Dėl laikotarpio, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-208-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05105-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Be investor“, akcinei bendrovei DNB bankui, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. L., antstolei D. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl laikotarpio, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas D. L. prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, patvirtinti 868 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms bei 411 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį.

Nurodė, kad jo 1993 m. įkurtai maisto produktų prekybos įmonei 2009 m. balandžio 22 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, buvo parduotas visas įmonei priklausęs turtas, 2014 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. 2012 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu iš D. L. bankrutuojančiai D. L. prekybos įmonei priteista 29 971,55 Eur suma, šią skolą perėmė naujoji kreditorė UAB „Be investor“. 2008 metais pareiškėjas išsiskyrė su žmona, vaikams Rokui ir Donatui priteistas išlaikymas po 115,85 Eur kas mėnesį kiekvienam. Šiuo metu pareiškėjas yra susituokęs su D. L., ši lėšų negauna, augina dukterį iki 3 metų amžiaus. Pareiškėjas niekuomet nesudarė nesąžiningų sandorių, jo įsiskolinimas viršija FABĮ nustatytą pradelstų įsipareigojimų sumą, jis atitinka siekiančio bankrutuoti fizinio asmens sąlygas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Be investor“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu konstatuotas įmonės lėšų (27 530,76 Eur) pasisavinimo faktas, t. y. D. L. savo neteisėtais veiksmais sužlugdė savo prekybos įmonę. Pareiškėjas nurodė klaidinančius teiginius, nuslėpė informaciją apie priimtą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMDEtMzU3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-301-357/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-301-357/2012">2-301-357/2012</a>), kuriuo teismas pripažino negaliojančiais dovanojimo ir nekilnojamojo turto perleidimo sandorius (2008 m. spalio 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10117, 2008 m. lapkričio 25 d. – dovanojimo sutartį Nr. 10569, 2009 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 667) ir iš pareiškėjo priteisė 11 204,82 Eur bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės naudai. Pareiškėjas, būdamas nesąžiningas ir neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, sąmoningai perleido nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekdamas sumažinti savo mokumą, todėl tokie jo veiksmai traktuotini kaip viena iš sąlygų, nustatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte, dėl to jam nekeltina bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui D. L. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, patvirtino 100 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti, 411 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatė 20 dienų terminą kreditorių reikalavimams pateikti ir dviejų mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui tvirtinti.

Teismas pažymėjo, kad bendra pareiškėjo nurodoma pradelstų jo įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 59 827,08 Eur, t. y. akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 7500 Eur ribą, pareiškėjo pajamos sudarė apie 511 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų, banko sąskaitose esančių lėšų likučiai yra nuliniai arba minusiniai.

Teismas konstatavo, kad sutartys, kuriomis pareiškėjas padovanojo sau priklausantį garažą ir pardavė 1/4 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo ir kitų statinių Šiauliuose, Sukilėlių g. 35, sudarytos ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl nelaikė to pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismo vertinimu, UAB „Be investor“ neįrodė pareiškėjo nesąžiningumo bei nepaneigė jo nemokumo.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Be investor“ atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškimą atmetė.

Teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimuose konstatuoti nesąžiningi D. L. veiksmai (žr. šios nutarties 4 punktą) ir nesąžiningi jo veiksmai prieš kreditorius (įmonės savininkas D. L. be jokio pagrindo pasisavino iš faktiškai nemokios įmonės kasos 57 199,01 Lt (16 565,98 Eur) grynųjų) patvirtina, kad pareiškėjas D. L. siekė išvengti atsakomybės kreditoriams, privedė įmonę prie bankroto. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir pareiškėjo veiksmus įvertinti bendrame bylos kontekste.

Nors pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinantys sandoriai buvo sudaryti daugiau nei prieš 3 metus, tačiau, teismo vertinimu, jie nulėmė pareiškėjo D. L. nemokumą, t. y. pareiškėjo nesąžiningumas turėjo tiesioginę įtaką jo nemokumui.

Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTQ3LTY0MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-147-640/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-147-640/2014">2S-147-640/2014</a>, pateiktais išaiškinimais, kad nors FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra nustatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių bei vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjo elgesiu, sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui D. L. prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas D. L. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, vertindamas, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, peržengė įstatymo ribas ir vertino sandorius, sudarytus daugiau kaip prieš trejus metus. Esant įstatyme įtvirtintam konkrečiam laikotarpiui, per kurį galima atlikti sudarytų sandorių įvertinimą sąžiningumo aspektu, teismas neturėjo teisinio pagrindo šiame kontekste vertinti nei sandorių, sudarytų daugiau kaip prieš 6 metus, nei sprendimų, kuriais, teismo teigimu, konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą būtina nustatyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo sudarytų CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą, bylos Nr. e3K-3-242-248/2015). Teismo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teismas neprivalėjo vadovautis teisės aiškinimu, nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTQ3LTY0MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-147-640/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-147-640/2014">2S-147-640/2014</a>.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laikotarpio, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Juršienės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. Rubinskienės ir kt. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65-969/2015).

Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-219/2015">3K-3-269-219/2015</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir kt. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTY4Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-686/2015">e3K-3-434-686/2015</a>; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394-415/2015">3K-3-394-415/2015</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl pareiškėjo nemokumo, taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą ir sprendė, kad sutartys, kuriomis pareiškėjas padovanojo ir pardavė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą (žr. šios nutarties 7 punktą), sudarytos ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl nelaikė to pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo išvada priešinga – vertindamas pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu vertino pareiškėjo elgesį, turėjusį įtakos jo nemokumui, ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ankstesniu laikotarpiu (žr. šios nutarties 9–10 punktus). Tokią išvadą teismas grindė vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTQ3LTY0MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-147-640/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-147-640/2014">2S-147-640/2014</a>, pateiktais išaiškinimais.

CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami kasatoriaus (pareiškėjo) veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2015 m. birželio 25 d. Pažymėtina, kad į šį laikotarpį nepatenka apeliacinės instancijos teismo vertinti sandoriai, sudaryti 2008–2009 metais, kaip ir nepatenka Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimuose konstatuotas pareiškėjo veiksmų nesąžiningumas, kuris, apeliacinės instancijos teismo teigimu, lėmė kasatoriaus nemokumą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus veiksmus (neveikimą) ir jo sąžiningumą vertindamas ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Šis pažeidimas atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kasacijos pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorius prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepateikė.

Kasacinis teismas patyrė 6,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš suinteresuoto asmens UAB „Be investor“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Be investor“ 6,71 Eur (šešis Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė