Civilinė byla Nr. e2YT-716-1110/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10013-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.6.15.2.; 3.4.6.15.3.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Toma Virkutienė,
sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovėms L. V., R. M.,
suinteresuotam asmeniui J. B., jos atstovei advokatei Aleksandrai Filipavičiūtei-Komar,
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. B.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. L.,
teismo posėdyje, organizuotame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėliukų) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir suinteresuoto asmens J. B. savarankišką reikalavimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, V. S., J. B.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkio pastatą (sandėliukus) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. (duomenys neskelbtini), stovi ūkinis pastatas (sandėliukai). Pastatas yra Nekilnojamojo turto registre suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ir valstybei. Valstybei priklausančią žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra savivaldybėje buvo pradėta iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo įsigaliojimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
2.2. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas pastatas. Ant pastato buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šiuos objektus, ieškoma. Siekiant nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, išsiaiškinti. Tuo tikslu pareiškėja interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbia informacija apie galimai bešeimininkį turtą, kuriuo kviečiama atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į jį. (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant paties pastato bei seniūnijos skelbimų lentoje būtų pakabintas skelbimas (skelbimas pakabintas (duomenys neskelbtini)). Informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į jį, (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. Butų privatizavimo sutartys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) butai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti su rūsiais, o ne su ūkio pastatu, kurį prašoma pripažinti bešeimininkiu. (duomenys neskelbtini) sklype esantys namai yra su nekilnojamojo turto registre registruotais rūsiais, Sutartyse jokie ūkio pastatai (sandėliukai) nėra įvardyti.
2.4. Informacijos dėl statinio statybos ar savavališkos statybos nerasta. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvinius ir aktualius duomenis nustatyta, kad pastatas ir nuosavybės teisės į ūkio pastatą, pagal LKS koordinates (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registre neįregistruotos.
2.5. Pareiškėja, nebūdama ūkinio pastato savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui, negali atlikti kitų reikalingų veiksmų, išskyrus būtinuosius (veiksmus, kad statinys nekeltų pavojaus aplinkai, taip pat žmonių sveikatai ir gyvybei), negali šio pastato naudoti ar juo disponuoti. Jeigu šis pastatas, kuris neturi savininkų bei teisėtų valdytojų, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, pastatas ir toliau būtų neprižiūrimas, pablogėjus jo būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, nebūtų galimybės jį tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.
3. Suintereusotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog visos procedūros pripažinti pastatą bešeimininkiu buvo atliktos (įvykdytos). Be to, nėra duomenų, jog akte apskaityto daikto pasisavinimu būtų pažeidžiamos kokių nors fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės į nurodytą pastatą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad jei byloje bus nustatyta, kad buvo atliktos visos reikalingos turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros, pareiškimas galėtų būti patenkintas.
5. Suinteresuotas asmuo J. B. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu yra įgijusi asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėliuką, esantį suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), priteisti valstybei iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Savarankiškas reikalavimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
6.1. Kaip 2025 m. spalio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, susiklostė situacija, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), kurioje ji tuo metu dirbo, jai suteikė gyventi butą (duomenys neskelbtini). Prieš ją šiame bute apie (duomenys neskelbtini) metų gyveno kitas tos pačios (duomenys neskelbtini), kuris parodė jai sandėliuką bei paaiškino, kad sandėliuku ji gali naudotis kaip buto valdytoja. J. B. žiniomis, sandėliukas buvo pastatytas maždaug (duomenys neskelbtini) metų iki jai pradedant juo naudotis, t. y. kažkur (duomenys neskelbtini) m. Sandėliuką, kaip savo nuosavybę, ji nepertraukiamai ir atvirai valdo nuo (duomenys neskelbtini) m. Per visą šį valdymo laikotarpį savo lėšomis ir pajėgumais atliko sandėliuko remonto darbus – prieš kelerius metus buvo pakeistos sandėliuko durys, atlikti stogo remonto darbai, suremontuota sandėliuko siena, kt.
6.2. Suinteresuoto asmens bute nėra centralizuoto šildymo ir yra įrengta krosnelė, todėl sandėliuke laiko malkas, kurios būtinos šaltuoju sezonu šildyti butą. Jeigu nebegalėtų naudotis sandėliuku, nebeturėtų kur laikyti malkų, todėl negalėtų šildyti savo buto. Nekilnojamojo turto registre esanti žyma apie tai, kad butas turi centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, neatitinka tikrosios faktinės situacijos. Butas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi centralizuoto šildymo.
6.3. Nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar buvo išduotas statybos leidimas sandėliuko statybai, kadangi (duomenys neskelbtini) regioniniam valstybės archyvui saugoti perduoti leidimai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, sudaryti nuo (duomenys neskelbtini) m. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad sandėliukas pastatytas neteisėtai. Pareiškėjos pareiškimas pagrindžia, kad pati pareiškėja laiko, kad sandėliukas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti nuosavybės teisės objektu.
6.4. Suinteresuotas asmuo sandėliuką faktiškai teisėtai, sąžiningai, nepatraukiamai, atvirai valdo (duomenys neskelbtini) metus. Nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
7. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą prašo savarankišką reikalavimą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Vilniaus miesto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyris pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyviniame fonde saugomų buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties ir sutarties rengimo dokumentų kopijas. Dokumentuose nėra minimas sandėliukas. (duomenys neskelbtini) buto privatizavimo sutartyje nurodoma, kad privatizuojamas tik (duomenys neskelbtini) kambarių butas. (duomenys neskelbtini) prašyme paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos, privatizavimo dokumentus, taip pat nėra minimas sandėliukas ir informacija apie tai, kad toks statinys yra naudojamas. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimu taip pat nėra įvardijamas sandėliukas. Duomenų, ar iki tol butu naudojęsis asmuo buvo teisėtas sandėliuko valdytojas, taip pat kokiu pagrindu sandėliukas perduotas J. B., byloje nėra pateikta. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad sandėliukas yra prižiūrėtas, tačiau (duomenys neskelbtini) Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvertintas kaip nerealizuotinas, iš fotonuotraukų matyti, kad sandėliukas dengtas keliais stogo dangos sluoksniais, yra viename komplekse su kitais nerealizuotinos būklės sandėliukais.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į savarankišką reikalavimą nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos atžvilgiu yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos ir byloje bus pateikti įrodymai dėl sandėliuko statybos valstybinėje žemėje teisėtumo, neprieštaraus suinteresuoto asmens reikalavimo patenkinimui.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į savarankišką reikalavimą nurodo, kad inspekcija, patikrinusi informacinių dokumentų registravimo sistemų „Avilys“, „DBSIS“, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis, nerado, kad dėl pareiškime nurodyto objekto buvo surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai, taip pat neturi duomenų apie jo statybos teisėtumą. Tačiau ta aplinkybė, kad per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuoti statybos pažeidimai, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ūkinio pastato statybos teisėtumą, todėl nėra pagrindo vertinti, ar yra visos CK 4.69-4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
10. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad savarankiškas reikalavimas neturėtų būti patenkintas. Duomenų apie J. B. pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytas statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalima vienareikšmiškai nustatyti jo sukūrimo momento ir kas buvo jo valdytojas. J. B. yra minėto sandėliuko naudotoja, tačiau ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokio naudojimosi teisėtumą.
k o n s t a t u o j a:
11. Bylos aplinkybės susijusios su mediniu ūkiniu pastatu (sandėliukais) adresu (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja visą ūkinį pastatą, susidedantį iš atskirų sandėliukų, prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn. Suinteresuotas asmuo J. B. nesutinka, kad dalis ūkinio pastato – vienas iš sandėliukų, kuriuo ji naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m., būtų pripažintas bešeimininkiu daiktu. J. B. teigia, kad vienu iš sandėliukų ji teisėtai, sąžiningai, atvirtai ir nepertraukiamai valdo ir naudojasi ilgiau nei dešimt metų, ir prašo pripažinti faktą, kad sandėliuką ji įgijo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu. Konkretus sandėliukas, kurį, kaip nurodo J. B., ji valdo ir naudoja, pavaizduotas J. B. savarankiško reikalavimo 11 punkte, sandėliukas išsiskiria iš kitų šalia esančių sandėliukų tuo, kad yra su (duomenys neskelbtini). Sandėliuko nuotraukos pridėtos prie (duomenys neskelbtini) prašymo dėl įrodymų prijungimo (DOK-(duomenys neskelbtini)).
12. Taigi, byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro atsakymas į klausimą, ar ūkinis pastatas (ar jo dalis) yra bešeimininkis turtas, perduotinas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, ar egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos nustatyti faktui, kad J. B. yra įgijusi nuosavybės teises į dalį ūkinio pastato (vieną iš sandėliukų) įgyjamosios senaties būdu. Toliau sprendime bus pasisakyta dėl šių abiejų klausimų atskirai.
Dėl ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu
13. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).
14. Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktas (duomenys neskelbtini) Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja į apskaitą, be kita ko, įtraukė ūkinį pastatą (sandėliukus), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikta ištrauka iš laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja viešai paskelbė skelbimą, kuriuo kvietė atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į ūkinį pastatą (sandėliukus). Toks pats skelbimas buvo paskelbtas ir pareiškėjos interneto svetainėje. Taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) ant paties pastato bei seniūnijos skelbimų lentoje užkabino skelbimą apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais. Turtines teises į ūkinį pastatą (jo dalį) reiškia tik J. B. Ūkinis pastatas (sandėliukai), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, duomenų apie jo savininkus ar teisėtus valdytojus registre nėra.
15. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 341 punkte numatytus veiksmus. Taip pat buvo atlikti Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, III ir IV skyriuose numatyti veiksmai. Byloje dalyvaujantys asmenys neteigė ir neįrodinėjo priešingų aplinkybių. Tačiau prieš darant išvadą, ar visas ūkinis pastatas gali būti pripažintas bešeimininkiu, ar tik jo dalis, būtina išspręsti suinteresuoto asmens J. B. savarankiško reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl sandėliuko įgijimo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2011">3K-3-41/2011</a>).
17. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2013">3K-3-85/2013</a>).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYzLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-263-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-263-701/2016">e3K-3-263-701/2016</a>, 26 punktas).
20. Bylos duomenimis J. B. nėra (duomenys neskelbtini) sandėliuko, kuriuo naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m., savininkė. Nenustatyta, kad sandėliukas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Tai, kad sandėliukas nėra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nuosavybė, patvirtina pačios savivaldybės kreipimasis su prašymu pripažinti ūkinį pastatą (sandėliukus) bešeimininkiu daiktu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. Jei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė būtų ūkinio pastato savininkė, ji nesikreiptų su prašymu pripažinti ūkinį pastatą bešeimininkiu. Kiek tai susiję su tuo, ar valstybė nėra ūkinio pastato savininke, pažymėtina, kad į bylą buvo pateiktos iš (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“ gautos (duomenys neskelbtini) miesto liaudies (iki (duomenys neskelbtini) – darbo žmonių) deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančios (duomenys neskelbtini) m. pastatų (duomenys neskelbtini), nacionalizavimo bylos lapų kopijos. Iš šių kopijų matyti, kad buvo nacionalizuotas (duomenys neskelbtini) buvęs namas – sodyba su priklausiniais, tarp kurių kaip pagalbinis pastatas nurodytas (duomenys neskelbtini) sandėlis (DOK-(duomenys neskelbtini)). Tačiau, ką pabrėžė bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, nacionalizavimo byloje nėra jokių brėžinių ar planų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad nacionalizavimo byloje nurodomas medinis sandėlis yra tas pats ginčo ūkinis pastatas (sandėliukai), į kurį pareiškėja ir suinteresuotas asmuo siekia įgyti nuosavybės teises. Ūkinis pastatas registre nėra įregistruoti nei pareiškėjos, nei kitų asmenų vardu. Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, neteigė ir neįrodinėjo, kad ūkinis pastatas yra valstybės nuosavybė.
21. Suinteresuotas asmuo J. B. 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Kartu su butu jai buvo perduotas ir sandėliukas. (duomenys neskelbtini), kurioje ji tuo metu dirbo, jai suteikė butą. Prieš ją šiame bute apie (duomenys neskelbtini) metų gyveno kitas (duomenys neskelbtini), kuris parodė J. B. sandėliuką bei paaiškino, kad sandėliuku ji gali naudotis kaip buto valdytoja ir naudotoja. Ji anksčiau sandėliuke laikė anglis, vėliau ir šiuo metu– malkas. Malkomis žiemos metu šildo butą. Niekada bute nebuvo centrinio šildymo. Sandėliuką prieš porą metų atnaujino. Sandėliuką jį visad remontavo ir prižiūrėjo. J. B. žiniomis, sandėliukas buvo pastatytas maždaug (duomenys neskelbtini) m. iki jai pradedant juo naudotis, t. y. kažkur (duomenys neskelbtini) m. Teikdama 2026 m. sausio 28 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo J. B., remdamasi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo raštu su priedais, patikslino, kad ūkinis pastatas (sandėliukai) buvo pastatyti kažkur (duomenys neskelbtini) m., kaip ir gyvenamasis namas, kuriame yra J. B. butas.
22. Pareiškėja nesutiko, kad sandėliuką J. naudoja malkoms laikyti ir kad turimą butą šildo malkomis, tokią poziciją grindė nekilnojamojo turto registro duomenimis, konkrečiai tuo, kad registre nurodyta, jog J. B. priklausantis butas yra šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Tačiau bylos įrodymai leidžia spręsti, kad faktinė buto situacija neatitinka nurodytos registre. Pirma, kad butas šildomas kietu kuru nurodė J. B., taip pat pažymėjo, kad jai tik posėdžio metu tapo žinoma registre nurodyta informacija dėl buto šildymo būdo. Liudytojas V. S., J. B. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino J. B. nurodytas aplinkybes dėl buto šildymo. Antra, J. B. paaiškinimai ir liudytojo V. S. parodymai atitinka kitus įrodymus – pateiktas buto ir sandėliuko nuotraukas bei buto planą (DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš nuotraukų ir buto plano matyti, kad butas yra senos statybos ((duomenys neskelbtini) m.), bute nėra radiatorių, o yra krosnys (du pečiukai), o sandėliuke laikomos malkos.
23. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad sandėliuką, kaip savo nuosavybę, J. B. nepertraukiamai ir atvirai valdo nuo (duomenys neskelbtini) m. Kaip nurodė, J. B., ji savo lėšomis atliko sandėliuko remonto darbus – prieš kelerius metus pakeitė sandėliuko duris, atliko stogo remonto darbus, suremontavo sandėliuko sieną. Šie paaiškinimai dera su nuotraukose matoma faktine situacija. Sandėliukas, kurį valdo ir naudoja J. B., yra ženkliai geresnės būklės nei dauguma kitų sandėliukų. Nors (duomenys neskelbtini) Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ūkinis pastatas yra nerealizuotinas, tačiau tokia išvada padaryta neskirstant ūkinio pastato atskirų dalių, o ūkinis pastatas susideda iš atskirų sandėliukų.
24. Į bylą nepateikti duomenys, kad ūkinis pastatas (sandėliukai) buvo pastatyti neteisėtai. Priešingai, kreipdamasi su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, pareiškėja pripažįsta, kad ūkinis pastatas gali būti nuosavybės teisės objektu, t. y. pastatytas teisėtai. Akivaizdu, kad duomenys apie pastatą, kuris galimai galėjo būti pastatytas prieš (duomenys neskelbtini) metus, jo statybą ir kt. gali būti ir neišlikę (neperduoti archyvams). Tačiau faktas, kad per tokį ilgą pastato egzistavimo laikotarpį niekam nebuvo kilę klausimų, kad jis pastatytas teisėtai. Juo labiau, kad kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) regiono valstybės archyvo su raštu „Apie pastatą (duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini) m. nurodyta (duomenys neskelbtini) miesto kvartale, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, saugoti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų kiemuose esančius ūkinius pastatus. J. B. pažymėjo, kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį esamos padėties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), fotofiksacijoje ir jos schemoje ginčo ūkinis pastatas (sandėliukai) užfiksuoti nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš dešinės nuo (duomenys neskelbtini)) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Nėra pagrindo nepritarti, kad šis įrodymas netiesiogiai patvirtina, kad ūkinis pastatas (sandėliukai) pastatyti teisėtai. Esant neteisėtai statybai būtų sprendžiama dėl sandėlių nugriovimo, o ne išsaugojimo.
25. Byloje nebuvo ginčijama, kad J. B. valdo ir naudoja sandėliuką, tačiau buvo keliamas klausimas dėl tokio valdymo teisėtumo. Kaip jau minėta, sandėliuko valdymą J. B. perdavė ankstesnis jos buto valdytojas, parodęs sandėliuką ir perdavęs jo valdymą kartu su butu. Butą J. B. pradžioje nuomojo. Remiantis į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi J. B. butas buvo perduotas su krosniniu šildymu. Šį butą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal butų privatizavimo įstatymą įsigijo nuosavybės teise. Kaip jau minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad bute nėra centrinio šildymo, kaip nurodė J. B. ji butą šildo malkomis. Labiausiai tikėtina, kad gyvenamajam butui, kuris faktiškai buvo šildomas kietu kuru, tarnauti greta buvo pastatyti mediniai pastatai kurui laikyti ir jie buto nuomininkams buvo perduodami valdyti ir naudoti kartu su butu. Taigi, J. B. pradėjo valdyti ir valdė neteisėtai. J. B. pradėjo valdyti sandėliuką tuo pačiu metu, kai jai buvo perduota ir buto valdymo bei naudojimo teisė, sandėliuką perdavė ankstesnis buto ir sandėliuko naudotojas, sandėliukas faktiškai perduotas kaip butui tarnauti skirtas statinys – laikyti kietą kurą, reikalingą butui šildyti. Toks valdymas pripažįstamas teisėtu ir sąžiningu. J. B. sandėliuką nepertraukiamai, ženkliai ilgiau nei 10 metų sandėliuką valdo, tą daro teisėtai, sąžiningai ir atvirai, be to, su sandėliuku turtu elgiasi kaip savo. Viso valdymo laikotarpiu pretenzijų į sandėliuką J. B. niekas nereiškė, to nedarė ir po to, kai teismo viešai buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą ir galimybę pareikšti pretenzijas į turtą.
26. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens J. B. savarankišką reikalavimą ir nustatyti, kad J. B. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato dalį – sandėliuką su (duomenys neskelbtini), esantį suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, spręstina, kad kita šio ūkinio pastato dalis (likę sandėliukai) neturi savininkų, kitų sąžiningų įgijėjų ar teisėtų valdytojų arba jie nėra žinomi. Pareiškėjai dėl šios dalies atlikus veiksmus, būtinus daiktą pripažinti bešeimininkiu, likusi ūkio pastato dalis, išskyrus tą, į kurią nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu pripažintos J. B., pripažįstama bešeimininkiu daiktu ir perduodama Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Suinteresuotam asmeniui J. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį sprendimą J. B. buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už savarankišką reikalavimą J. B. sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Šis mokestis, remiantis J. B. prašymu ir nurodytu sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra grąžinamas J. B. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
28. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) patikslinta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 414,58 Eur. Nors šias išlaidas J. B. prašo priteisti valstybei iš pareiškėjos, tačiau tam pagrindo nėra. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, pareiškėjos kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl ūkinio pastato (sandėliuko) pripažinimo bešeimininkiu buvo nulemtas to, kad nebuvo žinomi ūkinio pastato (sandėliukų) savininkai. J. B. ikiteisminėje stadijoje pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad ji yra vieno iš sandėliukų savininkė. Tik bylos nagrinėjimo metu, teismui ne kartą pasiūlius tą padaryti, J. B. pateikė savarankišką reikalavimą. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad nuosavybės teisių į sandėliuką nėra įgijusi. Ir tik šiam sprendimui įsiteisėjus, pareiškėja bus laikoma įgijusi nuosavybės teisės į valdomą sandėliuką įgyjamosios senaties būdu. Tokioje situacijoje valstybės turėtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš pareiškėjos nepriteisiamos ir paliekamos valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti iš dalies. Suinteresuoto asmens J. B. savarankišką reikalavimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato dalį (sandėliuką su (duomenys neskelbtini)), esantį suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kitą medinio ūkinio pastato dalį (sandėliukus), esančią suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Grąžinti J. B. sumokėtą 57 (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja
