Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2-4914-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01487-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 5 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovui K. M., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Juodytei-Bradūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas K. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė: 1) pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> nustatytą nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. U. ir nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo tėvu K. M.; 2) priteisti iš atsakovės R. U. (toliau – atsakovė) nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą K. M.; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas – 111,00 Eur žyminį mokestį ir 555,00 Eur advokato išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp šalių, kad nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškovui įsipareigojant mokėti sūnaus išlaikymui po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei užtikrinti jam saugią aplinką, pirmą kartą sūnus buvo perduotas ieškovui (duomenys neskelbtini), nes atsakovė namuose buvo rasta neblaivi. Tačiau, po kelių dienų sūnus buvo grąžintas atsakovei. (duomenys neskelbtini) su atsakove geranoriškai susitarė, kad sūnus gyvens kartu su ieškovu, nes ji buvo sukūrusi antrą šeimą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Sūnus vykti kartu su atsakove atsisakė, norėjo likti gyventi kartu ieškovu. Sūnus nenori gyventi kartu mama, yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo norą gyventi su tėvu, jam patinka naujoje mokykloje, jis greitai pritapo prie aplinkos, susirado draugų. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu, geriau atitiktų jo interesus, nes ieškovas turiu realią galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis ir šiuo metu galimybės auklėti sūnų, tinkamai rūpintis jo poreikių tenkinimu yra daug didesnės nei atsakovės, todėl sūnaus interesų požiūriu nustačius jo gyvenamąją vietą kartu su tėvu, tai labiau atitiks jo interesus, užtikrins jam saugią ir stabilią aplinką. Atsakovė paskutinį kartą sūnų matė (duomenys neskelbtini), kai jos prašymu nuvežė sūnų pas motiną susitikimui. Tačiau, atsakovė buvo neblaivi, su sūnumi pabendravo apie 10 min. Šis susitikimas buvo paskutinis. L. su motina bendrauja telefonu, dažniausiai jis skambina atsakovei. Atsakovė iki šiol jokio noro, kad sūnus grįžtų gyventi pas ją, nėra išreiškusi, tačiau geranoriškai pakeisti vaiko gyvenamos vietos taip pat nesutiko. Tarp šalių šiuo metu nėra jokio tarpusavio bendravimo, atsakovė ignoruoja ieškovo skambučius, kalbasi tik su sūnumi. Tačiau jeigu atsakovė išreikštų norą bendrauti su sūnumi, ieškovas tam neprieštarautų ir netrukdytų, tiek kiek norėtų su motina bendrauti pats sūnus, todėl ieškinio dėl bendravimo tvarkos nereiškia. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą kartu su tėvu, turi būti iš naujo sprendžiamas ir sūnaus išlaikymo klausimas. Sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro iš viso 750 Eur. Valstybė vaiko pinigų nemoka atsakovui, nes kuomet sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, jam bus mokama kas mėnesį 122,50 Eur, ši suma turi būti išminusuojama iš 750,00 Eur ir sūnaus išlaikymui kartu su atsakove privalo skirti apie 627,50 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 300,00 Eur. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal pradinio ugdymo programą, jam nėra skirtas nemokamas maitinimas. Ieškovas perka pietus, kurie kainuoja mėnesiui 60,00 Eur, taip pat duoda kiekvieną dieną po 2-2,50 Eur į mokyklą, kad nusipirktų priešpiečius. Mokykloje privaloma uniforma, ją pirko už 30,00 Eur. Sūnus yra fiziškai sveikas, serga tik sezoninėmis peršalinimo, kvėpavimo takų ligomis, todėl nuolat stiprina jo imuninę sistemą vitaminais, kurie nėra kompensuojami, per mėnesį tam skiria 30 Eur. Sūnus turi regėjimo problemų, privalo nešioti akinius, paskutinius akinius pirko už 120,00 Eur. Nuvykimo į mokyklą bei grįžimo iš jos išlaidų nėra. Sūnus lanko krepšinio sporto būrelį, kuris yra nemokamas, tačiau papildomai kainuoja sportinė apranga bei avalynė. Jis turi mobilaus ryšio telefoną, mėnesiui tai kainuoja 12,00 Eur. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos mėnesiui iš darbinių santykių yra apie 1 200,00 Eur, papildomo pajamų šaltinio neturi. Neturi savo vardu įsigijęs gyvenamojo būsto. Šiuo metu su sūnumi L. gyvena jo pažįstamai priklausančiame bute, žodinės sutarties pagrindu, nuomos mokestis mėnesiui - 100,00 Eur, papildomai komunaliniai mokesčiai - 200,00 Eur (el. b. l. 1-5).

3. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad kai atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vaikas liko gyventi su juo. Vaiko pinigus iki šiol gauna atsakovė, nors sūnus su juo gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Vaikas lanko badmintono, krepšinio ir skaitovų būrelius. Atsakovė su sūnumi nebendraudavo, jo nelankydavo, tik paskambindavo sūnui. Atsakovė su sūnumi pirmą kartą pasiėmė vaiką pirmadienį, t. y. pasiėmė savaitei laiko sūnų pasisvečiuoti, nes atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Sūnus nurodė, kad mama jam nupirko šortus ir maikutę, daugiau prie sūnaus išlaikymo iki kol gyvena sūnus su ieškovu, atsakovė neprisidėjo. Sūnus nešioja akinius, dabar kaip tik planuoja vykti pas gydytojus, nes sūnaus rega pablogėjo ir reikės keisti akinius. Prieš metus vaikui akiniai kainavo apie 180 Eur (2025 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 49 s. – 12 min. 15 s.).

4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad nors vaikas lanko nemokamus būrelius, tačiau, tačiau ieškovas perka reikalingą aprangą ir avalynę. Vaikas turi ir regėjimo problemų, todėl tenka pirkti akinius. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti byloje nėra. Be to ji iki šiol gauna vaiko pinigus, kurių neperduoda ieškovui, nors vaikas su ja negyvena. Prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės argumentai

5. Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ji informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atskirų prašymų dėl proceso eigos nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-22610), kurioje nurodė, kad lankymosi šeimoje metu ieškovas nurodė, kad sūnus L. M. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, yra registruotas Vaikų poliklinikoje pas šeimos gydytoją L. A.. Tėvo teigimu vaikas yra sveiktas, tik nešioja akinius dėl nusilpusio regėjimo. Vaikas lanko badmintono būrelį, kuris yra nemokamas. Ieškovo šeima gyvena vieno kambario bute žodinės nuomos sutarties pagrindu. bute yra visi patogumai, šildomas kietuoju kuru. Namuose švaru ir tvarkinga, yra visi daiktai reikalingi vaikui. Su atsakove telefonu susisiekti nepavyko, nuvykus ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas jos tėvas, kuris nurodė, jog dukra čia negyvena, jis neturi nei jos telefono numerio, nežino gyvenamosios vietos adreso, dukra su juo nebendrauja. Vyro teigimu, jo dukra yra visiškai nusišalinusi nuo jo anūko L. M. priežiūros ir auginimo. Tarnybos Skyriaus atstovė (duomenys neskelbtini) bendravo su nepilnamečiu L. M.. Berniukas nurodė, jog žino dėl ko specialistė atvyko į namus. Paklausus, kaip gyvena, nurodė „gerai“. Nurodė, kad mokykloje sekasi gerai, turi daug draugų, nes kai grįžo iš mamos net skaityti nemokėjo, antroje klasėje. Jam patinka gyventi su tėvu. Pasakojo, jog norėjo su tėčiu gyventi, nurodė „čia būdavau ir man patikdavo“. Paklausus ar pasiilgsta mamos, nurodė „anksčiau būdavo pasiilgdavau, bet dabar apie ją nebegalvoju. Sakydavo, kad į (duomenys neskelbtini) grįšiu, dabar netikiu“. Paklausus ar viskuo yra aprūpintas, nurodė, jog jam nieko netrūksta. Pasakojo, jog su seneliu (motinos tėvu) dažnai susitinka. Paklausus kodėl su mama į (duomenys neskelbtini) nenorėjo važiuoti, nurodė „dėl artimųjų ir mama labai išgerdavo“. Vaiko teigimu nieko keisti nenorėtų. Tarnybos Skyriaus nuomone, svarstant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametis L. M. šiuo metu gyvena jam jau įprastinėje tapusioje socialinėje aplinkoje – su tėvu, vaikas pats pasirinko gyventi su tėvu, atsisakydamas kraustytis su motina į kitą gyvenamąją vietą. L. M. susitikimo metu nurodė, kad toliau norėtų gyventi su tėvu, jam su juo gyventi patinka. Atsakovė su sūnumi pastaruoju metu beveik nebendrauja, net telefonu. L. M. nurodė, jog motinos anksčiau pasiilgavo, dabar apie ją nebegalvoja. Nurodytos aplinkybės leidžia spęsti apie galimai susilpnėjusį sūnaus ir motinos ryšį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo metu jau yra susiformavę vaiko socialiniai ryšiai jį supančioje socialinėje aplinkoje, todėl vaiko grąžinimas gyventi pas motiną, vaikui išreiškiant nenorą gyventi su ja, neatitiktų geriausių vaiko interesų, ypač atsižvelgiant į galimai susilpnėjusį vaiko ir motinos ryšį dėl gana reto bendravimo. Tarnybos Skyriaus nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, įstatyme įtvirtintas nuostatas nepilnamečiam vaikui gauti išlaikymą iš skyriumi gyvenančio tėvo (motinos), teismui vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, 300 Eur teiktino išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, neprieštarautų jo interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta teismo įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį (el. b. l. 44-51).

7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Aistė Juodytė-Bradūnienė palaikė byloje pateiktą išvadą.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametė sūnų L. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a>, buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, kuriuo šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o ieškovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (el. b. l. 10-12).

9. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalių nepilnametis vaikas L. M. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

10. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 22 punktas).

11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2014">3K-3-308/2014</a>; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 25 punktas).

13. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-611/2020">e3K-3-483-611/2020</a>, 60 punktas). Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

14. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2013">3K-3-153/2013</a>).

15. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas aplinkybe, jog šalių nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu, nes atsakovė sukūrusi naują šeimą išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o sūnus vykti su atsakove atsisakė.

16. Šiuo atveju iš byloje pateiktos Skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo gautas policijos pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), girtauja dvi moterys, su jomis yra nepilnamečių vaikų, vienas iš jų L. M.. Atsakovei buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas, vaikas buvo paimtas ir perduotas ieškovui (el. b. l. 61 -77). Nuo (duomenys neskelbtini), vaiko motinai su sutuoktiniu persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), sūnus liko gyventi pas tėvą K. M.. Nepilnametis vaikas su ieškovu gyvena beveik metus laiko. Ieškovo teigimu, motina su vaiku nebendrauja, tik prieš pat teismo posėdį motina atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir pasimatė su sūnumi. Iš byloje pateikto Skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo matyti, jog Skyriui susisiekti su atsakove telefonu nepavyko, todėl Skyriaus atstovei nuvykus atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas atsakovės tėvas, kuris nurodė, jog atsakovė čia negyvena, jis neturi nei jos telefono numerio, nežino gyvenamosios vietos adreso, dukra su juo nebendrauja. Atsakovės tėvo teigimu, jo dukra yra visiškai yra nusišalinusi nuo jo anūko L. M. priežiūros ir auginimo (el. b. l. 52). Šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad šalių nepilnametis L. M. šiuo metu gyvena jam jau įprastinėje tapusioje socialinėje aplinkoje – su tėvu, vaikas pats pasirinko gyventi su tėvu, atsisakydamas kraustytis su motina į kitą gyvenamąją vietą. L. M. susitikimo metu nurodė, kad toliau norėtų gyventi su tėvu, jam su juo gyventi patinka (el. b. l. 58-59). Pažymėtina, jog atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, neteikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu jau yra susiformavę vaiko socialiniai ryšiai jį supančioje socialinėje aplinkoje, todėl vaiko grąžinimas gyventi pas motiną, vaikui išreiškiant nenorą gyventi su ja, neatitiktų geriausių vaiko interesų, ypač atsižvelgiant į galimai susilpnėjusį vaiko ir motinos ryšį dėl gana reto bendravimo. Skyriaus atstovų lankymosi šeimoje metu stebint artimą vaiko ryšį su tėvu, kuris iš esmės užtikrina šalių nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikui išreškiant norą gyventi su tėvu, vertinant galimai susilpnėjusį vaiko ir motinos ryšį bei aplinkybes, jog motina yra iš esmės nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auginimo, nesant duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, jam būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, todėl Skyriaus atstovės nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iš esmės pasikeitė, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) L. M. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kadangi vaiko motina buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Šalių sūnus nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu, nes atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o sūnus kartu su ja vykti atsisakė. Vaiko motina sūnaus nelankė, bendravo tik telefonu ir tik prieš teismo posėdį pasiėmė pasisvečiuoti sūnų, nors iki tol sūnų paskutinį kartą buvo mačiusi buvo tik (duomenys neskelbtini) ir tai ieškovui nuvežus vaiką motinai. Atsakovė išlaikymo sūnui visiškai neteikia, nei pinigais, nei daiktais, gaunamų vaiko pinigų už vaiką ieškovui taip pat neperveda. Vaiko teigimu jis nenori nieko keisti ir nori likti gyventi su ieškovu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tolesnis vaiko gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaiko interesų (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Sprendžiant, ar ieškovas gali užtikrinti tinkamą vaiko normaliam vystymuisi aplinką, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 54-57) nurodyta, kad Skyriaus specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena ieškovo nuomojamame vieno kambario būste, kuriame yra visi patogumai, būstas švarus ir tvarkingas, namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestį sudaro 1 200 Eur, kitų pajamų negauna. Vaiko pinigai yra pervedami vaiko motinai. Šiuo atveju įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog gyvenant su ieškovu vaikui yra sukuriamos ir užtikrinamos tinkamos vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, mokslo bei pramogų ir kitos sąlygos, būtinos tinkamai vaikui vystytis, ieškovas žino savo dukters poreikius ir sugeba juos atliepti, sukurti vaikui saugią aplinką.

19. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcxLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-371-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-371-701/2021">e3K-3-371-701/2021</a>).

21. Šiuo atveju iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 58-60) matyti, jog L. M. paaiškino, jog jam patinka gyventu su tėvu, patinka lankyti mokyklą, nes čia turi daug draugų, o kai grįžo iš mamos, tai net skaityti antroje klasėje nemokėjo. Jam nieko netrūksta. Į (duomenys neskelbtini) pas motiną nenori važiuoti „dėl artimųjų ir mama labai išgerdavo“. Vaiko teigimu nieko keisti nenorėtų.

22. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu, kuris tinkamai juo rūpinasi, užtikrina vaikui saugią ir tinkamą aplinką, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, todėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas leistų užtikrinti faktinių ir teisinių aplinkybių sutaptį ir vaikui stabilios aplinkos išsaugojimą, spręstina, jog vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu atitiks geriausius vaiko L. M. interesus (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 4 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas ir nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atitinkamai pakeičiant Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> patvirtintos taikos sutarties 2.2.1 punktą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

25. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

26. Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>).

27. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> patvirtintos 2017 m. kovo 29 d. taiko sutarties 2.2.3 punkte, šalys susitarė, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokės po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nagrinėjamu atveju, sprendimu pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu, egzistuoja teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti vaikui išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

28. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-687/2019">3K-3-191-687/2019</a>).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Šalių nepilnamečiam vaikui yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, mokymosi ir ugdymo priemonės, pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos išlaidos sudaro apie 750 Eur, šias išlaidas sudaro: išlaidos maistui - 350 Eur; apranga, avalynė - 50 Eur; vaistai, vitaminai – 30 Eur; higienos reikmenys, skalbimo priemonės – 50 Eur; ugdymo priemonės - 20 Eur; laisvalaikis - 50 Eur; kuro išlaidos - 50 Eur; būsto išlaikymo išlaidos – 50 Eur. Ieškovo ir Skyriaus teigimu, tokia suma atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelė. Be to vaikas nešioja akinius. Suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas).

31. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškinyje nurodytos 750 Eur išlaidų sumos vaiko poreikiams tenkinti ieškovas neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, o nurodyta suma neviršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį dydį, todėl turi būti pagrįsta, vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso nuostatomis (CPK 185 straipsnis), šiuo atveju teismas vertina ieškovo nurodomus vaiko poreikius, remdamasis kasacinio teismo praktika (sprendimo 29 punktas), visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar ieškovo nurodomi vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos lėšos.

32. Įvertinus ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, laikytina, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikius gali patenkinti orientaciniu teismų praktikoje pripažįstama minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 777,00 Eur atskaičius mokesčius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Didesnių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, minėta, ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė byloje konkretaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio neįrodinėjo, neteikė įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos dydžio (didesnio ar mažesnio) (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Ieškovas nurodė, kad valstybė vaiko pinigų nemoka atsakovui, nes šiuos pinigus iki šiol gauna atsakovė, todėl prašo šią sumą išminusuoti iš 750,00 Eur vaiko poreikių ir priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 300,00 Eur.

34. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė už nepilnametį vaiką kas mėnesį gauna išmokas iš valstybės už vaiką. Ieškovas sutiko, kad vaiko pinigai būtų išskaičiuoti iš teiktino išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatytas poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl yra pagrindas iš nustatytos 750,00 Eur sumos reikalingos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti atimti pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikų įstatymą 2025 metais išmoka vaikui siekė 122,50 Eur. Taigi, įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį galėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 300 Eur.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys).

36. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>).

37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 1 200 Eur (el. b. l. 18). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 20), transporto priemonių taip pat neturi (el. b. l. 19). Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo turimus skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie ieškovui nustatytą ribotą darbingumą. ar menų apie kitus, nei šalių nepilnametė dukra, išlaikomus asmenims nėra.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės nedirba, jos pajamas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sudarė gaunamas atlyginimas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokos (el. b. l. 95-99). Atsakovė transporto priemonių neturi (el. b. l. 94). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 100-104). Duomenų apie atsakovės turimas santaupas, taip pat apie jai nustatytą ribotą darbingumą nėra pateikta. Duomenų, jog atsakovė turėtų kitų išlaikomų asmenų, nėra. Duomenų apie turimus skolinius įsipareigojimus taip pat nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iki šiol gauna vaiko pinigus, kas nuo 2025 m. sudaro 122,50 Eur.

39. Vertindamas duomenis apie šalių turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą vaikui, atitinkantį jo poreikius, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Aplinkybė, jog vienas iš vaiko tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>). Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovė būtų nepajėgi uždirbti vaiko išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

40. Be to, sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų teiktino vaikui išlaikymo dydžio atsižvelgtina į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir didesnės finansinės atsakomybės dalis, jam tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant vaiko emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros ir kt. klausimus. Skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų tokios atsakomybės ir rūpesčių nepatiria.

41. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (šalių nepilnamečiui vaikui yra beveik 10 metų), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, į minimaliąja mėnesinę algą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

42. Ieškovas skirtinas vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis), atitinkamai pakeičiant Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> patvirtintos taikos sutarties 2.2.3 punktą. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

43. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

44. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

46. Nustatyta, jog už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas patyrė 550 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 25).

47. Teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovės atliktus veiksmus, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).

48. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 661 Eur sumai (550 Eur advokato išlaidos + 111 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur (300 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

50. Valstybė šioje byloje patyrė 12,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> taikos sutarties 2.2.1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. U., ir nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjMtMTAyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-463-1023/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-463-1023/2017">2-463-1023/2017</a> taikos sutarties 2.2.3 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikimo išlaikymo tvarką bei dydį ir priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 661,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,84 Eur (dvylika eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė