Ž. P. pagal BK 222 str., 24 str., 369 str., 368 str., 376 str., 63 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2480/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00023-2016-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Žydrūno Kungio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio Ž. P. ir D. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ž. Kungys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, t. y.: pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „PM“ apskaitos tvarkymo 2011 metais) paskirtą bausmę pakeisti, ją sumažinant nuo 150 MGL (5649 Eur) iki 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudos; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Ž. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos individualios veiklos apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „PM“ apskaitos tvarkymo 2016 metais) ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „PM“ apskaitos tvarkymo 2011 metais) paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 220 MGL (8285,20 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) civilinis ieškinys dėl 90 824 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo priteisimo iš Ž. P. atmestas, pakeisti ir šį Šiaulių apskrities VMI civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti D. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad Ž. P., vykdydamas sau priklausančiose kaimo turizmo sodybose individualią veiklą, inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, pasireiškusią apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, padarė bendrininkaudamas su D. B. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Nuteistojo Ž. P. ir liudytojos R. A. parodymai paneigia D. B. parodymus, kad ji nežinojo apie pareigą išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kasos pinigų priėmimo kvitus. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. savo veiksmais prisidėjo prie Ž. P. apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo Ž. P. nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkė – padėjėja. D. B. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką objektyviai pasireiškė tuo, kad ji, veikdama pagal susitarimą kartu su Ž. P., žinodama, kad parduotas apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas reikia įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, grynųjų pinigų gavimą įforminti dokumentais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimą, tokių veiksmų neatliko ar neinicijavo jų atlikimo, teikė Ž. P. priemones – pardavusi apgyvendinimo ir žvejybos paslaugas, darė užrašus sąsiuvinyje apie suteiktas žvejybos paslaugas, kiekvieną savaitę pildė ataskaitą, kiek pinigų už paslaugas buvo gauta, ataskaitą su pinigais atiduodavo Ž. P. Taip D. B. padėjo jam apgaulingai tvarkyti individualios veiklos buhalterinę apskaitą, minėti veiksmai lėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą. Išteisintoji suvokė, kad veikia kartu su Ž. P. ir jo pavedimu, kad dėl jos neišrašomų pirminių apskaitos dokumentų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas iš dalies nebus galima nustatyti Ž. P. individualios veiklos turto ir įsipareigojimų dydžio, ir nors šių padarinių nenorėjo, vykdydama Ž. P. nurodymus, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Susitarimo padaryti nusikalstamą veiką tarp D. B. ir Ž. P. buvimą įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti D. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kurių konkrečiai asmenų parodymais teismas turėjo vadovautis ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas D. B. atsakomybės klausimus. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo ir (ar) baudžiamojo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidas, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Žydrūno Kungio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis