Procesinio dokumento kategorija 2.4.
(S)
2013m. balandžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,
gynėjui advokatui gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
nuteistajam E. M.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. C. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu E. M. paskirta bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) metams ir 5 dienoms. Į E. M. paskirtą bausmę įskaityta Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta 10 (dešimties) parų arešto bausmė, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2010 m. birželio 11 d.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai R. C. ne mažiau kaip 10 000 Lt turtinės žalos ir elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių laikotarpyje kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, o mokslą pabaigus, pradėti dirbti, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteista iš E. M. nukentėjusiajai R. C. 45 000 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai litų) turtinei žalai ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
N U S T A T Ė :
E. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kitam asmeniui išėmus namo rūsio lango grotas, išstūmus langą, per langą patekus į namo vidų, atrakinant iš vidaus namo duris ir jį įleidžiant, taip abiems patekus į namo vidų, įsibrovė į R. C. gyvenamąjį namą, ir iš šio namo slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – R. C. priklausančius grynuosius pinigus (litų, eurų bei svarų-sterlingų kupiūromis) ne mažesnei nei 45000 Lt sumai, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. C. ne mažesnę kaip 45000 Lt žalą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nuosprendį dalyje dėl E. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir civilinio ieškinio sumažinimo panaikinti, šioje dalyje priimti naują nuosprendį, E. M. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir pilnai patenkinant civilinį ieškinį.
Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią atidedant paskirtos bausmės vykdymą, svarbu nustatyti, kaip asmuo elgėsi ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir nusikalstamos veikos padarymo metu bei po nusikalstamos veikos. Šiuo atveju byloje esantys duomenys rodo, kad E. M. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, padarymo yra padaręs kitą nusikalstamą veiką ir administracinį teisės pažeidimą. Skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. M. po nusikalstamos veikos padarymo siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, slėpdamas vagystės metu pagrobtus pinigus. Kartu su kitu bendrininku jis naudojosi pagrobtais pinigais, juos leisdamas kavinėse, važinėdamas taksi. Ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė ir nesiekė atlyginti bent dalį žalos. Tai, apeliantės manymu, rodo nuteistojo požiūrį į visuotinai priimtas moralės normas. Esant šioms aplinkybėms, apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad E. M. neigiamai charakterizuoja tik tai, jog jis buvo teistas (beje, už narkotiniu medžiagų laikymą) ir baustas administracine tvarka. Nukentėjusiosios manymu, E. M. atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas negalėjo būti taikomas.
Apeliantė nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Skunde nurodoma, kad E. M. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino jos reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, peržengęs savo kompetencijos ribas, ieškinį tenkino iš dalies. Sumažindamas neturtinės žalos dydį, teismas motyvavo nepakankamu rūpestingumu. Su šiuo teismo argumentu nukentėjusioji nesutinka, teigdama, kad ji savo namuose gali pinigus laikyti ten kur nori, t.y., bet kokiame uždaromame daikte. Nuteistasis pasinaudojo nepilnamečių vaikų geranoriškumu, o tai, nukentėjusiosios manymu, nagali būti traktuojama kaip jos nerūpestingumas. Pagrobus viso gyvenimo santaupas, nukentėjusioji teigia patyrusi didžiulę neturtinę žalą, kurią privalo kompensuoti E. M..
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis E. M. prašo nukentėjusiosios R. C. skundą atmesti ir palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendį nepakeistą.
E. M. nurodo, kad apeliantės prašymas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti realiai yra nemotyvuotas. Atsiliepime į apeliacinį skundą jis cituoja BK 92 straipsnio l dalį, kurioje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis teigia, kad teismas jam už sunkaus nusikaltimo padarymą, skyrė pakankamai griežtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nors šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nepilnametis, atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo, kaip bendravykdytojo, vaidmuo veikos padaryme buvo tik antraeilis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas bausmės vykdymo atidėjimą išsamiai motyvavo, įvertinęs, kad jis - E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, paminėjo jį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę - iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo 2010-01-31 buvo padaręs nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, už kurį buvo nuteistas po šio nusikaltimo padarymo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad vieną kartą baustas administracine tvarka. Tačiau nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad darydamas nusikaltimą, teistas nebuvo, o po šio nusikaltimo padarymo per tris metus jokių nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi, buvusios mokymo įstaigos administracijos bei namo kaimynų charakterizuojamas teigiamai. Tokie teismo motyvai, nuteistojo manymu, buvo pakankami išvadai, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas atsižvelgė ir į nukentėjusios interesus, įpareigojęs jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip dešimt tūkstančių litų turtinės žalos. Nuteistasis skunde nurodo, jog realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiajai padarytos žalos negalėtų atlyginti.
E. M. teigia, kad vagystės iniciatorius buvo nusikalsyamos veikos bendravykdytojas, kuriam po veikos padarymo atidavė visus iš nukentėjusiosios pagrobtus pinigus. Šiuos pinigus užvaldė bendravykdytojo motina, o jam teko tik labai nedidelė pagrobto turto dalis. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Teismo posėdžio metu nukentėjusios atsiprašė, sutinka su teismo priteistu ieškinio dydžiu ir stengsis pagal galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nuteistasis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo veikos, kurią padarė būdamas nepilnamečiu, praėjo trys metai, per šį laiką nėra padaręs jokio tesės pažeidimo. Administracine tvarka buvo baustas už tai, kad automobilyje važiavo neprisisegęs saugos diržo. Toks pažeidimas nerodo ypatingo įstatymų ignoravimo.
Paminėtos aplinkybės, nuteistojo manymu, rodo, kad teismo sprendimas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis įstatymu (BK 92 str.), tinkamai motyvuotas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl nukentėjusios skundas yra nepagrįstas, juolab, kad 3 metų laikotarpiui atėmus laisvę, nukentėtų nukentėjusiosios interesai gauti priteistą žalos atlyginimą.
Nuteistasis nesutinka ir su apeliantės prašymu pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį. Jo manymu, R. C., prašydama pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo nepagrįstai konstatavo, kad teismas peržengė savo kompetencijos ribas, savo iniciatyva sumažindamas nukentėjusios pareikštą reikalavimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą cituojamas BPK 113 straipsnis, reglamentuojantis Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso kodeksuose įtvirtintų normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio sprendimą baudžiamojoje byloje, konkurenciją ir atkreipiamas dėmesys į BPK 115 straipsnį, kuriame leidžiama nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Teismui nenustačius, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji prarado kitus pinigus, sumažinta pagrobto turto vertė, todėl neliko pagrindo visiškai tenkinti ieškinį. Teismas taip pat pagrįstai atmetė nukentėjusiosios ieškinį dalyje dėl turėtų išlaidų medikamentams, nes R. C. nepateikė įrodymų, kad šias išlaidas patyrė dėl jo kaltės (BPK 109 str.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, jo kaltę bei turtinę padėtį, į tai, kad padaryta žala yra turtinė, į šios žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei CK 6.282 str. 1 d. nuostatas, kurios įpareigoja teismą atsižvelgti į paties nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Įvertinus šias aplinkybes, teismo priteista 5 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, nuteistojo manymu, yra pakankama ir teisinga.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas bei prokuroras prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. sutinka su E. M. padarytos veikos kvalifikavimu ir su paskirta laisvės atėmimo bausme, tačiau, jos manymu, teismas neturėjo teisinio pagrindo atidėti jos vykdymo. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Nuteistasis E. M. kvalifikuotą vagystę padarė būdamas nepilnamečiu, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, pagrįstai vadovavosi Baudžiamajame kodekse įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei šio kodekso XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip matyti, baudžiamasis įstatymas atitinka viešą interesą pirmiausia daryti teigiamą auklėjamąjį poveikį jaunai, nebrandžiai ir besiformuojančiai asmenybei, ribojant laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Tačiau už E. M. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas nuteistajam motyvuotai paskyrė mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, E. M. asmenybę, jo antraeilį vaidmenį darant nusikaltimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Galutinė trijų metų penkių dienų laisvės atėmimo bausmė nustatyta skundžiamu nuosprendžiu paskirtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta dešimties parų arešto bausme. Subendrintos bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 92 straipsniu atidėjo, paskirdamas auklėjamojo poveikio priemones.
Teismo išvada, kad E. M. gali būti taisomas be realaus bausmės atlikimo yra motyvuota, su ja negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas. BK 92 straipsnio 1 dalyje yra numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika bei už ją paskirta bausmė atitinka įstatymo nustatytą pirmąją sąlygą. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas įvertino tai, kad E. M. iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo 2010 m. sausio 31 d. buvo įvykdęs nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už kurį buvo nuteistas po šio nusikaltimo padarymo, t. y. 2010 m. gegužės 31 d. Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo E. M. buvo vieną kartą baustas administracine tvarka. Tačiau teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas neteistu, po šio nusikaltimo padarymo jis per tris metus daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, šiuo metu mokosi. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu bei 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiais, E. M. padarė būdamas 16 – 17 metų amžiaus, t.y. dar būdamas nepilnamečiu. Iš klasės auklėtojos pateiktos charakteristikos matyti, kad E. M. stengėsi mokytis ir mokykloje pagal savo gabumus apibūdintas patenkinamai. A. M. ir V. M. tėvų valdžia sūnaus E. M. atžvilgiu Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo terminuotai apribota, todėl nepilnametį augino ir auklėjo rūpintoja paskirta jo močiutė L. Č., kuri aktyviai bendraudavo tiek su klasės auklėtoja, tiek su kitais pedagogais. Nuteistasis teigiamai charakterizuojamas ir namo, kuriame gyvena, kaimynų. Minėtos aplinkybės rodo, kad E. M. nėra asociali, neigiamai orientuota asmenybė, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistąjį galima taisyti ir be realaus bausmės atlikimo, griežčiau stebint ir kontroliuojant jo elgesį. Teismas tinkamai parinko bausmės tikslus padedančias įgyvendinti BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą bei turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai R. C. ne mažiau kaip 10 000 Lt turtinės žalos. Beje, pastaroji baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su turtinės žalos atlyginimu, atitinka ir nukentėjusiosios interesus.
Apeliacinio skundo prašymas priteisti visą ieškiniu prašomą sumą taip pat negali būti tenkinamas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. C. 2010-06-29 baudžiamojoje byloje pareiškė 68 400 Lt dydžio civilinį ieškinį: 58 400 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2013-01-05 patikslino civilinį ieškinį, padidindama iki 58847,14 Lt turtinę žalą ir iki 50 000 Lt neturtinę žalą. Prašomą priteisti 58847,14 Lt turtinę žalą sudaro 58 400 Lt, kurie buvo pagrobti iš gyvenamosios patalpos, ir 447, 14 Lt, išleisti medikamentams dėl nusikaltimu sąlygoto sveikatos pablogėjimo. 50 000 Lt dydžio neturtinė žala ieškinyje grindžiama pablogėjusia sveikata, patirtu stresu ir pergyvenimu dėl netektų svetimoje šalyje sunkiai uždirbtų pinigų būstui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas R. C. ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas jai iš E. M. 45 000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.
Apeliaciniu skundu R. C. nurodo, kad E. M. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino jos reikalavimus dėl turtinės žalos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas, peržengęs savo kompetencijos ribas, ieškinį tenkino tik iš dalies. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta ne mažesnė nei 45 000 Lt dydžio pinigų suma, todėl iš E. M. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 45000 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusių pinigų pagrobime E. M. nedalyvavo, todėl ieškinys šioje dalyje negalėjo būti patenkintas.
Ieškinio dalį dėl nukentėjusiosios turėtų 447, 14 Lt išlaidų medikamentams įsigyti teismas taip pat motyvuotai atmetė, nesant įrodymų, kad praėjus beveik metams po įvykio, kreipimasis į gydytojus bei vaistų pirkimas buvo sąlygotas nagrinėjamo nusikaltimo, juolab, kad po šio nusikaltimo jos šeimos atžvilgiu buvo padarytas dar sunkesnis nusikaltimas (plėšimas), nukreiptas ne tik į turtą, bet ir į sveikatą, kuris, be abejo, galėjo labiau įtakoti sveikatos pablogėjimą.
Neturtinės žalos klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnis. Iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos matyti, kad neturtine žala laikomi nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, kurie visada yra individualūs, juos nukentėjusioji įvertino 50 000 Lt dydžio suma. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtą stresą ir išgyvenimus dėl pagrobtos sunkiai uždirbtos didelės pinigų sumos, kuri iki šiol nėra atlyginta, todėl negali ja disponuoti. Taip pat, vadovaudamasis CK 6. 250 str. 2 d., teismas įvertino nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas nesmurtinis, nukreiptas į nukentėjusiosios turtą) bei pačios nukentėjusiosios nepakankamą rūpestingumą bei rizikingą elgesį saugant savo turtą. Nukentėjusioji nesutinka su šiuo teismo argumentu, teigdama, kad savo namuose gali pinigus laikyti ten kur nori, t.y., bet kokiame uždaromame daikte. Tačiau byloje nustatytomis aplinkybėmis – didelės sumos pinigų buvo laikomos lengvai prieinamose vietose, kurios buvo žinomos pas jos sūnų besilankantiems draugams, – teismas pagrįstai konstatavo nukentėjusiosios nepakankamą rūpestingumą. Teismas įvertino ir tai, kad pinigų vagystę R. C. pastebėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tuo pati iš dalies užkirto kelią teisėsaugos pareigūnams nedelsiant imtis paieškos veiksmų ir surasti jos pagrobtą turtą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nukentėjusiajai priteista 5000 Lt dydžio neturtinė žala yra teisinga, atitinka sąžiningumo, proporcingumą ir teisingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl 2000 Lt proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. M. nukentėjusiajai R. C. už advokatos suteiktas paslaugas surašant dokumentus, civilinius ieškinius, pareiškimus, apeliacinį skundą, atstovavimą baudžiamojoje byloje. Prašymas pagrįstas 2010-06-14 pinigų priėmimo kvitu Nr. 511685. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį (yra moksleivis, nuosavų pajamų neturi, išlaikomas rūpintoja paskirtos močiutės), į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris, kolegijos manymu, nepagrįstas, prašomas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis mažintinas iki 1500 Lt.
Kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
NUTARIA:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. C. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo E. M. 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt nukentėjusiajai R. C. jos turėtų proceso išlaidų atlyginimui.
Kolegijos pirmininkas Pranas Šimkus
Teisėjai Valdas Petras Meidus
Sigitas Bagdonavičius
