Dėl turto arešto panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-45/2012

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02485-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.1; 129.19.1; 131

2012 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovei antstolei R. M., tretiesiems asmenims A. B. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių perėmėjas – AB LESTO) dėl turto arešto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl turto konfiskavimo ir civilinių teisinių reikalavimų tarpusavio santykio vykdymo procese.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nutarta konfiskuoti iš nuteistojo A. B. automobilį, kuris buvo priemonė padarant nusikalstamas veikas, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu buvo patenkintas civilinio ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys ir priteistas solidariai iš A. B. kartu su kitais nuteistaisiais turtinės žalos atlyginimas. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu dėl nuteistojo A. B. 2009 m. spalio 14 d. buvo išduoti du vykdomieji raštai: vienas dėl automobilio BMW 525 konfiskavimo, antras – dėl 1156,93 Lt skolos išieškojimo solidariai iš A. B. su kitais dviem nuteistaisiais.

Antstolė N. J., vykdydama pirmąjį vykdomąjį dokumentą, 2009 m. spalio 26 d. areštavo automobilį, tačiau VĮ „Regitra“ apie turto areštą nebuvo pranešta ir šis aktas registre neįregistruotas. VMI specialistė D. D. apžiūrėjo ir įvertino konfiskuotą automobilį 3000 Lt suma bei įtraukė jį į VMI apskaitą. Perėmusi į savo apskaitą konfiskuotą automobilį, VMI inicijavo jo realizavimo procedūrą. Duomenys apie tai, kad administracinio akto pagrindu pasikeitė daiktinės teisės į šį automobilį, valstybinio registro tvarkytojui perduoti nebuvo.

Antrasis vykdomasis raštas dėl 1156,93 Lt skolos išieškojimo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai buvo gautas antstolės R. M. kontoroje 2009 m. lapkričio 2 d. Vykdydama išieškojimą, antstolė R. M. 2009 m. lapkričio 6 d. išsiuntė skolininkui A. B. raginimą įvykdyti sprendimą, o 2010 m. sausio 26 d. turto arešto aktu areštavo jo automobilį.

2010 m. liepos 16 d. ieškovas kreipėsi į antstolę R. M. su prašymu panaikinti areštą konfiskuotam automobiliui, nes VMI įtraukė šį automobilį į savo apskaitą ir perdavė jį realizuoti, o dėl turto arešto negali įvykdyti pareigos - automobilį realizuoti. Antstolė R. M. 2010 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti Vilniaus apskrities VMI prašymą panaikinti areštą. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolės R. M. 2010 m. sausio 26 d. areštą automobiliui vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog patenkinus ieškinį būtų pažeista CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo nuosprendžio dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė. Tiek civilinius, tiek baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teisę į padarytos žalos atlyginimą, pirmumą teikia žalos atlyginimo institutui, o turto konfiskavimas taikomas tik patenkinus kreditorių turtinius reikalavimus. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys buvo pareikštas toje pačioje baudžiamojoje byloje, t.y. iki nuosprendžio toje byloje priėmimo, todėl šiuo atveju, taikant CPK 755 straipsnio 1 dalį, pirma eile turi būti tenkintini išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareikšti reikalavimai vykdomojoje byloje dėl 1156,93 Lt išieškojimo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad antstolė R. M. neturėjo teisės pradėti vykdyti išieškojimą iš skolininko A. B. vienintelio turto – automobilio, kuris arešto metu jau buvo konfiskuotas. Teismas nustatė, kad turto arešto momentu skolininko vienintelės pajamos buvo našlaičio ir maitintojo netekimo pensijos – 773,30 Lt. VSDFV duomenimis, A. B. nuo 2010 m. spalio 18 d. dirba UAB „Jonavos apdaila“. Be pirmiau nurodytos vykdomosios bylos, antstolės R. M. kontoroje yra atliekami vykdymo veiksmai skolininko A. B. atžvilgiu dar aštuoniolikoje vykdomųjų bylų pagal to paties išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateiktus vykdomuosius raštus. 2009 m. rugsėjo 21 d. teismo nuosprendžiu buvo patenkinti civilinio ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civiliniai ieškiniai dėl A. B., bendra solidariai išieškotina suma iš jo kartu su kitais nuteistaisiais – 33 767,40 Lt. Skolininkas A. B. skolą dengia dalimis – po 100 Lt, tačiau išieškotina solidariai priteista suma yra didelė, todėl skolininko gaunamų pajamų nepakaktų prievolei įvykdyti. Kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas neturi. Dėl to šiuo atveju taikytina CPK 755 straipsnio 2 dalis, kad iš konfiskuotų daiktų gali būti vykdomas išieškojimas, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą 2011 m. birželio 8 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolė N. J., vykdydama nuosprendžio dalį konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį, 2009 m. spalio 26 d. Turto arešto aktu areštavo šiam asmeniui priklausantį automobilį ir 2010 m. lapkričio 23 d. perdavė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Šių faktų neįregistravus viešame Kelių transporto priemonių registre, antstolė R. M. turėjo teisinį pagrindą areštuoti pagal šio registro duomenis skolininkui A. B. priklausantį automobilį, ką ji ir padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas byloje kilo ne dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo, kaip kad teigia ieškovas, o dėl antstolės R. M. veiksmų, kuriais ji sutrukdė ieškovui realizuoti konfiskuotą turtą, taigi, iš esmės dėl teismo nuosprendžio dėl turto konfiskavimo vykdymo eilės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai. Kadangi ieškovas reikalavo panaikinti areštą automobiliui dėl to, kad turto areštas trukdo realizuoti automobilį, tai teismas pagrįstai pripažino, kad realizuojant šį VMI apskaitytą konfiskuotą turtą privalu vadovautis CPK 755 straipsnio nuostatomis: turtą realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai, o jei nuosprendyje išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio būtų gali būti išieškota, arba kai to turto neužtenka. Dėl šios priežasties, ieškovui neįrodžius, kad antstolės areštuotą turtą – automobilį – galima realizuoti nepažeidus CPK 755 straipsnio nuostatų, ieškovo apeliacinį skundą pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti nėra pagrindo. Teismas papildomai pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklių) 12 punktą, kompetentingas asmuo, perduodamas mokesčių inspekcijai teismo nuosprendžiu (nutarimu) konfiskuotą turtą, turi pateikti patvirtintą nuosprendžio kopiją ir turto arešto (turto aprašymo) faktą patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija preziumavo, kad taip ir buvo padaryta, todėl mokesčių inspekcijai turėjo būti žinoma ir apie nuosprendžiu patvirtintus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (kurio teises konkrečiu atveju gina CPK 755 straipsnio nuostatos) turtinius reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismai išsamiai neanalizavo turto konfiskavimo procedūras reglamentuojančių teisės normų, nesigilino į šio instituto esmę ir paskirtį vykdymo procese. CPK 691 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju valstybinė mokesčių inspekcija yra laikoma valstybės atstove (CPK 638 straipsnio 2 dalis), o valstybė — konfiskuoto turto savininke nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. VMI privalo perimti iš antstolio perduodamą realizuoti turtą, nes jai nenustatyta pareigos aiškintis, ar yra patenkinti kreditorių turtiniai reikalavimai, priteisti baudžiamojoje byloje. Teismų argumentai, kad konfiskuoto turto faktinis perdavimas VMI neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolės R. M. taikomo turto arešto panaikinimo, prieštarauja CPK 691 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir teismų praktikai. Inspekcija teisėtai perėmė antstolės perduodamą konfiskuotą turtą ir privalo jį realizuoti. Dėl to tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, kurios reglamentuoja turto konfiskavimo aspektus, ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas.

2. Teismai vertino, kad ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisių gynimo, o dėl antstolės R. M. veiksmų, kuriais jį sutrukdė ieškovui realizuoti konfiskuotą turtą, nors, VMI perėmus ir apskaičius konfiskuotą turtą, ji tapo teisėta valstybės turto valdytoja ir įgijo teisę ginčyti bet kokius nuosavybės teisės apribojimus. Šiuo atveju tarp VMI ir antstolio kilo ginčas dėl nuosavybės teisės, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, t. y. būtent nuosavybės teises reglamentuojančios teisės normos taikytinos šioje byloje, nes šalis sieja nuosavybės (materialiniai) teisiniai santykiai.

3. Tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių registravimą viešame registre, ieškinys turėjo būti tenkintinas kaip pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolė N. J. areštavo ir perdavė ginčo automobilį inspekcijai, tačiau šie faktai nebuvo įregistruoti viešame registre, todėl antstolė R. M. turėjo teisinį pagrindą areštuoti ginčo automobilį. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, padarė teisingą išvadą, kad daikto konfiskavimo neišviešinimas viešame registre nėra teisiškai reikšmingas. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas, todėl antstolė R. M. neteisėtai areštavo konfiskuotą automobilį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimu iš esmės palaikomi teismų argumentai papildomai nurodant, kad, net ir perdavus konfiskuotą automobilį realizuoti VMI, tačiau, paaiškėjus, kad yra nepatenkintų pareikštų kreditorių reikalavimų, ir nuteistajam neturint kito turto, išieškojimas nukreipiamas į konfiskuotą turtą.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto konfiskavimo ir civilinių teisinių reikalavimų tarpusavio santykio vykdymo procese

Kasatorė teigia, kad teismai išsamiai neanalizavo turto konfiskavimo procedūras reglamentuojančių teisės normų, nesigilino į šio instituto esmę ir paskirtį vykdymo procese. Dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl turto konfiskavimo ir civilinių teisinių reikalavimų tarpusavio santykio vykdymo procese.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad už padarytą nusikaltimą asmeniui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o už tuo nusikaltimu padarytą žalą – civilinė atsakomybė. Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas nuostata, kad vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingos vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Taigi tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Valstybės kontrolės Šiaulių kontrolės skyrius, bylos Nr. 3K-3-883/1999).

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas, be kita ko, – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tada, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vasario koncernas” v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002). Tais atvejais, kai teismo nuspręsta ne tik konfiskuoti kaltininko turtą, bet ir patenkinti žalos atlyginimo reikalavimus, kyla civilinės ir baudžiamosios atsakomybės tarpusavio santykio klausimas.

Pagal BPK 342 straipsnio 3 dalies 8 punktą nuosprendžiai dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiami vykdyti antstoliams. Nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai (BPK 357 straipsnio 1 dalis). Antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas (BPK 357 straipsnio 2 dalis). Taigi detalios teismo nuosprendžio, kuriuo konfiskuotas turtas, vykdymo tvarkos BPK nenustatyta. Teismo sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalies normų. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos tiek nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo, tiek ir tos, kuriomis patenkinti dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusių asmenų civiliniai ieškiniai. Teismo nuosprendžio dėl konfiskavimo vykdymo eilė nustatyta CPK 755 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai jau konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas pirmiau nurodytas turto konfiskavimo tikslas. Išieškant iš konfiskuoto turto civilinių ieškinių patenkinimui priteistas sumas nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr.3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; kt.).

Šioje byloje antstolė R. M. pagal vykdomąjį dokumentą vykdė išieškojimą iš nuteistojo A. B. trečiojo asmens AB LESTO (buvusi AB „Rytų skirstomieji tinklai“) naudai ir nustatė, kad skolininkas neturi pakankamai turto (bylą nagrinėję teismai šią aplinkybę patvirtino), kad iš jo būtų galima išieškoti visą skolą, todėl išieškojimą nukreipė į konfiskuotą turtą – automobilį ir jį areštavo. Ieškovas kreipėsi į antstolę R. M. su prašymu panaikinti areštą konfiskuotam automobiliui, nes VMI įtraukė šį automobilį į savo apskaitą ir perdavė jį realizuoti, o dėl turto arešto negali įvykdyti pareigos – automobilį realizuoti. Antstolė R. M. 2010 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti Vilniaus apskrities VMI prašymą panaikinti areštą. Bylą nagrinėję teismai šiuos veiksmus vertino kaip atitinkančius CPK 755 straipsnio nuostatas. Kasatorius nurodo, kad išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus iš konfiskuoto turto po to, kai turtas nustatyta tvarka perduotas VMI kaip turto savininko – valstybės atstovui, negalimas. Šis argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, nes įstatymuose tokių apribojimų nenustatyta. Pažymėtina, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. L., bylos Nr. 3K-3-556/2010), taigi CPK 755 straipsnio normos reglamentuoja situaciją, kai konfiskuotas turtas jau yra valstybės nuosavybė. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog antstolė R. M. nepažeidė vykdymo procesą (reikalavimų patenkinimo eilę) reglamentuojančių teisės normų.

Kiti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl kasatoriaus kaip turto savininko atstovo bei dėl antstolio, vykdžiusio turto konfiskavimą, veiksmų teisėtumo, transporto priemonių registravimo viešame registre ir kt.) šio ginčo sprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Egidijus Laužikas