Nr. DOK-4961
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00893-2020-9(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2020 m. spalio 14 d. gautu pareiškėjo R. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo BUAB „Valdra“ bankroto byloje.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-4961
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00893-2020-9(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2020 m. spalio 14 d. gautu pareiškėjo R. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo BUAB „Valdra“ bankroto byloje.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjo R. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė JANĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje neskundžiama, ir šiuo pagrindu atsisakė priimti jo pareiškimą. Jis neskundė teismo nutarties paskirti nemokumo administratorių, bet pateikė prašymą įtraukti jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir atstatydinti paskirtą nemokumo administratorių dėl jo atliktų nesąžiningų veiksmų; 2) pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad nemokumo administratoriaus atstatydinamas, kai yra bent viena iš JANĮ 39 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau pareiškėjas jų nenurodė. Tačiau, pareiškėjo nuomone, jis neturėjo pareigos nurodyti konkrečią teisės normą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo; 3) teismai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra nemokumo proceso dalyvis BUAB „Valdra“ bankroto byloje; 4) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią materialinis teisinis suinteresuotumas nėra būtina sąlyga siekiant dalyvauti bankroto byloje; būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimo. Pareiškėjo nuomone, jis turi pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto byloje, nes siekia, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriumi nebūtų nesąžiningus veiksmus atlikusi UAB „Bankroto vizija“.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė (nepagrįstai netaikė) ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
