K. P. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2695/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35767-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo K. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir K. P. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus pirmojo prašymo, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti, dalyje dėl civilinio ieškinio, teismo sprendimą paliekant nepakeistu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė K. P. BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmai nebuvo tokie, kad juos būtų galima vertinti kaip tyčią ar tiek pavojingus baudžiamojo įstatymo prasme, jog būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nėra leistinais įrodymais pagrįsta, kad nuteistasis tyčia siekė nukentėjusiajai sukelti skausmą, kad kontakto paskirtis būtų pykčio ar keršto išraiška. Kasatorius vertina, kad teismai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertinę bylos įrodymus (BPK 20 straipsnis), neatsižvelgę į teismų praktiką. Teismai nevertino nukentėjusios, jos įstatyminės atstovės ir liudytojų parodymų prieštaringumo ir iš esmės nustatytas aplinkybes vertino kasatoriaus nenaudai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Kasatorius nurodo, jog teismai nepagrįstai ir be motyvų atmetė K. P. argumentus, kad jis nenorėjo ir nesiekė sukelti skausmo nukentėjusiai. Veiksmas atliktas spontaniškai, neapgalvotai. Kasatorius teigia, kad nuteistasis negalėjo sukelti didelio ir stipraus bei ilgai liekančio skausmo nukentėjusiai. Teismai nevertino K. P. asmenybės - amžiaus, patirties ugdymo įstaigoje, jo elgesio ir bendros charakteristikos, darant išvadas, kiek konkrečiu atveju jo elgesys galėjo būti tikėtinas, kad jis atliktų baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką patikimai nenustačius būtino subjektyvios pusės elemento - tyčios. Kasatorius mano, kad K. P. veikos atveju egzistavo visi pagrindai taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, t. y. spręsti klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, K. P. pripažinimas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu bei deklaratyviais teiginiais dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimo. Kasaciniame skunde įvardyti BPK 20 straipsnio pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant K. P. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą K. P. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad K. P. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde gynėjas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis