D. M. pagal BK 259 str., 286 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-179-976/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44723-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 55 MGL dydžio bauda, pagal BK 286 straipsnį 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 110 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir D. M. paskirta galutinė 106 MGL, t. y. 5300 Eur, dydžio bauda.

Iš D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. O. (A. O.) naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 50,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. M. 2019 m. rugsėjo mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

D. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 55 MGL dydžio bauda sumažinta iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 ir 4 dalimis, D. M. paskirtos bausmės (50 MGL dydžio baudos bausmė už nusikaltimo, nurodyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 60 MGL dydžio baudos bausmė už nusikaltimo, nurodyto BK 286 straipsnyje, padarymą) subendrintos baudos bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės pridedant dalį švelnesnės baudos bausmės, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir D. M. paskirta galutinė 96 MGL, t. y. 4800 Eur, dydžio bauda. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y.: 2019 m. rugsėjo mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas laikė automobilyje „Toyota Rav 4“ iki 2019 m. spalio 19 d. apie 4.10 val., kai prie pastato Vilniuje policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų gulinčius bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su viduje esančiu 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino; suktinę su 0,178 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); plastikinį kamuoliuką su viduje esančiais 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA; iš automobilio porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, galinės dalies raudonos spalvos dėžutę su 0,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); iš automobilio dešinės pusės priekinių durelių dėtuvės plastikinį maišelį su 3 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA; po dešinės pusės priekine sėdyne plastikinį uždaromą maišelį su rusvos spalvos kristalinės medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA; prie automobilio rankinio stabdžio plastikinį indelį su 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), taip jis neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. M. pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, t. y.: 2019 m. spalio 19 d. apie 4.10 val. Vilniuje, vengdamas sulaikymo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi įžūliai, agresyviai ir pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjams A. O. ir A. T. (A. T.), tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė A. O. į kojų sritį, sumušė jam dešinės plaštakos IV pirštą, tai pasireiškė minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje, taip padarė nukentėjusiajam A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to ne mažiau kaip keturis kartus spyrė A. T. į kojų sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 286 straipsnyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, jo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad D. M. 2019 m. rugsėjo mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po to jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Taip pat sumažino nuteistajam paskirtą galutinę bausmę.

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad narkotinės medžiagos įgijimas negali būti preziumuojamas remiantis nustatytu vien šios narkotinės medžiagos laikymo faktu ir kaltinamojo prisipažinimu kai kurias iš jų kažkada įgijus nenustatytomis aplinkybėmis. Byloje jokių duomenų, pagrindžiančių draudžiamų medžiagų įgijimo faktą, nėra. Vien tik abstrakčių D. M. parodymų nepakanka padaryti išvadai, kad yra įrodyta, jog jis įgijo šias draudžiamas medžiagas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes. Byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kada, kur ir kaip buvo įgytos nuteistojo ginčijamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens D. M. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo ir prisipažinimo faktu. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie pagrįsti motyvai ir aplinkybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti. Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – šalinama nekeičiant D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir išteisinti jį dėl kaltinimų pagal BK 286 straipsnį ir nukentėjusiojo A. O. bei civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Teismai netinkamai pritaikė BK 286 straipsnį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes, netinkamai vertindami byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad jis neva suvokė, jog jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir norėjo taip veikti.

5.2. Nuteistasis negalėjo suprasti, kad prie jo naktį civiliniais drabužiais apsirengę ir su gobtuvais ant galvos priartėję keli vyrai, neparodę tarnybinių pažymėjimų, yra ne vagys ar chuliganai, o pareigūnai. Taip pat pareigūnai prieš nuteistąjį panaudojo perteklinę fizinę jėgą ir prietaisą „Taser“. Teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas liudytojos E. J. parodymus dėl jos suinteresuotumo, tokiu pačiu būdu turėjo atmesti (ar bent jau vertinti kritiškai) pareigūnų parodymus. Vis dėlto šis teismas į aplinkybę dėl pareigūnų suinteresuotumo visiškai neatsižvelgė ir net nevertino. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendžio dalį grindžia tik prielaidomis, teigdamas, kad liudytoja E. J. galėjo nematyti pareigūnų pažymėjimų. Pabrėžtina, kad liudytoja E. J. niekada neminėjo, jog galėjo nematyti pareigūnų pažymėjimų ar kad jai matomumą užstojo nuteistasis, ar kad būtų buvęs nukreiptas jos dėmesys. Liudytojai net nebuvo užduotas klausimas, ar jai matomumą užstojo D. M., dėl kurio ji būtų negalėjusi matyti pareigūnų pažymėjimų, ar jos dėmesys buvo nukreiptas, ar tamsoje ji būtų negalėjusi matyti pareigūnų pažymėjimų. Akivaizdu, kad tai yra tik apeliacinės instancijos teismo niekuo nepagrįsta versija, o ne pagrįsti faktai. Nesuprantama, kaip liudytoja E. J. galėjo nematyti pareigūnų pažymėjimų dėl tamsos, jeigu pats apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo šviesu (automobilyje degė šviesos).

5.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išimtinai rėmėsi pareigūnų teiginiais, kad jie neva rodė tarnybinius pažymėjimus, ir nurodė, kad jų pozicija dėl to nesikeitė. Tačiau teismai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ir nuteistojo pozicija niekada nesikeitė. Be to, net ir pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vienodai nurodė, kad nuteistasis rėkė „kas jūs tokie“, „pasitraukit nuo manęs“, t. y. kad nuteistasis nesuprato, jog jie yra pareigūnai. Vien tik prisistatymas „policija“ tam tikromis aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas patikėti, kad tai tikrai pareigūnai (policija), todėl galima pagrįstai manyti, kad tai ne pareigūnai, o asmenys, bandantys, pavyzdžiui, apvogti. Nagrinėjamu atveju buvo tamsus paros metas, pareigūnai buvo neuniformuoti (su gobtuvais), vyriškos lyties, veiksmas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, prie nuteistojo priartėjo ne vienas, o keli neuniformuoti pareigūnai. Taigi, iš šių aplinkybių galima pagrįstai teigti, kad kiekvienas asmuo būtų išsigandęs ir pagrįstai suabejojęs, ar tai pareigūnai.

5.5. Policijos pareigūnai nepagrįstai parodė, kad rodė pažymėjimus nuteistajam, nors iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, jog pažymėjimų nebuvo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis pagrįstai nesuvokė, jog prie automobilio priartėjo ne kokie pašaliniai asmenys, apsirengę civiliniais drabužiais, o policijos pareigūnai. Iš byloje surinktos medžiagos (vaizdo įrašų) aiškiai matoma, kad tarnybinių pažymėjimų pareigūnai neturėjo, tinkamai neprisistatė, todėl nuteistasis šiuo atveju negalėjo veikti tiesiogine tyčia, nes nebuvo pagrindo laikyti prie transporto priemonės pasirodžiusius asmenis valstybės tarnautojais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nebuvo pranešta, už ką jis sulaikomas, taip pat kad pasipriešinus bus naudojamas elektrošokas.

5.6. Teismai nepagrįstai pateisina prieš nuteistąjį panaudotą pareigūnų perteklinę fizinę jėgą tuo pagrindu, kad nuteistasis neva norėjo išvažiuoti būdamas neblaivus. Tiek nuteistasis, tiek liudytoja E. J. kartu parodė, kad nuteistasis nesiruošė niekur važiuoti, nuteistasis norėjo parūkyti ir pasišildyti automobilyje. Be to, vien tik nuteistojo tariamas neblaivumas nėra pagrindas grubiai jį ištraukti iš automobilio, neparodyti tarnybinio pažymėjimo ir naudoti perteklinę fizinę jėgą. Pažymėtina ir tai, kad, patikrinus kasatoriaus neblaivumą pagal alkotesterio kvito duomenis (2 t., b. l. 66), nustatytas 0 promilių neblaivumo laipsnis, t. y. kasatorius buvo blaivus. Šie įrodymai paneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 32.2 punkte nurodytus motyvus, kad kasatorius buvo neblaivus. Nuteistasis nebuvo ginkluotas, taip pat neturėjo šaltųjų ginklų. Taip pat byloje yra nustatyta, kad nuteistasis ant kūno turėjo net 25 žymes nuo elektrošoko. Akivaizdu, kad tai yra perteklinis pareigūnų fizinės jėgos bei elektrošoko naudojimas prieš nuteistąjį vien dėl to, kad buvo norėta jį sustabdyti nuo išvažiavimo. Įvykio metu buvo net 5 pareigūnai, tad net 25 elektrošoko žymės aiškiai parodo, kad pareigūnai prieš nuteistąjį panaudojo perteklinę fizinę jėgą. Akivaizdu, kad elektrošoko prietaisas buvo panaudotas daugiau kartų, nei nurodo pareigūnai, kurie taip pat panaudojo ir kitą spec. priemonę – dujas bei fizinę jėgą, akivaizdžiai peržengdami reikalingumo, proporcingumo ribas. Teismai į tai visiškai neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

5.7. Pareigūnai, duodami parodymus, skirtingai nurodė, kokias iš tiesų spec. priemones jie panaudojo, sulaikydami nuteistąjį.

5.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareigūnė B. S. uždraudė liudytojams P. Š. (P. Š.) ir G. S. stebėti nuteistojo suėmimą ir neleido filmuoti. P. Š. parodė, kad G. S. buvo pagrasinta sulaikyti ir surašyti protokolą, jeigu nenustos filmuoti. O P. Š. pareigūnai surašė protokolą už tai, kad stebėjo suėmimą ir klausė pareigūnų, kam jie kankina žmogų. Taigi, jeigu pareigūnai tinkamai atliko sulaikymą, nenaudojo perteklinės jėgos, nesuprantama, kokiu tikslu liudytojams buvo draudžiama filmuoti. Tai, kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir prieš nuteistąjį panaudojo fizinį smurtą (spardė), patvirtina ir aplinkybė, kad buvo vengiama apklausti liudytoją P. Š..

5.9. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs. Visų trijų pareigūnų parodymai skirtingi, skiriasi nurodomas tikslas, dėl kurio buvo tikrinama transporto priemonė. Be kita ko, tų pačių pareigūnų duoti parodymai skirtingu laiku taip pat yra nenuoseklūs, pažymėtina, kad pareigūnai praėjus dvejiems metams po įvykio „prisimena“ daugiau detalių aplinkybių. Teismai į šią aplinkybę neatsižvelgė.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

6.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos E. J. parodymais, motyvuodamas galimu jos suinteresuotumu, tačiau pažymėtina, kad teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, o ne tik konkrečių liudytojų parodymais. Teismai nepadarė BPK ar BK pažeidimų vertindami įrodymus. Joks konkretus policijos pareigūnų suinteresuotumas nėra nurodytas, o vien tik kasatoriaus subjektyvus vertinimas nėra pagrindas konstatuoti liudytojų suinteresuotumą. Vien tai, kad liudytojui P. Š. buvo draudžiama filmuoti D. M. sulaikymą, nereiškia, kad sulaikymas buvo neteisėtas ar atliekamas peržengiant proporcingumą. Šis liudytojas nematė sulaikymo pradžios, matė nuteistąjį jau esantį ne automobilyje, bet gulintį ant žemės, o kaltinimai nuteistajam pareikšti dėl tų veiksmų, kurių liudytojas negalėjo matyti.

6.2. Teismai pagrįstai vertino, kad policijos pareigūnų panaudotos specialiosios priemonės, jėga, buvo proporcingos nagrinėjamu atveju, – sulaikymo metu nuteistasis aktyviai priešinosi, tai patvirtino apklausti liudytojai, taip pat nukentėjusieji bei specialistų išvados, kuriose užfiksuoti A. O. padaryti sužalojimai. Pagal nuteistojo skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir šis tyrimas buvo nutrauktas.

6.3. Apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad jie ne tik prisistatė kaip policijos pareigūnai, bet ir parodė pažymėjimus. Be to, prie nuteistojo automobilio stovėjo policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, kurį nuteistasis galėjo matyti. Tai patvirtina ir faktas, kad pastebėjęs pareigūnų artėjimą D. M. pradėjo slėpti narkotines medžiagas. Be to, kiti su nuteistuoju automobilyje buvę asmenys pareigūnams nesipriešino, tai patvirtina, kad jie suprato, kad priėję asmenys yra pareigūnai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo D. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 286 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

8. Kasaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino įrodymus ir, pirma, dėl to netinkamai nustatė subjektyvųjį nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, požymį – tyčią nuteistojo D. M. veiksmuose, antra, netinkamai įvertino pareigūnų galimai perteklinės jėgos naudojimą prieš jį.

9. Byloje nustatyta, ir kasaciniu skundu neginčijama, kad nuteistasis D. M. ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam A. O. į kojų sritį, sumušė jam dešinės plaštakos IV pirštą (dėl to patino minkštieji audiniai ir susiformavo poodinė kraujosruva galinio pirštakaulio srityje), taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajam A. T. į kojų sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

10. Taigi, ginčas kyla iš esmės dėl nuteistojo kaltės buvimo jo veiksmuose. Kasatorius D. M. teigia, kad jo veikoje nėra tyčios, nes jis nesuvokė, kad nukentėjusieji yra pareigūnai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino byloje surinktus ir patikrintus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis suprato, jog nukentėjusieji ir kiti asmenys, davę jam ir kitiems asmenims, esantiems automobilyje, nurodymus, yra policijos pareigūnai.

11. BK 286 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-195-693/2017,‎ ‏‏‎2K-264-976/2022).

12. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, detaliai išanalizavęs paties nuteistojo parodymus, duotus viso proceso metu (nuosprendžio 26 punktas), labai išsamiai ir detaliai atsakė į iš esmės analogiškus apeliacinio skundo argumentus (nuosprendžio 27–31 punktai). Teisėjų kolegija pritaria teismų vertinimui, kad nuteistasis suvokė, jog bendrauja su policijos pareigūnais, nevykdo jų teisėtų reikalavimų ir priešinasi jiems, t. y. tinkamai nustatė nuteistojo tyčią, remdamasi šiais argumentais:

12.1. Pirma, visi sulaikyme dalyvavę pareigūnai nuorodė, kad jie tinkamai, žodžiu prisistatė automobilyje esantiems asmenims, taip pat ir nuteistajam, taip pat rodydami pažymėjimus per automobilio langus ir salone, tačiau nuteistasis ignoravo tai ir, iš pradžių pradėjęs žodinį konfliktą, greitai perėjo prie fizinių pasipriešinimo pareigūnams veiksmų.

12.2. Antra, nors iš byloje esančių vaizdo įrašų nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar ir kokia apimtimi automobilyje, kuriame sėdėjo nuteistasis, degė šviesa, tačiau teismai tinkamai vertino pareigūnų, dalyvavusių sulaikant nuteistąjį, parodymus, kad automobilyje šviesos degė. Pareigūnų parodymai dėl šviesos šaltinio automobilyje yra papildantys vieni kitus, nes jie šviesos šaltinį fiksavo iš skirtingų pozicijų. Taigi, esant tokiam apšvietimui, nuteistasis turėjo galimybę pamatyti neuniformuotų policijos pareigūnų pažymėjimus, kurie yra pakabinti pareigūnams ant kaklo.

12.3. Trečia, iš vaizdo įrašų matyti ant pareigūno kaklo pakabintas tarnybinis pažymėjimas. Kaip nustatyta iš pareigūnų parodymų, tarnybiniai pažymėjimai buvo pakabinti ant kaklo, specialiame dėkle su skaidria plėvele, t. y. tarnybinis pažymėjimas buvo matomoje vietoje, maždaug krūtinės aukštyje, kortelė įdėta ta puse, kad kitas asmuo matytų pažymėjime esančią nuotrauką bei kitus pareigūno duomenis.

12.4. Ketvirta, nors sulaikymas vyko gana greitai, t. y., nuteistajam atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymus, beveik tuoj pat prasidėjo fiziniai nuteistojo veiksmai, nukreipti prieš pareigūnus, siekiant išvengti sulaikymo, teismai padarė logišką išvadą, kad prisistatyti pareigūnu ir pažymėjimui, kuris yra ant pareigūno krūtinės, parodyti laiko pakako.

12.5. Penkta, nors liudytojai, kartu su nuteistuoju buvę automobilyje, nematė nuteistajam rodomų pareigūnų pažymėjimų, jie girdėjo žodinį pareigūnų prisistatymą, suvokė, kad tai policijos pareigūnai, ir vykdė visus jų nurodymus.

12.6. Šešta, per labai trumpą laiką prie neuniformuotų pareigūnų prisijungė uniformuoti pareigūnai, kurie kartu vykdė prevencinę priemonę prie naktinio klubo, siekdami užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su šiame klube galimai platinamomis ir vartojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Žymėtas policijos automobilis stovėjo netoliese.

12.7. Septinta, nuteistasis D. M., pastebėjęs, kad prie jo automobilio priėjo neuniformuoti pareigūnai, išmetė narkotines medžiagas, jos vėliau buvo rastos automobilyje. Dėl to kasatorius yra nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

12.8. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro bendrą išvadą, kad teismai tinkamai įvertino byloje ištirtų įrodymų visetą ir motyvuotai nusprendė, jog nuteistasis suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti: suvokė, kad prie jo priėję neuniformuoti asmenys yra policijos pareigūnai, jis privalo vykdyti jų teisėtus nurodymus; taip pat nustatytas nuteistojo kryptingas fizinio smurto panaudojimas, aiškus suvokimas, kad muistydamasis, stumdydamasis, suduodamas smūgius, spardydamasis jis priešinasi policijos pareigūnams ir nori taip veikti.

13. Kasatorius taip pat nurodo, kad prieš jį policijos pareigūnai panaudojo perteklinius prievartos veiksmus, ir tai, jo nuomone, turi lemti jo išteisinimą.

14. Teismų atlikta visų pirma išsami paties nuteistojo parodymų, duotų viso proceso metu, analizė, po to jų sugretinimas su kitais byloje esančiais įrodymais (pareigūnų, tiek nukentėjusių, tiek liudytojų, parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, vaizdo medžiaga ir kitais) leido teismams padaryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis iš tiesų patyrė elektrošoko impulsų, prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos, fiziniai sulaikymo veiksmai, antrankiai, kojų fiksavimo priemonės, tačiau įvertinus tai, jog grumtynės tarp jo ir bandančių jį sulaikyti pareigūnų truko ilgai, pats D. M. aktyviai priešinosi, pareigūnų atlikti veiksmai ir specialiųjų priemonių panaudojimas nelaikytini neproporcingais. Kasatoriaus argumentai, kad jis negali būti pripažintas kaltu už pasipriešinimą pareigūnams, nes prieš jį panaudota perteklinė policijos jėga, atmestini.

14.1. Nuteistojo apeliacinio skundo iš esmės analogiškus argumentus ir jo parodymus apie prieš jį naudotą pareigūnų nepagrįstą ir neproporcingą fizinę jėgą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36–37 punktai) apeliacinės instancijos teismas atidžiai analizavo ir tinkamai juos vertino, nustatydamas faktines aplinkybes ir vėliau jas teisiškai vertindamas.

14.2. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad D. M. nustatytos 25 elektros žymės nugaros apatinėje dalyje, dešiniajame sėdmenyje ir dešiniojoje šlaunyje, jos padarytos veikiant elektros iškrovai; šios žymės galėjo būti padarytos šešiais arba dvylika kontaktų su kūnu, priklausomai nuo to, kiek elektrošoko prietaisas turėjo elektrodų (keturis ar du). Taip pat nustatyta, kad sulaikymo metu uniformuoti pareigūnai prieš nuteistąjį naudojo specialiąsias priemones, taip pat ir elektrošoko prietaisus.

14.3. Liudytojų – policijos pareigūnų – tarpusavyje sugretintų parodymų analizė (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 38.1–38.11 punktai) leido nustatyti tokią įvykių eigą: pareigūnai pagrįstai įtarė, jog nuteistasis D. M. gali būti apsvaigęs ir gali vairuoti automobilį, be to, automobilyje daryti nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu; keturi neuniformuoti pareigūnai priėjo prie automobilio, kuriame buvo trys asmenys; po jų prisistatymo nuteistasis D. M. pradėjo mosikuoti rankomis, šaukti, kai pareigūnai paprašė jo nusiraminti ir išlipti iš automobilio tam, kad jis pakeltų rankas, nuteistasis nepakluso šiems pareigūnų nurodymams, muistėsi automobilyje ir, kai pareigūnai jį bandė ištraukti iš automobilio, nustūmė nukentėjusįjį A. O. ant žemės, vėliau kitam nukentėjusiajam A. T. bandant juos išskirti, nuteistasis D. M. smūgiavo, spardė pareigūnus, standino rankas ir kūną, neleisdamas uždėti jam antrankių. Uniformuoti pareigūnai, įvertinę tai, kad asmuo buvo labai agresyvus, neadekvačiai elgėsi, nejautė skausmo, atliekant skausmingus rankos užlaužimo veiksmus, nepakluso tolesniems reikalavimams ištiesti kojas, sudėti rankas už nugaros, nesipriešinti, perspėjo jį apie elektrošoko naudojimą ir panaudojo jį. Nuteistajam toliau besipriešinant, pareigūnai dar kartą panaudojo elektrošoką, po to jam buvo uždėti antrankiai; sulaikytajam toliau spardantis, jo paties diržu buvo surištos kojos. Grumtynės truko 10–15 min. Įvertinusi tokias teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria žemesniųjų instancijų teismų vertinimui, kad jos nepatvirtina kasatoriaus teiginių, jog jis nesipriešino pareigūnams, o tik gynėsi nuo neproporcingos policijos pareigūnų prievartos.

14.4. Kartu pažymėtina, kad tolesnė įvykių eiga pati savaime (sulaikytasis policijos automobilyje spardė automobilio vidų; rankas, surakintas už nugaros, persidėjo į priekį; kai buvo siekiama persegti antrankius jam už nugaros ir surišti kojas, kad neniokotų turto, vėl nepakluso reikalavimui išlipti iš automobilio, persegus antrankius už nugaros, surišus kojas su vienkartinėmis surišimo priemonėmis, jis jas nusitraukė, nors jos yra labai tvirtos) neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant kasatoriaus veiką kaip pasipriešinimą pareigūnams, tačiau iš nustatytų aplinkybių galima spręsti apie nuteistojo valią priešintis teisėtiems pareigūnų reikalavimams, taip pat ir fiziniais veiksmais, ir jo didelę fizinę jėgą.

14.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, priešingai nei teigia kasatorius, nustatydami teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai vertino liudytojo P. Š. parodymus: liudytojas nematė įvykio pradžios – t. y. neturėjo informacijos apie veiksmus, dėl kurių nuteistajam pareikšti kaltinimai, o parodymus davė tik apie tai, ką matė, t. y. apie besitęsiančius nuteistojo, jau paguldyto ant žemės, sulaikymo veiksmus.

14.6. Specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiajam A. O. nustatytas dešinės plaštakos IV piršto sumušimas, šis sumušimas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamus teismų sprendimus teisės aspektu, daro išvadą, kad teismai tinkamai vertino nuteistojo argumentus dėl policijos galimai perteklinės jėgos naudojimo tiek, kiek toks vertinimas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl nuteistajam inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abu nukentėjusieji, veikę kaip neuniformuoti policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, turėję pagrįstą įtarimą, kad nuteistasis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, yra apsvaigęs ir ketina vairuoti automobilį, pareikalavę iš nuteistojo prisistatyti, išlipti iš automobilio ir sulaukę jo fizinio intensyvaus pasipriešinimo, pagrįstai taikė fizinius veiksmus, skirtus tokiam asmeniui sulaikyti. Besitęsiant sulaikymui, prieš sulaikomąjį, kuris jau buvo prieš pareigūnus panaudojęs fizinius veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 286 straipsnį, buvo panaudotos specialiosios priemonės, tarp jų ir elektrošokas. Teisėjų kolegija pritaria žemesniųjų instancijų teismų išvadai, kad detalesnis pareigūnų veiksmų vertinimas nėra šios baudžiamosios bylos objektas.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines aplinkybes, daro bendrą išvadą, kad BK 286 straipsnis, kvalifikuojant nuteistojo D. M. veiksmus, pritaikytas tinkamai. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismų išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Todėl, vadovaujantis kasacinio skundo argumentais, nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė