Civilinė byla Nr. e2S-163-569/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04211-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.13; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.5.16.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismui 2018-05-25 grąžino civilinę bylą pagal pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki pareiškėjai pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą nuo nutarties sustabdyti civilinę bylą priėmimo dienos. Pareiškėjai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą teismui nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atnaujino ir pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
3. Teismas nurodė, kad iki 2018-11-28 pareiškėjai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą teismui nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu pareiškėjai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas pareiškėjų prašymą palieka nenagrinėtą, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bylą perduoti nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė K. R. atsisakė nuo šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir per teismo nustatytą terminą nepateikė naujos sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį ir atsakovo R. R. priešieškinį, nes šalys neatsisakė nuo šių reikalavimų.
4.2. Nagrinėjamu atveju šalys buvo pateikusios ieškinį ir priešieškinį bendrosios ginčo teisenos tvarka, nuo jo neatsisakė, todėl šalims nusprendus bylą baigti taikiai (šiuo atveju sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių), o po to vienai iš šalių atsisakius nuo sutarties, teismas turėtų toliau nagrinėti pareikštus ieškinį ir priešieškinį t. y. negalint bylos išnagrinėti ypatingos teisenos tvarka, ją užbaigti nagrinėti bendros ginčo teisenos tvarka.
4.3. Nors šalys neprarado teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, tačiau, bylą užbaigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista šalių teisė į jos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja K. R. prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė neatsisakė nuo šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ją apskundė įstatymo nustatyta tvarka, nes jos pasirašyta sutartis neatitiko ieškovės tikrosios valios.
5.2. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog ieškovė neva per teismo nustatytą terminą nepateikė naujos sutarties. Nors ieškovė siūlė atsakovui sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau atsakovas su ieškovės pasiūlymu nesutiko. Akivaizdu, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti šalių pasirašytos kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi atsakovas nesutiko sutarties pasirašyti.
5.3. Kadangi ieškovei nepavyko susitarti su atsakovu dėl naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, ieškovė nusprendė, jog nenori nutraukti santuokos. Ieškovė nutarė, jog jai reikia daugiau laiko pagalvoti, nes ilgas santuokos nutraukimo procesas ją išvargino.
5.4. Ieškovė nebesutinka nutraukti santuokos, o įstatymas nenumato galimybės iš ypatingosios teisenos pereiti į ginčo teiseną. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtu.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Apelianto teigimu, kadangi ieškovė K. R. atsisakė nuo šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir per teismo nustatytą terminą nepateikė naujos sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį ir atsakovo R. R. priešieškinį, nes šalys neatsisakė nuo šių reikalavimų, t. y. toliau bylą nagrinėti ginčo teisena. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus vertina nepagrįstais.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjų R. R. ir K. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino sutuoktinių pateiktą 2018 m. vasario 7 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja K. R. dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalių valia dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aiški. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki pareiškėjai pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą nuo nutarties sustabdyti civilinę bylą priėmimo dienos. Pareiškėjai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą teismui nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
11. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme iš pradžių buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Vėliau šalys pareiškė prašymą toliau bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir santuoką nutraukti bendru sutarimu. Taigi, būtent pačios šalys, įgyvendindamos dizpozityvumo principą, pasirinko bylą toliau nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Šiaulių apygardos teismui 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikinus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – bylos nagrinėjimo tvarka nepasikeitė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo supaprastinto proceso, o ne ginčo teisenos tvarka.
12. Aplinkybė, kad šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neatitiko CK 3.51 straipsnio 2 punkto ir 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų, konstatuota įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo santykiui taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
13. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas R. R., nei pareiškėja K. R. pirmosios instancijos teismui per nustatytą 6 mėnesių terminą nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepateikė jokių paaiškinimų ar pranešimo, jog nepavyksta sudaryti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nori, kad byla vėl būtų nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kaip jau minėta nutarties 10 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, o šalims per nustatytą terminą nepateikus naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, informacijos ar prašymų, pagrįstai pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo įstatyminio pagrindo savo iniciatyva be šalių valios pereiti prie bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.)
Dėl procesinės bylos baigties
16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Muchtarovienė