Dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio patvarkymo areštuoti valstybės lėšas, vykdant skolos išieškojimą, priėmimą

Civilinė byla Nr. 3K-3-214-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42403-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.4.1; 3.5.1.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų; suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Balsių valda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio patvarkymo areštuoti valstybės lėšas, vykdant skolos išieškojimą, priėmimą.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a>) pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisių į miško žemę Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime, atkūrimas ir jos perleidimo sandoriai, atsakovė UAB „Balsių valda“ įpareigota grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, o iš valstybės priteista atsakovei UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur).

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pateiktu skundu nesutiko su antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. 0179/14/01328 „Dėl lėšų, esančių LR Vyriausybės rezerve, arešto, informacijos pateikimo ir lėšų iš LR Vyriausybės rezervo skyrimo teismo sprendimo vykdymui“ ir prašė jį panaikinti.

Pareiškėja teigė, kad, priėmęs Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kauno apygardos teismas vykdomajame rašte nenurodė, kad skolininkė yra Vyriausybė. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a>, kurioje išduotas vykdomasis raštas, valstybei atstovavo kita institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. CPK nesuteikia teisės antstoliui savo nuožiūra pasirinkti valstybės instituciją ar institucijas, iš kurių būtų atliekamas išieškojimas, todėl pareiškėja teigė, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo vykdymo ir išieškojimo iš Vyriausybės veiksmus. Skundžiamu patvarkymu antstolis areštavo ne konkrečioje sąskaitoje esančias, o Vyriausybės rezervo lėšas. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu ir gali būti naudojamos tik Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Nepanaikinus patvarkymo, Vyriausybė negalės skirti rezervo lėšų pagal įstatyme nustatytą paskirtį: ekstremalioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolio R. Vasiliausko 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą Nr. 0179/14/01328 „Dėl lėšų, esančių LR Vyriausybės rezerve, arešto, informacijos pateikimo ir lėšų iš LR Vyriausybės rezervo skyrimo teismo sprendimo vykdymui“.

Teismas nustatė, kad pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolis vykdo 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur) skolos išieškojimą iš skolininkės valstybės išieškotojos UAB „Balsių valda“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, Vyriausybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo įteikti raginimai įvykdyti sprendimą, kuriais valstybė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur) skolą ir 1441 Lt (417,34 Eur) vykdymo išlaidas. 2014 m. lapkričio 3 d. Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nurodydama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės 2014 metais įvykdyti sprendimo bei raginimo, nes šiai institucijai skirta 2014 metams 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) asignavimų teismų sprendimams vykdyti, o jų likutis yra 37 124,44 Lt (10 751,98 Eur). Tarnyba nepajėgs įvykdyti teismo sprendimo ir iš jai skirtų šios paskirties asignavimų 2015 metams. Antstolis 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu „Dėl lėšų arešto ir atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą“ atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą ir areštavo valstybei priklausančias lėšas, kurios priskirtos asignavimams, susijusiems su teismo sprendimų vykdymu, esančias ar būsiančias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žinioje, 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur) apimtimi.

Byloje skundžiamu 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. 0179/14/01328 „Dėl lėšų, esančių LR Vyriausybės rezerve, arešto, informacijos pateikimo ir lėšų iš LR Vyriausybės rezervo skyrimo teismo sprendimo vykdymui“ antstolis paprašė Vyriausybės per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, kiek lėšų yra Vyriausybės rezerve ir kiek planuojama turėti kitais metais; areštavo valstybei priklausančias Vyriausybės rezervo 2 996 869,56 Lt (867 953,42 Eur) lėšas, skirtas naudoti vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos; jeigu lėšų iš 2014 m. Vyriausybės rezervo sprendimui įvykdyti nepakanka, prašė spręsti dėl jų išmokėjimo iš 2015 m. Vyriausybės rezervo lėšų nedelsiant, kai tik bus galimybė.

Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, skirstomas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl lėšų skyrimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo“ 7 punktu skyrė Žemės ūkio ministerijai 836 500 Lt (242 267,14 Eur) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimui vykdyti – priteistai sumai UAB „Balsių valdai“ iš dalies sumokėti, ši suma buvo pervesta į UAB „Balsių valda“ sąskaitą.

Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 „Dėl atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 497) 29 punkte nustatyta, kad kai teismo sprendimas dėl išieškojimo iš valstybės perduodamas priverstiniam vykdymui, valstybei vykdymo procese atstovauja tas pats valstybės atstovas, kuris atstovavo valstybei nagrinėjant bylą teisme, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Valstybei nagrinėjamu atveju atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl teismas ją laikė tinkama valstybės atstove vykdomojoje byloje, turinčia pareigą vykdyti teismo sprendimą dėl priteistų iš valstybės lėšų sumokėjimo.

Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai atlikti pažeidžiant Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, tenkinus suinteresuoto asmens antstolio R. Vasiliausko atskirąjį skundą, nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Vyriausybės kanceliarijos skundą dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (nebuvo skųstas apeliacine tvarka). Nacionalinės žemės tarnybos prašymą atidėti sprendimo vykdymą Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MzMtMTk2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-433-196/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-433-196/2015">2-433-196/2015</a>) apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Byloje nebuvo spręstas sprendimo įvykdymo išdėstymas dalimis, todėl įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimas privalomai turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

Pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį, išieškojimas, vykdomas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias lėšas. Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą, valstybės biudžete sudaryto Vyriausybės rezervo lėšos gali būti naudojamos, vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti.

Teismas sprendė, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą ir areštuoti valstybei priklausančias lėšas, esančias Vyriausybės rezerve. Kitoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad iš Lietuvos valstybės priteistos atsakovei sumos išieškojimas gali būti nukreipiamas į valstybei priklausančią Vyriausybės rezervo sąskaitą, esančią Lietuvos banke (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTEtMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-51-1/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-51-1/2010">2A-51-1/2010</a>).

Teismas nurodė ir kitą civilinę bylą Nr. 2-5437-545/2015 pagal pareiškėjos Vyriausybės kanceliarijos skundą dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Balsių valda“, kuri yra neatskiriamai susijusi su šia byla, nes ginčas yra dėl to paties Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> dėl 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur) skolos išieškojimo iš skolininkės valstybės išieškotojos UAB „Balsių valda“ naudai. Toje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atmestas pareiškėjos Vyriausybės kanceliarijos skundas dėl antstolio R. Vasiliausko taikyto Vyriausybės rezervo lėšų arešto.

Vyriausybė yra valstybės atstovė, kuriai priskirta teisė disponuoti valstybei priklausančiomis Vyriausybės rezervo lėšomis. Išieškojimas iš Vyriausybės rezervo lėšų ir jų areštas yra galimas, kai antstolis vykdo teismo sprendimą dėl lėšų, priteistų iš valstybės, sumokėjimo. Vykdymo veiksmų antstolis ėmėsi nesant galimybės skolos išieškoti tiesiogiai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja Vyriausybės kanceliarija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį išieškojimas galimas tik iš institucijai priklausančių lėšų, o Vyriausybės rezervo lėšos šių kriterijų neatitiko – jos antstolio patvarkymo priėmimo metu nebuvo priskirtos jokiai biudžetinei įstaigai (institucijai) ir jai nepriklausė. Kol Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo, jo lėšos nėra priskiriamos ir pervestos kokiai nors institucijai (jos savo sąskaitose minėtų lėšų neturi), o yra saugomos valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas: 1) bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; 2) bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. 2011 m. lapkričio 22 d. Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo Nr. XI-1715 2 straipsnyje iš esmės buvo nustatyta, kad Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytas draudimas (visa apimtimi) taikomas ir arbitražo ar teismo sprendimų vykdymo procesui, kai antstoliai jau yra nukreipę išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, bet dar nėra paskirstę ar išmokėję lėšų išieškotojams. Tai suponuoja, kad minėtos Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat uždraudė antstoliams taikyti turto areštą valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančioms lėšoms. Nors Vilniaus apygardos teismas nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTEtMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-51-1/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-51-1/2010">2A-51-1/2010</a>), kuria remiasi, minėtoje byloje kilęs ginčas atsirado dar prieš Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies pakeitimą, t. y. tuo metu, kai dar nebuvo imperatyvaus draudimo nukreipti išieškojimą į valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančias lėšas. Taikydamas nurodytą Valstybės iždo įstatymo išimtį, teismas turėjo, pirma, konstatuoti netinkamą valstybės įsipareigojimų pagal teismo sprendimą vykdymą ar neįvykdymą – tokių įrodymų byloje nėra, antra, minėta išimtis taikoma tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bylose. Antstolis vykdo teismo sprendimą, kuriuo nėra priteistas žalos atlyginimas, o sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija. Todėl išieškojimas iš valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančių Vyriausybės rezervo lėšų buvo negalimas.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas nukreipti išieškojimą į valstybės iždo sąskaitą. Visos lėšos, skirtos institucijų programoms vykdyti, yra saugomos valstybės iždo sąskaitose, esančiose Lietuvos banke. Vyriausybės rezervo lėšos taip pat laikomos valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje ir tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė nutarimu skiria lėšas iš Vyriausybės rezervo kuriai nors institucijai, lėšos perskirstomos iš valstybės iždo sąskaitos į atitinkamos institucijos sąskaitą. Tik pervedus iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos Vyriausybės rezervo lėšas, ji jas galėtų apskaityti kaip esančias Vyriausybės dispozicijoje.

Vien galimybė Vyriausybės rezervo lėšas skirti Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, t. y. teismų sprendimams vykdyti, nereiškia, kad visi teismų sprendimai privalo būti vykdomi iš Vyriausybės rezervo lėšų. Priešingai, institucijos paprastai planuoja būsimas išlaidas kitiems biudžetiniams metams, taip pat bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais institucijų (pareigūnų) veiksmais, atlyginimo, tokią žalą atlygina pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatas Teisingumo ministerija. Teismo priteistos sumos gali būti atlyginamos ir vadovaujantis 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų (pvz., Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1144 „Dėl lėšų skyrimo“). Pagal Kauno apygardos teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> išduotą vykdomąjį raštą tik priteistos sumos dalis buvo skirta iš Vyriausybės rezervo – kitą dalį turėjo sumokėti valstybei atstovavusi institucija iš kitų lėšų.

Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neigtų savo pareigą įvykdyti sprendimą, nesant akivaizdaus pavojaus, jog valstybė vengia įvykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad antstolis taikė neproporcingą priemonę Vyriausybei – lėšų areštą. Vyriausybės rezervo lėšų areštas, jeigu teismų būtų laikoma proporcinga priemone, užkirstų galimybes Vyriausybei vykdyti kitus teismų sprendimus, nors jie būtų priimti ir anksčiau, taip pat sudarytų sąlygas (skatintų) taikyti priverstinį vykdymą visose bylose. Be to, vieni subjektai įgytų nepagrįstą pranašumą kitų subjektų atžvilgiu tuo atveju, jeigu pastarieji nesikreiptų dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o pateikę prašymus skirti lėšų lauktų, kol teismo sprendimas bus įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a>, nurodyta, kad valstybė yra specifinis subjektas ir antstoliui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ji tinkamai vykdys įstatyme nustatytas pareigas; skolininkė valstybė neneigia įstatyme nustatytos savo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti vykdymo išlaidas, nenustačius pagrindo abejoti jai atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu, antstolio veiksmai areštuojant lėšas nelaikytini proporcingais ir būtinais tikslui pasiekti. Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali šį turtą paslėpti (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas nutartyje nevertino lėšų arešto pagrįstumo, būtinumo ir proporcingumo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kad Vyriausybės rezervo lėšų areštas buvo galimas.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodė, kad Vyriausybė yra valstybės atstovė tokio pobūdžio bylose, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>, suformuotos praktikos, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkama valstybės atstovė tokio pobūdžio bylose. Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 29 punktas nustato, kad kai teismo sprendimas dėl išieškojimo iš valstybės perduodamas priverstiniam vykdymui, valstybei vykdymo procese atstovauja tas pats valstybės atstovas (įgaliotas atstovas), kuris atstovavo valstybei nagrinėjant bylą teisme, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Remiantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punktu, iki 2014 m. spalio 7 d. galiojusiu Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 papunkčiu, Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.14.1 ir 3.14.2 papunkčiais, Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> valstybei pagal nurodytus teisės aktus atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba. Vyriausybė civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a>, kurioje išduotas vykdomasis raštas, nedalyvavo ir valstybei neatstovavo. Todėl ji nepagrįstai įtraukta į vykdymo procesą. Apie vykdytiną teismo sprendimą nurodytoje byloje Vyriausybė sužinojo gavusi antstolio raginimą per 10 dienų sumokėti priteistą sumą, bet ji iš anksto nebuvo suplanavusi tokio lėšų poreikio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-712/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-712/2013">3K-3-712/2013</a>, nurodė, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas ir 648 straipsnis). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis) (šiuo atveju antstolis, užuot kreipęsis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo pateikė patvarkymus kelioms institucijoms, nors jos byloje ir nedalyvavo). Antstolis neturi teisės išieškoti iš valstybės priteistas sumas pasirinktinai iš bet kurios valstybės institucijos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą areštuoti Vyriausybės rezervo lėšas antstolis priėmė atsižvelgęs į valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos turimus nepakankamus asignavimus per 2014 m. ir 2015 m. teismų sprendimams vykdyti, nesant galimybės išieškoti skolą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Patvarkyme antstolis, be kita ko, nurodė, kad jeigu lėšų iš 2014 m. Vyriausybės rezervo teismo sprendimui įvykdyti nepakanka, paprašyta spręsti dėl jų išmokėjimo iš 2015 m. Vyriausybės rezervo lėšų nedelsiant, kai tik bus teisinė galimybė šį veiksmą atlikti.

Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės rezervo skyrimo tvarka detalizuota 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo remiantis Vyriausybės kanceliarija yra pirminė institucija, į kurią asmenys teikia prašymus skirti lėšų iš Vyriausybės rezervo. Taigi lėšų išmokėjimo iš Vyriausybės rezervo kontrolė ir išskirtinė teisė disponuoti šiomis lėšomis priskirta Vyriausybei. Remiantis nurodytais teisės aktais buvo priimtas patvarkymas areštuoti rezervo lėšas. Prašymus skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo gali pateikti bet kuris asmuo, taip pat ir antstolis, pateikdamas pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus.

Patvarkymo adresavimas Vyriausybei nereiškia, kad ji laikytina skolininke vykdymo procese. Patvarkymu išieškojimo veiksmai nukreipti ne į Vyriausybę, o į valstybę, t. y. valstybės lėšas, esančias Vyriausybės rezerve. Pagal CPK 642 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškoma iš valstybės, jai vykdymo procese atstovaujama pagal CPK 51 straipsnio 4 dalies taisykles: valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija; valstybei taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. Remiantis Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3 punkto 14.1 papunkčiu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos valstybei atstovauja bylose dėl įstatymais šios institucijos kompetencijai priskirtų sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma, perdavimu naudotis neatlygintinai ar kitų šios institucijos sprendimų žemės tvarkymo ir administravimo srityje, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo. Pagal Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 29 punktą, kai teismo sprendimas dėl išieškojimo iš valstybės perduodamas priverstiniam vykdymui, valstybei vykdymo procese atstovauja tas pats valstybės atstovas (įgaliotas atstovas), kuris atstovavo valstybei nagrinėjant bylą teisme, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Valstybei civiliniame procese atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ji laikytina tinkama valstybės atstove vykdomojoje byloje. Tinkamo valstybės atstovo vykdymo procese nustatymas negali būti absoliučiai siejamas su institucijos, iš kurios žinioje esančių valstybės lėšų vykdytinas skolos išieškojimas. Civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus išduotas vykdymui pateiktas vykdomasis raštas, ginčo dalykas buvo didesnis negu vienas milijonas litų, todėl ši byla remiantis Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 9 punktu priskirtina specialiai bylų kategorijai, kuriose yra vykdomas proceso koordinavimas. Pagal šio nutarimo 15, 16 punktus atstovavimo valstybei pozicijos bylose, priskirtose specialiai bylų kategorijai, derinamos su Vyriausybės kanceliarija. Ji sprendžia dėl atstovavimo valstybei teismuose proceso koordinavimo apimties (pozicijų derinimas, dalyvavimas kartu su valstybės atstovais bylose, priskirtose specialiai bylų kategorijai). Nurodyto nutarimo 18 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija ir nesant pagrindo koordinuoti procesą gali ex officio teikti nuomonę dėl valstybės pozicijų bylose ir dalyvauti šiose bylose kartu su valstybės atstovais. Remiantis Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 1, 4, 8 punktais Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga; Vyriausybės kanceliarijos savininkė yra valstybė; Vyriausybės kanceliarijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Taigi Vyriausybė savo teises ir pareigas tam tikrais atvejais įgyvendina per atstovę Vyriausybės kanceliariją ir veikdama per šią įstaigą gali būti valstybės atstovė bet kurioje byloje. Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 29 punkte nurodyta, kad priverstinio vykdymo metu klausimai dėl valstybės pozicijų bylose, kuriose vykdomas atstovavimo valstybei teismuose proceso koordinavimas, vykdymo proceso metu sprendžiami ir valstybės pozicija (procesiniai dokumentai) rengiama pagal Taisyklių III skyriaus nuostatas. Pagal Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 5 punktą, jeigu procesiniai dokumentai pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus dokumentus privalo persiųsti tinkamam valstybės atstovui, t. y. nesutikdama su atstovavimu valstybei, Vyriausybė antstolio patvarkymą turėjo persiųsti lėšų Vyriausybės rezerve apskaitą vykdančiai Finansų ministerijai arba bylos procese valstybei atstovavusiai Nacionalinei žemės tarnybai.

Kai išieškojimas vykdomas iš valstybės, remiantis CPK 688 straipsniu, išieškoti galima ne tik iš civiliniame procese valstybei atstovaujančios institucijos lėšų. Kadangi išieškojimas byloje vykdomas ne iš biudžetinės įstaigos, bet iš valstybės, jis nukreiptinas į valstybės lėšas atsižvelgiant į tai, kuriai institucijai nustatyta teisė ar pareiga atstovauti valstybei toje byloje ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto lėšų paskirstymą (asignavimus) bei įstatymu nustatytas biudžeto lėšų panaudojimo teisines galimybes. Esant lėšų, kurias įstatymo nustatyta tvarka galima teisėtai panaudoti įvykdant valstybės atžvilgiu priimtą teismo sprendimą (šiuo atveju – Vyriausybės rezervo lėšų), Vyriausybė neturi teisinio pagrindo ir diskrecijos teisės neskirti lėšų šiam tikslui ir leisti, kad pasibaigus biudžetiniams metams jos liktų nepanaudotos ir būtų grąžintos į valstybės iždą, kai tuo metu kitos valstybei atstovaujančios institucijos žinioje lėšų nepakanka teismo sprendimui įvykdyti ir ta institucija neturi galimybės jai skirtomis lėšomis įvykdyti sprendimą, taip uždelsdama teismo sprendimo vykdymą.

Remiantis Valstybės iždo įstatymo 3 straipsniu draudžiama nukreipti išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą. Tačiau skundžiamu antstolio patvarkymu buvo areštuota ne valstybės iždo sąskaita, o Vyriausybės dispozicijoje esančios lėšos, priskirtos Vyriausybės rezervui. Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas aiškintinas kaip teisinis draudimas areštuoti valstybės iždo sąskaitą (-as) Lietuvos banke ir nurašyti lėšas iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, neatsižvelgiant į valstybės lėšų panaudojimo paskirtį, t. y. asignavimus, skirtus valstybės funkcijoms ir įsipareigojimams atskirose srityse vykdyti. Tačiau iš valstybės biudžeto lėšų, kurios tais metais jau priskirtos atskiriems asignavimams, iš kurių pati valstybė įstatymu yra numačiusi vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat ir galimybę tomis lėšomis mokėti skolas, išieškojimas gali būti vykdomas. Pagal 2011 m. kovo 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą tvarką Vyriausybės rezervui priskirtos lėšos neišmokamos tiesiogiai gavėjui iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, bet skiriamos per valstybės biudžetinę įstaigą, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas. Vyriausybė turi visas teisines galimybes organizuoti lėšų pervedimą į asignavimų valdytojo sąskaitą ir iš šių lėšų padengti valstybės skolą, tinkamai įvykdydama teismo sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2003 m. kovo 23 d. sprendime byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis užtikrina kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynybos („teisė į teismą“), bet ši teisė būtų iliuzinė ir paneigta, jei valstybės teisinė sistema negarantuotų galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, nes teismo sprendimo įvykdymas suprantamas kaip „teisės į teismą“, nustatytos Konvencijos 6 straipsnyje, sudedamoji dalis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas, tačiau toks atidėjimas negali paneigti pačios teisės esmės; nepriimtina bei nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatomis situacija, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas, o valstybės valdžios institucijos delsia imtis priemonių ir apginti žmogaus teisę į tinkamą ir efektyvią teisminę gynybą. Be to, minėta nuostata pakartota ir kitose EŽTT bylose (1999 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Immobiliare Saffi prieš Italiją, 1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prieš Graikiją), o 2002 m. gegužės 7 d. sprendime byloje Burdov prieš Rusiją EŽTT yra nurodęs, kad valstybė negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo lėšų (finansavimo) stygiumi.

Kadangi kiekvienais metais Vyriausybės rezervui skiriamų lėšų kiekis yra ribotas, lėšų areštas užtikrino, kad teismo sprendimas dėl valstybės skolos išieškotojai UAB „Balsių valda“ apmokėjimo bent iš dalies būtų įvykdytas. Lėšų areštas užtikrino, kad lėšos nebus panaudotos kitiems teismo sprendimams vykdyti ar kitoms numatytoms reikmėms ignoruojant išieškotojos UAB „Balsių valda“ interesus, taip pat kad rezervo lėšos neliks nepanaudotos ir nebus grąžintos į valstybės iždą 2014 m. (kai jos buvo areštuotos) pabaigoje. Arešto taikymas neturėtų būti pripažintas antstolio neproporcinga priemone, nes Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. pabaigoje neturėjo pakankamai lėšų teismų sprendimams vykdyti ir nurodė, kad tokių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti skolą kreditorei UAB „Balsių valda“, neturės ir 2015 metais. Nacionalinė žemės tarnyba neišmokėjo skolos dalies iš savo turimų asignavimų, skirtų teismų sprendimams vykdyti, o Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl lėšų skyrimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo“ 7 punktu skyrė Žemės ūkio ministerijai 836 500 Lt (242 267,14 Eur) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimui vykdyti – priteistai sumai UAB „Balsių valda“ iš dalies sumokėti, ši suma buvo pervesta į UAB „Balsių valda“ sąskaitą. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė siūlymo dėl konkrečių skolos mokėjimo terminų, iš kurių galima būtų nuspręsti, kada ji ketina realiai pradėti vykdyti teismo sprendimą dėl lėšų UAB „Balsių valda“ sumokėjimo. Tai lėmė būtinybę antstoliui taikyti Vyriausybės rezervo lėšų areštą. Jų areštas pagreitino dalinį skolos sumokėjimą pagal nurodytą Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1439.

Atsižvelgiant į 2014 m. pabaigoje kilusį poreikį skirti Vyriausybės rezervo lėšas kitoms reikmėms, laikantis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principo, buvo priimtas antstolio 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu taikomo arešto valstybės lėšoms, priskirtoms Vyriausybės rezervui, dalinio panaikinimo, buvo iš dalies panaikintas Vyriausybės rezervo lėšų sumos areštas su sąlyga, kad, skiriant Vyriausybės rezervo lėšas kitiems poreikiams, tuo pačiu Vyriausybės nutarimu bus paskiriama ne mažesnė kaip 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) suma valstybės skolai pagal Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš valstybės priteista 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur) UAB „Balsių valda“, sumokėti. Vėliau dėl patikslinto lėšų poreikio kitoms reikmėms gavus išieškotojo pritarimą priimtas 2014 m. gruodžio 15 d. analogiškas patvarkymas, kuriuo papildomai panaikintas 2014 metų Vyriausybės rezerve esančių lėšų sumos, viršijančios 836 500 Lt (242 267,14 Eur), areštas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio išieškojimo vykdymo iš Vyriausybės rezervo lėšų

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a>) pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisių į miško žemę Vilniaus miesto savivaldybėje, Kryžiokų kaime, atkūrimas ir jos perleidimo sandoriai, atsakovė UAB „Balsių valda“ įpareigota grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, o iš valstybės priteista atsakovei UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur). Teisinės valstybės principas lemia tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

Pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį, išieškojimas, vykdomas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias lėšas. Tuo tikslu, patvirtinus valstybės ir savivaldybių biudžetus, įstaigoms skiriami asignavimai. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą, valstybės biudžete sudaryto Vyriausybės rezervo lėšos gali būti naudojamos, vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti. Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris skirstomas Vyriausybės nutarimu.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyta valstybės iždo sąvoka: tai finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti šiame įstatyme išvardijamas valstybės iždo funkcijas. Šio straipsnio 4, 6 dalyse nurodyta, kad valstybės iždo bendroji sąskaita – Lietuvos banke atidarytų sąskaitų, kuriose laikomi valstybės piniginiai ištekliai (valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų lėšos bei Vyriausybės gautos, pasiskolintos, paskolintos ar kitaip investuotos lėšos), visuma. Vyriausybės rezervo lėšos saugomos valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje iki Vyriausybė priimamu pagal Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį atskiru nutarimu priskirs šias lėšas ir per Finansų ministeriją jas perves pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskirtį. Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 7, 8 ir 10 punktuose reglamentuojama, kad Vyriausybės rezervo lėšų apskaitą tvarko Finansų ministerija; Vyriausybei priėmus nutarimą dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo, Finansų ministerija perveda lėšas Vyriausybės nutarime dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo nurodytai biudžetinei įstaigai. Šiuo nutarimu detalizuota Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo tvarka, nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija yra pirminė institucija, į kurią asmenys teikia prašymus skirti lėšų iš Vyriausybės rezervo; prašymus skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo gali pateikti bet kuris asmuo, taip pat ir antstolis, pateikdamas pagrindžiančius dokumentus ir skaičiavimus. 2015 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priede Vyriausybės rezervui patvirtinta 1 448 100 Eur asignavimų.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas: 1) bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; 2) bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Šiame įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nurodyta išlyga, kai yra galimas išieškojimo nukreipimas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, t. y. kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atvejis, kai antstolis atlieka priverstinio vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu miško žemės perleidimo sandoris, žemė grąžinta valstybei, iš jos priteisiant žemės vertės kompensaciją. Tam, kad būtų galimas išieškojimas iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, turi būti nustatyta, jog valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus. Vykdomosios bylos duomenimis, valstybei atstovaujančios institucijos dengė įsiskolinimą dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a>, nurodyta, kad valstybė yra specifinis subjektas ir antstoliui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ji tinkamai vykdys įstatyme nustatytas pareigas; skolininkė valstybė neneigia įstatyme nustatytos savo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti vykdymo išlaidas, nenustačius pagrindo abejoti jai atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu, antstolio veiksmai areštuojant lėšas nelaikytini proporcingais ir būtinais tikslui pasiekti.

Kaip ir nurodytoje, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir antstolio neužbaigtoje vykdomojoje byloje pagal pateiktus įrodymus valstybės institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė) neneigė teisinės pareigos įvykdyti teismo sprendimą, bet teigė, kad turi likvidumo sunkumų nedelsiant padengti priteistą skolą, ir šią skolą dengė dalimis pervesdamos lėšas. Vykdomosios bylos duomenimis, skola yra dengiama dalimis, tolygiai mažėja ir šiuo metu padengta didžioji jos dalis. Remdamasi civilinėje ir vykdomojoje bylose esančiais dokumentais, kuriuose fiksuojamas vykdymo procesas, kolegija sprendžia apie procedūriškai nesuderintus institucijų veiksmus dėl to, kuri institucija ir iš kokių lėšų turėtų padengti skolą, lėšų teismų sprendimams vykdyti planavimo, institucijų tarpusavio bendradarbiavimo stoką. Vis dėlto institucijos dengė skolą dalimis, tai nurodyta toliau nutartyje.

Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimas, kuriuo iš valstybės priteista UAB „Balsių valda“ 3 033 994 Lt (878 705,39 Eur), įsiteisėjo 2014 m. liepos 28 d., išieškotojai UAB „Balsių valda“ vykdomąjį raštą teismas išdavė 2014 m. spalio 1 d. Byloje valstybei atstovavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 2015 m. biudžetiniams metams dėl turimų už 2014 m. nepakankamų asignavimų teismų sprendimams vykdyti, nurodė lėšų likutį – 37 124,44 Lt (10 751,98 Eur). Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 8 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimis prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkino.

Žemės ūkio ministerija 2014 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos asignavimų teismų sprendimams vykdyti nepanaudota likusi dalis už 2014 m. yra 34 465,69 Lt (9981,95 Eur), šios lėšos gali būti naudojamos įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti, bet nėra galimybės pervesti papildomų lėšų perskirstant 2014 m. asignavimus. Šiame rašte pripažįstama būtinybė sumokėti priteistas sumas ir nurodoma, kad bus ieškoma būdų tai padaryti, taip pat ir iš 2015 m. skiriamų asignavimų.

Išieškotoja UAB „Balsių valda“ 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui vykdyti. Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1439 Žemės ūkio ministerijai skyrė 836 500 Lt (242 267,14 Eur) iš Vyriausybės rezervo priteistai iš valstybės sumai iš dalies sumokėti, šią sumą 2014 m. gruodžio 30 d. Finansų ministerija pervedė išieškotojai UAB „Balsių valda“. Nacionalinė žemės tarnyba į UAB „Balsių valda“ sąskaitą 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė 90 527,69 Lt (26 218,63 Eur) ir 2015 m. sausio 28 d. – dar 434 430,03 Eur. Padengus įsiskolinimo dalį, antstolis R. Vasiliauskas 2015 m. sausio 23 d. patvarkymu panaikino 2014 m. lapkričio 7 d. savo patvarkymu taikomą Vyriausybės rezervo lėšų areštą. Kitais 2015 m. sausio 23 d. ir 2015 m. vasario 2 d. patvarkymais antstolis sumažino valstybei priklausančių lėšų, esančių ar būsiančių Nacionalinės žemės tarnybos žinioje, kurios priskirtos asignavimams, susijusiems su teismo sprendimų vykdymu, arešto apimtį iki 175 789,59 Eur.

Vertindama skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių, priimtų dėl antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu taikyto Vyriausybės rezervo lėšų arešto, teisinį pagrįstumą, kolegija atsižvelgia į pasikeitusią padėtį po apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo, į tai, kad antstolis yra panaikinęs Vyriausybės rezervo lėšų areštą, o didžioji įsiskolinimo dalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą yra padengta.

Antstolis taikė Vyriausybės rezervo lėšų areštą neatsižvelgęs į Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą išieškojimo nukreipimo į valstybės iždo bendrąją sąskaitą apribojimą, išnaudojus ne visas pirmiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuojamas administracines procedūras, skirtas valstybės institucijoms nukreipiant asignavimus teismo sprendimams įvykdyti. Pažymėtina tai, kad Vyriausybės rezervo lėšų areštas taikytas antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pirmiau negu išieškotoja UAB „Balsių valda“ 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą (remiantis Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklėmis) skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui vykdyti.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad antstolio patvarkymu vykdant išieškojimą atliktas Vyriausybės rezervo lėšų areštas, kai dar nepradėta Vyriausybės lėšų skyrimo procedūra arba kai ši procedūra pradėta, bet nelaukiant per įstatymų nustatytą laiką jos rezultatų, yra pernelyg didelė suvaržymo priemonė, ji nėra būtina ir proporcinga siekiamam išieškojimo tikslui pasiekti.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl Vyriausybės rezervo lėšų arešto, o apeliacinės instancijos teismo nutartis netenkinti pareiškėjos Vyriausybės kanceliarijos skundo dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų yra nepagrįsta, todėl panaikintina dėl netinkamo pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl Vyriausybės atstovavimo valstybei vykdymo procese

Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 29 punkte reglamentuojama, kai teismo sprendimas dėl išieškojimo iš valstybės perduodamas priverstiniam vykdymui, valstybei vykdymo procese atstovauja tas pats valstybės atstovas (įgaliotas atstovas), kuris atstovavo valstybei nagrinėjant bylą teisme, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> valstybei atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybė toje byloje nedalyvavo. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, neturėdamas galimybių išieškoti lėšas iš Nacionalinė žemės tarnybos, įteikė raginimus įvykdyti teismo sprendimą ir Vyriausybei bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Pagal CPK 642 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškoma iš valstybės, jai vykdymo procese atstovaujama pagal CPK 51 straipsnio 4 dalies taisykles: valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija; valstybei taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

Sutiktina su antstolio R. Vasiliausko atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais, kad valstybei civiliniame procese atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ji laikytina tinkamu valstybės atstovu vykdomojoje byloje, o kadangi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento vykdymo procese išieškojimą antstolis nukreipė į valstybės lėšas, esančias Vyriausybės rezerve, tai tinkamu valstybės kaip skolininkės vykdymo procese atstovu tapo Vyriausybė, ji yra kompetentingas subjektas pagal teisės aktus paskirstyti Vyriausybės rezervo lėšas.

Civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus išduotas vykdymui pateiktas vykdomasis raštas, ginčo dalykas buvo didesnis negu vienas milijonas litų, todėl ši byla, remiantis Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 9 punktu, priskirtina specialiai bylų kategorijai, kuriose yra vykdomas proceso koordinavimas. Pagal šio nutarimo 15, 16 punktus atstovavimo valstybei pozicijos bylose, priskirtose specialiai bylų kategorijai, derinamos su Vyriausybės kanceliarija. Ji sprendžia dėl atstovavimo valstybei teismuose proceso koordinavimo apimties (pozicijų derinimas, dalyvavimas kartu su valstybės atstovais bylose, priskirtose specialiai bylų kategorijai). Nurodyto nutarimo 18 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija ir nesant pagrindo koordinuoti procesą gali ex officio teikti nuomonę dėl valstybės pozicijų bylose ir dalyvauti šiose bylose kartu su valstybės atstovais.

Pirmiau nurodyta, kad Vyriausybė, veikdama per Vyriausybės kanceliariją, nedalyvavo valstybės atstovu civilinėje byloje. Pagal aptarto teisinio reglamentavimo nuostatas Vyriausybė, su kuria turėjo būti derinamas procesas, turėjo būti informuojama apie proceso eigą. Valstybei atstovavusi Nacionalinė žemės tarnyba turėjo derinti savo poziciją civilinės bylos procese su Vyriausybės kanceliarija. Civilinėje byloje priimto teismo sprendimo (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a>), kuriuo priteistos lėšos iš valstybės, instancine tvarka neskundė nei valstybei atstovavusi Nacionalinė žemės tarnyba, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, šis sprendimas įsiteisėjo.

Vyriausybė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento vykdymo procese dalyvavo, patvirtindama savo, kaip valstybės atstovės, padėtį, teikė visų instancijų teismuose procesinius dokumentus. Vykdymo proceso metu Vyriausybė priėmė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1439 skirti 836 500 Lt (242 267,14 Eur) iš Vyriausybės rezervo priteistai iš valstybės sumai iš dalies sumokėti išieškotojai UAB „Balsių valda“, taip iš dalies įvykdė teismo sprendimą. Todėl nepagrįstas Vyriausybės kasacinio skundo argumentas, kad ji neatstovauja valstybei vykdomojoje byloje antstoliui vykdant iš valstybės lėšų išieškojimą.

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmiau konstatavus teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas antstolio patvarkymas areštuoti Vyriausybės rezervo lėšas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 8,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), ši suma, tenkinus pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kasacinį skundą, priteistina iš antstolio R. Vasiliausko valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį.

Priteisti iš antstolio Roberto Vasiliausko valstybei 8,89 Eur (aštuonis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas