje nustatyta, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga; ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymais. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatyta, kad biudžetinės įstaigos gali turėti lėšų, gautų ne kaip biudžeto asignavimai (nebiudžetinių lėšų), o šių lėšų naudojimo taisykles savivaldybių biudžetinėms įstaigoms nustato savivaldybių tarybos. (Duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsniu, įsteigta (duomenys neskelbtini), teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad M. D. atlikti veiksmai atitinka objektyviuosius turto iššvaistymo požymius, t. y. kad turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir turto savininkui buvo padaryta žala. Dalis lėšų, kurios kaip parama buvo skirtos (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančioms ugdymo įstaigoms, buvo perleistos kitai (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiai ugdymo įstaigai – (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai. Taigi lėšos liko toje pačioje (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo sistemos sferoje, tik buvo netinkamai paskirstytos. Teismas pagrįstai nurodė, jog finansinį tyrimą atlikusio specialisto išvados ne nustato turto iššvaistymo faktą, o tik patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtas buvo netinkamai paskirstytas, bet nepatvirtina nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. kad aptariamas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir turto savininkui padaryta didelė žala.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad dalies lėšų (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai pervedimas tiesiogiai į R. V. sąskaitą taip pat nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios lėšos, kurias patikėjimo teise valdė (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini), buvo iššvaistytos. Byloje nustatyta, kad R. V. buvo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, kuris atsakė už materialinių vertybių apskaitą, apsaugą ir kontrolę, todėl jis, kaip mokyklos atstovas, turėjo teisę iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) gauti (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai skirtą paramą; buvo pateikęs savo sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalteriją tvarkančiai (duomenys neskelbtini), nes išmokėti grynųjų pinigų įstaiga negalėjo, todėl jie buvo pervedami į šią sąskaitą. Tai yra laikytina finansinės apskaitos tvarkos pažeidimu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad turtas nebuvo perleistas tretiesiems asmenims ir žala turto savininkui nepadaryta, teisingai konstatavo, kad patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės.

14. Sutiktina su teismų išvadomis, kad M. D. savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Darbo reglamento IV skyriaus „Bendrosios darbuotojų pareigos ir teisės“ 24.5 papunktį; 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Finansų kontrolės taisyklių III skyriaus,,Finansų kontrolės vykdymas“ 5 punktą; 2004 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P-22 patvirtintos Atsiskaitymų ir kontrolės grupės buhalterio (grupės vadovo) pareiginės instrukcijos II skyriaus „Buhalterio pareigos“ 10.3 papunktį; 2005 m. gruodžio 29 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties 2.9 ir 2.10 papunkčius, taigi netinkamai atliko darbo pareigas. Šiuo atveju, nesant nusikaltimo požymių, gali būti svarstytinas klausimas dėl administracinės atsakomybės už finansinį pažeidimą ar drausminės atsakomybės, o padarytos žalos dėl M. D. netinkamai atliktų darbo pareigų klausimas spręstinas vadovaujantis civilinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju nėra kliūčių (duomenys neskelbtini) dėl sąskaitoje esančio pinigų trūkumo atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis reglamentuojama darbuotojų materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad priimant nuosprendį, kuriuo asmuo išteisinamas, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, civilinis ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgus į tai, kad lėšos liko toje pačioje švietimo sistemos struktūroje, netinkamo lėšų proporcijų paskirstymo klausimą iš patikėjimo teise tvarkomos sąskaitos galėjo išspręsti biudžetą tvarkančios buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įstaigos – lėšų administratoriaus vadovas administracinėmis priemonėmis, nes Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas nedraudžia ištaisyti padarytų klaidų.

15. Įvertinusi visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog M. D. netinkamai atliekant darbo pareigas padaryti pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, ir šiais pažeidimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jie būtų pripažinti nusikalstama veika. Pripažinus, kad byloje nėra pakankamai duomenų dėl turto iššvaistymo, ir konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybei nebuvo padaryta didelė turtinė žala, M. D. teisingai išteisinta ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nėra šios veikos būtino didelės žalos požymio.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti civilinės ieškovės atstovės kasacinio skundo prašymą, remiantis jame nurodytais argumentais, nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Gintarės Vitkevičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis