Dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-72-832/2018, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. e2S-153-856/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02622-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.21.1; 3.3.2.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-72-832/2018, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į antstolę E. M., prašydamas grąžinti iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2018-09-27 gautas lėšas kaip žalos atlyginimą už netinkamas įkalinimo sąlygas, neviršijančias 1 MMA.

2. Antstolė E. M. 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S3h-63098 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą argumentuodama tuo, jog nei įstatymas, nei suformuota teismų praktika nėra įtvirtinusi draudimo ar ribojimo nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, priteistas iš valstybės kaip žalą už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje (v. b. Nr. duomenys neskelbtini, II t. 49–53 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolės E. M. veiksmų netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. vykdomosiose bylose buvo parengti patvarkymai dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriais buvo areštuota skolininko turtinė teisė į išmokas, kurias skolininkui turi išmokėti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Patvarkymuose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai buvo nurodyta nuo patvarkymų gavimo dienos visus R. P. naudai vykdytinus mokėjimus, neviršijant patvarkymuose nurodytų sumų, vykdyti į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, vykdydama minėtą antstolės patvarkymą, 2018 m. rugsėjo 27 d. pervedė 300 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą.

5. Teismas konstatavo, kad lėšos, kurios buvo gautos kaip žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra priskiriamos prie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šioms lėšoms netaikytinos ir CPK 734 straipsnio 4 punkto nuostatos. Šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti – grąžinti į jo atsiskaitomąją sąskaitą antstolės E. M. areštuotas 300 Eur pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, nes negali ir neturi iš ko įsigyti pašto ženklų, apmokėti telefoninių pokalbių ir bendrauti su artimaisiais. Nurodė, kad antstolė, areštuodama Teisingumo ministerijos pervestas pinigines lėšas kaip žalą už netinkamas įkalinimo sąlygas, pažeidė teisės normas ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Pašto siuntimo išlaidas, elektros energijos išlaidas bei telefoninius pokalbius apmoka patys nuteistieji.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. M. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad 2018-08-27 patvarkymais areštuotos pareiškėjo turtinės teisės į pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje išmokėti, esančios pas trečiuosius asmenis, t. y. Teisingumo ministerijoje, buvo pervestos ne iš jo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančių skolininkui priklausančių piniginių lėšų, o iš Teisingumo ministerijos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikomas tik nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę. Pareiškėjo atžvilgiu toks vienkartinis apribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, jau buvo pritaikytas 2016-06-27 ir 2018-08-27 patvarkymais vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais buvo areštuotos įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios skolininkui priklausančios lėšos, tik viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Pareiškėjo atveju Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi įkalinimo įstaigos sąskaitoje buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, tik viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2018-10-01 įsigaliojus naujai CPK 739 straipsnio redakcijai, 2018-10-11 patvarkymais vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo areštuotos skolininko sąskaitoje esančios ir skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios pusę Lietuvos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, atšaukiant ankstesnius 2018-08-27 patvarkymus. Pagal suformuotą teismų praktiką, lėšos, kurios buvo gautos kaip žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginimas, nėra priskiriamos prie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šioms lėšoms netaikytinos ir CPK 734 straipsnio 4 punkto nuostatos. Šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjo laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė tiek apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, tiek apmokėti papildomas pašto, elektros, telefoninių pokalbių išlaidas nėra ir negali būti ginama daugiau nei išieškotojų teisė atgauti jiems priteistas sumas. Pareiškėjo atveju įstatymo nuostatos nėra pažeistos, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje yra areštuotos pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, tik viršijančios pusę Lietuvos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo R. P. atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. P. valstybės naudai. Skolininkui gera valia vengiant mokėti skolas, antstolė E. M. 2018-08-27 Šiaulių tardymo izoliatoriui išsiuntė Patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S3h-47796, areštuodama skolininko turtinę teisę į išmokas, kurias skolininkui turi sumokėti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), I t., 225 l.). Antstolė nurodė, jog visi vykdytini mokėjimai R. P. 185,50 Eur sumai turi būti vykdomi į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą. Taigi, iš minėto antstolės patvarkymo matyti, kad išieškojimą antstolė nukreipė į skolininko turtinę teisę į išmokas, kurias pareiškėjui turėjo išmokėti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija kaip patirtą žalą už netinkamas kalinimo sąlygas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti išdėstyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo skundo dėl antstolės veiksmų teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo.

11. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau papildomai pasisako tik dėl pagrindinių atskirojo skundo argumentų.

12. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė E. M. 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S3h-47796, kuriuo areštavo 185,50 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos žinioje ir priklausančias išmokėti skolininkui R. P. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), I t., 225 l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 16 d. administracinės bylos sprendimu Nr. I-3796-394/2018 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nebuvo konstatuota, kad apeliantui neturtinė žala yra susijusi su pablogėjusia jo sveikata. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos, laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš apeliantui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė