Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-29-693/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00648-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija:
21.11.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės Vaivos Rutkauskienės 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu T. S. pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį nubaustas 250 Eur bauda už tai, kad 2017 m. liepos 29 d. 23.37 val., būdamas pradedantysis vairuotojas, vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas nežymus girtumo laipsnis (0,08 prom.). Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimu panaikintas minėtas Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, T. S. nutraukta.
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu, patenkinus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – paliktas galioti Institucijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas (kuriuo T. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovas advokatas Audrius Leonavičius prašo atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Pareiškėjas nurodo:
T. S., nežinodamas, kad Institucija pateikė apeliacinį skundą, neturėjo teisės apsiginti apeliacinio proceso metu nuo jam teikiamų kaltinimų. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, T. S. atliko privalomąją karinę tarnybą, o jo gyvenamojoje vietoje Panevėžyje, kur turėjo būti išsiųsti teisme gauti procesiniai dokumentai, gyvenanti jo motina R. M. jokių procesinių dokumentų po 2017 m. spalio 3 d. priimto nutarimo negavo. Vieną dvi dienas prieš Panevėžio apygardos teismo posėdį R. M. telefonu buvo informuota, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas numatytas 2017 m. spalio 26 d. R. M., nuvykusi į Panevėžio apygardos teismo rūmų raštinę, pranešė, kad apeliacinio skundo negavo ir sūnus apie jį nežino. Teismo darbuotojos patarimu ji parašė pareiškimą, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas teigti, kad T. S. nebuvo informuotas apie byloje pateiktą Institucijos apeliacinį skundą, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į jį bei jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, dalyvauti apeliaciniame bylos procese ir realizuoti kitas savo procesines teises. Tai laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, nes buvo suvaržytos T. S., kaip administracine nuobauda nubausto asmens, procesinės teisės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, proceso šalies neinformavimas apie apeliacinį skundą, taip užkertant asmeniui visateisiškai dalyvauti apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese, pripažįstamas esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-39-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-39-511/2017">2AT-39-511/2017</a>, 2AT-53-788/2017).
Panevėžio apygardos teismas neteisingai įvertino faktines įvykio aplinkybes dėl T. S. girtumo. 2017 m. liepos 29 d. 23.37 ir 23.52 val. policijos pareigūnai automobilį vairavusiam T. S. alkotesteriu nustatė nežymų (0,07 prom.) apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį per pirmąjį patikrinimą ir 0,08 prom. apsvaigimą – per antrąjį patikrinimą. 2017 m. liepos 30 d., apie 00.40 val., policijos pareigūnai jį paleido ir jis nedelsdamas 00.50 val. nuvyko į VšĮ Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kad būtų paimtas jo kraujas neblaivumui nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad T. S. būtų tyčia vilkinęs nuvykimo į gydymo įstaigą laiką. Į ligoninės priėmimo skyrių jis faktiškai atvyko nepraėjus valandai nuo antrojo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių jo kraujas tirti buvo paimtas 01.15 val., t. y. praėjus ilgesniam nei viena valanda laikui nuo jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu. Atlikus detalią T. S. apžiūrą jokių alkoholio vartojimo ar apsvaigimo požymių nenustatyta, alkoholio kvapo nesijautė. Tai, kad tiriamojo kraujas girtumui nustatyti buvo paimtas 23 min. viršijus įstatymo nustatytą laiką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog automobilį T. S. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra duomenų, kad jis būtų delsęs pasitikrinti neblaivumą duodamas kraują, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad automobilį T. S. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, ir administracinę bylą nutraukė.
Spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N261-73/2011). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, yra įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištirtas įvykio aplinkybes nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad T. S., būdamas pradedantysis vairuotojas, 2017 m. liepos 29 d. 23.37 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl to turėtų būti panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimas ir paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda buvo teisingai individualizuota, todėl Panevėžio apygardos teismo nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Nepagrįstas prašyme išdėstytas argumentas, kad T. S. nebuvo supažindintas su apeliaciniu skundu, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą ir išdėstyti savo argumentus dėl skunde išdėstyto reikalavimo. Iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties matyti, kad T. S. įgaliotas asmuo R. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip išreikšdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Nr. 2ATP-424/2017, atsisakydamas atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad minėti pareiškėjo argumentai iš esmės prieštarauja bylos medžiagai. Kita vertus, T. S. atstovo prašyme išdėstytas subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neigimas neturėtų reikšti, kad buvo padaryta teisės taikymo klaida (esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus prašymas atmestinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens informavimo apie paduotą apeliacinį skundą (ANK 649 straipsnis)
Pareiškėjas nurodo, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. nebuvo informuotas apie paduotą Institucijos apeliacinį skundą, taip suvaržytos jo procesinės teisės pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą bei jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, dalyvauti apeliaciniame bylos procese ir realizuoti kitas savo procesines teises. Šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal ANK 649 straipsnio 2 dalies nuostatas apylinkės teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims (tarp kurių įrašytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per apylinkės teismą, o pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui – tiesiogiai apygardos teismui.
Panevėžio apylinkės teisme 2017 m. spalio 5 d. gautas Institucijos apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimo T. S. administracinio nusižengimo byloje. 2017 m. spalio 5 d. T. S. adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), (taip pat Institucijai) išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą pateikimo, kuriuo informuojama apie teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams teismo posėdyje nedalyvaujant, o apie teismo posėdį pranešama Panevėžio apygardos teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje; prie pranešimo, išsiųsto T. S., pridėtas apeliacinis skundas (23 b. l.). Byla Panevėžio apygardos teisme gauta 2017 m. spalio 6 d., paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 2 d. 14.00 val. (24 b. l.).
2017 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos teisme gautas R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), veikiančios pagal T. S. įgaliojimą, išduotą 2017 m. spalio 9 d., atsiliepimas, kuriuo ji nesutinka su paduotu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniu skundu ir prašo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą (25 b. l.). Pagal byloje esantį 2017 m. spalio 9 d. įgaliojimą T. S. įgalioja savo motiną R. M. gauti jam adresuotą pašto ir kitokio pobūdžio korespondenciją, atstovauti jam visais klausimais visose valstybės, savivaldybės ir kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir institucijose, visose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose visais klausimais visomis ieškovui, atsakovui, pareiškėjui, trečiajam asmeniui, nukentėjusiajam, atstovui priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis; ginant jo turtą ir visas įstatymų numatytas teises, kreiptis į bet kurį teismą dėl tuo tikslu iškylančių teisinių klausimų. Šie duomenys patvirtina, kad T. S. žinojo apie paduotą Institucijos apeliacinį skundą, įgaliojo jam atstovauti savo motiną R. M., ir ši apygardos teismui iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pateikė atsiliepimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovo teiginys, kad T. S. negavo apeliacinio skundo, o jo motina tik dvi dienos iki apygardos teismo posėdžio šio teismo darbuotojos patarimu parašė pareiškimą, paneigtas minėtų duomenų datų analize. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, esminio proceso teisės pažeidimo nepadarė.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų
12. Pareiškėjas teigia, kad Panevėžio apygardos teismas neteisingai įvertino faktines įvykio aplinkybes dėl T. S. girtumo. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo vadovautis ne alkotesterio duomenimis, bet po įvykio, T. S. nuvykus į ligoninę, atlikto medicininio tyrimo duomenimis, kai buvo nustatyta, kad jis yra blaivus.
13. ANK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus atnaujinti ir administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti) nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
14. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas ginčija įrodymų vertinimą ir faktines bylos aplinkybes, o tai yra apygardos (ir apylinkės) teismų nagrinėjimo dalykas, nenurodo, kokius esminius proceso teisės pažeidimus padarė apygardos teismas, dėl to minėti pareiškėjo argumentai nenagrinėtini. Pareiškėjas neteigia, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus prašymą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
