G. B. pagal BK 25 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-46/2012

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00469-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4; 2.4.6.4.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistojo G. B. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį tuo pačiu pagrindu išteisintas ir D. D..

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šios bausmės dalį pridėjus prie 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams.

Priteista iš G. B. ir D. D. solidariai nukentėjusiajai A. K. 3254 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. D. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – A. K. 3254 Lt, t. y. nuo 2009 m. liepos 22 d. 11.14 val. iki liepos 25 d. 21.00 val. nenustatytiems asmenims mobiliojo ryšio telefonu (SMS žinutėmis bei skambinant) melagingai pranešus J. K. apie laimėjimą parduotuvės „Ogmina“ loterijoje ir nurodžius, kad norint jį atsiimti reikia pervesti 3254 Lt į D. D. banko sąskaitą, J. K. 2009 m. liepos 24 d. pervedė į nurodytą sąskaitą 1384 Lt, kurių dalį – 1375 Lt – tą pačią dieną apie 12.30 val. G. B. kartu su D. D. paėmė Putinų klientų aptarnavimo centre, esančiame Alytuje, Naujoji g. 48A, o 2009 m. liepos 25 d. J. K. pervedus į sąskaitą 1870 Lt, šie tą pačią dieną Nemuno klientų aptarnavimo centre, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, iš jos paėmė 1860 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį).

Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, išsamiai ir nešališkai įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra neginčijamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis su D. D. veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie apgaulės būdu išviliojo iš J. K. pinigus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes vadovavosi tik prielaidomis.

Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas taikė BK 25 straipsnio 2 dalį, nenustatęs organizuotos grupės būtinojo požymio – susitarimo nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius ir D. D. žinojo apie ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų daromą nusikalstamą veiką ir siekė apgaule kartu su jais įgyti svetimą turtą. Kasatorius pažymi, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau to nebuvo padaryta, todėl visos iškilusios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nesant bendrininkavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nėra ir nusikaltimo požymių pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1dalį ir BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Kasacinės instancijos teismas patikrina teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nagrinėjant bylą nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Įstatymu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje pateiktus apeliacinius skundus ir bylos medžiagą ir tik ja remiantis padaryti išvadas. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka buvo panaikintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl G. B. išteisinimo teisingumą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir padaręs kitokias išvadas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą. Šalindamas prieštaravimus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, todėl pagrįstai rėmėsi D. D. parodymais, bylos ikiteisminio tyrimo metu duotais prieš akistatą su G. B. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė D. D. parodymus, kad pinigus iš sąskaitos jis paėmė asmens, vardu Lukas, prašymu ir tuos pinigus vėliau jam perdavė. Šiuos parodymus paneigia liudytojo D. T. parodymai bei paties D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorius neteisingai nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti organizuotos grupės požymį – susitarimą nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. BK 25 straipsnio 2 dalyje apibrėžti ne organizuotos grupės, o bendrininkų grupės požymiai, kurios organizacinis lygis yra žemesnio laipsnio. Apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas susitarimo turinį tarp ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir G. B., pagrįstai rėmėsi tuo, kad bendrininkai veikė pagal iš anksto suderintą planą – G. B. susitarė su D. D. dėl jo sąskaitos panaudojimo, į kurią tą pačią dieną nenustatytų asmenų nurodymu buvo pervesti apgaule iš J. K. įgyti pinigai. Šiuos pinigus pasiėmė G. B., už paslaugą sumokėjęs D. D. Tai, kad G. B. veikė suderintais veiksmais ir nuolat palaikomais ryšiais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, patvirtina antras nusikalstamos veikos etapas. Kai kitą dieną J. K. nenustatytų asmenų nurodymu vėl pervedė pinigus į D. D. sąskaitą, G. B. kartu su D. D. skubiai nuvyko į Kauną, nes bankas Alytuje nebedirbo, ir šiuos pinigus paėmė iš sąskaitos. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentams, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys yra baudžiamosios atsakomybės subjektai. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo G. B. nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis