Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. 2A-61-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00221-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.16.1.; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) G. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. N. ir K. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai G. N. ir K. N. prašė pakeisti bylos nagrinėjimo teiseną iš ginčo į ypatingąją teiseną ir nutraukti santuoką, įregistruotą 2000 m. kovo 25 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad jie jau daugiau kaip metai laiko gyvena atskirai, šeimos bendro ūkio nebeveda, nebegyvena ir nebepalaiko santuokinių bei šeimyninių ryšių, taikytis atsisako, mano, kad šeimos išsaugoti nebepavyks, šeima jau iširusi, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir santuoką tarp pareiškėjų nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

3. Teismas pažymėjo, kad šalys turi santuokoje gimusi nepilnametį vaiką G. N., kurios gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, G. N., o vaiko motina K. N. įsipareigoja pervesti į G. N. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 25 dienos po 120 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą iki vaiko pilnametystės, su vaiku šalys bendrauja neterminuotai ir netrukdomai. Teismas nustatė, kad šalys turi nekilnojamą turtą, kurį pasidalina sekančia tvarka: po santuokos nutraukimo G. N. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas turtas: ½ dalis 0,1744 ha ploto žemės sklypo ½ dalis pastatų - gyvenamojo namo, šešių ūkinių pastatų, kilnojamasis turtas - spinta, šaldiklis, stalas, virtuviniai baldai (spintelės, stalas ir kampas), benzopjūklas, žoliapjovė, motoroleris. K. N. asmeninės nuosavybės atitenka santuokoje įgytas turtas: kita ½ dalis 0,1744 ha ploto žemės sklypo; ½ dalis pastatų-gyvenamojo namo, šešių ūkinių pastatų, transporto priemonės VW Passat; Audi 80, VW Sharan, kilnojamasis turtas - trimeris žolei pjauti, televizorius, viena lova, sofa lova, fotelis ir pufas. Teismas patvirtino, jog kreditoriniai įsipareigojimai bankui Luminor pagal 2014 m. spalio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 0400-2014-97154, prievolė grąžinti paskolą bankui paliekama šalims solidari pagal prisiimtus įsipareigojimus bankui, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos G. N. moka kas mėnesį po ½ dalį mėnesinės paskolos dengimo įmokos K. N., pervedant pinigines lėšas į jos sąskaitą. Teismas taip pat patvirtino asmeninę K. N. prievolę grąžinti MOGO vartojimo kreditą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas (pareiškėjas) G. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Nors šalys ir susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neatitinka G. N. valios dėl turto padalinimo, paskolų dengimo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo. Bylą nagrinėjęs teismas, proceso metu matydamas šalių nesutarimus, K. N. pripažinimą kad ji turi kitą vyrą ir gyvena atskirai, nesiaiškino, kodėl šalys nekilnojamąjį turtą dalinasi po 1/2 idealiąją dalį, kaip jos ketina naudotis taip padalintu nekilnojamuoju turtu, kodėl numatytas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), nors šis kriterijus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turi būti taikomas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo, ir pan. Be to, sutarties sąlyga, kad K. N. periodines išmokas, skirtas nepilnametės dukros G. N. išlaikymui, perves į vaiko atsiskaitomąją sąskaitą, yra prieštaraujanti teismų praktikai, trukdant įgyvendinti uzufruktoriaus teises ir pareigas. Taip pat sutarties sąlyga, kad šalys bankui Luminor pagal 2014 m. spalio 21 d. kreditavimo sutartį lieka solidariai atsakingos, o G. N. moka kas mėnesį po 1/2 dalį mėnesinės paskolos dengimo įmokos K. N., pervedant pinigines lėšas į jos sąskaitą, netinkamai išsprendžia prievolės kreditoriui vykdymą, nes nėra numatyta, kaip K. N. prisidės prie prievolės kreditoriui vykdymo.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja K. N. prašo pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš G. N. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.Pats apeliantas G. N., reiškė reikalavimą padalinti minėtą gyvenamąjį namą po ½ dalį ir pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu nekeitė savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, neginčijo tokios pasidalijimo galimybės, neteikė jokių duomenų, įrodymų, kurios sukeltų abejonių dėl turto naudojimo, galimų konfliktų ar nepatogumų. Be to, abu sutuoktiniai susitarė ir sutiko, jog išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuri yra pakankamo amžiaus (15 metų), jau gebanti pasirūpinti savimi, bus mokamas į jos sąskaitą banke. Byloje dalyvavusios vaiko teises ginančios ir atstovaujančios institucijos atstovė dėl pateiktos sutarties patvirtinimo jokių pažeidimų neįžvelgė. Ir nors apeliantas teigia, kad byloje yra netinkamai išspręstas prievolės kreditoriui vykdymas, nes nėra numatyta kaip K. N. prisidės prie solidarios prievolės vykdymo, tačiau pats kreditorius nėra pateikęs apeliacinio skundo ir nemano, kad jo teisės skundžiamu teismo sprendimu yra kaip nors pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) G. N. apeliacinis skundas netenkinamas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

8. Byloje nustatyta, ieškovas G. N. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto pasidalinimo (1-2 b. l.). Abi šalys byloje buvo atstovaujamos advokatų (24, 42 b. l.). Atsakovė K. N. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją (38 b. l.). Byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, kuriuose teismas aiškinosi ginčo esmę, galimybę išsaugoti santuoką ir galimybę ginčą išspręsti taikiai, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš teismo posėdžių informacinių pažymų akivaizdu, jog abu sutuoktiniai jau pirmame parengiamajame teismo posėdyje kategoriškai neigė santuokos išsaugojimo galimybę. Ginčas byloje buvo kilęs tik dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo (55-57, 62-64 b. l.). Po antro parengiamojo teismo posėdžio, šalys pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė visus esminius klausimus (71-76 b. l.). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, šalys susitarė bylą baigti taikiai ir prašė teismo pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną (79-81 b. l.).

9. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų 2018-08-06 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytos santuokos nutraukimo sąlygos yra analogiškos kaip ir šalių pateiktoje 2018-08-06 sutartyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nutraukiant santuoką bendru sutikimu, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas tinkamai laikėsi šios taisyklės ir į teismo sprendimą perkėlė pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad teismas negali tvirtinti sutarties, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), kita bylos baigtimi suinteresuota šalis - Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tokių šalių sudarytos sutarties sąlygų neprieštaravo. Teismas bylą nagrinėja pagal jam pateiktus dokumentus. Šiuo atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą bei nepadarė klaidų, įtraukdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas į teismo sprendimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės prašo ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o jį panaikinti dėl neva jo valią neatitinkančių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, kai nustato materialios ar procesinės teisės pažeidimą (CPK 329, 330 straipsniai). Tokių, nagrinėjamų atveju nenustatyta ir jų iš esmės pareiškėjas neįrodinėja.

12. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka apeliacijos proceso paskirties, taikytinos kitos procedūros. Pavyzdžiui, CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato tvarką, kuria gali būti pakeista sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodoma, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

13. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka perėjus iš ginčo į ypatingąją teiseną po dviejų parengiamųjų teismo posėdžių ir perėjus į teismo posėdį pagal pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų.

14. Taigi, apibendrinant daroma išvada, kad apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo tinkamai, remdamasis teismui pateiktais dokumentais, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimas negali būti keičiamas ar panaikinamas dėl to, kad pareiškėjas pakeitė nuomonę ar persigalvojo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Šie trūkumai pašalintini šioje nutartyje nurodytais būdais.

15. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjos K. N. patirtos 363 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš G. N. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. N. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) K. N. turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

Rasa Bartašienė

Irena Stasiūnienė