Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-302/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.2; 14.9.6.2; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (pranešėjas ir kolegijos primininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Molėtiškiai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Molėtiškiai“ ieškinį atsakovei Ruth Edith Lina van Calcar dėl skolos ir netesybų priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys – J. Kaupo firma,,Projektavimas ir analizė“, uždaroji akcinė bendrovė,,Damava“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių pagal rangos sutartį atliktų darbų perdavimą ir priėmimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

2002 m. spalio 12 d. ieškovas (rangovas) sudarė su atsakove (užsakove) statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei už 185 041 Lt iki 2003 m. sausio 30 d. Molėtų r., Luokesos sen., Lėlių k. atlikti gyvenamojo namo statybos darbus. Atsakovė nuo 2003 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą statybos rangos sutartį.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 55 533,67 Lt skolos už atliktus statybos darbus ir 20 325,81 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad statybos darbus atliko sutartyje nustatyta tvarka, atsakovė už juos periodiškai atsiskaitydavo. Dėl to, kad reikėjo atlikti papildomus darbus, sutartyje nustatyta darbų kaina padidėjo. Atsakovė dėl to nereiškė prieštaravimų, tai patvirtina 2002 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m. sausio 29 d. sąmatose dėl papildomų darbų atlikimo esantys šalių parašai. Ieškovo teigimu, darbai buvo atlikti 2003 m. kovo 13 d. Šią dieną ieškovas pateikė atsakovei du atliktų darbų aktus (viename nurodyta atliktų darbų kaina – 26 800,84 Lt, kitame – 28 732,82 Lt) ir PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovė atliktų darbų nepriėmė, aktų nepasirašė, įstatymų ir sutarties nustatyta tvarka nepateikė tokio atsisakymo motyvų ir neapmokėjo pateiktos sąskaitos. Ieškovo nuomone, atsakovė nustatytais terminais su juo neatsiskaitė, todėl, remiantis šalių sudarytos sutarties 10 punkto 2 pastraipos nuostatomis, ji, be kita ko, nuo 2003 m. balandžio 20 d. privalo sumokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo 180 116,32 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 165 937,90 Lt už ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimą, 3500 Lt už ekspertizės atlikimą, 5678,42 Lt kelionės išlaidos, ir 5000 Lt baudą. Atsakovė nurodė, kad 2002 m. spalio 14 d. ji sumokėjo ieškovui 60 000 Lt avansą statybos darbams pradėti. Toliau atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu pagal atliktų statybos darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras: 2002 m. spalio 31 d. ieškovo nurodyta suma už atliktus darbus buvo 74 385,25 Lt, 2002 m. lapkričio 29 d. – 18 056,91 Lt, 2002 m. gruodžio 31 d. – 60 345,45 Lt, 2003 m. sausio 29 d. – 25 848,82 Lt. Atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo pavedimu per banką, 2002 m. lapkričio 11 d. ji sumokėjo 10 000 Lt tiesiogiai ieškovo direktoriui R. Viešchnickui. Atsakovės teigimu, iš viso ji sumokėjo ieškovui 207 000 Lt. 2003 m. kovo 17 d. atsakovės atstovas (statybos darbų prižiūrėtojas) pareiškė ieškovui pastabas dėl atliktų darbų trūkumų; 2003 m. balandžio 5 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą, kad juos pašalintų, 2003 m. birželio 30 d. pateikė jam pretenziją, kurioje pareikalavo atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau ieškovas to nepadarė. UAB,,Statybos ekspertizė“ nustatė, kad ieškovo atlikti statybos darbai yra netinkamos kokybės, UAB,,Rofolis“ parengė trūkumų šalinimo sąmatą, kurioje jų pašalinimas įvertintas 165 937,90 Lt. Rangos sutarties 10 punkte ieškovas įsipareigojo nurodytu laiku nepašalinęs trūkumų sumokėti atsakovei 5000 Lt baudą ir atlyginti atsakovės su trūkumų šalinimu susijusius kitus nuostolius. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovo veiksmų turėjo neplanuotų išlaidų kelionėms ir ekspertizėms atlikti, todėl iš ieškovo priteistinas jų atlyginimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovei 14 282,08 Lt atliktų darbų trūkumų šalinimo, 3500 Lt ekspertizės ir 2686,86 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 20 468,94 Lt; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas verslo tikslais atlieka statybos ir rekonstrukcijos darbus, o ieškovė savo vardu įregistravusi ūkininko ūkį statė gyvenamąjį namą savo namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl sprendė, jog šalių sudarytai rangos sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutartį reglamentuojančios normos. Teismas nurodė, kad rangos sutartyje šalys susitarė, kad statybos darbų kaina bus 185 041 Lt, tačiau kartu numatė galimybę ją keisti, esant sutartyje nustatytoms aplinkybėms (pasikeitus darbų apimčiai, projekto sprendiniams ir kt.) (Sutarties 3 punktas). Teismas nustatė, kad 2002 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m sausio 29 d. šalių pasirašytose sąmatose numatyta atlikti papildomų darbų atitinkamai už 18 407 Lt ir 28 733 Lt. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės duomenimis, pažymėjo, kad 2002 m. lapkričio 17 d. sąmatoje esantis atsakovės parašas suklastotas, tačiau konstatavo, jog atsakovė atliktus darbus priėmė (2002 m. gruodžio 21 d. pasirašė jų priėmimo aktą) ir jai atsirado pareiga šiuos apmokėti. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės ir atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.673 straipsnio 2 dalis, 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis šalių sutartais įkainiais, ieškovas atliko darbų už 208 879,08 Lt, o atliktų darbų trūkumams pašalinti atsakovė turėjo 16 161,16 Lt išlaidų. Šioms išvadoms pagrįsti teismas vadovavosi S. Mitkaus ekspertizės išvadomis, nurodydamas, kad kitas ekspertas, V. B. Elenbergas atliktų darbų vertę apskaičiavo ne pagal šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatytas, o pagal 2002 m. sausio 1 d. kainas. Teismas nustatė, kad atsakovė pavedimu per banką sumokėjo ieškovui 197 000 Lt; 10 000 Lt - tiesiogiai ieškovo direktoriui. Teismas pažymėjo, kad nors kvitas, patvirtinantis pinigų perdavimą nėra ieškovo kasos dokumentas, tačiau atsakovė, perduodama pinigus įmonės vadovui, pagrįstai neturėjo abejonių, jog tai yra apmokėjimas už atliktus statybos darbus. Nustatęs, kad atsakovė iš viso sumokėjo ieškovui 207 000 Lt, atsižvelgdamas į atliktų darbų kainą (208 879,08 Lt) ir trūkumų šalinimo išlaidų dydį (16 161,16 Lt), teismas sprendė, kad, išskaičiuojant atsakovei tenkančią skolos už atliktus statybos darbus dalį (1879,08 Lt), ieškovas turi atsakovei atlyginti 14 282 Lt 8 ct atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės delspinigius, nurodydamas, kad atsakovė, nustačiusi ieškovo atliktų darbų trūkumus, turėjo teisę sulaikyti 1879,08 Lt atsiskaitymą su ieškovu. Teismas, remdamasis CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, priteisė atsakovei iš ieškovo ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimą, o atsakovės reikalavimus priteisti baudą ir kelionės išlaidų atlyginimą atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą pakeitė: iš ieškovo atsakovei priteistą sumą padidino iki 41 783,90 Lt.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytą sutartį vertino kaip vartojimo rangos, nes atsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti atsakovės asmeninius poreikius, o ieškovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepaisant to, jog 2002 m. lapkričio 17 d. statybos darbų sąmatoje atsakovės parašas buvo suklastotas, ji, 2002 m. gruodžio 21 d. pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbus priėmė ir turi juos apmokėti. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė neturi sumokėti ieškovui už 2003 m. sausio 29 d. statybos darbų sąmatoje numatytus darbus, nes ji nepasirašė 2003 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo akto, tai reiškia, jog darbai jai nebuvo perduoti. Eksperto S. Mitkaus ekspertizės akte nustatyta, kad ne visi statybos darbų aktuose nurodyti darbai buvo iš tikrųjų atlikti: sąmatose buvo numatyta atlikti daugiau stogo konstrukcijų antiseptikavimo darbų nei atlikta (buvo atlikta darbų už 6 988,16 Lt, o visa kaina – 11 195,11 Lt); neatlikti 2002 m. spalio mėn. akte nurodyti 112 kv. m sienų šiltinimo 5 cm storio putų polistirolo plokštėmis klijuojant ir tvirtinant smeigėmis bei aptaisant angokraščius darbai, kurių vertė 5171,81 Lt; įrengti laikini rūsio laiptai, tačiau akte nurodyta, kad atliktas gelžbetoninių laiptų maršų su aikštele įrengimas už 3133,05 Lt; pastato projekte buvo numatyta, jog pamatuose turi būti įrengta vertikalioji terpinė hidroizoliacija, tačiau į sutartį šie darbai neįtraukti. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės namo pamatai užpilti gruntu, neįrengus terpinės hidroizoliacijos, todėl atsakovė turėjo atlikti pamatų atkasimo, valdymo ir užkasimo po hidroizoliacijos darbus, kurių vertė 5866,29 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas informavo atsakovę apie grunto ant pamatų užpylimo, neįrengus terpinės hidroizoliacijos, padarinius, todėl sprendė, kad jis turi atlyginti dėl to patirtas ieškovės išlaidas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB,,Molėtiškiai“ darbų vadovu atsakovės objekte dirbęs liudytojas V. Bučinskas nepaneigė ekspertizės akte nurodytų išvadų; jis nurodė, kad mediena antiseptiku buvo padengta ne visur, kai kur jo trūko, o putų polisterolu buvo užpildyta tik ta namo dalis, kur buvo įrengiamas baseinas, o kitur putų polisterolu neapšiltinta. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina eksperto išvadoje nurodytą aplinkybę, kad namo apšiltinimo darbai buvo įtraukti į atliktų darbų aktus, tačiau iš tikrųjų jie neatlikti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Molėtiškiai“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priteisti jam iš atsakovės 17 584,18 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 4417,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, užsakovo prievolę mokėti už atliktus statybos darbus susiejęs išimtinai su jo pasirašymu atliktų darbų akte, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigą priimti darbus pagal statybos rangos sutartį (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.662, 6.672 straipsniai, 6.694 straipsnio 1, 4 dalys), pažeisdamas CPK 185 straipsnį, nevertino, ar pagrįstai atsakovė atsisakė priimti atliktus darbus ir ar jie nebuvo perduoti vienašaliais rangovo aktais ir užsakovei pradėjus darbais realiai naudotis, bei nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, užsakovas turi pareigą priimti darbus, o jam šią pažeidus, rangovas turi teisę perduoti darbus vienašaliais aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Ekama“ v. UAB,,Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Sigeta“ v. UAB,,Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005). Nors atsakovė nepasirašė jai pateikto papildomų stogo dangų darbų atlikimo akto, kasatoriaus nuomone, laikytina, kad jie yra perduoti kasatoriaus vienašaliais aktais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei 2003 m. balandžio 5 d. raštu atsisakius priimti ir apmokėti atliktus darbus, kasatorius dar kartą siūlė juos priimti 2003 m. gegužės 28 d. raštu, įspėdamas apie vienašališką darbų perdavimą. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju teismai nenustatė įstatymo įtvirtintų pagrindų (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 6 dalis), kuriems esant atsakovė galėjo atsisakyti priimti atliktus darbus ir jų neapmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2003 m. kovo 13 d. atliktų darbų akte nurodytus darbus priėmė: ji ir toliau vykdė statybos darbus (užsakė ir įrengė stogo dangą), pašalino nustatytus trūkumus ir vėliau naudojo įrengtą namą pagal paskirtį. Kadangi atsakovė teisme reikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tai reiškia, kad stogo konstrukcijų įrengimo darbai atlikti ir ji šiuos realiai priėmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota taikant vartojimo rangos teisės normas, patvirtina, kad darbų perdavimo pagal rangos sutarties nuostatas formos nesilaikymo faktas neatleidžia šalių nuo sutartinių įsipareigojimų, inter alia prievolės mokėti už atliktus darbus vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Autokausta“ v. A. Vaičiūnas, bylos Nr. 3K-3-535/2009). Kasatoriaus teigimu, atsakovė galėtų ginti savo teises CK 6.665 straipsnyje nustatytomis priemonėmis, inter alia reikalauti pašalinti trūkumus, o to nepadarius – nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė kasatoriaus 2003 m. kovo 13 d. akte nurodytų darbų, kurių vertė yra 28 732,83 Lt, trūkumų, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą priteisti nurodytą sumą. Be to, 2003 m. kovo 13 d. atsakovei buvo pateikti du aktai atliktiems darbams apmokėti (atitinkamai 28 732,83 Lt ir 26 800,84 Lt), kurių atsakovė nepasirašė; abu aktai sudaryti dėl stogo įrengimo darbų (pagrindinių ir papildomų); apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė turi pareigą apmokėti tik viename iš jų nurodytą darbų kainą (26 800,84 Lt), priėmė prieštaringą nutartį.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 218 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą apmokėti atliktus darbus už 19 499,97 Lt, t. y. 11 195,11 Lt – už antiseptikavimo ir antipireninio padengimo darbus, 5171,81 Lt – už sienų apšiltinimo darbus ir 3133,05 Lt – už gelžbetoninių laiptų įrengimą. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas skyrė dvi ekspertizes, tačiau priimdamas sprendimą vadovavosi tik eksperto S. Mitkaus išvada, nurodydamas, kad kitas ekspertas V. Elenbergas, skaičiuodamas kasatoriaus atliktų statybos darbų kainą, rėmėsi ne tais įkainiais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu sutiko. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis motyvu, kad darbų kaina apskaičiuota taikant ne tuos įkainius, neturėjo pagrindo atmesti kitų V. Elenbergo ekspertizės išvadų, tarp jų ir dėl kasatoriaus atliktų darbų fakto ir kiekio bei atsakovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų. Ekspertas S. Mitkus ekspertizę atliko ne tiesioginiais tyrimo metodais, bet remdamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2003 m. gruodžio 5 d. Defektinio apžiūros akto išvadomis, kuriame nurodyta, kad antiseptikavimo ir antipireninio padengimo darbai yra netinkamos kokybės ir kiekio (šios rūšies darbų atlikta per daug). Per teismo posėdį ekspertas S. Mitkus nepaaiškino, kodėl jo išvada skyrėsi nuo padarytosios Defektiniame akte, ir kodėl nebuvo vertinami kiti jam pateikti įrodymai (UAB,,Kovadis“ medienos impregnavimo antiseptikais-antipirenais aktas ir sąmata ir kt.). Kasatoriaus teigimu, byloje pateiktas UAB,,Ekstra namas“ perdangos ir stogo sutvirtinimo ir įrengimo atliktų darbų aktas patvirtina, kad atsakovė kasatoriaus atliktų antiseptikavimo darbų trūkumams šalinti turėjo ne daugiau kaip 140 Lt išlaidų antiseptikavimo medžiagoms įsigyti, tai reiškia, jog kasatorius nurodytus darbus atliko. Ginčo laiptus kasatorius atsakovės pageidavimu turėjo perdaryti ir dalis darbo perdarant laiptų pagrindą buvo padaryta – pastatytos atraminės sienutės ir įrengtas pagrindas, ant kurio turėjo būti liejamos pakopos. Šių darbų kaina nurodyta 2002 m. lapkričio mėn. akte, juos atsakovė priėmė ir apmokėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neatlikti sienų šiltinimo putų polistirolo plokštėmis darbai už 5171,81 Lt. Putų polistirolu buvo šiltinamos ne išorinės namo, bet, atsakovės nurodymu, statomo namo rūsyje įrengiamo baseino sienos. Šie darbai buvo atlikti ir tai nurodyta 2002 m. spalio mėn. akte; baseino sienų apšiltinimo faktą patvirtino ir liudytojas V. Bučinskas. Kasatoriaus teigimu, tai, kad darbai atlikti 112 kv. m plote, sudaro pagrindą išvadai, kad šalys susitarė ne dėl viso namo sienų šiltinimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius yra atsakingas už atsakovės turėtas išlaidas pamatų, įrengtų be hidroizoliacijos, atkasimo ir nuvalymo darbams atlikti. Projekte buvo numatyta atlikti vertikaliosios hidroizoliacijos darbus tik vienai pamato daliai ir tai konstatuota eksperto V. Elenbergo ekspertizės išvadoje. Atsakovei atstovaujantis techninis prižiūrėtojas leido kasatoriui užpilti pamatus gruntu. Tai, kad projekto sprendinys galėjo būti netinkamas, nėra kasatoriaus kaltė ir jo veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su padariniais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Ruth Edith Lina van Calcar prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo kasaciniame skunde nurodyti apeliacinės instancijos teismo, kasatoriaus nuomone, padaryti teisės normų pažeidimai, nepagrįsti teisiniais argumentais. Kasatorius skundą grindžia faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, tai nėra kasacijos objektas. Teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, vadovavosi ne tik ekspertų išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad kasatoriaus atlikti darbai buvo netinkamos kokybės ir jam kilo pareiga atlyginti jų trūkumų šalinimo išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbų perdavimo-priėmimo pagal statybos rangos sutartį

Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš statybos rangos sutarties. Statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kita šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaryta fizinio asmens – atsakovės, ir statybų verslu užsiimančio subjekto – kasatoriaus, šiam įsipareigojant pastatyti atsakovei namą jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Teismai nustatė, kad kasatorius vykdė statybos darbus nustatytais etapais ir, kiekvienam jų pasibaigus, atliktus darbus perduodavo atsakovei aktais ir PVM sąskaitomis-faktūromis, kurias atsakovė apmokėdavo, pervesdama nurodytas sumas į kasatoriaus sąskaitą banke. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad 2003 m. sausio 29 d. statybos darbų sąmatoje šalys susitarė, kad kasatorius atliks papildomų (rangos sutartyje nenumatytų) stogo konstrukcijos įrengimo darbų už 28 733 Lt, tačiau 2003 m. kovo 13 d. nurodytų darbų perdavimo-priėmimo akto atsakovė nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys dėl papildomų darbų susitarė, todėl atsakovei kyla pareiga juos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko ir sprendė, kad atsakovės parašo darbų priėmimo-perdavimo akte nebuvimas reiškia, jog ji atliktų darbų nepriėmė ir neturi už šiuos atsiskaityti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai darbų priėmimą-perdavimą susiejo su abiejų šalių pasirašymu akte ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad darbai neatlikti ir atsakovei neperduoti.

Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Autokausta“ v. A. Vaičiūnas, bylos Nr. 3K-3-535/2009).

Minėta, kad 2003 m. sausio 29 d. statybos darbų sąmatoje numatytų darbų 2003 m. kovo 13 d. priėmimo-perdavimo akto atsakovė nepasirašė. 2003 m. kovo 17 d. atsakovė per savo atstovą pareiškė atsakovui pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumo ir siūlė jam šiuos pašalinti, 2003 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su kasatoriumi sudarytą statybos rangos sutartį; 2003 m. balandžio 5 d. raštu atsisakė priimti ir apmokėti atliktus darbus; kasatoriui nepašalinus atsakovės nurodytų atliktų darbų trūkumų, atsakovė pavedė tai atlikti kitiems asmenims ir pareikalavo iš kasatoriaus atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kasatorius 2003 m. gegužės 28 d. raštu atsakovei teikė pasiūlymą susitarti dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir nurodė, kad, šalims nesusitarus, bus laikoma, jog darbai atsakovei perduoti vienašaliais kasatoriaus aktais, tačiau registruotu laišku siųsto rašto atsakovė neatsiėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Minėta, kad atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokių nenustatyta. Atsakovė atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Priešingai, byloje teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatoriaus atlikti darbai buvo priimti ir, pašalinus trūkumus, naudojami pagal paskirtį (visiškai įrengta stogo danga, pastatytas namas yra tinkamas gyventi ir pan.). Atsakovės, kaip užsakovės, kartu ir vartojimo rangos sutarties silpnesniosios šalies teisėms apginti įstatymas nustato gynybos būdus, kuriais pasinaudojusi, atsakovė gali pareikalauti iš rangovo vykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus ar atsakyti už dėl jo netinkamos veiklos kilusius neigiamus padarinius. Byloje nustatyta, kad atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos turėtas trūkumų šalinimo išlaidas ir toks atsakovės reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Dėl to, kas išvardyta, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti darbų rezultato, be to, faktiniai jos veiksmai patvirtina, jog darbai realiai buvo priimti ir jais naudojamasi.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovės parašo 2003 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nebuvimas reiškia, kad darbai jai nebuvo perduoti, todėl atsakovė neturi pareigos šių apmokėti, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas ir neatsižvelgė į aktualius ginčui spręsti kasacinio teismo išaiškinimus.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai S. Mitkaus ekspertizės išvadomis, nevertindamas kitų byloje pateiktų įrodymų, nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą apmokėti antiseptikavimo ir antipireninio padengimo, sienų apšiltinimo, gelžbetoninių laiptų įrengimo darbus už 19 499,97 Lt, taip pat nepagrįstai sprendė, kad kasatorius turi atlyginti pamatų atkasimo ir valymo darbų išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas nenustatinėja ir nesprendžia iš naujo dėl faktinių bylos aplinkybių, o pasisako tik dėl klausimų, susijusių su teisės aiškinimu ir taikymu. Dėl to nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų tik tuo aspektu, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų teismų procesinių dokumentų matyti, kad teismai, spręsdami dėl kasatoriaus atliktų darbų apimties ir jų kainos, kaip vienu iš pagrindinių įrodymų vadovavosi eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvadomis. Kito byloje paskirto eksperto V. Elenbergo ekspertizės išvadomis teismai nesivadovavo, nes šis ekspertas kasatoriaus atliktų darbų kainą apskaičiavo, remdamasi ne pagal šalių sudarytos rangos sutarties, o 2002 m. sausio 1 d. buvusias kainas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Žukauskienė v. J. Vaitkus, bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Basinas v. AB,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Kasatorius nesutinka su eksperto S. Mitkaus ekspertizės akte nurodytu atliktų darbų kiekiu ir kaina, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais remdamiesi teismai galėjo padaryti priešingas, nei ekspertizės akte, išvadas. Be to, byloje pateikti ir teismų ištirti ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, kad kasatorius neatliko visų reikalingų darbų, o dalis atliktų darbų yra netinkamos kokybės (statybos techninio prižiūrėtojo įrašai statybos darbų žurnale, UAB,,Statybos ekspertizė“ 2003 m. rugsėjo 23 d. dalinės techninės ekspertizės aktas ir kt.). Teismų atsisakymas vadovautis eksperto V. Elenbergo ekspertizės išvadomis yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Tai, kad teismai nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau kasatoriui, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama toliau vykdyti namo statybos darbus, kreipėsi į trečiuosius asmenis kasatoriaus atliktų darbų trūkumams pašalinti. Teismai konstatavo, kad dalį išlaidų trūkumams šalinti atsakovė turėjo dėl to, jog neatlikta namo pamatų hidroizoliacija. Kasatoriaus nuomone, hidroizoliacija neatlikta ne dėl jo kaltės, be to, statybos techninis prižiūrėtojas, atstovaujantis atsakovei, leido užpilti pamatus gruntu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad statinio projekte pamatų hidroizoliacija buvo numatyta, tačiau neįtraukta į šalių sudarytą rangos sutartį. Pažymėtina, kad pateikti būtiną ir teisingą informaciją apie atliekamus ir būtinus atlikti darbus ir jų naudojimą, šiuos perdavus, yra rangovo pareiga (CK 6.674 straipsnio 1 dalis, 6.677 straipsnis, kt.). Kasatorius turėjo pareigą informuoti atsakovę apie tai, kad būtina įrengti hidroizoliaciją namo pamatuose, tačiau to nepadarė, dėl to kilo neigiamų padarinių – pamatai buvo užpilti gruntu, o vėliau turėjo būti atkasti ir atlikti reikalingi darbai. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jis neprivalo atlyginti šių darbų atlikimo išlaidų.

Dėl išvardytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus dėl kasatoriaus atliktų darbų kiekio ir kainos bei pagrįstai sprendė, kad kasatorius atliko darbų už 208 879,08 Lt, o atsakovės turėtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas sudaro16 161,16 Lt.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl to, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi kasatoriui. Minėta, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovė atsiskaitydavo su kasatoriumi etapais, pagal jai pateiktus darbų perdavimo-priėmimo aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, pervesdama nustatytas sumas į kasatoriaus banko sąskaitą. Byloje yra pateiktas raštelis, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2002 m. lapkričio 13 d. sumokėjo kasatoriaus direktoriui R. Viešchnickui 10 000 Lt. Nurodytame dokumente yra prierašas, kad pinigai sumokėti statybos darbams atlikti, tačiau šis nepasirašytas. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad kasatorius neigia, jog pinigai jam buvo perduoti statybos darbams pagal šalių sudarytą rangos sutartį atlikti, kasatoriaus atstovas per apeliacinės instancijos teismo posėdį nurodė, kad pinigai buvo perduoti už ūkinio pastato statybos darbų organizavimą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pinigai buvo perduoti praėjus trumpam laiko tarpui nuo tada, kai šalys sudarė rangos sutartį (2002 m. lapkričio 13 d), taip pat į tai, kad byloje nėra ir šalys nepateikė duomenų apie kitokių nei ginčo rangos sutartinių santykių tarp jų egzistavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė perdavė 10 000 Lt kasatoriaus vadovui būtent statybos darbams pagal šalių 2002 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį atlikti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl to, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi kasatoriui už atliktus statybos rangos darbus, ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės kasatoriui sumokėti 10 000 Lt nelaikytini atsiskaitymu už juos.

Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasatorius prašo priteisti jo turėtų išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasatorius, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 1632 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apytiksliai pusė kasatoriaus reikalavimų, tai jam priteistina iš atsakovės 816 Lt žyminio mokesčio. Iš kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad kasatoriui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas J. Rėksnys, tačiau nenurodyta, kokios tiksliai teisinės paslaugos kasatoriui suteiktos ir kiek jis turėjo išlaidų šioms apmokėti, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas kasatoriui nepriteistinas.

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 76,35 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis iš kasatoriaus ir atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Ruth Edith Lina van Calcar ieškovui UAB,,Molėtiškiai“ 816 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Ruth Edith Lina van Calcar 38,18 Lt (trisdešimt aštuonis litus 18 ct) ir iš ieškovo UAB,,Molėtiškiai“ 38,18 Lt (trisdešimt aštuonis litus 18 ct) valstybei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Zigmas Levickis

Vincas Verseckas