Baudžiamoji byla Nr. 2K-148-788/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01741-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. (G. R.) ir V. B. (V. B.) gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2260 Eur) dydžio bauda ir V. B. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. R. ir V. B. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausieji patruliai, ir veikdami abiejų naudai, priėmė 100 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: G. R. kartu V. B., tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patruliuodami po paskirtą teritoriją ir vykdydami policijos pareigūno funkcijas, 2015 m. sausio 10 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė T. Č., kuris būdamas neblaivus (1,27 promilės), neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. T. Č. pasiūlius 100 Eur kyšį už automobilio nenuvežimą, abu pareigūnai su tuo sutiko, nuvežė T. Č. iki bankomato (duomenys neskelbtini). T. Č. paėmus iš banko sąskaitos 100 Eur, G. R. ir V. B. savo tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame šalia pastato minėtu adresu, priėmė T. Č. atneštą 100 Eur kyšį už automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinį nenuvežimą ir jo teisėtą grąžinimą T. Č..
2. Kasaciniu skundu nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjas advokatas R. Merkevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą abiem nuteistiesiems nutraukti.
2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pažeidimus ir iš esmės netinkamai taikė materialiosios baudžiamosios teisės normas – BK 225 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 4 dalį.
2.2. Kasaciniame skunde plačiai aptardamas abiejų nuteistųjų ir liudytojo T. Č. parodymus, Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje (toliau – ir VPV sistema, VPVS) užfiksuotą informaciją apie tarnybinio automobilio judėjimo laiką, kasatorius teigia, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės – liudytojo (rūkant lauke prie policijos tarnybinio automobilio) išsakytas pasiūlymas policijos pareigūnui G. R. duoti 100 Eur už tai, kad nebūtų nuvežtas automobilis, kai jau buvo pareigūnų priimtas ir oficialiai užfiksuotas teisinis sprendimas niekur nevežti transporto priemonės ir ją palikti liudytojui, kuris tai žino ir supranta (kad jo automobilis jam yra paliktas ir niekur nebus vežamas), policijos pareigūnai su tuo sutinka ir siūlomus pinigus priima – negali būti teisiškai kvalifikuojamos kaip kyšis, t. y. kaip nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-2013, 2K-353-139-2015). Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad laiko aplinkybė, kada liudytojas siūlė konkrečią pinigų sumą, kaip kyšį G. R. (t. y. jau po to, kai buvo surašytas prašymas palikti jam automobilį), neturi reikšmės veikos kvalifikacijai.
2.3. Kasatorius teigia ir tai, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kuriais teismai vadovavosi priimdami skundžiamus sprendimus, yra gauti ir įvertinti iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių reikalavimus, ir šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas atitinkantį baigiamąjį aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303-2015).
2.4. Kasatoriaus teigimu, liudytojo T. Č. parodymai apie tariamo kyšio pasiūlymo aplinkybes iš esmės prieštarauja VPVS užfiksuotai informacijai, tokie duomenys nesudaro įrodymų visumos, todėl teismai jais vadovavosi nepagrįstai. Kartu skunde pažymima, kad minėtoje VPVS nėra užfiksuotas toks laikotarpis ir faktas, kad liudytojas T. Č. ir policijos pareigūnas G. R. vienu metu ar atskirai išlipo iš tarnybinio automobilio ir kurį laiką kartu buvo lauke (galimai rūkė). Be to, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo ir neatsakė į apeliacinio skundo analogiškus argumentus dėl dviejų kaltinančių įrodymų (liudytojo T. Č. parodymų ir VPVS informacijos) tarpusavio prieštaringumo ir vieno iš jų (VPVS informacijos) neleistinumo in concreto (praktiškai, realiai) pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.
2.5. Skunde aptardamas VPVS nuostatų 8 punktą ir šios sistemos paskirtį, kasatorius mano, kad šioje VPVS užfiksuota informacija proceso metu turi būti prilyginama duomenims, gautais atlikus veiksmus, reglamentuotus BPK 160 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje VPVS užfiksuota informacija buvo panaudota pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 22 straipsnio 3 dalies, BPK 97 straipsnio nuostatas, nesant teismo sprendimo, leidžiančio baudžiamajame procese naudoti VPVS sukauptą faktinę informaciją. Dėl to kasatorius teigia, kad VPVS informacija gauta ne įstatymų nustatyta tvarka, ne teisėtais būdais ir patikrinti jos turinį bei patikimumą, atliekant BPK numatytus veiksmus, iš esmės neįmanoma. Juolab kad ši VPVS informacija prieštarauja kitiems bylos duomenims, t. y. laiko informacijai, užfiksuotai tarnybinio automobilio vaizdo registratoriuje, bankomate ir jo vaizdo kameroje, ir nė vienas VPVS techninis komponentas neturi patikimumą ir tikslumą garantuojančių patikrų, pvz., metrologinės patikros, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos metrologijos (toliau – Metrologijos) įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatoriaus teigimu, tai, kad bankomato ir jame įrengtos vaizdo kameros laikas nebuvo nustatytas lygiai toks pats, koks buvo nustatytas VPV sistemoje, neleidžia daryti išvados, jog policijos automobilio sustojimo bei stovėjimo laikas (pagal VPVS) ir grynųjų pinigų išėmimo iš bankomato laikas (pagal bankomate fiksuotą duomenų bazę) sutampa. Kartu kasatorius pažymi ir tai, kad tokias skirtingas laiko aplinkybes abiejų instancijų teismai nustatė neturėdami jokio įrodymo ir patikimo informacijos šaltinio.
2.6. Kasatoriaus nuomone, apžiūros protokolas, kuriame aprašyti VPVS fiksuoti patrulio (duomenys neskelbtini) patruliavimo maršruto istorijos duomenys, yra neleistinas įrodymas. Aptardamas BPK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydamas pareigūnus, pradėjusius ikiteisminį tyrimą ir atlikusius jo veiksmus, kasatorius teigia, kad apžiūros protokolas yra surašytas pareigūno J. Rudaičio, kuris pagal BPK 18 straipsnio nuostatas niekada nebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir neturėjo ikiteisminio tyrimo pareigūno teisių ir procesinių įgalinimų, todėl jo atlikti veiksmai nėra ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nesukūrė jokių procesinių teisinių padarinių. Be to, ši apžiūra, kaip proceso veiksmas, buvo atlikta pažeidžiant BPK 207 straipsnio 1 dalį, o apžiūros protokolas, kaip faktinę informaciją fiksuojantis dokumentas, atspindi faktą, eigą ir rezultatus tokio veiksmo, kurį minėtas pareigūnas atliko pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą įrodymų leistinumo principą.
2.7. Anot kasatoriaus, liudytojo T. Č. parodymai yra nepatikimi, prieštarauja logikai, bendražmogiškam patyrimui ir byloje surinktų duomenų (tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi fiksuotai informacijai, nuteistųjų nuosekliems parodymams ir kt.) visumai, todėl tokiais parodymais negalima remtis, kaip vieninteliu įrodymu, pagrindžiančiu apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Juolab kad šis liudytojas įvykio metu ir pranešdamas apie įvykį buvo neblaivus, teisme negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu, ko siekdamas jis pasiūlė ir davė policijos pareigūnams 100 Eur, nenurodė kam, kokiu numeriu, iš kurios vietos jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tariamai duotą kyšį, tačiau patvirtino, kad į šį centrą skambino norėdamas „pamokinti“ policijos pareigūnus, nes jam „pasidarė pikta dėl to, kad jie surašė protokolą“. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu liudytojas neteisingai tvirtino apie policijos pareigūnų provokavimą duoti kyšį ir teisme klaidingai nurodė, kuris iš policijos pareigūnų priėjo prie jo vairuoto sustabdyto automobilio ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Kasatoriaus nuomone, tokios aplinkybės patvirtina, kad T. Č. buvo suinteresuotas apkaltinti policijos pareigūnus, ab initio (iš pradžių) nebuvo visiškai neutralus stebėtojas, t. y. nėra nešališkas informacijos šaltinis. Dėl to nuteistųjų gynėjas nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu šio liudytojo parodymų vertinimu, nes teismai nepagrįstai nevertino tokių liudytojo parodymuose esančių neatitikimų ir prieštaravimų, juos vertino atskirai nuo kitų bylos duomenų.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo advokato R. Merkevičiaus kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
3.1. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad abiejų instancijų teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, o teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 4 dalį.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad kasacinio skundo teiginiai dėl laiko, kada buvo pasiūlyta 100 Eur ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta; kad policijos pareigūnų valia priimti minėtus pinigus susiformavo po to, kai liudytojo norimas veiksmas jau buvo atliktas ir visi asmenys tą subjektyviai suvokė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras pažymi, kad liudytojo T. Č. pradinis pokalbis apie kyšį už nenubaudimą ir automobilio palikimą įvyko dar pareigūnų automobilyje, ir tik vienam iš pareigūnų paklausus: „Ar tikrai nori, kad būtų paliktas automobilis“, o liudytojui tai patvirtinus, jis kartu su vairuotoju išlipo į lauką, kitas pareigūnas liko automobilyje ir rašė protokolą. Šios aplinkybės rodo, kad sprendimas palikti T. Č. automobilį dar nebuvo priimtas ir jokie dokumentai dėl to dar nebuvo surašyti, juo labiau paskelbti T. Č. ir jo pasirašyti. Dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad T. Č. neturėjo faktinio pagrindo siekti kokio nors teisėto ar neteisėto pareigūnų veikimo. Be to, pagal VPV sistemos duomenis, liudytojas T. Č. ir nuteistasis G. R. išlipo iš automobilio pakalbėti į lauką praėjus labai mažam laiko tarpui, o specialios priemonės–vežimėlio nuvežti T. Č. automobilį poreikis atšauktas praėjus beveik 37 minutėms. Šalia tiesioginių įrodymų šie laiko skirtumai, bendravimo su T. Č. ne tarnybiniame automobilyje, bet lauke, netiesiogiai patvirtina, kad pokalbis lauke vyko ne dėl dokumentų surašymo, bet dėl kyšio, o minėta priemonė–vežimėlis atšaukta tik susitarus dėl kyšio.
3.3. Anot prokuroro, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje esantys įrodymai, kuriais abiejų instancijų teismai pagrindė savo sprendimus pripažinti kaltais abu nuteistuosius, yra gauti iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamų teismų sprendimai pagrįsti ne tik kasatoriaus nurodomais duomenų šaltiniais (liudytojo T. Č. parodymais ir informacija, užfiksuota VPVS), bet ir kompleksiškai įvertinta bylos duomenų visuma, t. y. Bendrojo pagalbos centro pateiktu telefoninio pokalbio įrašu, „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus ir UAB „First Data Lietuva“ pateiktais duomenimis apie banko operaciją T. Č. vardu tiriamuoju laikotarpiu, T. Č. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vado A. Minkausko pateiktais dokumentais, G. R. ir V. B. tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašu, Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus viršininko J. Karvelio pateiktais skaitmeninėje mobiliojo ryšio sistemoje fiksuotais pokalbių įrašais, abiejų nuteistųjų darbo organizavimo tiriamuoju laikotarpiu dokumentais, degalinių „Lukoil Baltija“ ir „Statoil“ pateiktais vaizdo įrašais bei mokėjimų už prekes kvitais.
3.4. Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad VPVS užfiksuota informacija yra neleistinas įrodymas ir kad proceso metu su ja turi būti elgiamasi kaip su duomenimis, gautais atlikus BPK 160 straipsnyje reglamentuotus veiksmus. Prokuroras pažymi, kad procesinės prievartos priemonės taikomos slapta, nežinant asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, o tarnybiniais automobiliais dirbantiems policijos pareigūnams apie VPVS egzistavimą ir jos fiksuojamus duomenis yra žinoma. Procesinės prievartos priemonės taikomos tik baudžiamajame procese, tik esant atitinkamiems pagrindams, tik siekiant gauti ir užfiksuoti konkrečiam tyrimui reikšmės galinčius turėti duomenis ir tik esant teismo sprendimui, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų fiksavimas VPVS nėra procesinė prievartos priemonė, jos sukūrimas ir naudojimas sąlygotas pačios institucijos sprendimų ir tarnybinio poreikio. Be to, procesinių prievartos priemonių taikymas susijęs su duomenų apie privatų tiriamo asmens gyvenimą rinkimu, orientuotas į konkretų asmenį, o VPV sistemos naudojimas susijęs su jos naudojimu tarnybiniais tikslais, policijos pareigūnų tiesiogiai vykdomomis funkcijomis ir tik darbo metu, minėtos sistemoje fiksuojami duomenys apie tarnybinės transporto priemonės naudojimą. Kitais tikslais, kaip ir nagrinėjamu atveju, šios sistemos duomenys naudojami tik siekiant teisingumo, t. y. tiriant pareigūnų padarytus pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad aptariamos sistemos pagrindu pareigūnai yra sekami, nes darbo grafikais, užduotimis bei kitais dokumentais nustatomos jų veiklos teritorijos, judėjimo maršrutai, dėl stabdomų asmenų, tikrinamų asmenų, sustojimo pavalgyti ar pan., jiems privalu pranešti OVS darbuotojui radijo ryšiu. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo, kuriam taikomos procesinės prievartos priemonės, neturi apsisprendimo teisės, o policijos pareigūnas turi teisę rinktis, ar jį tenkina darbas veikiant tokiai sistemai. Teismo leidimas pagal BPK nuostatas dėl vienoje byloje surinktų duomenų panaudojimo kitoje byloje reikalingas tik tada, kai tie duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir kai tie duomenys gauti teismo leidimu, tačiau, priešingai nei mano kasatorius, duomenų fiksavimas VPVS nėra teismo sankcionuojamas procesas.
3.5. Prokuroro teigimu, kasacinio skundo argumentai apie VPV sistemoje užfiksuotos informacijos nepatikimumą, šios sistemos techninius komponentus, kurie neturi patikimumą ir tikslumą garantuojančių patikrų (pvz. metrologinės patikros), ir pažeistas Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra tik interpretacinio pobūdžio, neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir klaidinantys. Atsiliepime pažymima, kad VPVS yra ne matavimo, bet duomenų fiksavimo sistema, t. y. ja fiksuojama tarnybinės transporto priemonės buvimo vieta tam tikru metu, durelių atidarymas (uždarymas), įspėjamųjų garso ir (ar) švyturėlių naudojimas, įjungtas ar išjungtas variklis buvo tam tikru metu, koks automobilio naudojimo režimas (laisvas ar vyksta į įvykio vietą) ir pan. Dėl to ši sistema nėra metrologinės patikros objektas nei pagal kasatoriaus akcentuojamą Metrologijos įstatymą, nei pagal Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu patvirtintą sąrašą.
3.6. Neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių yra ir kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad VPVS fiksuotas laikas neatitinka laiko, fiksuoto kitais įrenginiais (bankomate, policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi). Prokuroro nuomone, kasatorius tendencingai akcentuoja laiko skirtumus, kada liudytojas T. Č. buvo stabdomas pagal VPVS duomenis, ir laiką, užfiksuotą tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, ir nutyli, kad 20:18:59 val. yra VPVS užfiksuotas laikas, o atsiskaitymas nuo 20.17 val. iki 20.30 val. yra degalinės „Statoil“ kameromis užfiksuotas laikas, tai, beje, atitinkamai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Be to, vertinant VPVS duomenų patikimumą (fiksuoto laiko atžvilgiu), prokuroras atkreipia dėmesį ir į šias faktines bylos aplinkybes, t. y. į T. Č. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo laiką (nuteistųjų surašytas už pažeidimą, padarytą 2015 m. sausio 10 d., apie 19.05 val.); VPVS užfiksuotus duomenis apie T. Č. stabdymą (19:05:55 val.) ir nuteistųjų vairuojamo tarnybinio automobilio naudojimo duomenis (pajudama 19:05:55 val., įjungiami specialieji šviesos signalai, automobilis sustoja 19:06:34 val., po to tarnybinis automobilis 20:09:31 val. sustoja prie (duomenys neskelbtini) (prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelėje), (duomenys neskelbtini), kur stovi 4 min. 10 sek.); „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyriaus ir UAB „First Data Lietuva“ pateiktus duomenis (panaudojus T. Č. mokėjimo kortelę 100 Eur buvo paimta 20:11:19 val.); VPVS fiksuotą nuteistųjų atvykimą į degalinę „Lukoil“ 20:54:23 val. ir stovėjimą (duomenys neskelbtini) prie (degalinė „Lukoil”) iki 20:57:05 val.; degalinės „Lukoil“ pateiktus duomenis (nuteistieji atvyksta ir apsiperka 20 val. 54 min.); kitos degalinės „Statoil“ pateiktą informaciją (nuteistieji atvyksta ir apsiperka), sutampančią su VPVS užfiksuotais duomenimis (2015 m. sausio 11 d. 01:13:22 val.), ir jų sulaikymo protokole nurodomu laiku (2015 m. sausio 11 d. 01 val. 10 min.). Kartu prokuroras teigia, kad šios aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius dėl VPVS duomenų nepatikimumo ir neatitikties laikui, fiksuotam kitais įrenginiais. Vienintelis duomenų šaltinis, kuriame fiksuotas kitoks laikas nei VPV sistemoje, yra policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi fiksuotas laikas. Prokuroras, aptardamas šiame registratoriuje užfiksuotą laiką, teigia, kad nors faktinės aplinkybės rodo nuokrypį nuo teisingo šiame vaizdo registratoriuje įvesto laiko, tačiau minėtas duomenų šaltinis tyrimui reikšmingas dėl juo fiksuoto vaizdo, o ne dėl laiko, juolab kad inkriminuojamu laikotarpiu vaizdo registratorius iš viso buvo išjungtas.
3.7. Prokuroras teigia ir tai, kad nuteistųjų gynėjo argumentas, jog VPVS duomenų apžiūros protokolas yra neleistinas įrodymas, nes prie jo esantys priedai neatskleidžia viso apžiūros protokolo turinio, yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje BPK 179 straipsnio nuostatos nepažeistos, ir aplinkybė, kad ne dėl kiekvieno tarnybinio automobilio sustojimo, durelių atidarymo ir (ar) uždarymo buvo atspausdinti duomenys, nepaneigia protokolo turinio teisingumo. Juolab kad atspausdinti epizodai visiškai atitinka duomenis, nurodomus pačiame apžiūros protokole.
3.8. Prokuroras nurodydamas pareigūnus, pradėjusius ir atlikusius ikiteisminį tyrimą, teigia, kad aplinkybė, jog apžiūra atlikta ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuriam nebuvo raštiškai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, niekaip nepaneigia atlikto procesinio veiksmo ir (ar) jo rezultato teisingumo. Be to, šis pareigūnas yra to paties ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio, kuriame ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, ir jis turi teisę atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, jam privalomi ne tik rašytiniai, bet ir žodiniai jo vadovo nurodymai; be to, ir BPK 171 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis įtvirtinta, kad tyrimo grupės sudaromos tik iš skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.
3.9. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais dėl liudytojo T. Č. parodymų vertinimo. Nuteistųjų gynėjas nepagrįstai teigia, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, jų nepatvirtina jokie kiti duomenų šaltiniai, šis liudytojas į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino norėdamas „pamokinti“ policijos pareigūnus, nes jam „pasidarė pikta dėl to, kad jie surašė protokolą“, jis negalėjo įvardyti vietos, iš kur skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kokiu numeriu skambino, kodėl nepaskambino iš karto, ir pan. Prokuroras pažymi, kad skunde analizuojamos ne pačios nusikalstamos veikos aplinkybės, bet nepagrįstai akcentuojama tai, kas buvo po to, kai buvo paimtas kyšis, ir kalbama ne apie kyšio davimo, bet sprendimo pranešti apie kyšininkavimą, motyvą. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šio liudytojo parodymuose nurodytas aplinkybes atitinka Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio turinys ir UAB „First Data Lietuva“ pateikti duomenys, o skundžiami teismų sprendimai grindžiami ne tik VPVS užfiksuota informacija ir liudytojo T. Č. parodymais, bet ir kitais duomenimis, išsamiai aptartais ir tinkamai įvertintais skundžiamuose teismų sprendimuose. Dėl to prokuroras teigia kad, kasacinis skundas iš esmės grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) interpretavimu, kasatoriaus nesutikimu su teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau toks nesutikimas ir savų vertinimų pateikimas savaime nereiškia teismų sprendimų neteisėtumo, nepagrįstumo ir (ar) neobjektyvumo, kartu ir BPK nuostatų pažeidimo ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, teismai priėmė objektyvius, pagrįstus ir faktinėms bylos aplinkybėms atitinkančius teismų sprendimus.
4. Nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo advokato R. Merkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjas kasaciniame skunde ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad byloje surinkti duomenys (liudytojo T. Č. parodymai, VPV sistemoje užfiksuota informacija) yra nepatiki ir prieštaringi, todėl BK 225 straipsnio 1 dalis nuteistiesiems taikyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šiuos argumentus, nenustatė pagrindo abejoti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis bei nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Nepagrįsti ir argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
6. Teisėjų kolegijai nesukėlė abejonių kyšininkavimo fakto įrodytumas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad abu nuteistieji, būdami valstybės tarnautojais, bendrininkaudami ir veikdami abiejų naudai, tyčia priėmė iš liudytojo T. Č. 100 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – automobilio „VW Jetta“ priverstinį nenuvežimą į saugojimo aikštelę. Kasaciniame skunde nurodoma versija, kad abu nuteistieji neatliko minėtų nusikalstamų veiksmų, paneigta bylos medžiagoje surinktų duomenų visuma, kurią sudaro: liudytojo T. Č. parodymai, VPV sistemoje užfiksuota informacija apie tarnybinio automobilio buvimo vietas ir jo durelių atidarymo laiką, Bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio įrašas, „Nordea Banko“, AB Lietuvos skyriaus ir UAB „First Data Lietuva“ pateikti duomenys apie banko operaciją T. Č. banko sąskaitoje, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pateikti dokumentai, tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus pateikti skaitmeninėje mobiliojo ryšio sistemoje užfiksuotų pokalbių įrašai (dėl specialiosios priemonės–vežimėlio užsakymo ir atšaukimo ir kitų aplinkybių), policijos pareigūnų darbo organizavimo dokumentai, degalinių „Lukoil Baltija“ ir „Statoil“ pateiktai vaizdo įrašai bei mokėjimų už prekes kvitai. Liudytojas T. Č. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas lygino visas liudytojo T. Č. nurodytas aplinkybes su kitais byloje surinktais duomenimis, gretino juos, šalino prieštaravimus laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina šio liudytojo parodymus ir sutampantį įvykio eigos laiką, užfiksuotą kasatoriaus kritikuojamoje VPV sistemoje bei kituose įrenginiuose. Visos nurodytos aplinkybės buvo susietos į vieningą loginę grandinę, kuri leido teismui padaryti motyvuotą išvadą, kad abu nuteistieji tyčia tiesiogiai priėmė T. Č. siūlomą 100 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad įrodymų vertinimas byloje neatitiko įstatymo reikalavimų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir, atmesdamas nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Šio teismo nutartyje nurodytos motyvuotos išvados tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas ištyrė tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus ir VPV sistemoje bei bankomato vaizdo kamerose užfiksuoto laiko nesutapimų klausimą, prieštaravimus dėl šios aplinkybės pašalino. Taip pat šioje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo metu VPV sistemoje užfiksuotos patruliavimo maršruto istorijos duomenų gavimo, fiksavimo bei panaudojimo ir dėl jų (duomenų) apžiūros.
8. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais dėl vyresniojo tyrėjo J. Rudaičio surašyto 2015 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo ir jame užfiksuotos informacijos neleistinumo. Nors šiam pareigūnui pavedimas atlikti VPV sistemos duomenų, susijusių su nuteistųjų patruliavimo maršruto istorija, analizę nebuvo tinkamai įformintas, tačiau vien tai nepaneigia šiame protokole užfiksuotos informacijos įrodomosios reikšmės. Kaip teisingai atsiliepime nurodo prokuroras, J. Rudaitis yra to paties ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio, kuriame ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, pareigūnas, jam privalomi ne tik rašytiniai, bet ir žodiniai jo vadovo nurodymai. Dėl to pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai apie formalų procesinio pažeidimo pobūdį, kuris nepaneigia 2015 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo įrodomosios reikšmės. Be to, kasatoriaus ginčijamas procesinis veiksmas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skundžiamas BPK III skyriaus penktojo skirsnio tvarka, baigus ikiteisminį tyrimą ir nuteistiesiems bei gynybai susipažinus su visa tyrimo medžiaga, jokių prašymų dėl šio veiksmo ir (ar) papildyti ikiteisminį tyrimą negauta. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu paskelbus minėtą apžiūros protokolą proceso dalyviai nepageidavo peržiūrėti jame užfiksuotų duomenų įrašą ir prieš baigiant įrodymų tyrimą jokių prašymų, papildymų nepateikė.
9. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad VPV sistemoje užfiksuota informacija proceso metu turi būti prilyginama duomenims, gautais atlikus veiksmus, reglamentuotus BPK 160 straipsnyje, ir kad prieš fiksuojant duomenis VPV sistemoje turėjo būti priimta atitinkama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. VPV sistemos nuostatos patvirtintos Generalinio komisaro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu. Ši sistema skirta automatizuoti pajėgų valdymo procesus, siekiant užtikrinti viešosios tvarkos, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės saugos bei viešosios tvarkos įgyvendinimą ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi. Taigi renkant atitinkamą informaciją, siekiama kitų tikslų, nei numatyti baudžiamojo proceso įstatyme. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, VPV sistemoje numatytos informacijos apie policijos tarnybinio automobilio judėjimą rinkimas nelaikytinas slaptu sekimu BPK 160 straipsnio prasme ir nereikalauja ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionavimo, minėtų duomenų panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje atitiko teisėtumo reikalavimus. Analogiškus argumentus dėl VPV sistemoje užfiksuotų duomenų įrodomosios reikšmės išsamiai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris plačiai pasisakė dėl šio įrodymo leistinumo. Šios instancijos teismo argumentams pritartina ir jie nekartojami.
10. Kasatorius skundžia ir policininkų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį argumentuodamas, kad 100 Eur atlygio priėmimas šiuo atveju neatitinka kyšininkavimo požymių. Pažymėtina, kad pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Tačiau bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas. Kita vertus, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo. Kasatoriaus teiginys, kad pinigų priėmimas, kai pageidaujamas tarnybinis veiksmas jau atliktas, negali būti teisiškai kvalifikuojamos kaip kyšininkavimas, pagrįstas neteisingu BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių aiškinimu. Nuorodos į kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-2013, 2K-353-139-2015 iš tiesų neįrodo šio kasatoriaus teiginio. Šiose kasacinės instancijos teismo nutartyse buvo analizuojamas klausimas dėl pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo turinio, ko konkrečiai pageidavo kyšio davėjas, ar asmuo turėjo teisę gauti atlygį už tuos veiksmus ir pan. Nagrinėjamoje byloje tokio klausimo nekyla, nes visiškai aišku, kad policijos pareigūnai priėmė atlygį už visiškai konkretų tarnybinį veiksmą, neturėdami teisės imti už tai jokio atlygio.
11. Konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai, vertindami byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, skundžiami teismų sprendimai surašyti nepažeidžiat BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes G. R. ir V. B. veiksmuose nustatyti visi BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (dalykas, veika, specialusis subjektas, tiesioginė tyčia). Taigi teismai, kvalifikuodami G. R. ir V. B. nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
12. Nenustačius įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, konstatuotina, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, naikinti ar keisti teismų priimtų sprendimų nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
