R. P. pagal BK 260 str. 3 d., 262 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-156-693/2017

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.3;

2.1.6.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Audros Betos Rekštienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžių.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu:

R. Š. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį – dešimčiai metų, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu R. Š. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (dvi veikos) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

R. P. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – vienuolikai metų, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu R. P. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. R. P. dėl kaltinimo pagal BK 262 straipsnį (trys veikos) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį, kuria R. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimant naują nuosprendį, kuriuo R. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. Š. ir R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad:

veikdami bendrininkų grupe, nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2014 m. birželio mėn. pradžios, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7, 8 straipsnius, draudžiančius Lietuvos Respublikoje auginti kanapes ir numatančius, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, ir turėdami tikslą neteisėtai pagaminti, laikyti ir platinti labai didelį kiekį, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje neteisėtai augino didelį kiekį – 111 vnt. kanapių augalų, kurių sudėtyje daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio, taip pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje antrojo aukšto patalpoje neteisėtai augino didelį kiekį – 278 vnt. kanapių augalų, kurių sudėtyje daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio, taip bendrais veiksmais neteisėtai augino bendrą didelį kiekį – 389 vnt. (6859,84 g) kanapių augalų, kuriuos 2014 m. spalio 9 d. policijos pareigūnai rado ir paėmė;

veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu iki 2014 m. spalio 9 d. iš neteisėtai užaugintų kanapių gamino labai didelį kiekį – 4043,004 g – narkotinių medžiagų, t. y. šiuos augalus nuskynė ir pradėjo džiovinti, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje iki 2014 m. spalio 9 d., kai policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Be to, R. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo nenustatytos dienos (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, neturėdamas leidimo laikė Vokietijos pramoninės gamybos 380 kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 380 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 3 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, priskiriamus prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, kuriuos 2014 m. spalio 9 d. rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis dėl šio kaltinimo išteisintas, tačiau šios teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti teismų nuosprendžius. Be to, nuteistasis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatos, t y. kad už veiksmus su kanapėmis skiriama gana griežta laisvės atėmimo bausmė, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam prigimtinio teisingumo principui.

3.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 320 straipsnio 2 dalies, pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalies ir bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas.

3.2. Kasatorius nurodo, kad buvo padarytas esminis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies pažeidimas, t. y. teisėjas S. Knizleris išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nors prieš tai sprendė jam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį. Dėl to, pasak kasatoriaus, ši byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

3.3. Kasaciniame skunde, nurodant BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teigiama, kad teismai nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, nustatę kanapių džiovinimo faktą. Kasatorius pažymi, kad jis buvo sulaikytas kerpant kanapių augalus – vieni jų buvo nukirpti ir sumesti į krūvą, kiti – dar tik kerpami, todėl, kasatoriaus nuomone, šių jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip džiovinimo, t. y. narkotinių medžiagų gaminimo. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kanapių augalai kabėjo, kai tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad augalai buvo paskleisti ant grindų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad augalai buvo džiovinami ar kad buvo pradėtas gaminimo procesas. Anot kasatoriaus, filmuota medžiaga taip pat patvirtina, jog augalai buvo sumesti į vieną krūvą, tačiau ne džiovinami.

3.4. Kasatorius nurodo, kad teismai nenustatė ir kito BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – tikslaus narkotinių medžiagų kiekio ir svorio. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 2 dalį, 324 straipsnį, atmetė jo prašymą pakartotinai atlikti narkotinių medžiagų ekspertizę ir nustatyti jų kiekį ir svorį, nors tai, pasak kasatoriaus, turi reikšmės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kasatorius nurodo, kad jam nesuprantama, kokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikslino jam inkriminuotų gamintų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį, neatlikdamas ekspertizės.

3.5. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam inkriminuotų gamintų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekis buvo sumažintas, tačiau į šį kiekį buvo įskaičiuoti kanapių augalų lapai, stiebai ir visos liekanos, kurios nevartojamos; vartojami tik kanapių žiedynai, o lapai naudojami kanapių dervai gaminti. Anot kasatoriaus, pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją (toliau – ir Konvencija), galiojančią ir Lietuvos Respublikai, kanapių stiebai ir šaknys nepriskiriami narkotinėms medžiagoms, nes Konvencijoje kanapės apibrėžiamos kaip augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jei tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebus išgauta derva. Kasatorius cituoja ir BK 265 straipsnio komentarą, kuriame kanapių sąvoka taip pat apibrėžiama kaip ir Konvencijoje. Dėl to kasatorius taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, į narkotinių medžiagų sąrašą įrašydama visą kanapės augalą ir jo dalis, o teismas vadovaudamasis šiuo sąrašu, nepagrįstai plečiamai aiškina baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išplečia narkotinės medžiagos sąvoką. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai nesvarstė, ar minėti Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai atitinka Konvencijos nuostatas, taip pat nesvarstė dėl minėtos Konvencijos tiesioginio taikymo šioje byloje. Kasatorius nurodo Panevėžio apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-56-134/2011, kurioje buvo atlikta kanapių augalų kotų ekspertizė, pagal kurios išvadas kotuose rasti tik tetrahidrokanabinolio pėdsakai, t. y. nuo 20 iki 66 kartų mažesnė jo koncentracija, ir tokios koncentracijos medžiagų laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl to, kasatoriaus teigimu, kanapių augalų kotai nėra narkotinė medžiaga, tokia ji nelaikoma ir pagal minėtą Konvenciją. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai į narkotinių medžiagų kiekį įtraukė tiek kotus, tiek lapus, tai neatitinka Konvencijos nuostatų, dėl to netiksliai nustatė narkotinių medžiagų kiekį ir tai yra pagrindas bylą jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nutraukti.

3.6. Kasatorius nesutinka su jam inkriminuota jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikų padarymą bendrininkų grupe, nes, pasak jo, bylos medžiaga nepatvirtina buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas. Jo brolis pripažintas bendrininku vien tik dėl to, kad buvo sulaikytas jo (kasatoriaus) namuose. Kasatorius pažymi, kad jis nusikalstamas veikas darė vienas ir dėl šios aplinkybės parodymų niekada nekeitė.

3.7. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir dėl to nepateikė jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas šį jo prašymą taip pat nepagrįstai atmetė, motyvuodamas tuo, jog jis neatitinka BK 273 straipsnio nuostatų. Kasatorius pažymi, kad jis kaltę dėl veikų padarymo pripažino, taip pat teisme prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir dėl to jam turėtų būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.8. Kasatorius nesutinka su teismų padarytu vertinimu dėl jo šeimos padėties ir tai, kad jis prižiūrėjo savo neįgalią mamą, kaip nelengvinančių jo atsakomybės; teigia, kad teismai nepagrįstai nurodė, jog jis turėjo tris automobilius. Kasatoriaus teigimu, vienas automobilis parduotas 2003 m., kitas – priklauso jo motinai, kuri jį jam nupirko, kad jis ją galėtų vežti pas gydytojus, o jam pačiam priklauso tik vienas automobilis. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti tik netekęs darbo. Dėl šių aplinkybių kasatorius prašo teismo jam pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

3.9. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai atmetė jo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kai ši veika yra susijusi būtent su kanapėmis. Kasatorius nurodo, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių kanapės nėra prilyginamos narkotinėms medžiagoms, už veiksmus su jomis numatyta švelnesnė atsakomybė nei už veiksmus su narkotinėmis medžiagomis, kanapes galima vartoti medicinos ir rekreaciniais tikslais, kanapės yra mažiau žalingos nei kitos narkotinės medžiagos. Pasak kasatoriaus, įstatyme numatyta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė už veiksmus su kanapėmis nėra adekvati (už nusikaltimus gyvybei numatytos mažesnės bausmės), neatitinka teisingumo, pavojingumo visuomenei ir žmogaus gyvybei vertinimo principų. Kasatorius, atsižvelgdamas į tai, prašo kasacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tokios didelės, griežtos bausmės skyrimas už labai didelį kiekį kanapių neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam prigimtinio teisingumo, bausmės adekvatumo, proporcingumo nusikalstamai veikai principams.

4. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėja advokatė A. B. Rekštienė prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

4.1. Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų, nuteistojo teisės į veiksmingą teisinę pagalbą pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 253 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas.

5. Pasak kasatorės, nuteistojo R. P. teisė į veiksmingą teisinę pagalbą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 3 dalies c punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, BPK 10, 22 straipsniai, 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 237 straipsnio 2 dalis) buvo pažeista, nes jam nebuvo užtikrinta privaloma advokato pagalba, rengiant apeliacinį skundą, ir tai jam sukliudė veiksmingai ginti savo teises apeliacinės instancijos teisme. Kasatorė pažymi, kad, nepaisant to, jog nuteistojo savarankiškai parengtas apeliacinis skundas atitiko tokiam dokumentui įstatyme keliamus reikalavimus, tačiau skundo turinys ir jame nurodyti argumentai apibrėžė apeliacinio proceso ribas, o tai neužtikrino nuteistajam veiksmingo jo interesų pažeidimo nurodymo ir išnagrinėjimo apeliaciniame procese.

5.1. Pirmosios instancijos teismas, apribodamas nuteistojo teisę turėti pakankamai laiko apeliaciniam skundui parengti, susipažinti su bylos medžiaga nuteistajam, kuris buvo suimtas ir kuriam pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjas yra privalomas, leido tik likus kelioms dienoms iki pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo apeliacine tvarka termino pabaigos. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo nedelsdamas kreipėsi į prokurorą ir bylą nagrinėjusį teisėją, klausdamas, kaip galėtų apskųsti minėtą nuosprendį. Prokuroras nuteistojo prašymą persiuntė bylą nagrinėjusiam teisėjui, kuris į nuteistojo prašymus nurodė, kad dėl jo priimtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Be to, nuteistajam tas pats teisėjas neleido susipažinti su byla, informuodamas jį, kad suimto kaltinamojo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga yra numatyta per gynėją. Tik nuteistajam pateikus skundą Kauno apygardos teismui, jo prašymas susipažinti su byla buvo patenkintas, jį pristatant 2016 m. balandžio 24 d.

5.2. Kasatorė nurodo ir tai, jog atsakingos valstybės institucijos turėjo informacijos, kad suimtam nuteistajam reikalinga profesionali teisinė pagalba ir kad jis jokios pagalbos neturi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. P. gynė valstybės paskirtas advokatas V. Alekna, kuris dalyvavo ir paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jis po to pas nuteistąjį neapsilankė, priimto teismo procesinio sprendimo neišaiškino, apeliacinio skundo neparengė ir parengti nepadėjo. Nebūdamas teisininkas, nuteistasis negebėjo profesionaliai parengti apeliacinio skundo, dėl to apeliaciniame procese nebuvo akcentuoti kitokią bylos baigtį nulemti galėję faktiniai duomenys, neatskleistos ikiteisminio tyrimo klaidos. Kasatorės manymu, pažeidus nuteistojo teisę į veiksmingą teisinę pagalbą, buvo pažeista ir jo teisė į teisingą teismą.

6. Kasatorė, detaliai analizuodama bylos aplinkybes ir įrodymus (kratos protokolo duomenis, nuteistojo parodymus, balistinio tyrimo specialisto išvadą), cituodama BK, BPK nuostatas, susijusias su nuteistajam inkriminuotu neteisėtu ginklo laikymu, teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 253 straipsnio 1 dalį. Kasatorės įsitikinimu, vien ginklo ir šaudmenų suradimo faktas pas asmenį, neturintį leidimo laikyti tokį ginklą ir šaudmenis, savaime nereiškia asmens kaltumo dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neteisėtas šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu; būtina nustatyti ir tokio asmens kaltę, t. y. tiesioginę tyčią, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laiko ginklą ir šaudmenis, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-4-895/2017).

6.1. Nors R. P. pripažino, kad laikė dujinį pistoletą, nes yra valstybės saugomas liudytojas, ir nežinojo, kad tokiam ginklui reikia leidimo, tačiau vien formalus konstatavimas, kad kratos metu jis pats atidavė namuose laikytą ginklą ir 3 šovinius ir kad pagal specialisto išvadą atiduotas ginklas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, nereiškia, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės ir jos formos – tiesioginės tyčios. Be to, anot kasatorės, šis ginklas ir šoviniai turėtų būti perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

7. Kasaciniame skunde, cituojant BK nuostatas ir bylos aplinkybes bei įrodymus (R. Š. parodymus, kratos protokolo duomenis, cheminio tyrimo specialisto išvadą), apeliacinių skundų turinį, teismų sprendimų argumentus ir išvadas, susijusias su neteisėtu kanapių auginimu, teigiama, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 265 straipsnio 1 dalį. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistai ištyrė šešis maišus su augalais, paimtais 2014 m. spalio 9 d. kratos metu iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir vieną maišą, kuris nėra paimtas minėtos kratos metu iš minėto ūkinio pastato, todėl, kasatorės nuomone, cheminis objektų (augalų) tyrimas buvo atliktas sumaišius visų septynių maišų turinį į bendrą masę, specialisto tyrimui buvo panaudotas vienas maišas su neaiškaus svorio ir neaiškaus tetrahidrokanabinolio kiekio medžiaga, o tai turėjo įtakos viso mišinio rezultatui. Dėl to kasatorė mano, kad specialisto išvada yra neteisinga ir 2014 m. lapkričio 12 d. cheminio tyrimo specialisto išvados pagrindu negalima kategoriškai teigti, kokios koncentracijos ir kokio kiekio medžiaga buvo paimta nurodytos kratos metu iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.

7.1. Anot kasatorės, tokiu atveju teismai turėjo išsiaiškinti šias aplinkybes, apklausti užduočiai atlikti cheminį tyrimą objektus pateikusį asmenį, tyrimą atlikusį specialistą, apžiūrėti plombų numerius ir pan. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad su šiomis aplinkybėmis susiję argumentai savarankiškai parengtame nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, tačiau teismams laikant įrodymu BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų neatitinkantį dokumentą (specialisto išvadą) ir jį vertinant su kitais įrodymais, nepagrįstai buvo apsunkinta nuteistojo padėtis. Kasatorės įsitikinimu, byloje nėra duomenų, iš kokių sėklų (pluoštinių ar narkotinių kanapių) augalai išaugo, todėl augalai ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo auginami galbūt nežinant tikrosios jų kilmės. Dėl to, kasatorės teigimu, R. P. veiksmuose nėra būtinojo objektyviojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko, taigi ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.

7.2. Kasatorė taip pat teigia, jog nuteistojo R. P. veiksmuose nėra ir BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodytų aktyvių veiksmų – kanapių auginimo ar sėjimo, taip pat byloje nėra įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs įrengiant augyklą J. Š. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ar buvus R. P. ir R. Š. susitarimą iš išaugintų kanapių gaminti narkotines medžiagas. Tai, kad ant nuteistojo R. P. drabužių ir rankų sulaikymo metu buvo rasta kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakų, neįrodo, jog nuteistasis sodino ar keletą mėnesių augino kanapes. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog sulaikymo metu dėvėjo brolio R. Š. darbinę aprangą, su kuria R. Š. yra dirbęs prie auginamų kanapių minėtame name; tą patvirtino ir pats R. Š., be to, jo paaiškinimus teismai laikė patikimais. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl R. P. kompiuteryje rastų duomenų apie kanapių auginimą vertinimo ir nurodo, kad kompiuterio standžiajame diske buvo duomenys apie tokios informacijos paiešką 2013 m., kai R. P. bendradarbiavo su policija, imituodamas nusikalstamus veiksmus, ir liudijo prieš narkotinių kanapių augintojus.

7.3. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, jog kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai rasti mikrodalelėse nuo automobilio „BMW X5“, kuriuo naudojosi R. P., kilimėlio šalia priekinės keleivio sėdynės paviršių, kilimėlio šalia galinės sėdynės ir galinės sėdynės paviršių, bagažinės vidinių paviršių, daiktadėžės, esančios tarp priekinių sėdynių, vidinių paviršių, tuo tarpu tokių pėdsakų nerasta mikrodalelėse nuo vairuotojo sėdynės, vairo paviršių, pavarų srities rankenos paviršių, kilimėlio šalia vairuotojo sėdynės; o tai patvirtina, jog transporto priemonę vairavęs asmuo (dažniausiai – R. P.) su narkotinėmis kanapėmis sąlyčio neturėjo, kanapių pėdsakai galėjo atsirasti dėl to, jog jis retsykiais automobilį paskolina broliui R. Š. arba jį paveža. Anot kasatorės, mikrodalelių poėmis transporto priemonėje,,BMW X5“ buvo atliekamas po kratos šioje transporto priemonėje atlikimo, o tai sudarė sąlygas kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakams nuo nuteistojo, kuris transporto priemonės kratos metu buvo pasodintas į transporto priemonę, dėvėtų drabužių ir avalynės patekti ant Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje nurodytų transporto priemonės paviršių. Kasatorė neatmeta galimybės, jog pareigūnai, atlikę augykloje procesinius veiksmus, taip pat nuteistasis R. Š., išlipę iš augyklos, jos prieigose paliko kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakus, kuriuos savo avalyne į transporto priemonę,,BMW X5“ galbūt ir pernešė kratą šioje transporto priemonėje atlikęs pareigūnas M. D.. Automobilio bagažinėje rūbų priklausomybė nenustatyta, žmogaus biologinių pėdsakų ant minėtų drabužių nerasta, ant raudonos spalvos džemperio rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno asmens, moters, tapatybei nustatyti, tačiau ji nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Visos šios aplinkybės, kasatorės tvirtinimu, rodo, jog negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), įstatymo draudžiami augalai nebuvo auginami.

8. Kasatorė taip pat nesutinka su teismų sprendimais R. P. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už iš neteisėtai užaugintų kanapių labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kanapių pagaminimą ir jų laikymą, turint tikslą platinti, ir teigia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Teismų praktikoje narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių gaminimu pripažįstamas aktyvus procesas, kuriuo siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas, t. y. augalų nupjovimas, rūšiavimas, smulkinimas, džiovinimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2010, 2K-596/2011, 2K-554/2013).

8.1. Kasatorė kvestionuoja liudytojų policijos pareigūnų A. O., A. U. ir R. V. parodymų patikimumą ir atliktą šių parodymų vertinimą kitų bylos duomenų kontekste, teigdama, jog sugretinus minėtų liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vaizdo medžiaga, šie liudytojai dėl esminių bylos aplinkybių teikė objektyvių bylos duomenų neatitinkančius parodymus, todėl teismams jais vadovautis nebuvo pagrindo. Kasatorė įžvelgia pareigūnų subjektyvumą R. P. atžvilgiu, kuris galbūt sukliudė jiems R. P. sulaikymo aplinkybes vertinti objektyviai, nes jie visi nurodė žinantys R. P. „pagal tarnybą iš ankstesnių laikų“.

8.2. Šie liudytojai nurodė, kad sulaikymo metu R. P. jau buvo aplipęs kanapių žiedais ir lapais, tuo tarpu pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. kovo 30 d. specialisto išvadą ant pilkos spalvos sportinių kelnių su užrašu „adidas“, raudonos spalvos marškinėlių su užrašu „Boss“, raudonos spalvos marškinėlių su užrašu „Angelo Litrico“, paimtų iš R. P., nėra augalinės kilmės medžiagos likučių; tai, pasak kasatorės, reiškia, jog sulaikymo metu R. P. drabužiai nebuvo aplipę kanapių dalimis, o visi trys liudiję policijos pareigūnai nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes (ant drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, bet ne kanapių dalių). Minėta specialisto išvada paneigia policijos pareigūnų parodymus ir patvirtina nuoseklius nuteistųjų parodymus, jog kanapes iš augimvietės šalino R. Š., ant kurio kelnių ir rastos kanapių antžeminės dalys, o R. P. kanapių kirpime nedalyvavo.

8.3. Kasatorės teigimu, liudytojai A. O. ir R. V. nurodė, kad kanapių augimvietėje (duomenys neskelbtini), dalis kanapių buvo nuskinta ir pakabinta džiovinti, tuo tarpu 2014 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir vaizdo medžiagoje užfiksuota, jog ant stelažo dalies, kuri yra arčiau lentynėlės, ant kurios yra padėtas grotuvas, sumesti į krūvą nuskinti augalai, kurie yra galbūt narkotinė medžiaga kanapės; tai patvirtina nuoseklius nuteistųjų parodymus, jog kanapės nebuvo sukabintos džiovinti.

8.4. Kasatorės nuomone, liudytojo A. O. nurodomos R. P. sulaikymo aplinkybės prieštaringos tiek tarpusavyje, tiek neatitinka R. P. nurodomų jo sulaikymo aplinkybių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis kėlė klausimą dėl šio pareigūno nusistatymo prieš nuteistąjį, melagingų pareigūnų parodymų, prašė apklausti liudytoją E. G., tačiau byloje buvo apklausti tik kaltinimo liudytojai, o R. P. prašymai buvo atmesti, taip pažeidžiant rungtyniškumo, procesinio lygiateisiškumo principus.

8.5. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo aplinkybių (dėl plastikinių plokštelių) neatitikties Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro objektų tyrimo duomenims ir dėl to teigia, kad neaišku, kieno mikrodalelės buvo gautos ir ištirtos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre. Teismas privalėjo apklausti daleles tyrusią specialistę, kaip ji nustatė, kuris vokas yra kurio nuteistojo, apklausti specialistą S. V., kuris ir ėmė lyginamuosius pavyzdžius, kokiu būdu lipnios juostelės atsirado ant plastikinių plokštelių, jei į voką buvo įdėtos tik lipnios juostelės su mikrodalelių pavyzdžiais, ir ar lipnios juostelės ant plastikinių plokštelių yra su R. P. lyginamaisiais pavyzdžiais, taip pat išsiaiškinti, kada ir kur buvo surašytas lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolas, apklausti advokatą V. Kaminskį, apie kurio dalyvavimą pasirašant poėmio protokolą nurodė nuteistasis.

8.6. Kasaciniame skunde pažymima, jog byloje nenurodyti ir neįrodyti R. P. veiksmai, kuriais jis gamino ir savo žinioje turėjo (laikė) narkotines medžiagas: kaltinimai dėl sąlygų ir įrenginių narkotinių medžiagų gaminiui paruošimo (pagal BK 262 straipsnį) nepasitvirtino, nuteistasis įrangos narkotinių medžiagų gaminimui neturėjo, ant žirklių, paimtų kratos metu iš (duomenys neskelbtini), jo pirštų antspaudų nerasta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minimas tiesioginis R. P. sąlytis su kanapėmis neatskleistas ir neapibrėžtas, be to, tiesioginis sąlytis su kanapėmis neįrodo nuteistojo tyčios pagaminti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kasatorė teigia ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo gamino narkotines medžiagas, savaime nereiškia, kad tas asmuo jas ir laikė.

9. Kasatorė cituoja BK 54, 62 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su šių BK straipsnių taikymu, ir nesutinka su nuteistajam R. P. paskirta laisvės atėmimo bausme kaip prieštaraujančia teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams.

9.1. Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai nustatė ir jo sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupe, ir tai lėmė griežtesnės, netinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą. Teismų baigiamuosiuose aktuose nenurodyta, kokie įrodymai leido teismams padaryti išvadą, kad jis veikė bendrininkų grupe, nenurodyta kur, kada bei kokią nusikalstamą veiką susitarė daryti, kaip buvo paskirstyti vaidmenys, kokiais veiksmais jis realizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius. Nuteistasis šį klausimą kėlė ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas šio argumento iš esmės neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorės teigimu, nuteistuosius siejo tik šeiminiai santykiai, jie yra broliai; byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp jų buvo susitarimas daryti nusikalstamą veiką.

9.2. Pasak kasatorės, teismai, vertindami nuteistojo asmenybę apibūdinančią medžiagą, neatsižvelgė į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. T-155-416/2012 nustatytas aplinkybes, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, nes jo pakartotinio teistumo rizika yra žema, turi 2 paskatinimus, drausmine tvarka nebaustas, darbinė motyvacija teigiama, ramaus būdo, geba valdyti savo jausmus ir emocijas, mandagus, į pastabas reaguoja ir padaro reikiamas išvadas, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, yra vedęs, turi sūnų ir dukrą; taip pat į aplinkybę, kad lygtinio paleidimo metu jis teismo nustatytų įpareigojimų nepažeidė, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, kad jam buvo taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, siekiant išaiškinti grupuotę, užsiimančią narkotinių medžiagų gaminimu, laikymu ir gabenimu.

10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo R. Š. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10.1. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turi su abejomis proceso šalimis elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo. Be to, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese pakartotinai nagrinėjant tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, o BPK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti BPK 58 straipsnio nurodytais pagrindais. Šių įstatymo nuostatų nesilaikymas laikytinas ne tik esminiu BPK pažeidimu, bet ir vieno esminių baudžiamojo proceso principų – teismo nešališkumo – pažeidimu.

10.2. Pasak prokuroro, kasatoriaus R. Š. argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas S. Knizleris nagrinėjo jo skundą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo ir apeliacine tvarka išnagrinėjo tą pačią baudžiamąją bylą, pagrįsti. 2015 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria įtariamajam R. Š. pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą, kurią R. Š. apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jo skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo V. Kažio, teisėjų S. Knizlerio ir A. Kruopio, jį atmetė. 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko S. Knizlerio, teisėjų K. Jucio ir L. Šiukštos, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, priėmė nuosprendį, kuriuo pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėjas S. Knizleris, kuris sprendė ir įtariamojo suėmimo klausimą. Dėl to, prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje buvo teisėjas, kuris pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo joje dalyvauti, teisėjų kolegijos sudėtis buvo neteisėta. Šis BPK 58, 59 straipsnių pažeidimas yra esminis, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas yra susijęs su R. P. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas visa apimtimi – tiek dėl R. Š., tiek dėl R. P..

10.3. Prokuroras teigia, kad atsiliepimo dėl kitų nuteistojo R. Š. bei nuteistojo R. P. gynėjos advokatės A. B. Rekštienės kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su klausimais, spręstinais nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, neteikia, nes, esant minėtai situacijai, kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

11. Nuteistųjų R. Š., R. P. gynėjos advokatės A. B. Rekštienės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo

12. Kasatorius R. Š. skunde pagrįstai nurodo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-332/2013; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; kaip naujesnį šaltinį žr. 2009 m. spalio 15 d. sprendimą Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.

13.1. BPK 58 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tokiu atveju teisėjas nuo bylos nagrinėjimo privalo nusišalinti (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BPK 58–59 straipsnių nuostatų pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2004, 2K-168/2007, 2K-340/2008).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos,,Liteko“ duomenų, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo V. Kažio, S. Knizlerio ir A. Kruopio, 2015 m. liepos 24 d. priėmė nutartį Nr. 1S-172-483/2015, kuria atmetė įtariamojo R. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria ikiteisminio tyrimo metu šiam įtariamajam buvo pratęstas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas R. Š. buvo pratęstas įtariant jį padarius kelias nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltinamasis aktas su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduoti teismui, byla išnagrinėta Kauno apygardos teisme, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro ir nuteistųjų R. Š. ir R. P. apeliacinius skundus, teisėjas S. Knizleris buvo teisėjų kolegijos sudėtyje, priėmusios Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

15. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis buvo priimtas teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje buvo ir teisėjas, pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjęs dalyvauti šiame procese ir pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį privalėjęs nuo jo nusišalinti. Tai pripažintina esminiu BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu, nes buvo suvaržyta R. Š. teisė į nešališką teismą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas susijęs su R. P. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis (pirmosios instancijos teismo jie pripažinti kaltais bendrininkavę, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai augindami didelį kiekį kanapių, turėdami tikslą neteisėtai pagaminti, laikyti ir platinti labai didelį kiekį, ir gamindami labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o šie kaltinimai grindžiami iš esmės tais pačiais bylos duomenimis, dėl kurių vertinimo turi pasisakyti apeliacinės instancijos teismas), apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas visa apimtimi – tiek dėl R. Š., tiek dėl R. P., ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistųjų R. Š. ir R. P. gynėjos advokatės kasacinių skundų argumentų, nes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pripažinus neteisėtu dėl esminio BPK pažeidimo, teismo išvados bei nuosprendžio turinio klausimai, kurie ginčijami kasaciniais skundais, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka; be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Masiokas