Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-388-716/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00227-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9; 21.10.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,
sekretoriaujant Brigitai Grincevič,
dalyvaujant pareiškėjams A. Z. (A. Z.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1510-2026 (toliau – ir nutarimas) A. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1 000 eurų dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: 1) specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams; 2) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 5 d. gautas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir sušvelninti jam paskirtas nuobaudas bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Institucija, priimdama nutarimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminių bylos aplinkybių, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, įrodinėjimo pareigą iš esmės perkėlė pareiškėjui, nenustatinėjo visų būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, dėl ko, pareiškėjo vertinimu, nutarimas dalyje dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįstas. 2026 m. sausio 6 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus bei dokumentus dėl susijusios situacijos vertinimo bei transporto priemonės konfiskavimo. 2026 m. sausio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė Institucijai paaiškinimus ir įrodymus. 2026 m. sausio 8 d. bylos nagrinėjimas Institucijoje neįvyko, nes tyrėja buvo nedarbingume. Priimdama nutarimą Institucija nurodė, kad į bylos nagrinėjimą pareiškėjas neatvyko, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pareiškėjo manymu, Institucija neįvertino byloje esančių paaiškinimų ir pridėtų įrodymų, nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors pareiškėjas viso proceso metu kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai. Pareiškėjui susidarė įspūdis, jog šiuo konkrečiu atveju, būtent jam teko įrodinėti savo nekaltumą ir tuo pačiu įrodinėti tikrojo eismo įvykio kaltininko kaltę.
Be to, 2026 m. vasario 5 d. kartu su pareiškėjo A. Z. skundu Institucija persiuntė ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės skundą dėl nutarimo, kuriuo prašoma Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, t. y. netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ir grąžinti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Suinteresuoto asmens vardu pateiktame skunde nurodoma, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ne pareiškėjui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2025 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 8 800 eurų. Minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas pasirašė kaip įgaliotas asmuo. Pareiškėjui buvo suteikti įgaliojimai sudaryti tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, bet teisės disponuoti / valdyti automobilį jis neturėjo. Pažymima, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, todėl puikiai išmano apie transporto priemonių techninę būklę, dėl ko ir buvo įgaliotas nuvykti apžiūrėti ir įvertinti transporto priemonės būklę ir pasirašyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama įsigyti automobilį verslo ir darbo poreikiams tenkinti, skolinosi piniginių lėšų. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokio pažeidimo: neperdavė transporto priemonės; nedavė raktelių; nesuteikė leidimo naudotis automobiliu; nebuvo informuota apie transporto priemonės paėmimą. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vidinį tyrimą ir išsiaiškino, jog 2025 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas savavališkai be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir leidimo, pasisavino automobilio raktelius ir sėdo už vairo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo išvykusi ir palikusi automobilį prie namo, o automobilio rakteliai buvo palikti namuose, todėl pareiškėjas savavališkai pasiėmė raktelius, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Iš esmės automobilis buvo paimtas darbo reikmėms. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini) ir prižiūri visus automobilius. 2025 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui paskambino kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. B. bei nurodė, jog kelyje staiga užgeso automobilis ir jam skubiai reikia pagalbos. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), nedelsdamas ėmėsi veiksmų, todėl be leidimo buvo paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Sugedusiu automobiliu nuo ankstaus ryto turėjo būti vežamos (duomenys neskelbtini), t. y. greitai gendantys produktai, todėl į susidariusią situaciją, pareiškėjas buvo priverstas reaguoti greitai. Pareiškėjas visus sprendimus priėmė pats, nesikreipdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. B. tiesiogiai susisiekė su pareiškėju dėl susidariusios situacijos, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nebuvo informuota apie situaciją. Įvertinus šias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė neperdavė transporto priemonės, nedavė leidimo ja naudotis ir negalėjo kontroliuoti darbuotojo veiksmų, o tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ANK 424 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, t. y. neperdavė transporto priemonės pareiškėjui, todėl ir turto konfiskavimas, kaip sankcija, negalėjo būti taikoma. Šioje byloje sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo buvo neįvertintos visos šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, priimtas sprendimas konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę yra neteisingas ir nepagrįstas, jis pažeidžia proporcingumo principą.
Skunde pažymima, jog Institucija skundžiamame nutarime tik abstrakčiai ir bendromis frazėmis parašė, jog automobilis konfiskuojamas, tačiau nei pagrindas, nei motyvai nėra nurodyti. Skundžiamame nutarime nenurodytas nei konkretus norminis pagrindas, numatytas ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kuriuo remiantis konfiskuotos minėtos prekės, nei šios administracinės priemonės taikymo motyvai. Taip pat nepateikti motyvai, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, taikant suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tokio masto administracinio poveikio priemonę negalima remtis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis, todėl Institucija turėjo skundžiamame nutarime nurodyti konkretų tokios priemonės taikymo norminį pagrindą su aiškiai išdėstytais motyvais, tačiau to nepadarė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą į A. Z. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos 2026 m. sausio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-1510-2026 palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą, mano, kad pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemones, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo bei sankcijos skyrimo tvarkos, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes. Pasak Institucijos, paskirtos priemonės yra proporcingos ir būtinos, siekiant užkirsti kelią tolesniam nusižengimų darymui. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti keliami aukščiau viešojo intereso – užtikrinti saugumą keliuose. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. už įvairius nusižengimus baustas 64 kartų, iš jų 5 kartus – už šiurkščius KET pažeidimus, numatančius teisės vairuoti atėmimą. Tai rodo sistemingą teisės aktų nepaisymą ir sąmoningą atsakomybės vengimą. Nors transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra privalomas, tačiau įvertinus visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendimas konfiskuoti transporto priemonę yra teisingas. Skirdamas transporto priemonės konfiskavimą Institucijos pareigūnas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas iki šio nusižengimo padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti. Baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nemoka. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nekonfiskavus automobilio, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys liudija, kad anksčiau pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ir daikto vertės konfiskavimas bei daikto konfiskavimas nesulaikė pastarojo nuo analogiškų pažeidimų darymo, t. y. jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad tik paskyrus pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo. Institucija, įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatė ir išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir mažinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą ar trumpinti ir (ar) neskirti administracinių poveikio priemonių.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 424
Teisme apklaustas A. Z. nurodė, kad norima grąžinti automobilį savininkei, nes jis paėmė mašiną jai nežinant, tai yra įmonės direktorės mašina. Tą dieną jam paskambino vairuotojas ir pasakė, kad užgeso šio mašina. Jis yra (duomenys neskelbtini), viskas buvo netoli nuo jų nuomotos aikštelės. Tuo pačiu užklimpo sūnus. Jis nerado, kas galėtų sėsti prie vairo. Pagalvojo, kad viskas vyksta šalia, todėl nusprendė greitai nuvažiuoti. Važiuojant į tą vietą jį sustabdė policija. Gailisi, kad taip pasielgė. Mašina reikalinga direktorei darbo reikalais su klientais bendrauti, važinėti, ieškoti tinkamos. Prašo grąžinti mašiną, o jam skirti baudą. Jam pirmą paskambino įmonės vairuotojas, pas kurį užgeso mašina važiuojant į aikštelę. Jis direktorei prisiskambinti negalėjo, be jos žinios pasiėmė mašiną ir išvažiavo. Kai paskambino vairuotojas, jis ieškojo, visiems skambinėjo, kad jį pavežtų, bet nerado. Kaip tik sūnui skambino, kuris sakė, aš užklimpo, negali išvažiuoti. Jis galvojau, kad greitai pagelbės ir sūnui, ir padės vairuotojui. Mašinos pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jis kaip (duomenys neskelbtini), direktorė davė įgaliojimą. Raktai nuo mašinos buvo namie, jis žinojo, kad tai šio automobilio rakteliai, nes jis tą mašiną apžiūrėjo. Jis prašo sušvelninti baudą iki 500 eurų, teisių atėmimą skirti 12 mėn. laikotarpiui, neskirti automobilio konfiskavimo. Sausio 8 d. buvo nuvykęs į bylos nagrinėjimą, tačiau budintis pasakė, kad nagrinėjimo nebus, kad praneš, kada tai bus. Pasakė, kad praneš elektroniniu paštu. Praėjus savaitei vyko į policiją aiškintis, kada bus nagrinėjimas. Pasakė laukti, nes tyrėja susirgo ir bus 19 d.
Atstovė Agnė Litvinaitė teisme pasisakė, kad sausio 6 d. A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad kaltę pripažįsta, prašo lengvinančių aplinkybių ir netaikyti automobilio konfiskavimo. Sausio 8 d. turėjo būti bylos nagrinėjimas. A. Z. buvo nuvykęs į policiją, kur budintis nurodė, kad nagrinėjimo nebus, jis atidėtas, laiko ir datos nenurodė. Tuomet ją kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė prašydama išsiaiškinti situaciją. Susirašinėjant elektroniniais laiškais buvo pasakyta, kad turėjusi surašyti nutarimą pareigūnė yra teisėtame nedarbingume, ir jai grįžus bus pratęstas bylos nagrinėjimas. Data nebuvo nurodyta. Sausio 19 d. 7.45 val. buvo elektroniniu paštu buvo atsiųstas surašytas nutarimas. Informacijos apie tai, kad buvo suteikta galimybė dalyvauti, nebuvo. Jų įsitikinimu, tiek A. Z., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkami informuoti apie bylos nagrinėjimą. Tai yra vienas iš skundo argumentų. Kitas argumentas, sausio 6 d. A. Z. pateikė paaiškinimus, kad kaltę pripažįsta, bet į nutarimą šios aplinkybės nebuvo įtrauktos ir jos buvo ignoruotos. Dėl to buvo surašytas skundas ir prašoma sušvelninti paskirtas bausmes per pusę. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sausio 7.d buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai nurodant automobilio įsigijimo aplinkybės, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį sudarė A. Z., pridėtas įgaliojimas. Nutarime šios aplinkybės nebuvo paminėtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ svarbu nuosavybės teisės apsaugos klausimas. A. Z. savo veiksmų neginčija, tačiau institucija, taikydama administracinio poveikio priemonę, t. y. konfiskavimą, peržengia įstatymo nustatytas ribas. Automobilis „BMW“ nuosavybės teisė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad skundžiamu nutarimu institucija nusprendė konfiskuoti ne pažeidėjo, o juridinio asmens turtą. Pagal ANK 29 str. 4 d. toks konfiskavimas galimas, kai turto savininkas žinojo apie neteisėtą naudojimą, leido naudoti transporto priemonę pažeidimui arba galėjo užkirsti tam kelią. Šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad bent viena iš šių sąlygų egzistavo. Transporto priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, raktelių nedavė, leidimo naudotis automobiliu nesuteikė. Apie automobilio paėmimą direktorė nebuvo informuota. A. Z. pripažino, kad transporto priemonę paėmė savavališkai. Susiklostė tokia situacija, kad juridinis asmuo, kuris dėl darbuotojo savavališko elgesio pasekmių pats tapo nukentėjusiuoju, yra papildomai nubaudžiamas konfiskuojant jo turtą. Tokiu būdu administracinio poveikio priemonė naudojama ne prieš pažeidėja, o prieš trečią asmenį, kuris tokio pažeidimo nepadarė. ANK nutarime nėra nurodyta, kuri ANK 29 str. 4 d. sąlyga buvo nustatyta. Tai reiškia, kad institucija apskritai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Tiek nutarime, tiek ir atsiliepime nurodyta, kad A. Z. yra daugkartinis pažeidėjas, dėl to konfiskavimas yra jam kaip prevencinė priemonė. Tačiau, prevencinės priemonės taikymas yra poveikis juridiniam asmeniui, ne pažeidėjui. Toks turto konfiskavimas neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, ją grąžinant UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamu atveju A. Z. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje pripažino visiškai, nusižengimų padarymo aplinkybių neginčijo. Teismui pateiktame A. Z. skunde iš esmės keliamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, o suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateiktame atstovės advokato padėjėjos skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – skyrimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina skunduose nurodytų pagrindų ribose.
Skundžiamu nutarimu A. Z. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. gruodžio 21 d., 18.15 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones yra atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką. Be to, automobilis yra neįregistruotas nustatyta tvarka.
Esminės administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje. Remiantis juo, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą) spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34
Tiek pareiškėjas A. Z., tiek skundžiamu nutarimu konfiskuoto turo savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateiktais skundais prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto (automobilio „BMW“) konfiskavimo.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota administraciniam nusižengimui padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų. Tokių nenustačius, kito asmens nuosavybės teisės ribojimas laikomas neteisėtu ir nėra galimas, tačiau tokiu atveju iš pažeidėjo gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Z. 2025 m. gruodžio 21 d., 18.15 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, pažeidimą padarė pakartotinai. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybes teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktorė E. V. 2025 m. gruodžio 22 d. pateikusi rašytinį paaiškinimą nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paėmusi kreditą nupirko automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo pakeisti automobilio valst. Nr., bet iki 2025 m. gruodžio 19 d. turėjo nedarbingumą. Dėl to neskubėjo automobilio registruoti, automobilis stovėjo kieme nejudinamas. 2025 m. gruodžio 21 d. ji išvyko pas mamą. Tuo metu, kai jos nebuvo namuose, A. Z. jai nežinant paėmė automobilio raktus ir išvažiavo padėti kelyje užstrigusiam sūnui. Jai grįžus, automobilis jau buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Supranta, kad automobilio raktelius saugojo netinkamai, jų nepaslėpė, tačiau nesitikėjo, kad gali įvykti tokia situacija.
Byloje A. Z. visiškai pripažindamas kaltę dėl pažeidimų nurodė, kad automobilį įvykio dieną paėmė savavališkai, apie tai nežinant automobilio savininko juridinio asmens atstovei. Priimdama nutarimą Institucija pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei E. V. buvo puikiai žinoma, kad A. Z. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Priimtame Institucijos nutarime skirtas automobilio konfiskavimas grindžiamas tuo, kad nors E. V. neperdavė automobilio A. Z. tiesiogiai, tačiau neužtikrino, kad minėtu automobiliu nepasinaudotų jos sugyventinis. A. Z. ne vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės vairuoti.
Tokiu būdu, skundžiamu Institucijos nutarimu pripažinta, kad turto savininkas pažeidėjui turto neperleido ir leidimo juo naudotis nesuteikė, dėl ko akivaizdžiai negalėjo ir nežinojo, kad turtas bus panaudotas nusižengimui daryti. Dėl tokios išvados skundžiamame nutarime Institucija nepagrįstai nurodė, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Toks sprendimas šiuo atveju neatitinka nė vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, jokios sąlygos Institucija nenurodė ir priimtame nutarime. Vertindamas Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl turto konfiskavimo teismas nustatė, kad priimtu nutarimu nebuvo teisingai įvertintos byloje nustatytos aplinkybės, neteisingai ir neteisėtai pritaikytos teisės normos dėl turto konfiskavimo natūra, nenustatytos įstatymo numatytos tokio turto konfiskavimo sąlygos.
Kita vertus, teismas įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, turinį ir pakartotinumą, taip pat laikotarpį, per kurį A. Z. vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti, pažeidėjo savavališką elgesį ne tik neteisėtai vairuoti, bet ir apsisprendimą tam naudoti neįregistruotą automobilį pripažįsta, kad Institucija pagrįstai bei teisėtai nusprendė vadovautis ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatytomis teisės normomis ir skirti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę turto konfiskavimą.
Institucija savo sprendimą konfiskuoti transporto priemonę natūra grindė tuo, kad automobilio savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. V. yra pareiškėjo sugyventinė, todėl žinojo, kad A. Z. neturi tesiės vairuoti transporto priemones, be to pažeidėjas ne pirmą kartą vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Visgi, kaip minėta aukščiau, tokios išvados neatitinka nė vienos iš įstatymo numatytų sąlygų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, pati Institucija nutarime pripažino, kad turto savininkas transporto priemonės pažeidėjui neperleido ir žinomai neperdavė. Byloje esantys duomenys, kad A. Z. apsisprendė vairuoti automobilį šalia nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir jo partnerės E. V., t. y. šiai apie tai nieko nežinant, nepaneigta. Dėl to automobilio, kuris priklauso ne pažeidėjui, konfiskavimas šioje byloje yra neteisėtas, nes pažeidėjas A. Z., darydamas pažeidimą valdė kito asmens turtą ir nėra duomenų, kad turto savininkas (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas) būtų žinojęs, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šiuo atveju Institucijos pripažįstamos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė tiesiogiai A. Z. automobilio neperdavė, tačiau ji privalėjo užtikrinti, kad jos sugyventinis automobiliu nepasinaudotų – nėra sąlyga, kuri pagal įstatymo nuostatas leistų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį automobilį. Tokios Institucijos išvados yra neteisėtos ir neteisingos dėl to, kad administracinio poveikio priemonė šiuo atveju skiriama ne automobilio savininkei, bet pažeidimą padariusiam A. Z., kuris pagrįstai nusprendus jam taikyti šią administracinio poveikio priemonę neturi galimybės išvengti jos pasekmių.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad byloje nei jos nagrinėjimo metu Institucijoje, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme nebuvo nustatyta, kad A. Z. pakartotinai darydamas pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti naudojosi automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam automobilio savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė leido naudotis suprasdama ir žinodama, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Dėl šios priežasties šiuo atveju turto (automobilio) konfiskavimas natūra nėra galimas. Šiuo atveju nutarimo priėmimo metu turėjo būti taikomos ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytos taisyklės ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turėjo priimti sprendimą iš A. Z. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šioje administracinių nusižengimų byloje nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama pažeidimo metu naudotos priemonės automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. Pažymėtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina (šiuo atveju 8800 Eur) nebūtinai atitinka šios transporto priemonės rinkos vertę, pagal kurią ir turi būti skiriama poveikio priemonė turto konfiskavimas pinigine išraiška. Dėl transporto priemonės vertės nustatymo Institucija privalo atlikti papildomą tyrimą ir surinkti papildomus duomenis.
Be to, apylinkės teismas kaip apeliacinė instancija bylą nagrinėja pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Dėl to teismas neturėtų priimti naujo sprendimo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes tokiu būdu būtų pažeista pareiškėjo teisė, jog sprendimas turi turėti galimybė būti peržiūrėtas du kartus (apylinkės teisme ir aukštesnės instancijos apygardos teisme). Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą ir surinkti objektyvius duomenis apie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pinigine išraiška. Dėl to teismas vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga priverstas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas pripažįsta pagrįstais tiek A. Z., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skundų argumentus dėl to, kad asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Tokiu būdu buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. teisės (ANK 577 straipsnis), tame tarpe ir teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (2 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. gruodžio 21 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu A. Z. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą 2026 m. sausio 8 d. Institucijos nutarimas, kurį teismas naikina, priimtas 2026 m. sausio 19 d. Jokių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo A. Z. ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuoti apie pakeistą bylos nagrinėjimo datą – byloje nėra. Tokios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad Institucijos 2026 m. sausio 19 d. 7.52 val. nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Teismas pažymi, kad esant pagrindui ir panaikinus skundžiamą Institucijos nutarimą, kiti A. Z. skunde nurodyti motyvai ir prašymai sušvelninti jam paskirtas nuobaudas lieka nebeaktualūs šiuo metu, todėl nespręstini. Priimdama naują nutarimą teisėtu būdu Institucija privalės įvertinti pareiškėjų pagrįstai nurodomą aplinkybę, kad pažeidėjas kaltę pripažino ir gailisi dėl pažeidimų padarymo, dėl ko yra pagrindas spręsti dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo. Tai tinkamai įvertinus yra pagrindas skirti įstatymo nuostatas atitinkančią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę (priemones), tokiu būdu galimai priimti kitokį sprendimą šioje dalyje, kuris pažeidėjui nesutinkant vėlgi gali būti skundžiamas teismui. Dėl to teismas A. Z. prašymą dėl jam skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės specialios teisės atėmimo sušvelninimo palieka nenagrinėtą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu
n u t a r ė :
A. Z. (A. Z.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1510-2026 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Striaukas
